Legislator Case Law & Legislation
52eec4eb-e5a2-4cb8-893a-0ef3fca2f3de AI generated

52eec4eb-e5a2-4cb8-893a-0ef3fca2f3de · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 52eec4eb-e5a2-4cb8-893a-0ef3fca2f3de
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 5 d. sutartimi iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė 21 212,37 Eur vertės ekonomiÅ¡kai nenaudingus sutartinius įsipareigojimus likutine iÅ¡ klientų gautina 11 061,19 Eur verte ir 300 Eur vertės turtÄ â€“ lovÄ , tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė iÅ¡ klientų pagal perimtus įsipareigojimus sumokėtų avansų;

Legislator headnote

AI generated

52eec4eb-e5a2-4cb8-893a-0ef3fca2f3de · Vilniaus apygardos teismas: Tokiu bÅ«du E. Å . apgaulingai tvarkė apskaitÄ ir dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 13 d. Å iais savo veiksmais E. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. Bylos nagrinėjimo teisme metu (2021 m. vasario 22 d. teisiamajame posėdyje) apklaustas kaltinamasis E. Å . kaltu nei dėl vieno iÅ¡ jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-45-932/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28776-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.14.7.2.1.; 1.2.17.13.; 1.2.18.10.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Daliai Kanopienei ir JÅ«ratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei, kaltinamajam E. Å . ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui, vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

E. Å . sÄ moningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelę turtinę žalÄ kreditoriams, o bÅ«tent: jis, nuo 2014 m. spalio 3 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, iki 2016 m. liepos 13 d. sÄ moningai blogai valdydamas įmonę, tai yra bÅ«damas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimÄ , jos tikslų įgyvendinimÄ ir žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė padėtis yra sunki ir ji yra nemoki, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai virÅ¡ija turimÄ turtÄ ir jo nepakanka bendrovės turto įsipareigojimams apmokėti, tyčia sudarė ekonomiÅ¡kai nepagrįstus ir nuostolingus sandorius bei vykdė Å«kines finansines operacijas, sunkinančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominę padėtį, mažinančias įmonės mokumÄ ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tai yra:

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 5 d. sutartimi iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė 21 212,37 Eur vertės ekonomiÅ¡kai nenaudingus sutartinius įsipareigojimus likutine iÅ¡ klientų gautina 11 061,19 Eur verte ir 300 Eur vertės turtÄ â€“ lovÄ , tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė iÅ¡ klientų pagal perimtus įsipareigojimus sumokėtų avansų;

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 2 d. sutartimi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė 1 100 Eur vertės ekonomiškai nenaudingus sutartinius įsipareigojimus likutine iš klientų gautina 660 Eur verte;

3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 24 253,50 Eur (17853,54+6399,96) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal neįvardintas ir tyrimui pateiktuose dokumentuose nesančias sutartis pirko 37 (35+12) vienetus neįvardintų baldų ir už juos atsiskaitė pagal sÄ skaitas faktÅ«ras už 35 vienetus 17 853,54 Eur pagal 2015 m. sausio 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. DI 2015/001 ir už 12 vienetų 6 399,96 Eur pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2015 m. vasario 26 d. Nr. DI 2015/002, kuriose prekės pavadinimas nurodomas Baldai pagal sutartį, tačiau iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti nei pirktų baldų pavadinimų, nei kada ir kokia kaina realizuoti, o Bendrovės apskaitoje 24 253,50 Eur suma pripažinta sÄ naudomis;

4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai pardavėjams sumokėjo 24 246,34 Eur sumÄ , kuri nepagrįsta turto sunaudojimo apskaitos dokumentais ir pripažinta sÄ naudomis, kadangi nei vienu prekių, tai yra baldų pardavimo atveju, pardavimo dokumentuose: žaliavos, dalys, detalės, baldiniai audiniai nebuvo parduoti ir nėra baldų gamybos dokumentų;

5) taip pat neturėdamas teisėto pagrindo ir nepagrįsdamas jokias buhalterinės apskaitos dokumentais, įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas, iÅ¡ viso 7 307,65 Eur, o bÅ«tent: 1 382 Eur 2016 m. gegužės 30 d. likutis kasoje; 5 700,19 Eur Bendrovės lėšų likutis pas atskaitingÄ asmenį E. Å .; - 1,53 Eur 2016 m. birželio 30 d. likutis sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale bei 226,99 Eur 2016 m. birželio 15 d. likutis sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 55 807,49 Eur nuostolį.

Tokiais savo veiksmais E. Å . nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotÄ bei padarė bendrovės kreditoriams didelę – 21 289,60 Eur – turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais E. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 209 straipsnio 1 dalyje. Be to, E. Å . iššvaistė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2016 m. liepos 13 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi bei užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ ir visiÅ¡kai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis, nepateikdamas iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų 7 307,65 Eur sumai, taip pat nesant Å¡ių pinigų kasoje bei neperdavus bankroto administratoriui, kuriuos sudarė: 1 382 Eur 2016 m. gegužės 30 d. likutis kasoje; 5 700,19 Eur bendrovės lėšų likutis pas atskaitingÄ asmenį E. Å .; 1,53 Eur 2016 m. birželio 30 d. likutis sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale bei 226,99 Eur 2016 m. birželio 15 d. likutis sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tyčia už 24 253,50 Eur (17 853,54+6399,96) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal neįvardintas ir tyrimui pateiktuose dokumentuose nesančias sutartis pirko 37 (35+12) vienetus neįvardintų baldų ir už juos atsiskaitė pagal sÄ skaitas faktÅ«ras už 35 vienetus 17 853,54 Eur pagal 2015 m. sausio 30 d. pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. DI 2015/001 ir už 12 vienetų 6399,96 Eur pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2015 m. vasario 26 d.

Nr. DI 2015/002, kuriose prekės pavadinimas nurodomas Baldai pagal sutartį, tačiau nustatyti nei pirktų baldų pavadinimų, nei kada ir kokia kaina realizuoti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nėra patvirtinančių dokumentų, o Bendrovės apskaitoje 24 253,50 Eur suma nepagrįstai pripažinta sÄ naudomis; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , nepagrįstai pardavėjams sumokėjo 24 246,34 Eur sumÄ , kuri nepagrįsta turto sunaudojimo apskaitos dokumentais ir pripažinta sÄ naudomis, kadangi nei vienu prekių, tai yra baldų pardavimo atveju, pardavimo dokumentuose:

žaliavos, dalys, detalės, baldiniai audiniai nebuvo parduoti ir baldų gamybos dokumentų nėra. Tokiu bÅ«du E. Å . iššvaistė jo žinioje buvusį svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, didelės vertės – 55 807,49 Eur – turtÄ . Å iais savo veiksmais E. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje. Be to, E. Å . apgaulingai tvarkė apskaitÄ , o bÅ«tent: jis, nuo 2014 m. spalio 3 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, bei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1, 7, 8 dalis ir 12 dalies 1, 2, 6, 11 punktus, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 ir 2 dalis (2015 m. gegužės 30 d.

– 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. redakcija), Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktÄ , Bendrovės įstatų 12 dalies 2 punktÄ ir 13 dalį, Inventorizacijos taisyklių 64 punktÄ bÅ«damas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimÄ ir tinkamÄ jos tvarkymÄ , apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros 2015 m. ir 2016 m. liepos 13 d. (2016 m. balandžio 30 d. duomenimis), nes Bendrovė tvarkydama buhalterinę apskaitÄ nesilaikė:

Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, nes apskaita tvarkoma taip, kad apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams, kadangi: - atliekant tyrimÄ nėra galimybės nustatyti už 24 253,50 Eur iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sÄ skaitas faktÅ«ras pirktų 35 vienetų 2015 m. sausio 30 d. Nr. DI 2015/001 už 17 853,54 Eur ir 12 vienetų 2015 m. vasario 26 d. Nr. DI 2015/002 už 6399,96 Eur baldų pavadinimų, nei kada ir kokia kaina jie realizuoti, tačiau apskaitoje Å¡i suma pripažinta sÄ naudomis; - 2016 m. balandžio 1 d. apskaitos registre SÄ skaitų apyvarta balandžio 1-30 d. trumpalaikis turtas 5 745 Eur mažesnis, o įsipareigojimai 13 147,15 Eur didesni nei likučiai 2016 m. kovo 31 d., nes nėra tapatÅ«s trumpalaikio turto ir įsipareigojimų sÄ skaitų likučiai; - sÄ skaitoje 272 kasa įraÅ¡ytas 6 813,85 Eur likutis 2016 m. balandžio 1 d. yra teisingas, dėl to trumpalaikis turtas turėjo sudaryti 32 603,69 Eur.

Kitose buhalterinėse sÄ skaitose likučio skirtumo pagrįstumas nenustatytas; Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, nes į apskaitÄ neįtrauktos Å«kinės operacijas, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu ir 12 straipsnio 4 dalies, nes apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys neužregistruoti nei Å«kinės operacijos dienÄ nei vėliau kaip per 4 mėnesius, dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros 2016 m. liepos 13 d. (2016 m. balandžio 30 d. duomenimis), kadangi: - 1 382 Eur gavimas neįraÅ¡ytas kasos knygoje, kadangi neįraÅ¡yti 2016 m. gegužės 13 d. kasos pajamų orderiai Nr. LV 029/16 812 Eur sumai ir Nr. LV 030/16 570 Eur sumai, dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė grynųjų pinigų priėmimo ir jų apskaitos tvarkos nustatytos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto, numatančio, kad visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ , ir 17 punkto, jog kasos knygoje kasininkas įraÅ¡o kiekvienÄ kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderį ir jų duomenys kasos knygoje ar kituose apskaitos registruose neužregistruoti; - 1 382 Eur Å«kinė operacija pagrįsta 2016 m. gegužės 9 d.

E. Å . individualios veiklos sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 001 ir 2016 m. gegužės 16 d. kasos pajamų orderio kvitu ED Nr. 2016/01 neįtraukta į apskaitÄ ir jos duomenys neužregistruoti kasos knygoje ar kituose apskaitos registruose; Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, nes į apskaitÄ neįtrauktos Å«kinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies, nes ne visos Å«kinės operacijos pagrįstos apskaitos dokumentais bei 4 dalies, nes apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys neužregistruoti nei Å«kinės operacijos dienÄ nei vėliau kaip per 4 mėnesius, dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros 2016 m. liepos 13 d. (2016 m. balandžio 30 d. duomenimis), kadangi: - 1025 Eur (35+590+400) lėšų judėjimo po jų išėmimo iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbankank“ atliekant tyrimÄ nėra galimybės nustatyti, kadangi bankomatuose iÅ¡imtų: 35 Eur 2016 m. gegužės 7 d.; 590 Eur 2016 m. gegužės 9 d.; 400 Eur 2016 m. gegužės 16 d. sumų gavimas ir panaudojimas neįtraukti į apskaitÄ ir nepagrįsti apskaitos dokumentais, nes tyrimui pateiktuose dokumentuose jų nėra; - 7 307,65 Eur atlikus tyrimÄ nustatytas tiriamojo laikotarpio pabaigos ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2016 m. liepos 13 d. pinigų likutis neįtrauktas į apskaitÄ nepagrįstas apskaitos dokumentais ir duomenys neužregistruoti apskaitos registruose, nes tyrimui pateiktuose dokumentuose jų nėra;

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, nes ne visos Å«kinės operacijos pagrįstos apskaitos dokumentais, dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“: - turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros 2015 m. ir liepos 13 d. (2016 m. balandžio 30 d. duomenimis), kadangi: 13,90 Eur 2015 m. sausio 2 d. atskaitingo asmens gauta suma užregistruota 2435 buhalterinėje sÄ skaitoje nepagrįsta apskaitos dokumentu, kadangi Å¡ios sumos gavimÄ pagrindžiančio dokumento tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra; 222,12 Eur į apskaitÄ Ä¯trauktos Å«kinės operacijos, tai yra 150 Eur įraÅ¡ytos 2015 m. rugsėjo 30 d. avansinėje apyskaitoje Nr. 02/09/2015 ir 72,12 Eur įraÅ¡ytų 2015 m. spalio 1 d. avansinėje apyskaitoje Nr. 01/10/2015 nepagrįstos apskaitos dokumentais, nes jų panaudojimÄ pagrindžiančių dokumentų tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra; - veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros 2015 m. ir 2016 m. liepos 13 d. (2016 m. balandžio 30 d. duomenimis), kadangi 24 246,34 Eur suma nepagrįsta sunaudojimo apskaitos dokumentais pripažinta sÄ naudomis, nes nei vienu prekių, tai yra baldų, pardavimo atveju pardavimo sÄ skaitose faktÅ«rose ar PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nebuvo įvardinta žaliavos, dalys, detalės, baldiniai audiniai ir baldų gamybos dokumentų bei duomenų tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra;

Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto, nes dokumente nėra privalomų rekvizitų, dėl to galima nustatyti veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ , kadangi kasos knygoje įraÅ¡ytas 2016 m. gegužės 2 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 075, kuriame vadovo, gavėjo ir kasininko parašų nėra. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Inventorizacijos taisyklių, nes neinventorizavo turto ir įsipareigojimų prieÅ¡ 2014 m. ir 2015 m. metinių finansinių ataskaitų sudarymÄ , dėl to galima nustatyti veiklÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ , kadangi 17 punkte nurodytų inventorizavimo aprašų tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra.

Tokiu bÅ«du E. Å . apgaulingai tvarkė apskaitÄ ir dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 13 d. Å iais savo veiksmais E. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. Bylos nagrinėjimo teisme metu (2021 m. vasario 22 d. teisiamajame posėdyje) apklaustas kaltinamasis E. Å . kaltu nei dėl vieno iÅ¡ jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino.

Parodė, kad viskas prasidėjo 2008 – 2009 m., tuomet jis vykdė pardavimus transporto srityje ir užsiėmė internetine veikla, o bÅ«tent, domenais, google paieÅ¡ka, svetainėmis, visa tai buvo jo hobis. Apie 2009 m. pradėjo savo lėšomis vystyti baldų katalogo puslapį, turėjo nusipirkęs internetinį vardÄ ,,(duomenys neskelbtini)“. Savo lėšomis užsakė programavimÄ , paleido minėtÄ svetainę, vystė google paieÅ¡kos sistemų optimizacijÄ . Apie 2010 m. jo svainis M. L. pasiÅ«lė administruoti svetainę ir užsiimti ja jau ne kaip hobiu, o rimčiau.

Pradžioje buvo baldų katalogo idėja, kur įmonės skelbiasi apie savo gaminamus ir parduodamus baldus. Vėliau pastarojo (M. L.) valdoma įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vystyti prekybÄ , pačioje pabaigoje netgi pabandė gaminti baldus, kadangi jų netenkino kitų gamintojų kokybė. Apie 2014 m. kaltinamasis nurodė nusprendęs pakeisti savo specialybę. Kadangi visÄ laikÄ dirbo transporto logistikos srityje, buvo nuo to pavargęs, norėjosi naujų iššūkių, visada norėjo turėti savo verslÄ .

Kadangi tuo metu platforma (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai gerai surandama paieÅ¡koje, sulaukdavo apie 17 000 lankytojų per mėnesį, nusprendė, kad jam (E. Å .) laikas iÅ¡bandyti save verslo aplinkoje, o, bÅ«tent, baldų srityje. Taip jis 2014 m. metė darbÄ Ä¯monėje ,,(duomenys neskelbtini)“, prisijungė prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, ten pradirbo keletÄ mėnesių. Tiksliai savo pareigų įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nebeatsimena (greičiausiai, vadybininkas arba kažkas iÅ¡ komercijos), buvo atsakingas už pardavimus.

Dirbo bÅ«tent prie (duomenys neskelbtini) puslapio; bendraudavo su klientais, norinčiais per minėtÄ puslapį užsisakyti baldus iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Po kelių mėnesių pamatė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turi problemų, nesugeba laiku vykdyti užsakymų klientams, vėluoja. IÅ¡ M. L. žinojo, kad kyla sunkumų gaminant baldus; pastarojo netenkino ankstesnių gamintojų kokybė, todėl 2014 m. pradžioje pradėjo gaminti patys. Nors situacija kažkiek pagerėjo, vis dėlto nestandartinių baldų gamyba yra gana ilgas ir pakankamai sudėtingas procesas, nepavyko iÅ¡vengti klaidų.

Anot kaltinamojo, tuo metu M. L. turėjo reikalų statybose, nebuvo susikoncentravęs į baldų sritį, todėl, kaltinamojo teigimu, 2014 m. spalio mėn. jis (E. Å .) nusprendė viskÄ perimti į savo paties rankas, tai yra tiek baldų prekybÄ , tiek gamybÄ . Su M. L. sutarė, kad Å¡is, tiksliau pastarojo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, nebetenka teisės administruoti (duomenys neskelbtini) puslapį. E. Å . nurodė įkÅ«ręs UAB ,(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė baldų gamyba, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo prekybinė įmonė.

Taip po truputį pradėjo veiklÄ . Kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ praktiÅ¡kai nutraukė visÄ veiklÄ , susijusiÄ su baldais, tai beveik visi darbuotojai, kurie tuo metu dirbo minėtoje įmonėje, perėjo į ,,(duomenys neskelbtini)“ bei ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė ir baldų gamybos įrangÄ . Ä®monėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 5 darbuotojus (jis, E. Å ., vadybininkai, vairuotojas, baldų surinkėjas, buhalterė).

Kaltinamasis buvo vadovas ir vienintelis akcininkas. Ä®monė buvo maža, nebuvo kitų akcininkų, dėl ko nerengdavo akcininkų susirinkimų, nebuvo oficialių dokumentų dėl akcininkų susirinkimo, steigimo; įmonės įkÅ«rimÄ buvo užsakęs per UAB „Teisė“. Visus įmonės grynuosis pinigus tvarkė jis (E. Å .), sprendimus dėl užsakymų priiminėjo taip pat jis. Visi įmonės dokumentai buvo pas jį (kaltinamÄ jį E. Å .). Ofise dokumentams buvo skirti keli skyreliai, kur atskirai bÅ«davo laikomi atitinkamos rūšies dokumentai (viename pardavimai, kitame – iÅ¡laidos, dar kitame – įvairÅ«s administraciniai dokumentai).

Buhalterė (jÄ susirado per skelbimÄ , pareigas aptarė žodžiu, svarbiausia buvo, kad tvarkingai vestų buhalterinę apskaitÄ ) į ofisÄ atvažiuodavo kartÄ Ä¯ mėnesį, pastarajai paduodavo dokumentus ir Å¡i tvarkė buhalterinę apskaitÄ . Jeigu jo ofise nebÅ«davo, dokumentus buhalterei galėjo paduoti vadybininkas (M. L.). Kas liečia kaltinime inkriminuotÄ Ä¯sipareigojimų perėmimÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kategoriÅ¡kai nesutinka, kad jie buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingi.

Apklausiamas kaltinamasis parodė, kad sprendimÄ perimti įsipareigojimus nulėmė siekis iÅ¡saugoti gerÄ puslapio (duomenys neskelbtini), kuris jau buvo populiarus ir žinomas (kaip minėjo, į mėnesį sulaukdavo 17 000 lankytojų), vardÄ bei pagrįstas manymas sulaukti klientų, atitinkamai ir pajamų (pagal tuo metu turimus duomenis matė, jog per mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydavo apie 10-15 sutarčių dėl baldų gamybos, todėl tikėjosi, kad ir jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pritrauks panašų skaičių).

E. Å . pabrėžė, jog puslapis ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo jo kÅ«rinys, suprato, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys įsipareigojimų klientams, tai neigiamai paveiks puslapio, kuriuo iki tol naudojosi bÅ«tent pastaroji įmonė, vardÄ . Tai bÅ«tų reiÅ¡kę, jog tolimesnė veikla su minėtu puslapiu bÅ«tų faktiÅ¡kai neįmanoma, visk tektų kurti nuo nulio – paieÅ¡kos sistemos optimizavimÄ , domenÄ , kas kainuoja pakankamai daug. Taigi viskÄ paskaičiavęs, nusprendė perimti neįvykdytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymus.

Kaltinamojo teigimu, pelno iÅ¡ to nesitikėjo gauti, paskaičiavo, kad viskas daugmaž „iÅ¡eis ant nulio“ (arba su minimaliu minusu), tačiau tokiu bÅ«du iÅ¡saugos puslapio (duomenys neskelbtini) reputacijÄ . Turėjo gauti neturtinę naudÄ . Kaltinamasis akcentavo, kad buvo prisirišęs prie puslapio (duomenys neskelbtini), kurį pats sukÅ«rė, pastarojo pavadinimas buvo trumpas ir gerai įsimenantis, tuo metu puslapį vertino 40-50 tÅ«kst. eurų. Kaltinimas neteisingai formuluoja, kad perimdama įsipareigojimus įmonė negavo pelno.

Pabrėžė, kad negautas pelnas nėra lygus nuostoliui. Ekonominė nauda Å¡ioje byloje nebuvo skaičiuojama, viskas formaliai paremta tik skaičiais. Visi, iÅ¡skyrus vienÄ , iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimti įsipareigojimai iki bankroto buvo įvykdyti. Supranta, kad dar 2015-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės turtas buvo mažesnis už įsipareigojimus, tačiau pati veikla buvo pradėta visai neseniai. Buvo viso ko pati pradžia, atrodė racionalu prisiimti įsipareigojimus, net jei jie ir buvo didesni nei įmonės turtas, kadangi žiÅ«rėjo į ilgalaikę perspektyvÄ , siekį pritraukti naujus klientus, atneÅ¡iančius pelnÄ .

Kaltinamasis pažymėjo, kad pagal tuos perimtus įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažkÄ jau buvo pradėjusi užsakovams gaminti. Viskas buvo perduota gamybinei įmonei „(duomenys neskelbtini)“; ar buvo sudarytos sutartys, aktai, kokie pradėti baldai perduoti, negali pasakyti, tuo metu tuo nesirÅ«pino, tai neatrodė svarbu (kaltinamasis negalėjo įvardinti, ko ir kiek buvo perduota). Pasisakydamas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktų 49 vnt. neįvardintų baldų, už kuriuos atsiskaityta pagal dvi sÄ skaitas-faktÅ«ras ir bendrovės apskaitoje 24 253,50 Eur suma pripažinta sÄ naudomis, kaltinamasis E. Å . pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrindinė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ baldų gamintoja (pagamindavo 90-95 proc. užsakymų).

Tarp įmonių buvo sudaryta ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis. Sutinka, kad iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose nėra detalizuoti baldai, tuo metu iÅ¡samiai nežiÅ«rėjo į buhalterinius dokumentus, tačiau kategoriÅ¡kai tvirtina, kad baldai už nurodytÄ sumÄ buvo realiai įsigyti. Neturėjo jokio tikslo kažkÄ nuslėpti, atkreipia dėmesį, kad VMI jam iÅ¡sakė pastabas dėl kiekvienos sÄ skaitos detalizavimo reikalingumo, į kÄ jis atsižvelgė ir vėliau visas sÄ skaitas pildė jau detalizuodamas.

Kaltinamasis pabrėžė, kad iÅ¡ VMI tyrimo duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus gaudavo iÅ¡ esmės tik iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kaltinime nurodytÄ sumÄ gavo sausio – vasario mėn. ir vėliau iki birželio mėn. jokių pajamų nebuvo). Tai, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldus realiai įsigijo, galima patikrinti pagal pardavimo dokumentus (iki birželio mėn.), atitinkamai iÅ¡ jų bÅ«tų matyti, kam buvo sumokėti pinigai (jei „(duomenys neskelbtini)“ pardavė baldus, reiÅ¡kia juos kažkas turėjo pagaminti).

Taip pat kaltinamasis tvirtino, jog buvo įsigyti audiniai, furnitÅ«ra, detalės, už kÄ sumokėta 24 246,34 Eur. Teigė, jog tarp užsakovų ir nestandartinių baldų gamintojų yra neraÅ¡ytas susitarimas, jog dažniausiai pateikiamos visos gamybai reikalingos medžiagos, taigi Å¡iuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip tik ir pateikė medžiagas, siekiant, jog gamyba bÅ«tų kuo efektyvesnė ir pigesnė, kadangi medžiagas perkant iÅ¡ gamintojo tektų mokėti gamintojo nustatytÄ antkainį.

Pripažįsta, kad nebuvo vedama sandėlio apskaita, nebuvo sudaromi priėmimo – perdavimo aktai, supranta, kad tokių veiksmų neatlikimas yra jo klaida; Å¡iuo metu fiksuoja kiekvienÄ perdavimÄ . Apklausiamas kaltinamasis neigė pasisavinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas 7 307,65 Eur sumai. Teigė, jog įmonėje finansinė situacija buvo sudėtinga, tokiais pinigais įmonė nedisponavo ir jų niekaip negalėjo pasisavinti. E. Å . teigimu, vienintelis logiÅ¡kas paaiÅ¡kinimas Å¡iuo atveju yra tas, kad, matyt, pasimetė buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys, kad tokios sumos jis niekaip neturėjo.

Supranta, kad nesant dokumentų, jo nurodyta versija yra sunkiai patikrinama, tačiau pinigų jis tikrai neturėjo ir neiššvaistė. Niekada neturėjo tikslo valdyti įmonę nuostolingai, bankrutuoti bei iššvaistyti lėšas. PrieÅ¡ingai, siekė sukurti pelningÄ klestintį verslÄ , gaminantį gerus gaminius. Sunku paaiÅ¡kinti, kaip buhalteriniai dokumentai galėjo pasimesti, tačiau buhalterija nebuvo pilnai tvarkingai, nors tuo metu jis to ir nesuprato. Kaltinamojo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo dėl apyvartinių lėšų trÅ«kumo, susidarė per didelės iÅ¡laidos, o pajamos buvo nepakankamos.

Yra įsitikinęs, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimti įsipareigojimai neturėjo įtakos įmonės bankrotui. Puslapis „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinomas ir mėgiamas, tačiau vis dėlto trÅ«ko klientų, be to, eigoje suprato, jog nestandartinių baldų gamyba yra brangus ir pakankamai ilgas procesas. Nors tÄ bendrai žinojo jau ir anksčiau, tačiau manė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiks sėkmingiau, kam padės jo teorinės žinios apie procesų valdymÄ , pardavimus.

Kainos, kuriomis pardavinėjo baldus, buvo per mažos, jas reikėjo stipriai didinti, o tai atitinkamai nulėmė klientų sumažėjimÄ . Pabrėžė vis dėlto tikėjęsis iÅ¡spęsti finansinius sunkumus, taip pat nurodė, kad bankroto byloje teismas nepripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo tyčinis (8 t., b. l. 2-20). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis E. Å . savo kaltės taip pat nepripažino, vėliau teigė pozicijos dėl kaltės pripažinimo/nepripažinimo apskritai negalintis nurodyti, kadangi praėjus daug laiko nebeprisimena inkriminuotų aplinkybių, susijusių su įtarime iÅ¡vardintų įmonių veikla, konkrečiais sandoriais ir veiksmais.

Akcentavo nebeprisimenantis net savo ankstesnių parodymų, kuriuos davė apklausiamas kaip liudytojas, su Å¡iais parodymais prokurorė neleidžia susipažinti, gynėjui duomenys iÅ¡vis nežinomi, dėl ko, nenorėdamas nevalingai suklysti, parodymų duoti negali. Parodymus duos tada, kai jam bus suteikta teisė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi, kuria grindžiamas įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ (7 t., b. l. 7, 15-16, 32-33). 2016 m. rugpjūčio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 3 dalies tvarka kaip liudytojas E. Å . parodė, kad 2014 m. spalio 8 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta jo iniciatyva, vienintelis akcininkas ir direktorius buvo jis. Ä®monė įkurta siekiant gauti pelnÄ iÅ¡ nestandartinių ir standartinių baldų gamybos bei prekybos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ vykdė nuo 2014 m. lapkričio mėn. Iki 2015 m. pabaigos buhalterinę apskaitÄ tvarkė buhalterė G. A., o vėliau – buhalterė N. M. bei vadybininkas M. L.. Jis (E. Å .) iÅ¡ pradžių turėjo dvi įmones: viena buvo gamybinė įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri iÅ¡ pradžių ir gamino baldus, bet 2015 m. lapkričio mėn. bankrutavo (buvo minėtos įmonės akcininkas ir direktorius) ir kita prekybinė įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Bankrutavus UAB „(duomenys neskelbtini)“, baldus gamino kitos baldų įmonės pagal sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati baldų negamino, tik priimdavo užsakymus iš klientų ir pagal sutartis su kitomis baldų gamybos įmonėmis pagamintus baldus parduodavo klientams. Priimant užsakymus iš klientų visada būdavo imamas avansinis mokestis, kurio dydis priklausydavo nuo užsakymo, perkamų baldų. E. Š. taip pat parodė, kad jam, kaip fiziniam asmeniui, priklauso internetinis puslapis „(duomenys neskelbtini)“, kurio pagalba būdavo randami klientai.

Su vadybininku M. L. buvo sutarę, kad abu turi teisę sudaryti su klientais sutartis bei imti avansÄ . RaÅ¡ytinis įgaliojimas M. L. nebuvo iÅ¡duotas, sutarta žodžiu. Pradžioje įmonė dirbo be didelių finansinių sunkumų, buvo sudaromos sutartys su klientais, įvykdomi sutartyse numatyti įsipareigojimai, nors veikla ir nebuvo pelninga. Visada buvo gana sunku rasti klientų, įvykdyti įsipareigojimus, įmonės veiklos pradžioje buvo ir nedidelių nesklandumų, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai sunkumai atsiliepė Å¡ios įmonės padėčiai.

Pagrindinis baldų gamintojas, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi raÅ¡ytinę sutartį – UAB „Mobili grupė“. Buvo sudaromos sutartys ir su užsienio įmonėmis (Lenkijoje), taip pat žodinės sutartys su privačia veikla užsiimančiais asmenimis, kurie pagamindavo baldus. Vykdant įmonės veiklÄ , visada atsirasdavo vienokių ar kitokių nesusipratimų su klientais, jų užsakymais: kartais užtrukdavo gamyba kitose įmonėse (nes baldus ne patys gamindavo), užtrukdavo terminai, pasitaikydavo, jog klientai dėl broko nebuvo patenkinti jau pagamintais baldais, tekdavo daryti nuolaidas.

Ä®monė iki pat pabaigos, kol kreipėsi dėl bankroto procedÅ«ros, vykdė ir bandė vykdyti sutartyse numatytus įsipareigojimus. Paskutiniai baldai buvo pateikti klientams galimai 2016 m. gegužės 16 d. Neneigia, kad liko neįvykdyti maždaug 30-ies klientų įsipareigojimai. Su klientais visÄ laikÄ bÅ«davo bendraujama, nuo jų nesislapstoma, klientams buvo siÅ«loma palaukti, kai kurie užsakymai buvo įvykdomi, bet klientai kartais bÅ«davo nepatenkinti pagamintais baldais, todėl tekdavo viskÄ perdaryti.

Situacija negerėjo. Atsakydamas į klausimÄ , kodėl buvo sudaromos sutartys ir imamas avansinis mokestis, nors buvo galima numanyti, kad įmonė nepajėgs įvykdyti savo įsipareigojimų, E. Å . nurodė tikėjęsis, kad vis dar bus galima pataisyti įmonės finansinę padėtį, be to, įmonės veikla nebuvo visiÅ¡kai sustojusi, kai kuriuos užsakymus įmonei pavykdavo įvykdyti. IÅ¡ klientų paimti avansai bÅ«davo įneÅ¡ami į įmonės kasÄ ir panaudojami įmonės veikloje, mokesčiams sumokėti, atlyginimams, patalpų nuomos mokesčiams, baldų medžiagoms pirkti.

Nors užsakymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai, tačiau sunku buvo įvertinti gamybos kaÅ¡tus, darbų atlikimo terminus, prasidėjo įmonės iÅ¡laikymo mokesčiai, įmonėje atsirado didelių finansinių sunkumų, todėl galiausiai, pamatęs, kad įmonės padėtis prasta, 2016 m. birželio 6 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2015 m. vasario mėn. iÅ¡ UAB „Gurmanita“ nuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo įmonės biuras.

Kadangi įmonė turėjo finansinių sunkumų, nepajėgė minėtai įmonei mokėti nuomos mokesčio (1 331 Eur per mėnesį), Å¡i įmonė kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista mokėti 3 594,38 Eur skolos ir 170 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vėliau įmonės biuras iÅ¡sikėlė į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nuo klientų nesislapstė, tiesiog nepatenkinti dėl užtrukusių užsakymų klientai pradėjo skambinėti, netgi grasinti, ir bÅ«tent tais atvejais stengėsi į tokių klientų skambučius nebeatsakinėti.

Visiems klientams buvo iÅ¡siųsti praneÅ¡imai apie tai, kad įmonė turi finansinių sunkumų, ruoÅ¡iami dokumentai bankroto procedÅ«rai, buvo deramasi dėl užsakymų užbaigimo ir tik po to, kai suprato, jog įmonė nepajėgs įvykdyti visų įsipareigojimų, nusprendė kreiptis į teismÄ dėl bankroto procedÅ«ros. IÅ¡ nuomojamų patalpų iÅ¡sikėlė ne dėl slapstymosi, o nebegalint sumokėti nuomos mokesčio. E. Å . teigimu, jis niekaip nėra susijęs su  UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pastarosios įmonės direktorius yra M. L., kuris matydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuos, įkÅ«rė savo įmonę. Žino, jog ta įmonė užsiima panaÅ¡ia veikla. Apklausos metu E. Å . nurodė visÄ Ä¯monės buhalterijÄ , dokumentus, kilnojamÄ turtÄ (keletÄ baldų) ir klientų skolas perdavęs teismo paskirtam bankroto administratoriui (UAB „Vista Business Solutions“ (atstovui J. R.). Akcentavo neturėjęs jokio tikslo apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , tiesiog įmonėje atsiradus finansiniams sunkumams, nebesugebėjo įvykdyti sutartyse numatytų įsipareigojimų, dėl ko buvo kreiptasi dėl įmonės bankroto (3 t., b. l. 160-162). 2018 m. sausio 23 d. apklausos, atliktos BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka, apklaustas kaip liudytojas E. Å . papildomai parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku buvo nuo 2014 m. spalio 14 d.

Ä®monės buhalterinę apskaitÄ iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. tvarkė buhalterė G. A., nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo įdarbinta N. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). G. A. dirbdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise įmonės kompiuteriu, o N. M. dirbo savo namuose, naudojo savo kompiuterį. IÅ¡eidama iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. A. visus buhalterinės apskaitos dokumentus ( pirminius ir suvestinius) paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise.

Ä®darbintai N. M. buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė, kad pastaroji galėtų toliau tvarkyti apskaitÄ . N. M. atvažiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisÄ , iÅ¡ jo paimdavo naujus buhalterinės apskaitos dokumentus, juos nusiveždavo į namus, suregistruodavo ir atveždavo dokumentus atgal į biurÄ , taip pat atveždavo ir sudarytus atspausdintus bei pasiraÅ¡ytus registrus. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure.

Prasidėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrai, bankroto administratoriaus UAB „Vista Business Solutions“ įgaliotam asmeniui J. R., UAB „Vista Business Solutions“ biure, esančiame Laisvės prospekte, Vilniuje, perdavė visus turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. 2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Vista Business Solutions“ ofise buvo surašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylų (dokumentų) perdavimo aktas, kurį pasirašė jis (E. Š.) ir J.

R.. Buhalterinės apskaitos dokumentai buvo susegti segtuvuose, nesurišti, segtuvai buvo su pavadinimais. Ar patys dokumentai buvo sunumeruoti, neatsimena (tikriausiai ne). Priimdamas iš jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, J. R. neišsakė jam jokių pastabų dėl galimai trūkstamų įmonės dokumentų. Po mėnesio paskambinęs J. R. nurodė, kad trūksta darbo laiko apskaitos tabelių. Suradęs savo el. pašte UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo laiko apskaitos tabelius (juos anksčiau jam buvo atsiuntusi N. M.), persiuntė J.

R.. Neatsimena, ar J. R. minėjo, kad trūksta Didžiosios knygos, kokių nors sutarčių ar kitų registrų. E. Š. teigimu, atstovui buvo perduoti visi turimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, buvo surašytas dokumentų perdavimo aktas (3 t., b. l. 163-164). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. R. parodė, kad pareiškimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 209 straipsnyje ir 182 straipsnyje, buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2017 m. balandžio 21 d., tame pareiškime buvo detaliai išdėstytos visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. Tikrinant įmonės dokumentus, sandorius, nustatyti pažeidimai, kurie, bankroto administratoriaus (J.

R.) manymu, lėmė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. Å ., kuris buvo ir vienintelis Å¡itos įmonės akcininkas, įmonę prie bankroto privedė sistemingai, tyčia, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų vykdymo kreditoriams. Tai, J. R. manymu, pasireiÅ¡kė tuo, kad pirmiausia buvo sudaryti įmonei visiÅ¡kai nenaudingi sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra prisiimti įsipareigojimai atlikti baldų gamybÄ , kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo gavusi dalinį apmokėjimÄ už baldų pagaminimÄ , tačiau gautų avansų kartu su įsipareigojimais neperdavė.

Tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė įsipareigojimus, kurie finansiÅ¡kai buvo aiÅ¡kiai nenaudingi, nulėmė nuostolingÄ Ä¯monės veiklÄ , kas apsunkino galimybę kitiems jos kreditoriams (esamiems ar bÅ«simiems) atgauti savo reikalavimÄ arba jo dalį. Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo įsigytas didelis kiekis įvairių baldų gamybos detalių, kuris bankroto metu bankroto administratoriui taip pat nebuvo perduotas, jų buvimas yra nežinomas (nei kam tie daiktai/jų dalys buvo panaudojami, ar buvo panaudoti, kur jie yra).

Bankroto bylos metu pateikta bendra kreditorinių reikalavimų suma apie 36 000 ar 37 000 Eur. Jeigu tas turtas bÅ«tų buvęs perduotas nemokumo administratoriui, galimai jo pakaktų patenkinti didžiÄ jÄ dalį kreditorinių reikalavimų, bet turtas nebuvo perduotas (past. papraÅ¡ytas patikslinti, kuo remdamasis daro tokiÄ iÅ¡vadÄ , liudytojas teigė konkrečių priežasčių apklausos metu negalintis įvardinti, jos turi nurodytos pareiÅ¡kime). Buvo nustatyta ir tai, kad dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų buvo iÅ¡imama iÅ¡ kaltinamojo E. Å .

įmonės sÄ skaitos. Paskui dalis tų lėšų buvo apskaityta kaip pas atskaitingÄ asmenį, dėl dar kitos dalies lėšų nebeatsimena, viskas yra iÅ¡dėstyta pareiÅ¡kime. Liudytojo manymu, pareiÅ¡kime nurodytos lėšos buvo pasisavintos, dėl tų lėšų panaudojo nebuvo jokių atitinkamų dokumentų. Nenaudingi sandoriai, sistemingai neefektyvi veikla, perleidžiant iÅ¡ vienos įmonės įsipareigojimus kitai įmonei, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pati niekada nevykdė baldų gamybos (baldus gamino UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė kaip tarpininkas (tų baldų pardavėjas) ir bÅ«tent tokių turtinių įsipareigojimų prisiėmimas, kai dalis avanso ar didžioji dalis už baldus asmenų buvo sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiems įsipareigojo kažkokiu bÅ«du juos pagaminti ir paskui pagal tas pačias sutartis jie turėjo tas lėšas vėl pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi iÅ¡ sutarčių negalima įžvelgti jokios ekonominės naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“, matomas tik galimas nuostolis. Visa tai lėmė, kad įmonė kryptingai buvo vedama prie bankroto, žinant, kad jis dėl Å¡ių veikų anksčiau ar vėliau įvyks. Atsakydamas į užduodamus klausimus, liudytojas J. R. parodė, kad E. Å . perdavė dokumentus; kartu buvo atvykęs ir M. L.. Dokumentai buvo perduoti sÄ lyginai greitai – nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos mėn. pabaigoje, o dokumentus pristatė rugpjūčio pradžioje; patys dokumentai nebuvo sunumeruoti, suriÅ¡ti, tiesiog atėjęs padėjo ir tiek.

Didžioji knyga, balanso, pelno ataskaita nebuvo perduoti. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , buvo reikalaujama perduoti DidžiÄ jÄ knygÄ . Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo jau vyko ikiteisminis tyrimas. Dalis dokumentų buvo pas tyrėjÄ , kuri kreipėsi į jį (bankroto administratorių J. R.) ir jis perdavė jai dokumentus, bet nebuvo perduota didžioji knyga, balanso, pelno, nuostolių ataskaitos. Neperduotos visos sutartys su klientais, tų sutarčių buvo labai mažai. Buvo kreiptasi į buhalterinę apskaitÄ teikusį asmenį, buhalterė sutiko duoti paaiÅ¡kinimus darant garso įraÅ¡Ä , ji nurodė, kad pati nėra gavusi visų dokumentų iÅ¡ E. Å ., tÄ patį turėjo parodyti ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes buvo pateiktas tarp E. Å . ir buhalterės el. paÅ¡tu vykęs susiraÅ¡inėjimas, kuriame nurodoma, kad trÅ«ksta tam tikrų dokumentų.

Liudytojas pažymėjo, kad nebuvo vedama „sandėlio“ apskaita, nekeltas klausimas, kaip turėtų bÅ«ti apskaitytos prekės. Nemažai sutarčių ir dokumentų gavo iÅ¡ pačių nukentėjusiųjų (dalyvavo ir kitoje byloje), bet, liudytojo tvirtinimu, didžiosios dalies dokumentų jis tikrai nėra gavęs. Privalėjo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumÄ . Nors jam ir nebuvo perduoti dokumentai (balansai ir pelno, nuostolių ataskaitos), kurie privalėjo bÅ«ti perduoti bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai, tačiau iÅ¡ ankstesnių dokumentų buvo matyti, kad įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki ir tas buvo nustatyta ženkliai anksčiau negu iÅ¡kelta bankroto byla.

Domėjosi sandorių sudarymo aplinkybėmis ir motyvais, ir, anot liudytojo, jam sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirodė keistos, todėl 2017 m. balandžio 26 d. raÅ¡tu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos pateikimo. Tame raÅ¡te buvo nurodyti praÅ¡ymai paaiÅ¡kinti, kokios yra tų sandorių sudarymo priežastys, t. y. teikti iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl tų sandorių sudarymo, bet atsakymo negavo (sugrįžo laiÅ¡kas su žyma, kad neatsiėmė per nurodytÄ laikotarpį).

Kitų sandorių (su UAB „(duomenys neskelbtini)“) sudarymo aplinkybių jau nebeatsimena, viskÄ nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Bankroto procesas pasibaigė 2018 m., įmonė iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Ä®BÄ® nuostatos nenumato pareigos ar galimybės stabdyti bankroto bylÄ dėl to, kad vyksta baudžiamoji byla. Ä®monės iÅ¡registravimas iÅ¡ Juridinių asmenų registro neturi įtakos atsakomybės pagal BK atsiradimui arba panaikinimui; jei Å¡ioje byloje bus nustatytos atitinkamos aplinkybės, įmonės kreditoriai įgis teisę reikÅ¡ti tiesioginius ieÅ¡kinius įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo.

Apklausiamas liudytojas J. R. ne kartÄ pažymėjo, kad viskÄ detaliai yra nurodęs ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu, tuos savo parodymaus tvirtina ir praÅ¡o jais remtis (7 t., b. l. 173-176). Ikiteisminio tyrimo metu J. R. kaip liudytojas buvo apklaustas ne kartÄ , jo parodymai yra užfiksuoti 2016 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. spalio 30 d., 2018 m. sausio 3 d., 2017 m. spalio 26 d. ir 2019 m. sausio 15 d. apklausų protokoluose (3 t., b. l. 166-182, 227-230, 232-233, 227-230; 5 t., b. l. 2-4). Itin detalius parodymus J.

R. davė apklausiamas 2017 m. spalio 26 d., o bÅ«tent: Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4971-794/2016 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2016 m. liepos 26 d.). Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vista Business Solutions“, jis (J. R.) yra bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo. 2016 m. liepos 13 d. nutartimi bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas įpareigojo įmonės valdymo organus perduoti bankroto administratoriui visÄ Ä¯monės turtÄ ir dokumentus. 2016 m. rugpjūčio 1 d.

E. Å . perdavė bankroto administratoriui dalį bendrovės dokumentų. Vykdydamas Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodytÄ pareigÄ patikrinti įmonės dokumentus, nustatė, kad yra perduoti ne visi įmonės dokumentai. IÅ¡ į bylÄ pateiktų kreditorinių reikalavimų ir juos grindžiančių įrodymų, taip pat patikrinus Sodros ir VMI registrus nustatė, kad bankroto administratoriui neperduota didžioji dalis įmonės sudarytų sutarčių, taip pat dauguma darbo sutarčių su darbuotojais, darbo laiko apskaitos registrai, darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai.

Bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai nebuvo sudaryti balansas, pelno ir nuostolių ataskaitos, neperduoti įmonės debitorių sÄ raÅ¡ai. Taip pat neperduota įmonės didžioji knyga, sintetinės ir analitinės apskaitos registrai. Atlikęs turimų dokumentų patikrinimÄ , liudytojas J. R. nurodė manantis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ praktiÅ¡kai per visÄ jos veiklos laikotarpį buvo netinkamai (galimai apgaulingai) vykdoma įmonės vykdytos Å«kinės – komercinės veiklos buhalterinė apskaita; buvo sudarinėjami įmonei ypatingai nenaudingi ir jos kreditoriams žalingi sandoriai;

įmonės veikla buvo vykdoma nepaisant įmonės ir jos kreditorių teisėtų interesų; atsiskaitinėjant su kreditoriais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytas eiliškumas, nepagrįstai teikiant pirmenybę susijusioms įmonėms ir svainystės ryšiais susijusiems asmenims; galimai buvo padaryta nusikalstama veika; teismui teikti procesiniai dokumentai ir juose nurodyta informacija neatitiko tikrovės ir realių įmonės finansinių rodiklių. 2016 m. birželio 6 d.

E. Å ., bÅ«damas vieninteliu įmonės akcininku, valdančiu 100 procentų įmonės paprastųjų vardinių akcijų, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. PareiÅ¡kime E. Å . nurodė, kad apyvartinių lėšų stoka labai iÅ¡balansavo finansinę padėtį, iÅ¡ esmės ir privedė prie nemokumo (nesant apyvartinių lėšų atsakovė negali įsigyti baldinių medžiagų ir pagaminti baldų). UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡naudojo visas įmanomas priemones (siekdama atstatyti nepagrįstai iÅ¡kelto bankroto pasekmes, pritraukti klientus, skelbė akcijas, siÅ«lė nuolaidas), tačiau tokios pastangos teigiamo rezultato nedavė.

Matydamas, kad situacija negerėja, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali atsiskaityti su kreditoriais, E. Å . kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Taip pat E. Å . nurodė, kad pridedamas kreditorių (fizinių asmenų) sÄ raÅ¡as nėra tikslus, nes nebaigtos derybos dėl sutarčių perleidimo tretiesiems asmenims. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ klientų yra gavusi avansus, tačiau nepagamino baldų, ieÅ¡ko partnerių (įmonės užsiimančios didmenine baldų gamyba), kurie sutiktų perimti ir klientams už likutinę kainÄ pagaminti baldus.

IÅ¡ esmės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nurodė, kad įmonė susidÅ«rė su nepakeliamais finansiniais sunkumais tik 2016 m. kovo mėn., po to, kai UAB „Gurmanita“ bandė inicijuoti įmonei bankroto procesÄ , dėl ko nukentėjo bendrovės reputacija, ji nebeįstengė toliau tinkamai vykdyti veiklos. J. R. nurodė nesutinkantis su tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pozicija. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡ esmės nemoki beveik nuo pat veiklos pradžios, kadangi jos sudaryti sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat netinkamas iÅ¡ klientų gautų lėšų (avansų) panaudojimas Å«kinėje veikloje lėmė įmonės nemokumÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių dokumentų ir kitų įrodymų, kuriais ieÅ¡kovas grindžia praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui (nustatančių įmonės finansinę bÅ«klę, įsipareigojimų dydį ir kt.), tai yra jis neįvykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl teismas nutarė nustatyti ieÅ¡kovui 7 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos gavimo dienos paÅ¡alinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trÅ«kumus. 2016 m. birželio 12 d.

E. Å . pateikė teismui buhalterinius dokumentus, reikÅ¡mingus bankroto bylai. Pateiktus dokumentus sudarė 2016 m. balandžio 24 d. patvirtintas AiÅ¡kinamasis raÅ¡tas prie 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sÄ raÅ¡as, 2015 m. balanso ir pelno nuostolių ataskaita, 2015 m. nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita, sÄ skaitų apyvartos žiniaraÅ¡tis už 2016 m. balandžio mėn. E. Å . nei bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, nei jam (J.

R.), kaip bankroto administratoriui, nepateikė balanso ir pelno nuostolių ataskaitos su nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita, sudaryto pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai. IÅ¡analizavęs turimus dokumentus, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2014 m. spalio 8 d. Nuo 2014 m. spalio 10 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelių įmonės vadovu ir akcininku, valdančiu 100 procentų įmonės akcijų, buvo E. Å .. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė baldų, namų Å«kio reikmenų, metalo ir geležies dirbinių pardavimo veiklÄ .

Jokios veiklos, susijusios su baldų gamyba, įmonė nevykdė. Kadangi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius E. Å . neperdavė bankroto administratoriui bendrovės įstatų, įmonės vardu su pirkėjais sudarytų baldų pirkimo pardavimo sutarčių, pirkėjams iÅ¡raÅ¡ytų iÅ¡ankstinių sÄ skaitų, liudytojas J. R. pabrėžė, jog remiasi tik tais duomenimis, kurie yra jo žinioje. Pradėjus vykdyti veiklÄ , 2014 m. spalio 10 d. kasos perdavimo aktu buvusi įmonės vadovė J.

L. perdavė naujam direktoriui E. Å . UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ su 9 993 Lt (2894,17 Eur). Laikotarpiu nuo įmonės veiklos pradžios, tai yra nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ (sÄ skaita 272 Kasa) buvo gauta 18 146,10 Lt (5 255,47 Eur) pajamų grynais pinigais. Nurodytoje sÄ skaitoje ties kai kuriomis pozicijomis pieÅ¡tuku buvo pažymėta, kad nėra KPO (kasos pajamų orderio) arba KIO (kasos iÅ¡laidų orderio).

Atlikus pirminių kasos dokumentų patikrinimÄ , nustatyta, kad dalis buhalterinėje apskaitoje apskaitytų operacijų grynais pinigais nėra patvirtintos atitinkamais pirminiais dokumentais (KIO ir KPO), tai yra nėra Å¡ias operacijas pagrindžiančių dokumentų. Visi jie apskaitomi, kaip direktoriaus E. Å . atlikti grynųjų pinigų įneÅ¡imai į kasÄ . Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos, esančios banke AB Swedbank, nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. iÅ¡raÅ¡o patikrinimÄ buvo nustatyta, kad 272 sÄ skaitoje už atitinkamÄ laikotarpį nurodytos neva gautos pajamos, kurios nėra patvirtintos jokiais pirminiais dokumentais, atitinka direktoriaus E. Å . atitinkamomis dienomis AB Swedbank bankomatuose iÅ¡grynintų piniginių lėšų sumas.

Bendra AB Swedbank išgrynintų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje apskaitytų kaip gautų, tačiau jokiais pirminiais dokumentais neapskaityta lėšų suma už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., sudaro 7 370,10 Lt (2 134,53 Eur). Taip pat buvo nustatyta, kad minėtu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 11 d. KIO 07/14 ir 2014 m. gruodžio 30 d. KIO 13/14 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas 302338181) atitinkamai 4 800 Lt (1 390,17 Eur) ir 4 500 Lt (1 303,29 Eur) sumas (bendra suma 9 300 Lt (2 693,47 Eur).

Kaip mokėjimo pagrindas KIO 07/14 nurodyta „Pagal sutartį 2014.11.15“, atitinkamai KIO 13/14 – „Pagal sutartį 2014.12.15“. Nei minėtų sutarčių, nei jų pagrindų iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų nustatyta nebuvo. Kadangi nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigÄ mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 300 Lt (2 693,47 Eur), yra pagrindas teigti, kad tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ be teisėto pagrindo praturtėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaita.

Tarp bankroto administratoriui perduotų dokumentų buvo aptiktos dvi Ä®sipareigojimų perleidimo-priėmimo sutartys (toliau – Ä®PPS) (2014 m. gruodžio 5 d. ir 2014 m. vasario 2 d.), sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Å iomis sutartimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastarosios turėtus įsipareigojimus klientams dėl baldų pagaminimo ir su Å¡iais įsipareigojimais susijusių kitų įsipareigojimų vykdymÄ .

Kaip matyti iÅ¡ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarytos Ä®PPS, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus pagaminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams baldus, už kuriuos jie dalinai ar visiÅ¡kai jau buvo atsiskaitę su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visų Å¡ia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotų įsipareigojimų vertė yra 73 242,07 Lt (21 212,37 Eur), likutinė suma gautina iÅ¡ klientų – 38 192,07 Lt (11 061,19 Eur), sandorio vertė 39 227,91 Lt (11 361,19 Eur), iÅ¡ kurių 38 192,07 Lt (11 061,19 Eur) užskaitoma už likutinę mokėtinÄ sumÄ iÅ¡ klientų, ir 1 035,84 Lt (300 Eur) užskaitoma už lovÄ â€žMafi“, kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kitaip tariant, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pati nebÅ«dama baldų gamintoja, o tik perpardavinėtoja, įsipareigojo savo lėšomis ir sÄ naudomis pagaminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams baldus, už kuriuos jie dalinai ar pilnai buvo atsiskaitę su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o Å¡ių klientų gautinas sumas 38 192,07 Lt (11 061,19 Eur) turėtų atiduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. AnalogiÅ¡ka situacija ir su 2015 m. vasario 2 d. Ä®PPS sutartimi. Kaip pažymėjo J.

R., abu Å¡ie sandoriai buvo aiÅ¡kiai nuostolingi UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieÅ¡taravo Å¡io juridinio asmens įstatuose nurodytiems tikslams – pelno siekimui, ir nepagrįstai ne tik apsunkino pačios įmonės finansinę padėtį, bet ir sÄ Å¾iningų įmonės kreditorių galimybes laikų gauti prievolių įvykdymÄ . Taip pat pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi sandorių sudarymo dienÄ ir iki Å¡iol yra M. L., kuris nuo 2015 m. liepos 10 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir kuris, J.

R. žiniomis, yra E. Å . sesers vyras. Tokiu bÅ«du yra pagrindas manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusios įmonės per jos dalyvius ir valdymo organus. IÅ¡ 2014 – 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik sudarė su susijusia įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nenaudingus susitarimus (taip vadinamÄ â€žFeniksÄ â€œ, kuomet visi įmonės aktyvai paliekami vienoje įmonėje, o pasyvai ir skolos perkeliami į kitÄ ), bet per visÄ veiklos laikotarpį net nebandė atgauti iÅ¡ Å¡ios įmonės skolos, o tik įtraukė Å¡iÄ skolÄ Ä¯ ilgalaikį turtÄ , kas vėl lėmė, kad realiai neatgautina suma buhalterinėje apskaitos pavaizduojama kaip realus įmonės ilgalaikis turtas.

Liudytojo įsitikinimu, E. Å . veiksmai, nepagrįstai prisiimant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus, o vėliau nebandant Å¡io sandorio pagrindu iÅ¡reikalauti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodomÄ skolÄ , lėmė, kad įmonė negali atsiskaityti su kitais kreditoriais, kas privedė įmonę prie bankroto. Taip pat nustatė, kad per visÄ bendrovės veiklos laikotarpį įmonė įsigijo įvairių baldų sudedamųjų dalių, furnitÅ«ros ne mažesnei kaip 29 000 Eur sumai, tačiau jokių dokumentų (detalių, medžiagų panaudojimo, pardavimo ar kitokio pobÅ«džio panaudojimo), patvirtinančių Å¡io turto panaudojimÄ , nėra.

Kadangi įmonė baldų negamino, Å¡is turtas turėjo bÅ«ti perduotas bankroto administratoriui, tačiau to padaryta nebuvo. IÅ¡ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ paties direktoriaus į bylÄ pateiktų įmonės finansinių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kimo pateikimo dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ilgalaikio turto už 20 196,85 Eur, trumpalaikio turto deklaruojama už 15 828,18 Eur, tuo tarpu bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius jokio įmonės turto neperdavė.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad didelė dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto buvo galimai iššvaistyta, dėl ko įmonė tapo nemoki ir buvo privesta prie bankroto. Bendrovės dokumentų analizė parodė, kad nuo 2015 m. ketvirtojo ketvirčio iki bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nemoki, kadangi pradelstų įsipareigojimų suma buvo didesnė už realaus turto vertę (bendrovės nurodomo ilgalaikio turto vertė, kuri susideda iš butaforinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos, negali ir neturi būti vertinama kaip realus turtas).

Be to, Å¡iuo laikotarpiu apie 80 procentų iÅ¡ naujų klientų gaunamų avansų baldams pagaminti bÅ«davo naudojami ne jų užsakymams vykdyti, o tokioms iÅ¡laidoms kaip automobilių nuomos mokesčio susijusiems asmenims apmokėjimui, direktorius prieÅ¡ pat bankroto iÅ¡kėlimÄ pats sau iÅ¡simokėjo lėšas už neva suteiktas reklamos paslaugas, nors jokios sutarties dėl Å¡io sandorio nėra. Tad, liudytojo J. R. įsitikinimu, įmonės finansiniuose dokumentuose nurodomi skaičiai ir rodikliai neatitiko tikrovės, neatspindėjo realios įmonės finansinės padėties, bendrovė galimai apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ ir šį turtÄ nuslėpė nuo bendrovės kreditorių bei nesiėmė jokių veiksmų, kad susijusių pirkėjų (UAB „(duomenys neskelbtini)“) skolos bÅ«tų bendrovei sumokėtos.

Kadangi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai ir finansinės atskaitomybės turi ypatingÄ reikÅ¡mę bendrovės finansinės veiklos teisėtumui ir rezultatams įvertinti, netinkamas Å¡ių dokumentų saugojimas ar neiÅ¡saugojimas yra siejamas su įmonės vadovo atsakomybe ir žalos įmonės kreditoriams padarymu, nes nesant pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto ar įsipareigojimų. Nepaisant to, kad įsiskolinimai daugeliui kreditorių atsirado 2015-2016 metais, bendrovės atsiskaitymai su kitais kreditoriais, pavyzdžiui, su UAB „Mobili grupė“, įmonės vadovu E. Å ., darbuotoju M.

L. už automobilio nuomÄ , iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kurių reikalavimai atsirado vėliau, arba buvo pradelsti, arba buvo atliekami suteikiant pirmenybę susijusiems asmenims, buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , dėl ko kiti kreditoriai prarado galimybę pilnai ar iÅ¡ dalies patenkinti savo finansinius reikalavimus (t. 5, b. l. 2-4). Kitų apklausų metu kaip liudytojas apklaustas J. R. parodė, jog kaip bankroto administratorius turėjo patikrinti visus įmonės sandorius už trejus metus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. Å . buhalterinę dokumentacijÄ pateikė nesugrupuotÄ , netvarkingÄ , buhalterinės apskaitos dokumentai buvo susegti aÅ¡tuoniuose nesunumeruotuose segtuvuose. Dalyvaujant E. Å . jis (J. R.) kompiuteriu surašė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bylų (dokumentų) perdavimo aktÄ ir antspaudo perdavimo – priėmimo aktÄ . Kai E. Å . perdavė įmonės dokumentus (jam dalyvaujant dokumentai nebuvo nagrinėjami ir numeruojami) ir iÅ¡vyko, pastebėjo, kad trÅ«ksta dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, t. y. nebuvo sutarčių su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, darbo laiko, užmokesčio, darbo sutarčių apskaitos registrų, nebuvo didžiosios knygos už visÄ laikotarpį nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2016 m. liepos 27 d.

Didžioji dalis perduotų dokumentų registrų buvo nepasiraÅ¡yti vadovo. Vėliau dėl trÅ«kstamų dokumentų kreipėsi į buhalterę N. M., kuri nurodė, jog visÄ buhalterinę apskaitÄ tvarkė savo asmeniniame kompiuteryje, tačiau kompiuteris sugedo ir visi jos suvesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrai dingo, todėl negalėjo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrų, didžiosios knygos. IÅ¡ tų dokumentų, kurie buvo pateikti, padarė pagrįstÄ prielaidÄ esant nusikalstamo bankroto požymių, dėl to, kad įmonės vadovas E. Å . galimai tyčia, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, prisiėmė įmonei finansiÅ¡kai nuostolingus įsipareigojimus tretiesiems asmenims už UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytus įsipareigojimus, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«dama faktiÅ¡kai nemoki, negalės ateityje įvykdyti savo įsipareigojimų pagal minėtas sutartis.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. L. parodė, jog nuo 2013 m. pabaigos ar 2014 m. iki 2015 m. balandžio mėn. dirbo vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonė bankrutavo 2015 m.). Ä®monė pardavinėjo baldus, kuriuos gamino pagal individualius užsakymus. Jis ieÅ¡kojo klientų, viskÄ aptardavo, pasiraÅ¡ydavo sutartį, gaudavo avansÄ ir toliau perduodavo projektÄ gamybai. Kai viskÄ pagamindavo, turėjo nuvažiuoti į gamybÄ , patikrinti kokybę ir, jei viskas tvarkoje, pristatyti baldÄ klientui.

Neatsimena, ar buvo priimtos pareiginės instrukcijos (galimai buvo ir pasirašė jas), tačiau darbų užduotis jam žodžiu pavesdavo E. Å . – ieÅ¡koti klientų, sudarinėti sutartis su jais, prižiÅ«rėti gamybÄ ir organizuoti baldų pristatymÄ . Su direktoriumi dalyvaudavo darbo organizavimo susirinkimuose, kartÄ per savaitę aptardavo padėtį (susirinkimai nebÅ«davo raÅ¡tu forminami, juose buhalterė nedalyvaudavo). Jo darbo planas buvo per mėnesį pasiraÅ¡yti apie 15-20 sutarčių su klientais.

IÅ¡ klientų pinigus imdavo tiek jis (M. L.), tiek ir E. Å . Pastarasis buvo direktorius, tačiau faktiÅ¡kai veikė kaip vadybininkas. Apklausos metu liudytojas M. L. davė parodymus apie internetinį puslapį (duomenys neskelbtini); tai buvo internetinis katalogas, kuriame klientas rasdavo siÅ«lomÄ produkcijÄ . Pats puslapis priklausė asmeniÅ¡kai E. Å ., tai nebuvo bÅ«tent įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ puslapis. Jame buvo talpinamos baldų nuotraukos (daugiausia minkÅ¡tų baldų ir tam tikra dalis korpusinių).

Asmuo, ketinantis įsigyti baldus, užeidavo į tÄ internetinį puslapį ir iÅ¡sirinkdavo kažkokį baldÄ ; prie to baldo bÅ«davo trumpas apraÅ¡ymas, adresas, telefonas (telefonas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“). Kiek atsimena, puslapyje nebuvo skelbiamos kitos įmonės, tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atsakydamas į klausimus, liudytojas patikslino, jog kitos įmonės iÅ¡ esmės galėjo skelbti savo produkcijÄ , atsimena, jog buvo lenkiÅ¡kas gamintojas „Modalto“, tačiau klientas vis tiek privalėjo susisiekti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip tarpininku; prieÅ¡ingas veikimo modelis nebÅ«tų buvęs naudingas įmonei).

Pagrindinis baldų gamintojas pradžioje buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (kita E. Š. įmonė), taip pat lenkų įmonė – UAB „Modalto“, UAB „Vegas“ (tik dėl čiužinių). UAB „(duomenys neskelbtini)“ tekdavo 95 procentai baldų gamybos, apie 5 procentai – „Modalto“. UAB „Modalto“ baldus gamino Lenkijoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik pardavinėdavo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini), biuro neturėjo, tik gamybines patalpas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsikÅ«rusi (duomenys neskelbtini). Ten buvo nuomojamos patalpos, kuriose dirbo dviese: jis (M. L.) ir E. Å . Tose patalpose buvo biuras, stovėjo kelių baldų, taip pat audinių pavyzdžiai, iÅ¡ kurių klientas galėjo pasirinkti. Ten atvykdavo klientai ir bÅ«davo sudaromos sutartys. Pačioje pradžioje dar turėjo patalpas (duomenys neskelbtini), bet po trijų mėnesių užsidarė. Sutartys buvo sudaromos ir klientų namuose. Kadangi savo paslaugas stengėsi teikti visoje Lietuvoje, klientams iÅ¡ kitų miestų bÅ«davo netikslinga važiuoti į Vilnių, todėl jis arba E. Å . stengdavosi nuvažiuoti pas klientÄ Ä¯ namus.

Be jų dviejų įmonėje dirbo buhalterė. Užsakymas vykdavo taip: bÅ«davo pasiraÅ¡oma sutartis, klientas sumokėdavo avansÄ , dažniausiai 20-30 procentų; avansÄ galėjo mokėti arba bankiniu pavedimu, arba iÅ¡ karto pagal kasos orderį grynais. Grynuosius pinigus duodavo E. Å ., pinigai buvo laikomi stalčiuje, seifo įmonėje nebuvo. Liudytojo teigimu, faktiÅ¡kai kas antras užsakymas bÅ«davo grynais apmokamas. PasiraÅ¡ius sutartį, stengdavosi iÅ¡ karto gauti apmokėjimÄ , kadangi bÅ«davo atvejų, kai pasirašę sutartį asmenys vėliau neatsiskaitydavo.

Sutartis oficialiai įsigaliodavo tada, kai žmogus sumokėdavo avansÄ . Kasos pajamų orderyje buvo raÅ¡oma suma, kiek paimama pinigų iÅ¡ kliento (iÅ¡ kliento niekada neimdavo pinigų daugiau, nei nurodyta orderyje). Kadangi neturėjo kortelių skaitytuvo, tai buvo stengiamasi avansÄ iÅ¡ karto gauti grynais. Kai baldas buvo priduodamas, vėl bÅ«davo praÅ¡oma iÅ¡ karto atsiskaityti, kadangi bÅ«davo atvejų, kai sumontavus baldus, klientas neapmokėdavo. Nežino, ar E. Å . pasižymėdavo, kokia pinigų suma jam bÅ«davo perduota, liudytojas nurodė nefiksuodavęs, kai perduodavo E. Å . konkrečiÄ iÅ¡ kliento gautÄ sumÄ .

Tuo pačiu liudytojas M. L. pažymėjo, kad E. Å . buvo įmonės kasininkas, pastarasis pasiraÅ¡ydavo kasos orderius. Pinigus atiduoti E. Å . buvo privalu, nes jis buvo įmonės kasininkas. E. Å ., prisijungęs prie banko sÄ skaitos, tikrindavo, ar padaryti pavedimai. Jis (M. L.) turėjo banko kortelę, galėjo įneÅ¡ti ir iÅ¡gryninti pinigus; jei reikdavo, atsiskaityti už kažkÄ . Prie įmonės banko sÄ skaitų prieiti negalėjo, generatorius buvo tik pas E. Å . Tos aplinkybės, kad baldus gamins ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, klientams nesakė.

Laikėsi tokios nuomonės, kad klientui nebÅ«tina žinoti, kas gamina baldÄ . Tiems, kurie to konkrečiai klausdavo, nurodydavo, ar tai bus lenkiÅ¡ka, ar lietuviÅ¡ka gamyba. Liudytojo M. L. parodymais, visus sprendimus priimdavo E. Å . Ä®monei pačioje pradžioje (2014 m.) sekėsi neblogai. Tuo pačiu iÅ¡kildavo ir nemažai problemų su gamyba. Kadangi gamino nestandartinius baldus, trÅ«ko patirties, tai ne vienÄ baldÄ tekdavo perdaryti, vėluodavo su terminais, todėl tekdavo pritaikyti nuolaidas, o nuo 2015 m. pavasario pradžios pradėjo stigti pinigų apyvartai.

Užsakymų pagaminimo vėlavimai kildavo dėl patirties stokos, dėl žmogiÅ¡kų klaidų (pavyzdžiui, sumaiÅ¡ydavo kažkurias detales, antai, audinį ar kojeles). Tos klaidos turėjo įtakos įmonės finansinei padėčiai. Gamybos terminas sutartyje bÅ«davo numatytas apie 6 savaites. Jei vėluodavo iki 3 mėnesių, sutartyje bÅ«davo numatytos baudos už vėlavimÄ ir, paskaičiavus už baldus, visas įmonės pelnas virsdavo nuostoliu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo anksčiau nei „(duomenys neskelbtini)“, galimai 2014 m. pabaigoje.

Po to iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ keli darbuotojai įkÅ«rė savo įmonę UAB „Mobili grupė“ ir veiklos pabaigoje įmonė „(duomenys neskelbtini)“ baldus užsakinėjo iÅ¡ jų (E. Å . su UAB „Mobili grupė“ nėra niekaip susijęs). UAB „Mobili grupė“ buvo pagrindinis gamintojas po UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai bankrutavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, baldus veždavo į KlaipėdÄ , kur buvo keli gamintojai (UAB „Delux baldai“, mažoji bendrija „Baldomanija“).

Kadangi žiemos metu dar vis pasirodydavo naujų klientų, tam tikra apyvarta buvo, tačiau pavasarį baigėsi darbymečio sezonas baldų gamintojams, labai sumažėjo naujų klientų, įmonei teko verstis su senais klientais. E. Å . pasakė, kad daugiau naujų klientų nepriima. Tikslas buvo pabaigti įvykdyti sudarytus užsakymus ir tik, jei tai pavyks, sudaryti naujus, bet vis dėlto tas nepavyko, teko skelbti bankrotÄ . Tuo metu, kai jau nutarė nebepriimti naujų klientų, suprato, kad situacija sunki, turėjo apie 40 klientų, apie 10-15 užsakymų padarė, o 25-30 užsakymų liko neįvykdyti.

E. Å . skambindavo klientams, bandė tartis, kad jo užsakymas bÅ«tų perduotas tiesiogiai UAB „Mobili grupė“, nes pagal likutinę pinigų sumÄ Ä¯monė „Mobili grupė“ galėjo užsakymÄ užbaigti (pavyzdžiui, lova kainavo apie 1 000 Eur, pasiėmus 30 procentų avansÄ , 700 Eur likučio užtekdavo baldÄ užbaigti). Dalis klientų sutiko ir perėjo į UAB „Mobili grupė“. Pastaroji įmonė buvo įsikÅ«rusi Kalvarijų gatvėje, Å¡alia „(duomenys neskelbtini)“ patalpų (tik kitoje pusėje).

Ä®monė dirbo, stengėsi viskÄ pagaminti, tačiau klientai buvo nepatenkinti, nes užsakymai vėlavo. Anot liudytojo, E. Å . klientams buvo iÅ¡siuntęs praneÅ¡imÄ apie tai, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ situacija sunki, įmonė užsidaro (praneÅ¡imas galėjo bÅ«ti siųstas pavasarį, balandžio mėn.). Apklausiamas liudytojas davė parodymus ir apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyta įmonė buvo jo, jis turėjo 100 procentų akcijų. Vienu momentu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ klientus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ su baldais dirbo dvejus metus, lygiagrečiai dar vystė veiklÄ statybų srityje, tačiau prasidėjo problemos, buvo daug neapmokėtų sÄ skaitų iÅ¡ klientų pusės, kilo grėsmė, kad įmonė gali bankrutuoti, dėl ko su E. Å . sutarė, jog, siekiant, kad nenukentėtų puslapis (duomenys neskelbtini) (šį puslapį buvo įkÅ«ręs bÅ«tent E. Å .; puslapis buvo kaip prekinis ženklas), įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ perims įmonės „(duomenys neskelbtini)“ klientus.

Liudytojo M. L. teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutartį su E. Å ., ta sutartimi pastarasis leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoti puslapį. Iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkÅ«rimo, puslapį administravo ir su juo dirbo bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip minėjo, tikrasis puslapio (duomenys neskelbtini) savininkas buvo E. Å ., bet realiai su tuo puslapiu dirbo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dėjo baldus, prekiavo jais), todėl ilgainiui minimas internetinis puslapis buvo užpildytas, iÅ¡reklamuotas, visÄ Å¡Ä¯ darbÄ padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

M. L. pabrėžė, kad toks pasiekimas yra jų (įmonės „(duomenys neskelbtini)“) nuopelnas; reikdavo kiekvienÄ baldÄ apraÅ¡yti, įdėti nuotraukÄ , nurodyti visÄ informacijÄ . Visgi įkÅ«rus UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ su puslapiu dirbti nustojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė visus klientus, perėmė įsipareigojimus, sutartis, o taip pat ir likučius – medžiagas, furnitÅ«rÄ , kojeles baldams. IÅ¡ klientų avansus gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Å¡ie avansai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ kartu su įsipareigojimų perėmimo sutartimis perduoti nebuvo.

Anot M. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo pačiu metu vykdė ir kitÄ veiklÄ (statybų), visi avansai buvo naudojami vienoje buhalterijoje, tai yra nebuvo skirstoma, kad iÅ¡ kliento gautas avansas bus naudojamas konkrečiai tik kliento medžiagoms supirkti, už tuos pinigus pirkdavo viskÄ , nebÅ«tinai buvo nukreipiami to kliento baldo gaminimui. Neatsimena, kokiai konkrečiai sumai buvo perimti medžiagų likučiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo perimti gautus avansus, bet tų avansų įmonė „(duomenys neskelbtini)“ perduoti negalėjo, todėl sutarė, kad perims tai, kas įmanoma (pradėtus gamintis baldus, baldų dalis, audinius ir kt.).

Su E. Å . paskaičiavo, kad perimti įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolio nesukels, galbÅ«t duos truputį pelno (svarbiausia, kad neturėjo bÅ«ti nuostolingi). Neatsimena, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perduotos konkrečios su klientais sudarytos sutartys. Perėmusi įsipareigojimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų gamybÄ tęsė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Modalto“ ir kitais gamintojais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pardavėjas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – gamintojas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo, sudarinėjo sutartis su klientais, o visa gamyba buvo atiduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas M. L. teigė, kad po to, kai bankrutavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis iÅ¡ karto įkÅ«rė kitÄ Ä¯monę – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bandė toliau dirbti su klientais, sudaryti užsakymus, įmonei baldus gamino UAB „Mobili grupė“. Per (duomenys neskelbtini) puslapį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo savo produkcijÄ beveik dvejus.

IÅ¡ esmės visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai bÅ«davo iÅ¡ minėto internetinio puslapio. Per tuos dvejus metus įvykdė apie 1 000 sutarčių dėl baldų. Kaip nurodė anksčiau, kartu su įsipareigojimų perdavimo sutartimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perduoti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ klientų jau sumokėti avansai, tačiau, kaip pabrėžė liudytojas M. L., už tuos avansus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jau nupirkusi furnitÅ«rÄ , užsakiusi audinį, tai yra nebuvo taip, kad sumokėtas avansas iÅ¡vis nebuvo panaudotas užsakymui.

Kartu su įsipareigojimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir medžiagų likučius, kuriuos už avansus buvo nupirkusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Baldus toliau gamino ir medžiagų reikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, visi audiniai nukeliavo į Å¡iÄ Ä¯monę. Neprisimena, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmus įsipareigojimus iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ pagaminti konkretų baldÄ , bÅ«davo perraÅ¡omos sutartys su klientais, kad įsipareigojimus vykdo nebe įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o kita įmonė (galimai sutartys nebuvo perraÅ¡omos).

Nors baldus gamino ir ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bÅ«davo atvejai, kai Å¡i įmonė rÅ«pindavosi furnitÅ«ros, medžiagų pirkimu baldų gamybai. Kai baldÄ gamindavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, medžiagos pereidavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir atitinkamai buvo sumokama mažesnė suma atsiskaitant už paslaugas. Jei kaip gamintojas bÅ«davo parinkta UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant greičiau įvykdyti užsakymÄ , pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastarajai nupirkdavo kliento pasirinktÄ audinį, furnitÅ«rÄ ir pan.

Užsakymai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«davo formuojami ruoÅ¡iant brėžinius, kuriuos atiduodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ cechÄ ir pagal kuriuos buvo gaminami baldai. KainÄ , už kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamins baldÄ , nustatydavo E. Å . Negali atsakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ baldo gamybos likdavo pelnas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ likdavo pelno nuo skirtumo tarp užsakymo ir gamybos. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė ir Å«kinė padėtis prastėjo, buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės perduoti neįvykdytus arba sunkiai vykdomus įsipareigojimus tiesiogiai gamintojui.

Informavo visus klientus ir pasiÅ«lė bendrauti tiesiogiai su gamintoju, o sutikus bÅ«davo duodami paties gamintojo kontaktai ir toliau jie jau patys tarpusavyje derindavo. Klientas jau buvo informuotas, koks yra jo likutis, kiek jis turi sumokėti (taip pat buvo informuotas ir gamintojas), už kokiÄ pinigų sumÄ jis turi pagaminti baldus. IeÅ¡kodavo gamintojo, kuris klientui daiktÄ pagamintų už likutinę jo mokėtinÄ kainÄ . Dėl tokių atvejų daugiausia viskÄ aiÅ¡kindavosi E. Å . Net ir iÅ¡kėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylÄ , toliau bendravo su klientais dėl užsakymų įvykdymo.

Neatsimena, kuris konkrečiai surado įmonę „Modalto“ ir susitarė dėl baldų gamybos. Su Å¡ia įmone liudytojas nurodė asmeniÅ¡kai nebendravęs, joje nesilankė, su įmone daugiausia bendravo E. Å . Baldai iÅ¡ Lenkijos atkeliaudavo transportu – apmokėdavo už baldus, surasdavo transportÄ ir juo atveždavo į LietuvÄ . Už baldus mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis (M. L.) asmeniÅ¡kai bendravo su Klaipėdos įmonės „Baldai Delux“ direktoriumi. AtlyginimÄ dažniausiai gaudavo grynais, pasiraÅ¡ydavo kasos iÅ¡laidų orderyje.

AtlyginimÄ jam iÅ¡mokėdavo E. Å .; darbo užmokestis vėluodavo, o paskutiniųjų trijų mėnesių atlyginimo iÅ¡vis negavo (susidarė virÅ¡ 1 000 Eur skola). Dėl to tarp jo ir E. Å . jautėsi įtampa; skolingas liko konkrečiai ne E. Å ., o įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastarosios buhalterijÄ tvarkė samdyta buhalterė; ji dirbo iÅ¡ namų nuotoliniu bÅ«du, ateidavo į biurÄ kartÄ Ä¯ savaitę, gal dažniau. Jos pareiga buvo apskaitos vedimas. Sutartys su klientais buvo laikomos biure, o buhalterinius dokumentus buhalterė pasiimdavo su savimi.

Po to, kai nutrÅ«ko jo (liudytojo M. L.) darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su E. Å . nebeturėjo nieko bendro. E. Å . jo naujai įsteigtoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Paklaustas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo žinoti apie pagal 2014 m. gruodžio 5 d. sutartį perduotų 14 įsipareigojimų įvykdymo terminÄ , M. L. parodė, kad buvo darbų grafikas, kuriame buvo sužymėta, kada ir koks baldas turi bÅ«ti pagamintas, grafikas buvo perduotas kartu su įsipareigojimais.

Minėti 14 įsipareigojimų buvo pradėti vykdyti, gamyba nebuvo nutrūkusi. Baldo pagaminimui mažiausiai reikia trijų savaičių. Kas dar buvo perduota prie tos sutarties, nebeprisimena. Tiksliai nepamena, kokiame dokumente buvo užfiksuotas audinių ar baldų dalių perdavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“. Buvo perdavimo aktas, jį pasirašė jis (M. L.), kaip perduodančios įmonės direktorius, ir E. Š., kuris buvo abiejų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.

Daiktai buvo perduoti fiziÅ¡kai, tai yra apie 30 audinių rulonų, dvi ar trys dėžės kojelių ir pakėlimo mechanizmai perneÅ¡ti į cechÄ . Vieno rulono dažniausiai pakakdavo 1-2 baldams. Liudytojas patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini),“ prisiimdama įsipareigojimus už daugiau kaip 21 000 Eur, turėjo galimybę baldus pagaminti už 21 000 Eur, nes perdavė visÄ paketÄ , kuriame vieni užsakymai buvo nuostolingi, kiti pelningi, taigi galutiniame variante skirtumai turėjo iÅ¡silyginti.

Siekiant, kad nenukentėtų puslapis (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus, tokiu bÅ«du gelbėjo puslapį. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio 30 d. ir 2015 m. vasario 26 d. sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytojas M. L. nieko konkrečiai parodyti negalėjo. Nurodė, kad kiekvienam baldui atskirai sÄ skaitos neiÅ¡raÅ¡ydavo; bendrai žino, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigyti minkÅ¡ti baldai, tik nepamena, kokie bÅ«tent.

Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ greičiausiai buvo kažkokia sutartis, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamino baldus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymÄ . Jis pats tokios susitarimo nematė, nežino, ar jis buvo raÅ¡ytinis, ar žodinis. AsmeniÅ¡kai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiziÅ¡kai sÄ skaitų faktÅ«rų nėra gavęs (7 t., b. l. 178-187). Ikiteisminiame tyrime, apklaustas kaip liudytojas BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka, M.

L. parodė 2015 m. kovo mėn. pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo E. Å . (jo sesers vyras); jis (M. L.) ėjo pardavimų vadybininko pareigas, buvo atsakingas už naujų klientų paieÅ¡kÄ ir aptarnavimÄ . Ä®monė veikė nuo 2014 m. E. Å . priklausė internetinis puslapis „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo plačiai reklamuojamas internetinėje erdvėje, taip pat buvo dirbama su dizaineriais. Ä®monės buveinė – (duomenys neskelbtini), kur įmonė nuomojosi patalpas, nurodytu adresu atvykdavo klientai, norintys sudaryti su įmone sudaryti sutartį.

Taip pat buvo salonas Kaune (nuomojosi patalpas baldų centre). Jeigu klientas negalėdavo atvykti į biurÄ , tada jis arba E. Å . važiuodavo pagal kliento gyvenamÄ jÄ vietÄ ar iÅ¡ anksto sutartÄ vietÄ . Už įmonės kasÄ buvo atsakingas direktorius, tuo tarpu jis (M. L.) direktoriaus įgaliojimu turėjo teisę sudarinėti sutartis su klientais, imti grynuosius pinigus, kuriuos perduodavo direktoriui. Stengdavosi iÅ¡ klientų imti grynuosius pinigus, kadangi negavus bankinio pavedimo sutartis buvo anuliuojama; kartais klientai apsigalvodavo, rasdavo kita įmonę.

Visi važiavimai vyko tik tada, kai klientas norėdavo apžiÅ«rėti jų siÅ«lomus gaminius, iÅ¡ kurių bÅ«tų gaminami baldai. Pas klientus dažniausiai vykdavo su savimi turėdami iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ sutartį, kasos pajamų orderį ir kitus bÅ«tinus dokumentus. Ta, kad užsakytas baldas butų pradėtas gaminti, klientas turėdavo pervesti arba pagal kasos pajamų orderį sumokėti 30 procentų gaminio sumos. Klientai galėjo atsiskaityti su įmone tiesiogiai grynais pinigais pagal kasos pajamų orderį arba pavedimu į įmonės sÄ skaitÄ .

Nuo 2014 m. gruodžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė savo veiklÄ ir turėjo apie 600 klientų, tačiau nuo 2016 m. kovo mėn. pradėjo aiÅ¡kėti, kad įmonė turi problemų su apyvartinėmis lėšomis. E. Å . mėgino ieÅ¡koti investicijų, kurių pagalba norėjo atgaivinti veiklÄ . Dėl klientų, kurie negavo savo užsakytų baldų, nurodė, kad įmonei atsirado finansinių sunkumų, negalėjo sumokėti gamintojams avansinių įmokų už prekių gamybÄ , dėl ko atsirado daug nusiskundimų iÅ¡ klientų.

Nuo 2016 m. balandžio mėn. įmonė atsisakydavo naujų klientų, nes žinojo, kad klientai gali likti be savo užsakytų prekių, todėl, siekiant iÅ¡vengti interesų konfliktų, naujos sutartys nebuvo sudaromos. E. Å . pranešė visiems klientams apie įmonės finansinę padėtį ir planuojamÄ bankroto bylÄ . Klientams, kurie nesulaukė savo gaminių, buvo pasiÅ«lyta susisiekti su gamintojais ir aptarti baldo užbaigimÄ . Ä®monė visus projektus atidavė baldų gamintojui UAB „Mobili grupė“, kad galėtų užbaigti užsakymus. 2016 m. gegužes mėn. įmonėje buvo mokestinis patikrinimas, kurio metų jokių pažeidimų nenustatyta.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. L. parodė, jog jis yra jos steigėjas ir vykdo joje veiklÄ vienas, be kitų pagalbos; E. Å . su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi nieko bendro. Kai įmonėje prasidėjo finansiniai sunkumai, klientai laukdavo užsakymo, skambindavo, teiraudavosi, jie dar tikėjosi, kad gamintojas pagamins gaminį. Pradžioje klientai sutiko laukti, bet po to jie pradėjo kreiptis į teismus civilinio proceso tvarka. Akcentuoja, kad nuo 2016 m. balandžio pabaigos – gegužės pradžios sutarčių nebesudarinėjo.

Jokio tikslo apgauti įgyti svetimÄ turtÄ neturėjo nei jis, nei įmonės direktorius, nes prasidėjo finansiniai sunkumai – sumažėjo klientų skaičius, pradėjo trÅ«kti apyvartinių lėšų. Buhalterija tvarkė pasamdyta buhalterė (3 t., b. l. 143). Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja N. M. parodė nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. rudens tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , minėtoje įmonėje buvo įdarbinta pagal darbo sutartį.

Bendrovės vadovas buvo E. Å ., dar atsimena pastarojo padėjėjÄ ar vairuotojÄ M. L., kuris dažnai bÅ«davo su direktoriumi. Pagal dokumentus buvo ir kitų darbuotojų, tačiau jų neatsimena. Ä®monės veiklos sritis buvo baldų pardavimas, pati bendrovė buvo įsikÅ«rusi Å iaurės miestelyje, gyvenamojo daugiaaukščio namo pirmame aukÅ¡te. Ofisas buvo nedidelis, jame buvo demonstruojami baldų pavyzdžiai (jų nebuvo daug), medžiagos. Tikslių įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybių nebeatsimena, atrodo, įsidarbino pagal skelbimÄ (internete buvo patalpinusi skelbimÄ , kad ieÅ¡ko darbo, matyt, E. Å . jai paskambino).

Pradėjusi dirbti jokių specialių nurodymų iÅ¡ direktoriaus negavo, reikėjo tiesiog tvarkyti įmonės buhalterijÄ (specialÅ«s raÅ¡ytiniai įsakymai dėl jos darbo funkcijų nebuvo priimti, kas neatrodė keista, nes įmonė buvo nedidelė; su pinigas nedirbo, materialinės atsakomybės sutartis nebuvo reikalinga; buvo sudaryta tik darbo sutartis). Direktoriui buvo svarbu, kad buhalterinė apskaita bÅ«tų tvarkoma, nekiltų problemų dėl mokesčių, bÅ«tų žinoma informacija dėl skolų ir pan.

Taigi kaip buhalterė tvarkė visÄ buhalterijÄ , nuo pirminių dokumentų iki balanso; teikė deklaracijas VMI (deklaracijas pasiraÅ¡ydavo elektroniniu paraÅ¡u); su prekėmis ir pinigais nedirbo. Kur buvo įmonės kasa, nežino, tačiau greičiausiai pas direktorių; prisijungimo prie banko sÄ skaitų duomenų neturėjo. Realiai dirbdavo iÅ¡ namų, į ofisÄ paprastai atvažiuodavo kartÄ Ä¯ mėnesį (mėnesio pradžioje). Direktorius perduodavo visus reikalingus dokumentus (galimai kokį kartÄ dokumentus galėjo perduoti ir E. Å . padėjėjas M.

L.). Atsimena, kad dokumentai bÅ«davo ant direktoriaus stalo, E. Å . viskÄ sudėdavo ir paduodavo. Sutvarkiusi viskÄ elektroniniu paÅ¡tu siųsdavo direktoriui; tiksliau siųsdavo informacijÄ apie skolas (tiekėjus/pirkėjus), gautus/sumokėtus avansus, o tuos dokumentus, kuriuose daugiau buhalterijos (pirkėjų, tiekėjų apyvarta), spausdindavo, segdavo prie visų to mėnesio dokumentų ir perduodavo. Nebepamena, ar įmonės kasoje buvo trÅ«kumas ar perteklius; jai buvo pateikti kasos pajamų, iÅ¡laidų orderiai ir ji viskÄ suvesdavo.

Kas liečia kasÄ , matė tik dokumentus; pati su pinigais nedirbo, į kasÄ pinigų nepriiminėjo, pavedimų nedarė; nežino, ar įmonė turėjo seifÄ . Ä® klausimÄ , ar buvo forminami visi avansai, liudytoja N. M. atsakė tvarkiusi viskÄ , kas jai buvo pateikta (avansus fiksavo pagal banko iÅ¡raÅ¡us, kasos pajamų orderius); jei avansas bÅ«davo sumokėtas pagal sutartį (be jokių kitų dokumentų), ji to negalėjo patikrinti ir užfiksuoti apskaitoje. Dėl atsiskaitymų pavedimu ir grynaisiais, liudytoja pažymėjo, kad abu atsiskaitymo bÅ«dai yra tinkami (nebent jai asmeniÅ¡kai patikimesnis atrodo bankinis pavedimas, tačiau apmokėjus grynais yra iÅ¡raÅ¡omas orderis, be to, yra sutartis, taigi, viskas fiksuojama dokumentuose).

Iki jos bendrovėje dirbo kita buhalterė, bet jos nė karto nėra mačiusi. Tos buhalterės tvarkytus dokumentus jai (N. M.) perdavė E. Å . Ar tuose dokumentuose ji rado kokių trÅ«kumų, dabar nebeatsimena, bet paprastai jų bÅ«na; pamena, kad buvo netvarkingi įmonės likučiai. IÅ¡eidama iÅ¡ darbo, visus dokumentus perdavė E. Å ., dokumentų perdavimo aktas nebuvo suraÅ¡ytas; taip pat jokių aktų neraÅ¡ydavo ir tada, kai kas mėnesį perduodavo dokumentus direktoriui. IÅ¡ darbo išėjo, nes direktorius nebemokėjo jai atlyginimo (iki tol atlyginimas buvo pervedamas per bankÄ arba direktorius sumokėdavo pagal kasos iÅ¡laidų orderį), aiÅ¡kino, kad reikia palaukti (vėliau gavo iÅ¡mokÄ iÅ¡ garantinio fondo).

Kodėl kilo sunkumai dėl atlyginimo iÅ¡mokėjimo, nežino; direktorius apie sunkumus įmonėje jai nieko nepasakojo (ar jos darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė pelningai ar nuotolingai, to nebeatsimena; pati jokių bankrutavimo požymių nematė). Mano įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi tinkamai. ViskÄ fiksavo pagal direktoriaus pateiktus dokumentus. Pabrėžė pati inventorizijose nedalyvavusi, matydavo tik iÅ¡ dokumentų. Negali atsakyti, kiek per jos darbo laikotarpį minimoje įmonėje buvo iÅ¡raÅ¡yta kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių (ne vienas, vidutiniÅ¡kai gal po 10 – 20 vnt.).

Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtus įsipareigojimus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsimena tik bendrai, detalių negali nurodyti. Kiek žino, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ lyg bankrutavo, buvo sÄ raÅ¡as pirkėjų, iÅ¡ kurių jau buvo paimti avansai už užsakymus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus, tačiau, atrodo, neperėmė jau sumokėtų avansų. Nėra tikra, ar perimdama įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas, audinius, detales (tokių dokumentų liudytoja teigė nemačiusi).

Liudytojos manymu, tokių įsipareigojimų perėmimas galimai buvo nulemtas įmonės noro įgyti naujų klientų, plėstis, kas ateityje bÅ«tų teikę didesnes pajamas. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtus įsipareigojimus vykdė (po truputį, ne visus, bet vykdė). Perimtam klientui sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡oma visai sumai. Ä®vykdžius įsipareigojimÄ , sudenginėjo įsiskolinimÄ . Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsiėmė baldų gamyba) žino, kad buvo baldų pirkimai, tačiau ji užsakymų nematė.

PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose baldai buvo nurodomi bendrai, jų konkrečiai nedetalizuojant. Liudytojos teigimu, sÄ skaitoje-faktÅ«roje galima atskirai ir neiÅ¡vadinti baldų, o nurodyti tik bendrÄ jų skaičių ir tai nebus pažeidimas, jei prie tokios sÄ skaitos-faktÅ«ros yra aktas, sutartis, kuriuose konkrečiai bus nurodomi visi baldai, jų kainos ir pan. Pagal tokius dokumentus sandoris yra užpajamuojamas (kiek ir kokių baldų įsigyta, kokia kiekvieno atskirai kaina). Liudytojos teigimu, nagrinėjamu atveju jai nebuvo reikalingi dokumentai dėl baldų įsigijimo, kadangi ji tvarkė tik suminį sandėlį, atskirai baldų nepajamavo.

Tuo pačiu liudytoja N. M. pabrėžė, kad ji netikrindavo sÄ skaitų teisingumo. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo parduoti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas, tačiau tik spėja, konkrečiai nieko neprisimena. Nežino, ar jos darbo įmonėje metu direktorius E. Å ., kaip atskaitingas asmuo, gavo iÅ¡ įmonės kasos grynųjų pinigų. Teismui perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, N. M. tuos parodymus iÅ¡ esmės patvirtino (8 t., b. l. 2-20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. M. parodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbusi nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. rudens. Iki jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo moteris, vardu G., kurios nėra mačiusi. Pradėjusi dirbti su E. Å . susitarė, kad atvažiuos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurÄ , esantį Vilniuje, Å iaurės miestelyje, paims einamuosius buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos tvarkys, suves į registrus savo namuose, dirbs asmeniniu kompiuteriu.

Sutvarkiusi pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus ji atveždavo atgal į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisÄ , kuriame buvo saugojami visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Ji turėdavo tik einamuosius buhalterinės apskaitos dokumentus. El. paÅ¡tu siųsdavo E. Å . informacijÄ , ataskaitÄ apie įmonės skolas, pelnÄ . Jau pradėjusi dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, suprato, kad buvusi buhalterė netvarkingai vedė buhalterinę apskaitÄ . (N. M.) teko tikslinti PVM deklaracijas, reikėjo ieÅ¡koti skolų, kadangi tiekėjai ir pirkėjai buvo nurodyti krÅ«voje, juos reikėjo atskirti.

Savo kompiuteryje esančioje kompiuterinėje programoje „Elit“ suvedinėjo visas ataskaitas, pagal kurias bÅ«tų sudaromas įmonės balansÄ . KartÄ per mėnesį iÅ¡ minėtos kompiuterinės programos atspausdindavo didžiÄ jÄ knygÄ ir nuveždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisÄ , kuriame segtuve buvo susegta ir saugojama didžioji knyga. Taip pat PDF formatu el. paÅ¡tu iÅ¡siųsdavo didžiÄ jÄ knygÄ E. Å . Visi buhalterinės apskaitos registrai buvo saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų negamino, ji prekiavo jais. Baldus, kuriais prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankrutavus įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus pagaminti klientams užsakytus baldus. Perėmus įsipareigojimus, baldus turėjo pagaminti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jau pagamintus baldus parduoti – įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientais, kurie buvo pasirašę baldų pagaminimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kuriuos vėliau perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo likusį skirtumÄ už baldus, nes avansus buvo jau sumokėję įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. gegužės – birželio mėn. ji (N. M.) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus turimus buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė E. Å ., tik nesurašė dokumentų perdavimo akto.

Liudytoja pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ja neatsiskaitė, nesumokėjo atlyginimo už 2016 m. Paskutinį kartÄ atlyginimÄ sumokėjo 2016 m. sausio mėn. (mokėtas darbo užmokestis už 2015 m. gruodžio mėn.). 2016 m. birželio mėn. dėl gedimo pakeitė kompiuterio operacinę sistemÄ , dėl ko dingo visa kompiuteryje buvusi informacija. Paskutinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus buvo suvedusi 2016 m. gegužės mėn. Daugiau pirminių dokumentų nevedė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise nieko nebebÅ«davo, telefonu E. Å . neatsakinėjo, todėl nebeturėjo daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų (t. 3, b. l. 232-233).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. K. parodė, jog, kiek pamena, 2014 m. iÅ¡ įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetu užsisakė fotelį, kurio pagaminimo ilgai nesulaukė. Atsisakius užsakymo, jai buvo grÄ Å¾inti pinigai, sumokėti kaip avansas. Prekę turėjo pristatyti per kelis mėnesius. Priežasčių, dėl kurių nebuvo įvykdytas užsakymas, neprisimena. Dėl prekės susiraÅ¡inėjo elektroniniu paÅ¡tu, tačiau jau nebeatsimena, konkrečiai su kuo.

Kadangi pinigus atgavo, pretenzijų neturi. Pinigų grÄ Å¾inimas vyko sklandžiai. Atsimena, kad įmonės salonas buvo už prekybos centro „Domus galerija“. Salonas buvo nedidelis, jame buvo maža pavienių baldų ekspozicija. Atrodo, jog pinigus sumokėjo pavedimu įmonei „(duomenys neskelbtini)“, nors baldÄ buvo užsakiusi iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Internete matė puslapį (duomenys neskelbtini), kuriame rado norimÄ baldÄ ; kas yra pardavėjas, nekreipė dėmesio. Jai nežinomos aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtų įsipareigojimų, taip pat nežinoma įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“.

Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (7 t., b. l. 121-123). IÅ¡samesni liudytojos R. K. parodymai buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, jie užfiksuoti 2018 m. spalio 2 d. liudytojos apklausos protokole (6 t., b. l. 46-47). Parodė, kad 2014 m. spalio 24 d. el. paÅ¡tu gavo 2014 m. spalio 24 d. iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PP0819, kurioje buvo nurodyta, kad paslaugų teikėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta 1 800 Lt (521,31 Eur) fotelio kaina, baldo pristatymas – per 8-12 savaičių, avansas – 800 Lt (231,69 Eur), sÄ skaitÄ iÅ¡rašė K.

B. AvansÄ 800 Lt (231,69 Eur) pavedimu sumokėjo 2014 m. spalio 24 d. į iÅ¡ankstinėje sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ . Kadangi iki 2015 m. balandžio 10 d. fotelis nebuvo pristatytas ir iÅ¡ įmonės negavo jokių žinių apie fotelio pristatymÄ , minėtu el. paÅ¡tu parašė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ . 2015 m. balandžio 18 d. iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ el. paÅ¡tu gavo laiÅ¡kÄ , kad avanso grÄ Å¾inimas užtruko (dėl to, kad užtruko avanso grÄ Å¾inimas iÅ¡ tiekėjo), 231,70 Eur planuoja pervesti iki 2015 m. balandžio 24 d.

Iki nurodytos datos nesulaukusi pinigų, 2015 m. balandžio 25 ir 28 dienomis el. paÅ¡tu kreipėsi dėl avanso grÄ Å¾inimo ir 2015 m. balandžio 28 d. gavo el. laiÅ¡kÄ iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, kad 2015 m. balandžio 29 d. bus buhalterė ir padarys pavedimÄ . Pinigų negavo, todėl vėl el. paÅ¡tu priminė apie grÄ Å¾inimÄ . 2015 m. balandžio 30 d. gavo elektroninį laiÅ¡kÄ iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, kad padarytas pavedimas. Pastebėjo, kad sumokėto avanso jai grÄ Å¾ino tik 200 Eur, o ne 231,70 Eur, dėl ko elektroniniu paÅ¡tu teiravosi, kodėl jai grÄ Å¾inta mažesnė suma, tačiau atsakymo negavo ir ji daugiau nebesikreipė (6 t., b. l. 46-47).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K. (D. K.) parodė, kad 2016 m. gruodžio ar sausio mėn. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė kampÄ , sumokėjo 400 Eur avansÄ . Baldus pažadėjo pagaminti per 2-3 mėnesius, tačiau užsakymo laiku neįvykdė ir vis atidėjo terminÄ , aiÅ¡kino, jog reikia dar palaukti, daug užsakymų, gamintojas laiku nespėja ir pan.; galiausiai buvo sutarta, kad užsakymas bus pabaigtas gegužės 26 d., tačiau baldų ir iki tos datos nepristatė.

Eigoje buvo atvežtas kampas, tačiau jis buvo kitokių matmenų, audinio, dėl ko tokio gaminio nepriėmė ir prašė perdaryti. Matant visas aplinkybes, norėjo atgauti avansÄ ir nutraukti užsakymÄ su įmone, tačiau avanso nepavyko atgauti. Ä®monės telefonas buvo iÅ¡jungtas, nuvažiavus į ofisÄ , nieko neberado. Po kurio laiko sužinojo, kad įmonei iÅ¡kelta bankroto byla. Liudytojo teigimu, įmonę, kurioje užsisakė kampÄ , surado per tinklapį, kuriame, pardavėjų aiÅ¡kinimu, jie reklamavo savo produkcijÄ , tai yra užsiėmė minkÅ¡tų ir kitokių baldų gamyba, ir buvo galima iÅ¡sirinkti gaminį bei jį užsakyti.

Jie priimdavo užsakymus, o iÅ¡ kur gabendavo produkcijÄ , liudytojui nežinoma. Ä®monę rado internetu, tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Baldus užsakė gyvai, tai yra nuvyko į Å iaurės mietelyje esantį įmonės biurÄ , kur parodė medžiagas. Biure buvo E. Å . ir M. L., kurie priėmė užsakymÄ . UžsakymÄ sudarė su E. Å ., pasirašė sutartį, buvo numatytas 8 savaičių baldų pristatymo terminas. Sutartį sudarė su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“. Ofise buvo skirtingų medžiagų pavyzdžiai, stovėjo keletas lovų, čiužinių pavyzdžiai, pora kėdžių, užpildų pavyzdžiai.

Buvo susisiekęs tiesiogiai su gamintoju, tai yra Lenkijos įmone „Modalto“, tačiau suprato, kad prekės pagaminimas net nebuvo užsakytas. Vėliau sužinojo, kad jis toks yra ne vienas, kiti klientai taip pat yra sumokėję nemažai pinigų. Gegužės mėnesį bandė paskambinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau telefonas buvo iÅ¡jungtas. TÄ pačiÄ dienÄ nuvažiavo į ofisÄ ir pamatė, kad jis yra uždarytas. Tada rašė įmonei bendruoju paÅ¡tu klausdamas, kodėl Å¡ie priiminėja užsakymus, žinodami, kad jų negalės įvykdyti, tačiau iÅ¡ ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ ar „(duomenys neskelbtini)“ gavo tik praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, jog iÅ¡kelta bankroto byla ir įmonė neturi lėšų.

Apie tai, kad įmonei gresia bankrotas, iki tol nebuvo informuotas. Avanso neatgavo, žala neatlyginta. Kartu su kitais nukentėjusiais rašė bendrÄ kolektyvinę pretenzijÄ , greičiausiai yra kreditorių sÄ raÅ¡e. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas yra girdėtas; kas liečia UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, žino tik tiek, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo santykius su įmone, kuriai priklausė tinklapis (duomenys neskelbtini), kur jie reklamuodavo savo produkcijÄ .

Užsakydamas baldus nesidomėjo, kam priklauso tinklalapis. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (7 t., b. l. 121-128). Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas D. K. parodė, kad 2015 m. gruodžio 23 d. sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. VP 017, pagal kuriÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė pagaminti ir pateikti sutartyje aptartÄ minkÅ¡tÄ jį baldÄ â€“ kampÄ sofÄ . Å iÄ sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė įmonės direktorius E. Å ..

Sutartis sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini). Visų prekių kainÄ â€“ 1 050 Eur. Pagal sutartį sumokėjo avansÄ 400 Eur grynais pinigais, jam E. Å . davė tai patvirtinantį dokumentÄ . Å iÄ Ä¯monę susirado internete, per tinklapį „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡sirinko baldo modelį ir medžiagas, su E. Å . pasirašė sutartį. Paklausus, kaip sumokėti avansÄ , E. Å . atsakė, kad geriau grynaisiais pinigais. Su M. L. teko bendrauti telefonu, vėliau jį taip pat matė, bendravo.

Sakė, kad jo baldÄ gamins lenkų firma „Modalto“, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl baldų gamybos. Baldus turėjo pagaminti per 8 savaites. Praėjus terminui, paskambinęs klausė ir jam atsakė, kad dar nežino, kokiame gamybos etape yra baldai, pasitikslins ir jam perskambins. Po kelių dienų paskambinus, nurodė, kad baldas nepagamintas ir planuoja jį gauti maždaug po 2 savaičių. Dar po poros savaičių gavo praneÅ¡imÄ el. paÅ¡tu, kad planuojama baldÄ gauti 2016 m. kovo 18 d.

Vėl paskambinus nurodė, kad ieÅ¡ko, kas galėtų pagaminti baldÄ . 2016 m. balandžio mėn. jam pristatė baldÄ , bet buvo pagamintas ne toks baldas, kokį užsisakė, dėl ko atsisakė jį priimti. Žadėjo pristatyti naujÄ baldÄ po mėnesio. Teko nuvažiuoti į biurÄ , kuriame rado E. Å . ir M. L.. Jie nurodė, kad nieko neperdarinės, todėl jam pasiÅ«lė nutraukti sutartį arba užsakyti tiesiogiai iÅ¡ gamintojo „Modalto“, o, nutraukus sutartį, reikės laukti mėnesį, kol grÄ Å¾ins avansÄ .

Sutarties nenutraukė, jie atsiuntė patvirtinimÄ , kad baldÄ , pagamins „Modalto“ 2016 m. gegužės 16-20 dienomis. Negavęs skambino E. Å ., M. L., tačiau Å¡iems neatsiliepus į skambučius, nuvažiavo į biurÄ ir pamatė, kad jame nieko nebėra. Paklausus Lenkijos įmonės „Modalto“, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė jo gaminį, jam nurodė, kad pastaroji įmonė domėjosi, bet užsakymų nedarė. Baldo negavo, tik buvo praneÅ¡ta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja.

„www.rekvizitai.lt“ pamatė skelbimÄ , kad M. L. siÅ«lo padėti klientams gauti savo užsakytus baldus. Buvo nurodytas M. L. numeris, paskambinus pastarasis pasakė, kad nukreips tiesiogiai tartis su tiekėju „Modalto“. Skaitydamas komentarus sužinojo, kad ir kiti klientai negavo prekių (2 t., b. l. 20-21). Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja B. S. parodė, kad užėjusi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ salonÄ iÅ¡sirinko lovÄ , sudarė sutartį, paliko avansÄ â€“ pradžioje 200 Eur, kitÄ dienÄ dar 400 Eur, tai yra iÅ¡ viso 600 Eur.

Kadangi pardavė savo senus baldus ir naujų reikėjo greitai, buvo pažadėta, kad padarys kuo skubiau, užsakymas nesudėtingas. Po poros savaičių skambino, klausė, kaip užsakymas, buvo paaiÅ¡kinta, jog sandėlyje yra atvežtas čiužinys, taigi gali jį pristatyti, tačiau liudytoja nurodė nutarusi laukti viso komplekto. Po savaitės pravažiuodamas pro salonÄ vyras pamatė, kad jame nieko nebebuvo, viskas buvo iÅ¡vežta, iÅ¡ ko suprato, jog kažkas negerai. Pradėjo skambinti ir gavo pasiÅ«lymÄ sumokėti dar papildomai pinigų (visa suma sudarė 1 350 Eur), tam kad užsakymas bÅ«tų įvykdytas.

Nesutiko, kreipėsi į policijÄ , vėliau atsirado daugiau nukentėjusiųjų, pradėjo bendrauti ir parašė pareiÅ¡kimÄ . Atsakydama į papildomai užduodamus klausimus, liudytoja B. S. parodė, kad bendravo ir sutartį sudarė su M. L. Ä®monės savininko E. Å . nematė, tik iÅ¡raÅ¡ytuose pajamų orderiuose buvo pastarojo pavardė. Suprato, kad lovÄ turėjo gaminti ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri ir pažadėjo pagaminti per du mėnesius. Nurodė mačiusi internetinį puslapį (duomenys neskelbtini), kuris, kaip suprato, ir priklausė minėtai įmonei.

Dėl neatliekamo užsakymo jiems nieko neaiÅ¡kino, M. L. tiesiogiai nepasakė, kad įmonė bankrutuoja, aiÅ¡kino, kad savininkas bankrutuoja, o M. L. paskui atidarė kitÄ Ä¯monę ,,(duomenys neskelbtini)“. Biuras buvo tuščias, viskas iÅ¡vežta, uždaryta jau po dviejų ar trijų savaičių nuo sutarties sudarymo. Iki tol, kol patys nesužinojo, kad nėra likusio ofiso, apie įmonės bankrotÄ , sunkumus nebuvo praneÅ¡ta. Ä®monės internetinis puslapis buvo likęs dar ilgÄ laikÄ . Su M.

L. bandė susisiekti, kai jis jau buvo kitoje įmonėje; į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė (t. 7, b. l. 134-141). Ikiteisminiame tyrime apklausta kaip liudytoja B. S. parodė, kad 2016 m. kovo mėn. 19 d. sudarė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. VP 0462, pagal kuriÄ iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsakė pagaminti baldus – lovÄ â€žDana“, 2 vnt. naktinių staliukų, čiužinį. Å iÄ sutartį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė atstovas M.

L. Visų prekių kainÄ â€“ 1 350 Eur. Sutartyje buvo nurodyta prievolė sumokėti 600 Eur dydžio avansÄ . Ä®monę susirado atsitiktinai, važiuojant pamatė iÅ¡kabÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Ä®monės patalpose buvo laikomi baldų, čiužinių, medžiagų pavyzdžiai. IÅ¡sirinkus baldų modelius ir medžiagas, su M. L. sudarė sutartį. Liudytoja nurodė siÅ«liusi avansÄ sumokėti pavedimu, bet M. L. primygtinai reikalavo mokėti grynaisiais pinigais.

Pradžioje manė bendraujanti su E. Å ., nes kasos pajamų orderiuose buvo įraÅ¡ytas bÅ«tent E. Å . vardas. Visgi su pastaruoju jai neteko bendrauti, nėra jo mačiusi. AvansÄ (600 Eur) sumokėjo M. L. grynais pinigais per du kartus, o kasos pajamų orderį, kaip vadovas ir kasininkas, pasirašė E. Å .. Baldus turėjo pagaminti per 2 mėnesius. Praėjus mėnesiui mėgino pasiteirauti, ar jau pagaminta užsakyta lova. Patikino, kad bus greitai pagaminta. Paskambinus dar po dviejų savaičių, M. L. sakė, kad čiužinį turi, tačiau lovÄ atveÅ¡ vėliau.

Nurodė, kad visÄ komplektÄ kartu atveÅ¡ pirmadienį. ŽadėtÄ pirmadienį baldai nebuvo atvežti, niekas neskambino. Po poros dienų į skambučius neatsiliepė. Suėjus terminui, baldai nebuvo atvežti. 2016 m. gegužės 23 d. el. paÅ¡tu kreipėsi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakymo negavo. 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas naujas telefono numeris, kuriuo galima buvo susisiekti su M. L. Jis siÅ«lė palaukti keletÄ savaičių, sudaryti naujÄ sutartį, tačiau ji nesutiko.

Su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepavykus susisiekti telefonu ir el. paÅ¡tu, nuvažiavo į jų biurÄ , tačiau jame nieko neberado (visi baldai buvo iÅ¡neÅ¡ti, nebuvo nė vieno žmogaus). Apie tai nebuvo informuota. Pastebėjo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje liko pateiktas tik el. paÅ¡to adresas, o visi kiti kontaktiniai duomenys buvo paÅ¡alinti. Pasidomėjusi apie M. L. bei E. Å ., iÅ¡siaiÅ¡kino, kad jie jau yra siejami su kita įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo analogiÅ¡kÄ veiklÄ pagal analogiÅ¡kÄ veiklos modelį.

Paskaičiusi komentarus, sužinojo, kad ir kiti klientai negavo prekių. Bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ už užsakytas prekes yra sumokėjusi 600 Eur sumÄ , tačiau nei avansinės įmokos, nei užsakytų prekių negavo. Bendraudama su kitais klientais sužinojo, kad jiems taip pat bÅ«davo žadama įvykdyti įsipareigojimus, tačiau jų nevykdydavo. Akcentavo, kad jau nuo 2015 m. lapkričio mėn. vienas užsakymas nebuvo įvykdytas, nors įmonė priiminėjo užsakymus ir ėmė pinigus, nors galimai neketino gaminti baldų ir grÄ Å¾inti avanso (1 t., b. l. 148-150).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. P. parodė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreipęsis dėl virtuvės kampo gamybos. Ä®monę iÅ¡sirinko internetu, kur buvo pakankamai geras internetinis katalogas, sudomino įmonės gaminami virtuvės kampai. Tiksliai nepamena, tačiau internetinis puslapis galimai vadinosi (duomenys neskelbtini). Kartu su žmona ir uoÅ¡viene nuvyko į įmonės ofisÄ , jame buvo vadovas E. Å ., kuris juos konsultavo. Suprato, kad pastarasis iÅ¡mano savo sritį, žino, kÄ pardavinėja, užsakymÄ jiems detalizavo, nes reikėjo suprojektuoti virtuvės kampÄ , pritaikyti dydį.

Kiek atsimena, tai buvo maždaug 600 Eur vertės užsakymas. PasiÅ«lė atsiskaityti bankine kortele, padaryti bankinį pavedimÄ , nes grynųjų pinigų nebuvo pasiėmę, tačiau pardavėjai nurodė, kad tokios galimybės nėra, norėjo, jog atsiskaitymas vyktų grynaisiais pinigais. Sutuoktinė su motina nuėjo nuimti pinigų, o jis (T. P.) liko su E. Å . ofise; pamena, kad direktorius nerimavo, kodėl moterys išėjusios užtruko, klausė, ar nereikia padėti, jei jos neranda bankomato. Grįžus avansas (200 Eur) sumokėtas grynaisiais, buvo iÅ¡raÅ¡ytas dokumentas (su paraÅ¡u ir antspaudu) dėl paimtų pinigų.

Baldus turėjo pagaminti per 8 savaites, taigi iki tol neskambino ir nesiteiravo. Po 8 savaičių paskambino, tačiau vadovas telefonu neatsiliepė, rado vadybininkÄ M. L., kuris patikino, jog reikės dar palaukti. Po pokalbio praėjus dar kažkiek laiko, pradėjo domėtis aktyviau, nes su žmona rado įvairių komentarų apie tÄ Ä¯monę. Suprato, kad situacija buvo pakrikusi. Ä®monei el. paÅ¡tu siuntė laiÅ¡kÄ , kuriame akcentavo, kad pagal sutarties sÄ lygas pradedami skaičiuoti delspinigiai. Gavo atsakymÄ , kad įmonėje pradėtas restruktÅ«rizavimas ar bankrotas, tada suprato, kad yra ne vienas toks.

Daugiau nebekontaktavo, ėmė bendrauti su kitais klientais, kurie irgi nesulaukė užsakytų baldų. Yra pripažintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi dėl 200 Eur kreditorinį reikalavimÄ (7 t., b. l. 134-141). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus liudytojas T. P. davė ir 2016 m. spalio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu, parodymų turinys užfiksuotas apklausos protokole (2 t., b. l. 41-42). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja E. S. parodė, kad jai buvo reikalingas virtuvinis kampas, kurį užsisakė iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“, buvo pažadėta kampÄ pristatyti po mėnesio.

Po nurodyto laiko pradėjo skambinti, tačiau jai buvo nurodoma pristatyti vėliau, galiausiai ėmė neatsiliepinėti į skambučius. Suėjus terminui buvo nuvykusi į ofisÄ , siekdama pasidomėti apie užsakymo eigÄ ; matė, kad ofise baldai sukrauti, ruoÅ¡iamasis užsidaryti. Ä®monę rinkosi, kadangi norėjo gražaus kampo, o parduotuvėse nebuvo. Ä®monę rado internete, puslapyje „(duomenys neskelbtini)“. Paskambino, nurodė, kur ir kaip surasti ofisÄ Å iaurės miestelyje. Ofisas buvo prie didelės parduotuvės, ant jo buvo paraÅ¡yta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Biuras buvo mažas, baldų nedaug. Biure bendravo su M. L., su juo susitarė, kad pirks kampÄ , derino kampo maketÄ , pastarasis pateikė sutartį. Sumokėjo 300 Eur avansÄ grynais, kadangi tokiu atveju buvo pažadėta nuolaida. Pinigų paėmimas buvo įformintas kasos pajamų orderiu. Neprisimena, ar dokumente matė E. Å . pavardę (aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu). Kampas turėjo bÅ«ti pagamintas per 2 mėnesius. Skambino pasibaigiant terminui, apie tai, kad gali bÅ«ti kažkokių nesklandumų, vėlavimų, jai niekas neminėjo.

Atvažiavusi biure matė ir kaltinamÄ jį, ir buhalterę, klausė, kada bus įvykdytas užsakymas, jai buvo nurodyta, kad tuoj pasibaigs sutartyje numatytas terminas ir bus atvežtas kampas. Skambinant vėliau vėl tikino, kad baldai bus atvežti, o dar vėliau į skambučius niekas nebeatsiliepė. El. paÅ¡tu prašė M. L. gražinti pinigus, jai buvo pasakyta palaukti, kadangi tokiu atveju pinigai bus grÄ Å¾inti, o jei nelauks – pinigų neatgaus. Nei direktorius, nei M. L. nenurodė, kad baldų iÅ¡vis nebebus, įmonė turi sunkumų ar bankrutuoja.

Skambindama į kitÄ Ä¯monę „(duomenys neskelbtini)“, paskambino tam pačiam M. L., suprato bendraujanti su tuo pačiu asmeniu, kuris jÄ tikino, jog kampas bus pagamintas. Sumokėtas avansas jai nebuvo grÄ Å¾intas. PrieÅ¡ sudarydama sutartį, nesidomėjo, ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pati gamins kampÄ (7 t., b. l. 134-141). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. S. parodė, kad interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ radusi baldus gaminančiÄ Ä¯monę, 2016 m. kovo 5 d. nuvyko ir sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr.VP0455, pagal kuriÄ Ä¯monė įsipareigojo pagaminti virtuvės kampÄ už 700 Eur.

Sutartis buvo sudaryta Å¡ios įmonės biure, esančiame (duomenys neskelbtini). PasiraÅ¡ant sutartį dalyvavo M. L., nors dokumentus pasirašė E. Å .. Pagal sutartį sumokėjo 300 Eur avansÄ . Jai buvo nurodyta, kad tuo atveju, jeigu mokės grynais, tai padarys 100 Eur nuolaidÄ . Pinigus paėmė ir kasos pajamų orderio kvitÄ iÅ¡rašė E. Å .. Baldai turėjo bÅ«ti pagaminti po 2 mėnesių. Pradėjo domėtis anksčiau, tačiau niekas neatsiliepė į skambučius. SusiraÅ¡inėjo el. paÅ¡tu, žadėjo vėliau pagaminti, atskaičiuoti delspinigius.

Baldai nebuvo pagaminti, o grÄ Å¾inti pinigus atsisakė. Jai nurodė, kad baldus kas nors pagamins, o įmonė bankrutuoja. Supratusi, kad užsakymo neįvykdys, internete rado įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri gamina panaÅ¡ius baldus. Paskambinusi nustebo, kad atsiliepė tas pats M. L. Po to, sužinojo, kad yra ir daugiau tokių nukentėjusių asmenų (1 t., b. l. 181-182). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. M. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) aplinkybes dėl baldų užsakymo atsiminė tik bendrai.

Nurodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsakė baldus (lovÄ ) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjo avansÄ . Užsakymo vykdymo eigoje buvo gauta informacija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ perima kita įmonė, baldai buvo pristatyti, likusiÄ pinigų sumÄ sumokėjo užsakymÄ perėmusiai įmonei. Kiek pamena, naujoji įmonė, perėmusi iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymÄ , buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip iÅ¡ pradžių buvo susirasta įmonė „(duomenys neskelbtini)“, negali pasakyti; jo vadovaujamoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba apie 40 žmonių, vadybininkai savarankiÅ¡kai parenka produktus (kartais klientų iniciatyva, kartais patys suranda internetu).

Greičiausiai įmonė buvo atrasta internete. Nežino, kokie santykiai siejo įmones „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“; tas jam nebuvo svarbu. Apie veiklos perėmimÄ buvo informuotas per buhalterijÄ arba vadybininkÄ . Svarbiausia, kad užsakymas buvo įvykdytas, baldai pristatyti, likutį apmokėjo kitai įmonei. Nekilo jokių įtarimų, kad vyksta kažkas nelegalaus. Su kokiais asmenimis buvo kontaktuojama, liudytojui nurodė nežinantis, E. Å . pavardė jam negirdėta, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinoma (7 t., b. l. 148-155).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. M. parodė iÅ¡ dokumentų matantis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. užsakė pagaminti lovÄ Ä¯monėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl lovos pagaminimo buvo bendrauta el. paÅ¡tu, susiraÅ¡inėjimas neiÅ¡saugotas. Sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paÅ¡tu atsiuntė 2014 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ Nr. AL 083, 5 000 Lt (1 448,10 Eur) sumai, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu 2014 m. rugsėjo 11 d. sumokėjo 2 500 Lt (724,05 Eur) avansÄ Ä¯monei UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2015 m. vasario mėn. el. paÅ¡tu buvo atsiųsta 2015 m. vasario 3 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. LOV0035 už pagamintÄ lovÄ , 1 448,10 Eur sumai. 2015 m. vasario 5 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu sumokėjo likutį 724,05 Eur, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kodėl iÅ¡ankstinėje sÄ skaitoje faktÅ«roje yra nurodyta lova, o galutinėje sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos plokÅ¡tės ruoÅ¡iniai, paaiÅ¡kinti negali, nes neatsimena. Po galutinio atsiskaitymo, lova buvo pristatyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį. Kas pristatė baldÄ , duomenų neturi, gaminio pristatymo važtaraščio įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra.

Kodėl avansas buvo sumokėtas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o galutinis atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, paaiÅ¡kinti negali, nes tai buvo seniai ir jis neatsimena aplinkybių. Neatsimena, su kokiu fiziniu asmeniu buvo bendraujama iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. 29-30). Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. G. parodė 2015 m. lapkričio mėn. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ sudarė individualų užsakymÄ dėl baldų (dviejų sofų, dvivietės ir trivietės) pagaminimo.

Kadangi norėjo geresnio audinio, jai buvo paaiÅ¡kinta, kad tokiam audiniui įmonė neturi investicijų pirkti, paprašė sumokėti ne tik avansÄ už baldus, bet ir už audinius, todėl įmokėjo visÄ sumÄ , tai yra avansÄ už baldus ir pilnai už audinį. Už audinį, kurio buvo paskaičiuota 36 m, mokėjo atskirai. Pasibaigus pristatymo terminams, kreipėsi į įmonę, bet tuomet prasidėjo iÅ¡sisukinėjimai, nuolatiniai pažadai. Tai tęsėsi kelis mėnesius, o po to pradėjo nebeatsakinėti nei į skambučius, nei į laiÅ¡kus.

Nuvažiavo į jų biurÄ Å iaurės miestelyje, kur viskÄ buvo užsakę; surado E. Å . vietoje, bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ . E. Å . aiÅ¡kino, jog pagaminimas nepavyko, modelis sudėtingas, sugadino audinį, sakė, kad reikia dar laiko. Liudytojos teigimu, ji tokius E. Å . paaiÅ¡kinimus suprato kaip melÄ , todėl paprašė parodyti sugadintÄ audinį. Tas padaryta nebuvo, pradėjo meluoti, aiÅ¡kino esÄ reikia papildomų pinigų, tada galėtų užsakyti iÅ¡ naujo audinį. A. G. teigimu, buvo aiÅ¡ku, kad įmonė neturi pinigų; siÅ«lė, jog tuo atveju, jei baldÄ iÅ¡ tikrųjų gali pagaminti, laiduoti už sumokėtÄ sumÄ asmeniÅ¡kai, o už medžiagas bÅ«tų atskirai sumokėję.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko, vežė į kitÄ Ä¯monę, kur siÅ«lė pasiraÅ¡yti triÅ¡alę sutartį. Nuvažiavus pasižiÅ«rėti tÄ kitÄ Ä¯monę, paaiÅ¡kėjo, kad pastaroji apie tai nieko nežino, iÅ¡ ko liudytoja nurodė supratusi, kad taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandė nesÄ Å¾iningai perleisti savo įsipareigojimus. Supratę apgaulę, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Tuo tarpu minėta įmonė ir toliau priiminėjo užsakymus, toliau internete platino skelbimus, siÅ«lė klientams užsisakinėti ir mokėti avansÄ .

Atsakydama į klausimus, liudytoja A. G. nurodė įmonę „(duomenys neskelbtini)“ radusi internetu, suprato, kad ji gali pagaminti pagal individualų užsakymÄ . Nuvykus į salonÄ abejonių nesukėlė, tai buvo įprastinis biuras, jame rado E. Å . ir M. L. Pradžioje pastarieji kartu gilinosi į brėžinius, kartu dalyvavo. Liudytoja nurodė daugiau bendravusi su E. Å ., kadangi su juo buvo pasirašę sutartį; M. L. buvo daugiau nuoÅ¡alyje, tačiau taip pat įsitraukdavo į pokalbį.

Sutartį pasirašė E. Å ., taip pat turi kasos pajamų orderio kvitÄ (jį pasirašė taip pat E. Å .; dokumente nurodyta, jog pinigus gavo kasininkas). Pavedimu už dvi sofas buvo sumokėtas 900 Eur avansinis mokėjimas. Avansas sumokėtas grynais pinigais, tačiau nepamena, kodėl likusios dalies nemokėjo grynaisiais. Baldai pagal sutartį turėjo bÅ«ti pagaminti per 8 savaites. Už audinį buvo sumokėta 1 871,99 Eur. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo bÅ«ti patys gamintojai, o audinį turėjo pirkti iÅ¡ kažkur kitur.

Suėjus nustatytam terminui, įmonė patikino viskÄ pristatysianti, tačiau netrukus pradėjo slapstytis, neatsakinėti į skambučius, el. laiÅ¡kus. Visgi pavykus rasti biure, pasirašė susitarimÄ (sutartį) dėl vėlavimo, tuo pačiu įmonė pažadėjo papildomai pagaminti du foteliukus, tačiau ir jų negavo. Apie tai, kad įmonė turi finansinių sunkumų, buvo paminėtÄ tik paskutinį kartÄ . Laiku nesulaukus užsakytų baldų, bandė įtraukti trečiÄ Å¡alį, sakė, kad turi sunkumų, bet vis tiek užsakymÄ Ä¯vykdys ir neva rado sprendimÄ , kad yra kita įmonė, kuri perima visus jų įsipareigojimus, nors, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, ta įmonė, realiai apie tai nieko nežinojo.

Kita įmonė, kuriÄ jie surado, buvo Kalvarijų gatvėje, senuose kiemuose, ten kur „Sigma“ patalpose. Tai įmonei nurodė, kad jie kreipiasi nuo įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pastarieji nors ir nurodė gaminantys baldus, tačiau jokių sutarčių su „(duomenys neskelbtini)“ neturi, apie jų gaminį nieko nežino. Dėl visų nurodytų aplinkybių parašė pareiÅ¡kimÄ , pateikė ieÅ¡kinį teismui civiline tvarka. Apylinkės teisme gavo informacijÄ , kad byla nutraukta ir pridėta prie kito ieÅ¡kinio, kur yra didesnis skaičius nukentėjusiųjų.

Civiliniame procese buvo priimtas sprendimas nutraukti bylÄ ir pridėti prie baudžiamosios bylos. Bendravo tik su „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pradėjus domėtis iÅ¡siaiÅ¡kino, kad yra ir daugiau dalyvaujančių įmonių, kurių pavadinimų neatsimena. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinomos. Apklausiama liudytoja pažymėjo, kad minėtas užsakymas iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo ne pirmas. PirmÄ kartÄ Ä¯monėje (ne internetu) užsakė dvi vaikų lovas, kurios taip pat buvo pagamintos vėluojant, bet tuo metu jos atrodė kokybiÅ¡kos.

Už vėlavimÄ pažadėjo du sėdmaiÅ¡ius, iÅ¡ kurių vienÄ pagamino, kito – ne, nes jį jau turėjo gaminti eigoje, kai gamino sofÄ . Kadangi užsakė vaikų lovas, ir jos buvo pagamintos, nebuvo kliūčių sudaryti ir antrÄ užsakymų. Kiek pamena, to pirmojo užsakymo klausimais bendravo su M. L. ir E. Å ., pastarieji dažnai bÅ«davo dviese (7 t., b. l. 148-155). 2016 m. spalio 31 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose sudarė sutartį su minėta įmone dėl baldų gamybos ir sumokėjo 2 771,99 Eur avansÄ .

Sutartį pasirašė E. Å .. Sumokėjo per du kartus: 2015 m. spalio 28 d. buvo sumokėta 900 Eur grynais pinigais, 2015 m. lapkričio 17 d. buvo pervesti pinigai pavedimu iÅ¡ jos vyro T. G. sÄ skaitos už audinį – 1 871,99 Eur, nes už jį reikėjo visos sumos. Baldai turėjo bÅ«ti pagaminti per 8 savaites. Suėjus sutarties įvykdymo terminui M. (M. L.) ir E. Å . pranešė, kad įmonė vėluos įvykdyti sutartį. Daug kartų skambino, tačiau į skambučius niekas neatsakė. Pavykus prisiskambinti M. nurodė, kad jie atidavė gamybÄ kitai įmonei, o ta įmonė sugadino audinį.

Sutiko su įmonės pasiÅ«lymu palaukti dar mėnesį, todėl pasirašė priedÄ prie sutarties, kuriuo įmonė įsipareigojo baldus pagaminti iki 2016 m. gegužės 16 d. ir vietoje sutartyje numatytų delspinigių pagaminti du krėsliukus. Suėjus Å¡iam terminui ir susisiekus su M., Å¡is paaiÅ¡kino, kad niekas nepagaminta, įmonė turi finansinių sunkumų. Kai atvažiavo į biurÄ , buvo praneÅ¡ta, kad įmonė ruoÅ¡iasi bankrutuoti, bet baldus norėtų pagaminti. Ä®monė pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti triÅ¡alę sutartį su jų kita partnerių įmone, kuriai perduos savo įsipareigojimus.

Nuvykus susitikti su ta įmone, paaiÅ¡kėjo, kad su jais nėra nieko suderinta, įmonė nemačiusi sofų brėžinių. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai aiÅ¡kino, kad už sumokėtÄ avansÄ buvo nupirkti audiniai, jie negalėjo grÄ Å¾inti pinigų. PapraÅ¡ius grÄ Å¾inti bent audinį, jie atsisakė. Å iuo atveju patikrinus įmonės buhalterijÄ , galima iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ viso audinys jų užsakytiems baldams buvo pirktas (turėjo bÅ«ti apie 36 metrai baldinio audinio).

Padaryta turtinė žala 2 771,99 Eur ir paskaičiuoti 1 034,88 Eur delspinigiai (nuo kreipimosi į teismÄ dienos) (3 t., b. l. 38-39). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. S. parodė įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ užsisakęs baldus, tai yra minkÅ¡tÄ kampÄ , tačiau jo taip ir negavo. Iki paskutinės dienos buvo žadama, kad jau veža baldus, kitÄ dienÄ nuo paskutinio pažadėjimo turėjo bÅ«ti baldai, tačiau gavo iÅ¡ jų laiÅ¡kÄ , kad įmonei iÅ¡kelta bankroto byla.

Nuvažiavusi į įmonės bÅ«stinę, joje nieko neberado. TÄ pačiÄ dienÄ Ä¯dėjo skelbimÄ Ä¯ „skundai.lt“, nurodydami „(duomenys neskelbtini)“ situacijÄ , kur po kelių dienų pradėjo atsiliepti visi nukentėję žmonės. Taip pat atsiliepė asmenys, kurie jau buvo pradėję daryti užsakymus kitoje jų įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. MinkÅ¡tÄ jį kampÄ turėjo įsigyti iÅ¡ ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ surado internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini).

KampÄ turėjo pagaminti „(duomenys neskelbtini)“, kuri, kaip aiÅ¡kino, buvo ir pardavėjas, ir gamintojas. Audinius baldams įmonė iÅ¡ kažkur pirko, tačiau baldus gamino patys. Dėl užsakymo bendravo su M. L. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsikÅ«rusi Å iaurės miestelyje, ten rodė pavyzdžius, priėmė užsakymÄ , pasirašė sutartį bei avanso priėmimo kvitÄ . PirmÄ kartÄ bendravo tik su M. L., o kai atvažiavo pasiraÅ¡yti sutartį buvo ir virÅ¡ininkas bei vyriÅ¡kis, kuris galimai ten dirbo.

Sutartį formino, derybas vedė ir viskÄ tvarkė M. L.; kas konkrečiai pasirašė sutartyje – neatsimena. Apmokėjimas vyko grynais (neatsimena, ar bÅ«tent tokia forma buvo praÅ¡oma sumokėti). IÅ¡davė kasos pajamų orderį. Su E. Å . bendrauti neteko, tačiau vėliau suprato, kad tai pastarasis, o ne M. L. buvo įmonės direktorius. Liudytoja akcentavo, kad jai esminis faktorius buvo pristatymo terminas; tuo tikslu net keitė sutarties sÄ lygas, tai yra prašė numatyti didesnes sankcijas, jei laiku nebus pagamintas baldas.

Ä®monė dėl to neprieÅ¡taravo, padidino procentÄ , tačiau, kai atėjo laikas gauti baldus, M. L. nurodė, kad gamyba Å¡iek tiek stringa, aiÅ¡kino, kad vis dėlto baldas bus netrukus pagamintas. Pakartotinai skambino M. L., Å¡is tikino, kad baldas pagamintas, reikia tik jį pristatyti, paskutinio pokalbio metu taip pat teigė, kad prekė bus atvežta, tačiau jau kitÄ dienÄ gavo informacinį laiÅ¡kÄ apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ . Iki tol nebuvo užsiminta, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, net ir pačioje bendravimo pabaigoje buvo aiÅ¡kinama, jog baldas bus pagamintas.

Taigi baldo taip ir negavo; suprato, kad užsakymų neatgauna ir daugiau asmenų. Nesidomėjo, iš kur „(duomenys neskelbtini)“ atveš baldus. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ liudytojui nėra žinomos. Patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 148-155). 2016 m. birželio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. S. parodė, kad 2016 m. vasario 26 d. jis sudarė sutartį Nr. VP0453 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl minkšto kampo „Moderna“ įsigijimo.

TÄ pačiÄ dienÄ M. L. pateikė 1 500 Eur avansÄ , kvite buvo pasirašęs įmonės vadovas E. Å . Po sutarties pasiraÅ¡ymo M. L. pareiÅ¡kė, kad po savaites susisieks elektroniniu bÅ«du ir aptars minkÅ¡to kampo projektÄ . Praėjus nustatytam laiko tarpui, niekas nesusisiekė, nors ir turėjo visus kontaktus; tada jis pats pamėgino susisiekti su minėta įmone, bet jam nuolatos žadėjo, kad projektas daromas, nukeldavo projekto derinimÄ . PirmÄ el. laiÅ¡kÄ gavo iÅ¡ įmonės 2016 m. kovo 16 d.; jame buvo aiÅ¡kinama, kad projektas derinamas, nors prieÅ¡ tai telefonu reikalavo atsiųsti suderintÄ projektÄ . 2016 m. balandžio 22 d. galiausiai buvo patvirtintas galutinis projektas, tačiau pareikÅ¡ta, kad bus pradėta gamyba. 2016 m. gegužės 25 d. gavo E. Å . vardu el. laiÅ¡kÄ iÅ¡ įmonės (duomenys neskelbtini); laiÅ¡ku praneÅ¡ta apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, ruoÅ¡imÄ si bankrotui.

Po laiÅ¡ko gavimo patikrino elektroninėje erdvėje esančius atsiliepimus, aptiko nemažai nusiskundimų minėta įmone, o pavieÅ¡inus telefono numerį su juo susisiekė asmenys, kurie atsidÅ«rę identiÅ¡koje situacijoje. 2016 m. gegužės 25 d. įmonės tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti kitos įmonės rekvizitai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys. Patikrinęs minėtÄ Ä¯monę vieÅ¡ojoje erdvėje, iÅ¡siaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas yra tas pats žmogus M.

L. (1 t., b. l. 145). Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja Z. B. parodė ieÅ¡kojusi virtuvės kampo, susirado internetiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini)“, paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir susitarė dėl kampo pagaminimo. Atvažiavo E. Å . ir pasirašė sutartį. Tai buvo 2015 m. rugsėjo 15 d. dienÄ , kiek pamena, už 610 Eur buvo užsakyti virtuvės kampas ir du pufai. Avansu grynais sumokėjo 200 Eur, baldai turėjo bÅ«ti pagaminti per mėnesį. Pilnos kainos iki pagaminimo nebuvo praÅ¡oma sumokėti.

Praėjus mėnesiui, skambino dėl baldų, buvo žadama juos pagaminti vėliau. Anot liudytojos, baldų gamyba buvo vilkinama keletÄ mėnesių, aiÅ¡kino, jog baldai perduoti gaminti Klaipėdos mieste, dėl ko vėl reikėjo laukti. Galiausiai nebegalėjo prisiskambinti telefonu, niekas nebekėlė ragelio, pačios įmonės nebebuvo. Joks įspėjamasis praneÅ¡imas jai nebuvo atsiųstas. Neatgavo nei baldų, nei pinigų, įmonė dingo, su niekuo negalėjo susisiekti. Paskui su ja internetu susisiekė R.

Z., paragino raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , kÄ liudytoja Z. B. nurodė ir padariusi. Vėliau gavo praneÅ¡imÄ , kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ bus keliama bankroto byla. Liudytoja pažymėjo, kad iÅ¡ nurodytos įmonės bendravo tik su kaltinamuoju E. Å . (M. L. nėra mačiusi). Pastarasis pats atvažiavo pas jÄ Ä¯ namus, pasirašė sutartį, jam sumokėjo avansÄ , E. Å . atitinkamai iÅ¡davė kasos pajamų kvitÄ su savo paraÅ¡u. Dėl laiku nepagamintų baldų kaltinamasis teisinosi dideliu darbų kiekiu, neaiÅ¡kino, ar užsakymo vykdymÄ kažkam perdavė, konkrečių aplinkybių pastarasis nevardino.

E. Å . niekada nebuvo užsiminęs apie įmonės finansinius sunkumus, visÄ laikÄ Å¾adėjo, kad baldus pagamins, kol galiausiai nebepavyko susisiekti. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje tiksliai nurodė internetinio puslapio pavadinimÄ (7 t., b. l. 159-161). Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja Z. B. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kuriÄ Å¡i įmonė įsipareigojo pagaminti virtuvės kampÄ ir du pufus, o ji sumokėjo 200 Eur avansÄ .

TÄ pačiÄ dienÄ , apie 12 val., E. Å . pats atvyko pas jÄ Ä¯ namus, kur aptarė sÄ lygas ir pasirašė sutartį. Å iÄ Ä¯monę susirado internetiniame „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje. E. Å . sumokėjo avansinį mokestį grynaisiais pinigais 200 Eur ir jis iÅ¡rašė kasos pajamų orderio kvitÄ LV117/15. Nurodė, kad dviejų mėnesių laikotarpyje baldai bus pagaminti, po nurodyto laiko telefonu teiravosi dėl pagaminimo, tačiau E. Å . pasakė, kad baldai dar nepagaminti, vėliau nurodė, jog jie gamybai perduoti į KlaipėdÄ .

Prašė grÄ Å¾inti pinigus, bet E. Å . vis tikino, kad baldai bus padaryti. Iki pavasario nesulaukė baldų, o susisiekti su E. Å . telefonu nebepavyko (maždaug nuo 2016 m. gegužės mėn.), paprašė giminaitės nuvykti į įmonės buveinę (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastarajai nuvažiavus, pamatė, kad ten tokios firmos nebėra. Internete pradėjo domėtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, pavyko susisiekti su kita UAB „(duomenys neskelbtini)“ kliente, nukentėjusia R.

Z., kuri taip pat nukentėjo nuo tos pačios įmonės (1 t., b. l. 198-199). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas V. D. parodė daugmaž prieÅ¡ porÄ metų pirkęs lovÄ . Pačiame pirkime dalyvavo ribotai, kadangi tuo užsiėmė jo žmona, o jis darė tik mokėjimus. Lovos pagaminimas vėlavo, vėliau baldas buvo pagamintas ir pristatytas. AvansÄ mokėjo vienai įmonei, o likusiÄ dalį – kitai. Tiksliai nepamena, iÅ¡ kokios įmonės pirko, pavadinime buvo minimas žodis „lova“.

Buvo nuvykę pasižiÅ«rėti audinio medžiagos (kažkur ŽirmÅ«nuose, netoli prekybos centro „Senukai“ esantį biurÄ â€“ salonÄ , jame buvo minimali baldų ekspozicija), su kuo bendravo – nebeprisimena. Nesidomėjo, koks konkrečiai juridinis asmuo gamins ir pristatys baldÄ , svarbiausia buvo gauti kokybiÅ¡kÄ gaminį. Atsiskaitė pavedimais, mokėjo avansÄ , o vėliau likusiÄ dalį. Už vėlavimÄ buvo pritaikyta nuolaida. Vėlavo dėl kažkokios priežasties, susijusios su gamyba ar medžiagomis, tačiau baldÄ gavo.

Dėl kokių priežasčių atsirado kita įmonė, tiksliai neatsimena, tačiau buvo praneÅ¡ta, jog kažkas blogai su gamintoju ar tiekėju, patikino, jog užsakymÄ pabaigs kita įmonė. Neatsimena, ar teko bendrauti su kaltinamuoju. Aplinkybių, kaip surado įmonę, negali nurodyti. Kodėl paskutinę sÄ skaitÄ iÅ¡rašė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesigilino. Jam, kaip klientui, svarbiausia buvo neprarasti pinigų ir sulaukti baldo (7 t., b. l. 176-177).

Ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu liudytojas V. D. parodė, kad 2014 m. architektė pasiÅ«lė įsigyti minkÅ¡tÄ kampÄ iÅ¡ baldų salono „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. rugsėjo 1 d. K. B. el. paÅ¡tu iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė sutartį, priedÄ , sÄ skaitÄ ir nuotraukÄ . 2014 m. rugsėjo 1 d. sutartis Nr. VP0149 buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos K. B., ir jo (liudytojo V. D.). 2014 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PP0784 6 500 Lt (1 882,53 Eur) sumai už kampÄ pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius K.

B. 2014 m. rugsėjo 3 d. jis pavedimu sumokėjo 3 000 Lt (868,86 Eur) avansÄ Ä¯ nurodytÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ . 2014 m. rugsėjo 4 d. el. paÅ¡tu gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, kad jai architektė atsiuntė baldo iÅ¡matavimus ir jie yra tinkami. Jis su žmona E. D. buvo nuvykę į baldų salonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kur rinkosi audinį minėtam baldui. Baldas jiems turėjo bÅ«ti pristatytas 2015 m. birželio 15 d. Kadangi laiku nepristatė, teiravosi telefonu (jis buvo nurodytas Å¡alia K.

B. pavardės) dėl vėlavimo priežasties, jam buvo nurodyta, jog užtruko gamyba. 2015 m. rugsėjo 5 d. el. paÅ¡tu gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, kad iÅ¡ Portugalijos nepavyko gauti audinio. Pareikalavus oficialaus raÅ¡to, 2015 m. lapkričio 14 d. iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ gavo oficialų raÅ¡tÄ , kuriuo E. Å . informavo, kad baldo gamyba perduota partneriams Klaipėdoje. Kada buvo pristatytas pagamintas baldas, tiksliai neprisimena, bet tai buvo iki 2016 m. vasario 15 d., nes 2016 m. vasario 15 d. el. paÅ¡tu gavo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , pagal kuriÄ turėjo sumokėti likusiÄ sumÄ už baldÄ .

LikusiÄ sumÄ â€“ 700 Eur už baldÄ apmokėjo 2016 m. vasario 22 d. pavedimu į sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ . Kadangi vėlavo baldas, jam buvo padaryta apie 1 000 Lt (289,62 Eur) nuolaida (6 t., b. l. 62-63). Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, balsu buvo perskaityti ikiteisminiame tyrime 2016 m. rugpjūčio 29 d. apklaustos liudytojos R. Z. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad ji 2016 m. pradžioje, tai yra sausio mėn., iÅ¡sirinkusi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje norimus baldus, paskambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Jos manymu, atsiliepė M. L., su kuriuo sutarė dėl komplekto. Pakartotinai susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. L. paprašė rekvizitų, nurodė, kad reiks sumokėti 350 Eur avanso mokestį, o baldai bus padaryti po 2-3 mėnesių. KitÄ dienÄ , tai yra 2016 m. sausio 29 d., vėlai vakare atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, pateikė sutartį, kuriÄ ji pasirašė. Kas pasirašė sutartyje iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepamena. VyriÅ¡kis iÅ¡davė kasos pajamų orderį, iÅ¡raÅ¡ytÄ E. Å ..

Pinigus (350 Eur) padavė grynais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui. Liudytojos manymu, tas pats asmuo, kuris su ja kalbėjo telefonu. VyriÅ¡kis buvo neaukÅ¡to Å«gio, tai yra apie 170 cm, tamsaus gymio, stambaus kÅ«no sudėjimo, trumpų plaukų, greitakalbis, su akcentu. Po mėnesio nuo užsakymo paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiteirauti, ar pradėta virtuvinio komplekto gamyba. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiraÅ¡inėjo el. paÅ¡tu, skambindavosi telefonu, atsiliepdavo tas pats asmuo; nors, liudytojos teigimu, pastarasis apsimesdavo kitais asmenimis, tačiau iÅ¡ balso tikrai atpažindavo tÄ patį asmenį. 2016 m. vasario 26 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė el. paÅ¡tu eskizus, tačiau jie neatitiko užsakymų. Žodžiu pranešė, kad nori nutraukti sutartį ir prašė grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ . 2016 m. balandžio 6 d. gavo praneÅ¡imÄ , kad negali nutraukti sutarties, taigi 2016 m. gegužės 16 d. ji iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ nutraukti sutartį, pareikalaudama grÄ Å¾inti pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad per 2-3 savaites sumokės pinigus. Pastebėjo, kad sutartyje buvo nurodytas vienas adresas ((duomenys neskelbtini)), o praneÅ¡imuose jau kitas ((duomenys neskelbtini)).

Patyrė 350 Eur žalÄ . 2016 m. gegužės 24 d. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (tai buvo pirmas UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefono numeris) gavo SMS žinutes, kuriose M. L. teigė, kad nori grÄ Å¾inti pinigus. Gegužės mėn. pabaigoje pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) tinklalapyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėja tuos pačius baldus kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskambinus, jos manymu, atsiliepė svetainės savininkas M. L., kuris nurodė, kad reikia stoti į skolininkų eilę.

VieÅ¡ai paskelbė savo rekvizitus, pradėjo gauti praneÅ¡imus iÅ¡ asmenų, kurie nukentėjo nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. gegužės 27 d. gavo M. L. el. laiÅ¡kus, kuriuose Å¡is neigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi kažkÄ bendro, nors yra prieÅ¡ingai – abi įmones valdo M. L. (1 t., b. l. 156-158). Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, balsu perskaityti ikiteisminiame tyrime 2016 m. spalio 6 d. apklaustos liudytojos K.

J.-R. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad ji 2015 m. lapkričio 26 d. savo namuose sudarė sutartį Nr. VP0399, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagaminti minkÅ¡tÄ baldÄ , o ji grynaisiais sumokėjo 1 885 Eur avansÄ . Sutartis buvo sudaryta su įmonės darbuotoju M. L., pačiÄ sutartį iÅ¡ anksto buvo pasirašęs E. Å . Bendraujant tiek telefonu, tiek ir el. paÅ¡tu, įmonės direktorius vis žadėjo iki tam tikros datos pagaminti baldus ir nei karto neužsiminė apie įmonėje esančias finansines problemas.

Direktorius minėjo, kad besiuvant audinį Å¡is buvo sugadintas. Praėjus kiek laiko, ji nutraukė su įmone sudarytÄ sutartį ir paprašė grÄ Å¾inti avansÄ , tačiau avansas negrÄ Å¾intas, jai buvo praneÅ¡ta, jog įmonė bankrutuoja ir ji turi laukti, kol susisieks bankroto administratorius. Kai jai buvo praneÅ¡ta apie įmonės bankrotÄ , prašė pristatyti bent sugadintÄ baldÄ arba jo rėmÄ , tačiau negavo jokio atsakymo (3 t., b. l. 61-62). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisme balsu perskaityti ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M.

K. parodymai, kuriuose nurodyta, jog patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomavo 2015 m. vasario 10 d. nuomos sutartį sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. Š.; sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu buvo jis, jo žmona V. K. ir E. Š.. Sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė dvejų metų laikotarpiui (iki 2017 m. vasario 9 d.), kas mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įforminant 567,71 Eur mėnesinį nuomos mokestį, iš kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pati sumokėti 15 procentų nuo minėtos sumos gyventojų pajamų mokestį.

Sutartyje numatyta, kad nuomininkas, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo vardu pagal pateiktas sÄ skaitas moka už komunalines paslaugas. Maždaug pusę metų su įmone nebuvo jokių finansinių problemų, bendrovė mokėjo nuomos mokestį, atsiskaitydavo su komunalinių paslaugų tiekėjais, tačiau paskui pradėjo vėluoti mokėti tiek nuomos mokestį, tiek atsiskaityti su komunalinių paslaugų tiekėjais. 2016 m. kovo 24 d. jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įspėjimu raÅ¡tiÅ¡kai informavo, kad tuo atveju, jeigu toliau bus nemokamas nuomos mokestis, taip pat neatsiskaitoma su komunalinių paslaugų tiekėjais pagal nuomos sutarties sÄ lygas, sutartis bus nutraukta.

Telefonu bendraujant su E. Å ., Å¡is nuolat ramindavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis pagerės nuo 2016 m. balandžio mėn. 2016 m. gegužės 25 d. iÅ¡ E. Å . buvo gautas raÅ¡tiÅ¡kas praneÅ¡imas, kad dėl sunkios finansinės įmonės padėties nuomos sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiama. 2016 m. gegužės 31 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė susitarimÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo tokiomis sÄ lygomis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi atsiskaityti su komunalinių paslaugų tiekėjais, taip pat sumokėti nuomos mokestį už 2016 m. gegužės mėn., taip pat pagal sutartį sumokėti nuomotojui dviejų mėnesių nuomos dydžio baudÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo. 2016 m. gegužės 31 d. taip pat pasiraÅ¡ytas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priėmimo-perdavimo aktas.

Nors buvo pasiraÅ¡ytos nutraukimo sutartys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su komunalinių paslaugų tiekėjais, nepervedė jam nei nuomos mokesčio, nei baudos. Jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga 1 447,65 Eur už nuomÄ , taip pat nepadengta bauda, be to, pats turėjo atsiskaityti už komunalines paslaugas, kurios sudarė 326,29 Eur (3 t., b. l. 91-93). 2016 m. rugsėjo 5 d. Valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminiam tyrimui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo pažymos kopijÄ (3 t., b. l. 184-188). 2017 m. balandžio 3 d., vadovaujantis BPK 97 straipsniu, J.

R. ikiteisminiam tyrimui pateikė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (3 t., b. l. 197-198). 2017 m. balandžio 4 d., vadovaujantis BPK 97 straipsniu, J. R. ikiteisminiam tyrimui pateikė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (3 t., b. l. 199). 2018 m. kovo 12 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai grÄ Å¾inti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ banktoro administratoriaus UAB „Vista Business Solutions“ įgaliotam asmeniui J. R. (3 t., b. l. 200). 2017 m. lapkričio 24 d. savanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J.

R. ikiteisminiam tyrimui pateikė dokumentų kopijas, kompiuterinę laikmenÄ DVD (5 t., b. l. 6-7). 2017 m. gruodžio 8 d. – 2017 m. gruodžio 10 d. apžiÅ«rėta 2017 m. lapkričio 24 d. savanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų protokolu J. R. pateikta kompiuterinė laikmena DVD, suraÅ¡yta garso įraÅ¡o suvestinė (5 t., b. l. 31-36). 2018 m. gegužės 21 d., vadovaujantis BPK 97 straipsniu, N. M. ikiteisminiam tyrimui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (5 t., b. l. 90-185). 2018 m. kovo 12 d. savanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J.

R. ikiteisminiam tyrimui pateikė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (5 t., b. l. 186-187). 2017 m. rugsėjo 4 d., vadovaujantis BPK 97 straipsniu, VĮ Registrų centras ikiteisminiam tyrimui pateikė duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 2-38). 2017 m. rugsėjo 11 d., vadovaujantis BPK 97 straipsniu, Valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminiam tyrimui pateikė duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 40-47). 2017 m. rugsėjo 4 d., vadovaujantis BPK 97 straipsniu, VĮ Registrų centras ikiteisminiam tyrimui pateikė duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 49-95). 2017 m. rugsėjo 12 d., vadovaujantis BPK 97 straipsniu, Valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminiam tyrimui pateikė duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 97-100). 2017 m. rugsėjo 4 d., vadovaujantis BPK 97 straipsniu, VĮ Registrų centras ikiteisminiam tyrimui pateikė duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 102-125). 2017 m. rugsėjo 11 d., vadovaujantis BPK 97 straipsniu, Valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminiam tyrimui pateikė duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 127-132). 2019 m. vasario 26 d., vadovaujantis BPK 97 straipsniu, Vilniaus miesto savivaldybės Personalo departamento archyvo archyvare J.

B. ikiteisminiam tyrimui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (6 t., b. l. 98-101). 2019 m. kovo 7 d., vadovaujantis BPK 97 straipsniu, UAB „Mobili grupė“ ikiteisminiam tyrimui pateikė dokumentų kopijas (6 t., b. l. 107-110). 2019 m. kovo 12 d., vadovaujantis BPK 97 straipsniu, UAB „Mobili grupė“ ikiteisminiam tyrimui pateikė dokumentų kopijas (6 t., b. l. 111-119). 2017 m. lapkričio 7 d. surašyta specialisto konsultacija dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ūkinės veiklos tyrimo (5 t., b. l. 82-83). 2017 m. lapkričio 23 d. paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ūkinės veiklos tyrimo užduotis (5 t., b. l. 84-86). 2019 m. balandžio 1 d. surašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ūkinės veiklos tyrimo specialisto išvada Nr. 140-(7042)-ISl-1722 (6 t., b. l. 122-193). 2019 m. gegužės 23 d. specialisto M.

D. paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad 72 637,15 Eur nuostolį patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra 11 721,19 Eur dėl iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtų įsipareigojimų; 3 996,76 Eur dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus negrÄ Å¾intų lėšų; 1 111,71 Eur dėl UAB „Fargotex“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų ir negrÄ Å¾intų lėšų; 24 253,50 Eur dėl iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktų baldų, kurių pavadinimų ir kada bei kokia kaina jie realizuoti atliekant tyrimÄ nėra galimybės nustatyti; 24 246,34 Eur dėl įsigyto turto, tai yra žaliavų, briketų, dalių, detalių, baldinių audinių, nevykdant gamybos be sunaudojimÄ pagrindžiančių apskaitos dokumentų pripažinimo sÄ naudomis; 7 307,65 Eur dėl atlikus tyrimÄ nustatyto tiriamojo laikotarpio pabaigos 2016 m. liepos 13 d. pinigų likučio nebuvimo.

PaaiÅ¡kino, kad 11 721,19 Eur suma, dėl iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtų įsipareigojimų, yra gautina suma, kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gauti už baldus, kuriuos turėjo pagaminti užsakovams, pagal perimtus įsipareigojimus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 5 d. sutartimi iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė 21 212,37 Eur vertės sutartinius įsipareigojimus likutine iÅ¡ klientų gautina 11 061,19 Eur verte ir 300 Eur vertės turtÄ lovÄ , tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė, jeigu buvo gavusi iÅ¡ klientų pagal perimtus įsipareigojimus avansu.

Taip pat nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 2 d. sutartimi iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė 1 100 Eur vertės sutartinius įsipareigojimus likutine iÅ¡ klientų gautina 660 Eur verte. Pagal turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nėra dokumentų, patvirtinančių įsipareigojimų įvykdymÄ ir likutinės 11 721,19 Eur sumos už baldus gavimÄ . Å ių įsipareigojimų perėmimas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuostolingas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, bloginantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį.

Galutinė įsipareigojimų vertė 21 212,37 Eur + 1 100 Eur, viso 22 312,37 Eur. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus negrÄ Å¾intų 3 996,76 Eur lėšų, paaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. L. iÅ¡mokėjo 13 800 Lt (3 996,76 Eur) sumÄ : 4 500 Lt (1 303,29 Eur) kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 001/14 2014 m. lapkričio 28 d. ir 4 800 Lt (1390,18 Eur) 2014 m. gruodžio 11 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 07/14 mokėjimo pagrindas 2014 m. lapkričio 15 d. sutartis bei 4 500 Lt (1 303,29 Eur) 2014 m. gruodžio 30 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 13/14 mokėjimo pagrindas 2014 m. gruodžio 15 d. sutartis.

Kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodytų sutarčių tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. L. Å¡ios sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu negrÄ Å¾ino, nes tyrimui pateiktuose dokumentuose jos grÄ Å¾inimÄ pagrindžiančių dokumentų nėra. Dėl 1 111,71 Eur dėl UAB „Fargotex“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų ir negrÄ Å¾intų lėšų paaiÅ¡kina, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 111,71 Eur (34,96+232,74+ 428,13+221,28) sumÄ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos 34,96 Eur vasario 27 dienÄ ; 232,74 Eur kovo 12 dienÄ ; 428,13 Eur kovo 17 dienÄ ir 221,28 Eur kovo 27 dienÄ pervedė UAB „Fargotex“ ir į apskaitÄ Ä¯traukė į ilgalaikį nematerialų turtÄ Prekybos skolas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 111,71 Eur įmonei UAB „Lova Lt“ negrÄ Å¾ino. Dėl iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktų baldų už 24 253,50 Eur paaiÅ¡kinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 24 253,50 Eur (17 853,54+6 399,96) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal neįvardintas ir tyrimui pateiktuose dokumentuose nesančias sutartis pirko 37 (35+12) vienetus neįvardintų baldų ir už juos atsiskaitė pagal sÄ skaitas faktÅ«ras už 35 vienetus 17 853,54 Eur pagal 2015 m. sausio 30 d. pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. DI 2015/001 ir už 12 vienetų 6399,96 Eur pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2015 m. vasario 26 d.

Nr. DI 2015/002, kuriose prekės pavadinimas nurodomas „Baldai pagal sutartį“, dėl to atliekant tyrimÄ nėra galimybės nustatyti nei pirktų baldų pavadinimų, nei kada ir kokia kaina realizuoti. Apskaitoje 24 253,50 Eur suma pripažinta sÄ naudomis. Dėl už 24 246,34 Eur įsigyto turto, tai yra žaliavų, briketų, dalių, detalių, baldinių audinių nevykdant gamybos be sunaudojimÄ pagrindžiančių apskaitos dokumentų pripažinimo sÄ naudomis specialistas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio turto, t. y.

žaliavų, briketų, dalių, detalių, baldinių audinių įsigijimo sÄ skaitų faktÅ«rų ir PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenų užregistruotų apskaitos registruose 4431 ir 4433 Apyvarta pagal klientus nustatyta, kad pardavėjams sumokėta 24 246,34 Eur suma nepagrįsta turto sunaudojimo apskaitos dokumentais pripažinta sÄ naudomis, tačiau nei vienų prekių, tai yra baldų pardavimo atveju pardavimo dokumentuose žaliavos, dalys, detalės, baldiniai audiniai nebuvo parduoti ir baldų gamybos dokumentų bei duomenų tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra.

Nėra dokumentų patvirtinančių minėtų dalių ir medžiagų panaudojimÄ . Dėl 7307,65 Eur, atlikus tyrimÄ nustatyto tiriamojo laikotarpio pabaigos 2016 m. liepos 13 d., pinigų likučio nebuvimo, specialistas M. D. nurodė, kad atlikus tyrimÄ pagal gautus dokumentus nustatė, jog 2016 m. liepos 13 d. pinigų likutis sudarė 7 307,65 Eur (399 713,28-392 406,63) sumÄ , kuriÄ sudarė: 1 382 Eur 2016 m. gegužės 30 d. likutis kasoje; 5 700,19 Eur bendrovės lėšų likutis pas atskaitingÄ asmenį E. Å .;

– 1,53 Eur 2016 m. birželio 30 d. likutis sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale bei 226,99 Eur 2016 m. birželio 15 d. likutis sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“. Atliekant tyrimÄ nenustatytas piniginių lėšų perdavimas bankroto administratoriui nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2016 m. liepos 13 d. iki įsiteisėjimo – liepos 26 d. (6 t., b. l. 194-195). Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo iÅ¡vados Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pasitvirtino E. Å . kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Dėl BK 209 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. Å . pirmiausia kaltinamas tuo, kad sÄ moningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelę žalÄ kreditoriams. Å is kaltinamajam inkriminuotas BK 209 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už sÄ moningai blogÄ Ä¯monės valdymÄ , kuris nulėmė jos bankrotÄ , kai dėl to padaryta didelė turtinė žala kreditoriams. Taikant BK 209 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti objektyvieji veikos (sÄ moningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryÅ¡io požymiai.

Veika Å¡ios nusikalstamos veikos sudėtyje apibÅ«dinama žodžiais ,,blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotÄ â€œ. Blogu įmonės valdymu laikomas Å«kinės, komercinės ar finansinės veiklos vykdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rÅ«pestingam Å¡eimininkui keliamus reikalavimus, kai tokia veikla lemia kaltininko įmonės visiÅ¡kÄ nemokumÄ ir turimo turto praradimÄ , tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių turtiniams interesams. Blogas įmonės valdymas gali pasireikÅ¡ti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, tai gali bÅ«ti per didelis iÅ¡laidavimas, sÄ moningai atliekamos labai rizikingos operacijos, sÄ moningai nesilaikoma elementarių ir visuotinai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių, sÄ moningai neplėtojama įmonės veikla ir pan.

Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas Å«kininkavimas. Tokio Å«kininkavimo natÅ«ralÅ«s padariniai – nuostoliai, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan. Blogai Å«kininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbÄ , įsitraukia į nuostolingus sandorius, nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sÄ lygų, dėl to patraukiamas civilinėn atsakomybėn, blogai tvarko apskaitÄ ar netvarkingai moka mokesčius. Pažymėtina tai, kad blogo įmonės valdymo pagrindÄ sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iÅ¡kėlimas aukščiau įmonės interesų.

Å ios nusikalstamos veikos neteisėtumas pasireiÅ¡kia tuo, kad skolininkas nesilaiko įstatymo nustatytos tvarkos užtikrindamas kreditorių reikalavimus. Turi bÅ«ti nustatyta ir tai, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, tai yra suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamÄ bankrotÄ siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo bÅ«du, padariniais, veikos tikslais ir motyvais.

Tad pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Kaltinamasis E. Å . savo kaltės nepripažino, neigė sÄ moningai blogai valdęs įmonę, nulėmęs jos bankrotÄ ir taip padaręs didelę žalÄ kreditoriams. Kaltinamojo parodymai yra detaliai užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole (8 t., b. l. 2-20), dalį parodymų pastarasis yra davęs ikiteisminio tyrimo metu, kas atsispindi tiek įtariamojo, tiek liudytojo (apklausto BPK 82 straipsnio tvarka) apklausų protokoluose (3 t., b. l. 160-162, 163-164; 7 t., b. l. 15-1632-33), galiausiai iÅ¡dėstyti ir Å¡io nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, todėl iÅ¡ naujo pilnai nekartotini.

Kaltinamojo pozicijos esmė yra ta, kad E. Å ., kuris iÅ¡ esmės neneigia kaltinime inkriminuotų sandorių, tvirtina visus veiksmus atlikęs, turėdamas tikslÄ iÅ¡saugoti savo sukurtos baldų platformos (duomenys neskelbtini) reputacijÄ . BÅ«tent minėtam internetiniam puslapiui kaltinamojo parodymuose tenka nemažas dėmesys. E. Å . akcentavo, jog minimas puslapis jam asmeniÅ¡kai buvo itin svarbus, tai buvo jo sukurta platforma, kuria tam tikrÄ laikÄ leido naudotis įmonei „(duomenys neskelbtini)“ (įmonę valdė kaltinamojo svainis M.

L.). Anot E. Å ., pastaroji įmonė beveik visus užsakymus gaudavo bÅ«tent iÅ¡ nurodytos internetinės baldų platformos, kuri buvo žinoma ir populiari, per mėnesį joje apsilankydavo vidutiniÅ¡kai 17 000 unikalių lankytojų. 2014 m. nusprendęs save iÅ¡bandyti baldų gamybos bei pardavimo srityje, nutraukė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimÄ dėl internetinio puslapio administravimo ir viskÄ perėmė į savo rankas. IÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus perėmė, siekdamas iÅ¡saugoti baldų platformos reputacijÄ .

Nesutinka, kad perimti įsipareigojimai buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingi; nors įvykdę perimtas sutartis pelno ir nebÅ«tų gavę, tačiau nepatirtų ir nuostolio arba jis bÅ«ti visiÅ¡kai minimalus (kaltinamojo žodžiais, buvo paskaičiavę, kad pagaminę baldus „iÅ¡eis daugiau mažiau ant nulio“). Esmė ta, kad vertino ilgalaikę perspektyvÄ , tai yra puslapio reputacijos iÅ¡saugojimÄ ir galimybę baldų platformos pagalba sulaukti klientų. Visus perimtus įsipareigojimus (iÅ¡skyrus, vienÄ ) įvykdė iki įmonės bankroto, jie niekaip neprisidėjo prie bendrovės sunkios finansinės padėties, jÄ nulėmė apyvartinių lėšų trÅ«kumas (nepakankamos pajamos, pernelyg didelės iÅ¡laidos) (8 t., b. l. 2-20).

Nors, kaip matyti, kaltinamasis ir neigia iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtų sutartinių įsipareigojimų ekonominį nenaudingumÄ Ä¯monei „(duomenys neskelbtini)“, vis dėlto teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija ir kaltinamojo parodymus vertina kritiÅ¡kai. Esminiai argumentai, kuriuo E. Å . teisina 2014 m. gruodžio 5 d. ir 2015 m. vasario 2 d. sutarčių sudarymÄ ir jų pagrindu perimtus įsipareigojimus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra susiję su jo sukurtu internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) iÅ¡saugojimu.

Nepaneigtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsidÅ«rus sudėtingoje finansinėje situacijoje, kaltinamasis iÅ¡ties norėjo iÅ¡vengti baldų platformos, kuria, kaip nurodė E. Å . ir M. L., pakankamÄ laikÄ abipusiu susitarimu naudojosi bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“, neigiamų vertinimų, kilsiančių abejonių dėl patikimumo ir pan., vis dėlto toks siekis pirmiausia turėjo bÅ«ti derinamas su įmonės („(duomenys neskelbtini)“) interesais – tinkamu veiklos organizavimu ir bendrovės tikslų įgyvendinimu.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 2014 m. spalio 8 d., vienintelis jos akcininkas ir direktorius buvo E. Å .. Pirmoji kaltinime inkriminuota sutartis dėl iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtų 21 212,7 Eur vertės įsipareigojimų sudaryta jau tų pačių metų gruodžio mėn., tai yra praėjus vos dviem mėnesiams nuo įmonės įkÅ«rimo. Akivaizdu, kad sudarydamas tokiÄ sutartį, iÅ¡ anksto žinodamas, kad kartu su įsipareigojimais iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebus perduoti klientų sumokėti avansai, kaltinamasis turėjo numatyti ir numatė, kad tai neigiamai paveiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtį.

Perimtų įsipareigojimų pasekmės pasimatė netrukus. Antai, specialisto išvadoje konstatuota, kad jau 2015 m. sausio 1 d. (nepraėjus nė mėnesiui nuo sudarytos sutarties) bendrovės finansinė būklė buvo sunki, nes jau tuo metu ėmė trūkti lėšų įsipareigojimams vykdyti (lėšų trūkumas nustatytas iki pat bankroto bylos iškėlimo), kadangi trumpalaikis turtas buvo mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus (16 987,00 Eur ir trumpalaikiame turte pinigai sudarė 6 255,79 Eur).

Pagal 2014 m. balanse nurodomus Å«kinės – finansinės veiklos duomenis ir apskaičiuotus finansinius rodiklius (einamojo mokumo koeficientÄ , kritinio mokumo koeficientÄ , taip pat bendrÄ jį skolos koeficientÄ ) matyti, kad bendrovė negeba trumpalaikėmis priemonėmis padengti trumpalaikių įsipareigojimų, nedisponuoja greitai likvidžiu turtu grÄ Å¾inti visas trumpalaikes skolas, o visas bendrovės turtas finansuotas skolintomis turtÄ virÅ¡ijančiomis lėšomis. Nepaisant tokios sudėtingos situacijos, kaltinamasis E. Å . 2015 m. vasario 5 d. sudaro dar vienÄ sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perima 1 100,00 Eur vertės sutartinius įsipareigojimus likutine iÅ¡ klientų gautina 660,00 Eur verte.

Nors pagal Å¡iÄ sutartį perimtų įsipareigojimų vertė yra nepalyginamai mažesnė nei ankstesnės sutarties atveju, tačiau Å¡is sandoris taip pat nebuvo ekonomiÅ¡kai naudingas ir tik dar labiau prisidėjo prie įmonės finansinės padėties apsunkinimo. Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. Å . aiÅ¡kino, kad įmonė tuo metu buvo tik pradėjusi savo veiklÄ ir jis negalėjo numatyti, kad suplanuota baldų pardavimo veikla klostysis sudėtingai; prieÅ¡ingai, jis tikėjo iÅ¡saugoti gerÄ baldų platformos vardÄ ir Å¡ios virtualios svetainės pagalba sulaukti pakankamai užsakymų.

Atitinkamai gynėjas pabrėžė, kad iš esmės nė viena bendrovė nėra išsyk pelninga, pateikė pavydžių, kaip net ir visuotinai žinomi ir stiprūs verslo subjektai patiria didžiulius (milijardinius) nuostolius. Teiginiai dėl to, kad verslo pelningumas neatsiranda vos tik įkūrus įmonę, suprantama, yra teisingi, tačiau E. Š. ir nėra kaltinamas tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku ir direktoriumi pastarasis buvo, nuo veiklos pradžios nenešė pelno. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, sudarydamas anksčiau aptartus sandorius, žinojo, kad įmonės ekonominė padėtis yra sunki, pati įmonė yra nemoki ir, priešingai nei bando įtikinti, nebuvo jokių objektyvių priežasčių tikėtis, kad įmonės finansinė situacija kis ženkliai teigiama linkme.

Kaltinamojo parodymai apie tai, kad iÅ¡saugojęs baldų platformos reputacijÄ , jis tikėjosi sudaryti nemaÅ¾Ä skaičių sutarčių su klientais, kas bÅ«tų užtikrinę įmonei pelnÄ , nėra pagrįsti ir laikytini daugiau subjektyviais kaltinamo asmens pasvarstymais. Antai, iÅ¡ teisme duotų kaltinamojo parodymų matyti, jog E. Å . iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo dirbo svainio vadovaujamoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tai yra toje pačioje, iÅ¡ kurios vėliau perėmė sutartinius įsipareigojimus (dirbo ne kelis mėnesius, kaip tvirtino posėdžio metu, o beveik pusmetį, kas matyti iÅ¡ SODRA pateiktų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus) (7 t., b. l. 12).

Kaltinamasis neslėpė, jog jam buvo žinomi sunkumai, su kuriais susidÅ«rė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ gamindama baldus (apie tai pasakojo tiek M. L., tiek dirbdamas toje įmonėje matė ir pats). E. Å . parodė, jog daug problemų kildavo dėl kokybės, kadangi tekdavo arba perdaryti užsakytÄ baldÄ , arba jį gaminti iÅ¡vis iÅ¡ naujo, kas, be abejo, reikÅ¡davo nuostolius. Siekiant iÅ¡vengti gamintojų klaidų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldus ėmė gaminti patys, tačiau situacija nors ir pagerėjo, tačiau problemos nedingo.

Kaltinamasis akcentavo, kad nestandartinių baldų, būtent kokius gamino UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamybos procesas yra pakankamai ilgas, pati gamyba sudėtinga, būdavo daug klaidų, kurias neretai tekdavo šalinti. Taigi E. Š. nusprendus užsiimti baldų gamyba (per įmonę „(duomenys neskelbtini)“) ir prekyba (per įmonę „(duomenys neskelbtini)“), pastarasis buvo pakankamai susipažinęs su šios srities ypatumais. Žinojo ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės nebesugebėjo tęsti tokios veiklos.

Nors pastaroji bendrovė, kaip parodė M. L., veiklÄ vystė ir statybų srityje, kur ilgainiui taip pat kilo nemažai problemų, tačiau baldų gamyba taip pat sekėsi sudėtingai, įmonė nebepajėgė įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagaminti klientams baldus. Nors apklausiamas kaltinamasis akcentavo internetinio puslapio svarbÄ ir naudÄ , pabrėžė didelį lankytojų lankomumÄ ir tai, kad klientus ir užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ esmės įgydavo bÅ«tent Å¡ios baldų platformos dėka, tačiau, kaip matyti, užsakymai negarantavo bendrovei įsitvirtinimo baldų gamyboje, neapsaugojo nei nuo gamybos nesklandumų, nei galiausiai nuo veiklos nutrÅ«kimo.

Taigi tokių anksčiau aptartų aplinkybių kontekste kaip nepagrįsti atmestini kaltinamojo parodymai neva jis, perimdamas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinius įsipareigojimus, negalėjo numatyti, kad tokie įsipareigojimai yra ekonomiÅ¡kai nenaudingi ir nuostolingi. Teiginiai apie tai, kad iÅ¡vystytas internetinis baldų platformos puslapis bÅ«tų garantavęs klientus, kurių, kaip tvirtina kaltinamasis, to paties puslapio dėka netrÅ«ko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nereiÅ¡kia, jog kaltinamasis netrukus po įmonės veiklos pradžios prisiėmęs daugiau nei dvideÅ¡imties tÅ«kstančių sutartinius įsipareigojimus bendra likutine iÅ¡ klientų gautina 11 721 Eur verte, nepaisant to, jog visi finansiniai rodikliai rodė, kad įmonės finansinė padėtis iÅ¡ pat pradžių yra nepatenkinama (tokia liko ir vėliau), turėjo pagrindÄ 2014 m. gruodžio 5 d. ir 2015 m. vasario 2 d. pasiraÅ¡ytas sutartis vertinti kitaip nei ekonomiÅ¡kai nenaudingas.

Įsivaizduojama neturtinė nauda dėl išsaugoto puslapio, kurį kaltinamasis nurodė vertinęs 40 000 – 50 000 Eur suma, nepateisina aptariamų sandorių sudarymo. Nustatyta, kad kartu su perimtais įsipareigojimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė, jeigu buvo gavusi, iš klientų pagal perimtus įsipareigojimus avansų. Apklausiamas kaltinamasis E. Š. pažymėjo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti perimti užsakytiems baldams jau supirkti audiniai, gal kažkokios baldų dalys (iš esmės pastarasis tokių aplinkybių konkrečiai neatsiminė, tačiau neatmetė galimybės dėl jų buvimo), o kaip liudytojas apklaustas M.

L. tvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė supirktas medžiagas, furnitÅ«rÄ , kojeles baldams, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , teismas sprendžia, kad kaltinamojo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir direktoriaus, sudaryti sandoriai (dėl įsipareigojimų priėmimo – perleidimo sutarčių) yra ekonomiÅ¡kai nepagrįsti ir nuostolingi, bÅ«tent kas konstatuota ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(7042)-IS1-1722, taip pat patvirtinta tyrimÄ atlikusios specialistės paaiÅ¡kinimuose.

Kaltinime pagal BK 209 straipsnio 1 dalį inkriminuoti ir kiti sandoriai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų – 49 vienetų – pirkimas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjams sumokėta 24 246,34 Eur suma, nepagrįsta turto sunaudojimo apskaitos dokumentais ir pripažinta sÄ naudomis. Pirmojo inkriminuoto sandorio aplinkybės pasireiÅ¡kia tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 24 253,50 Eur (17853,54+6399,96) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal neįvardintas ir tyrimui pateiktuose dokumentuose nesančias sutartis pirko 37 (35+12) vienetus neįvardintų baldų, už kuriuos atsiskaitė pagal sÄ skaitas faktÅ«ras, tai yra už 35 vienetus baldų pagal 2015 m. sausio 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. DI 2015/001 sumokėta 17 853,54 Eur ir už 12 vienetų baldų pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2015 m. vasario 26 d.

Nr. DI 2015/002 sumokėta 6 399,96 Eur, tačiau nurodytose sÄ skaitose faktÅ«rose prekės pavadinimas nurodomas Baldai pagal sutartį, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti nei pirktų baldų pavadinimų, nei kada ir kokia kaina realizuoti, o Bendrovės apskaitoje 24 253,50 Eur suma pripažinta sÄ naudomis. Kaltinamasis E. Å . pripažino, kad sÄ skaitose faktÅ«rose nebuvo detalizuoti pirkti baldai, tačiau kategoriÅ¡kai tvirtino, kad baldai buvo realiai įsigyti ir bÅ«tent už juos apmokėta 24 253,50 Eur suma.

Kaltinamasis pabrėžė, kad kita jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų gamintojas (pagamindavo 95-99 proc. baldų), tarp įmonių buvo sudaryta generalinė paslaugų sutartis, užsakant naujus baldus atskirų sutarčių nebesudarinėdavo. Baldus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ir pagal kaltinime nurodytas sutartis Nr. DI 2015/001 (35 vienetus už 17 853,54 Eur sumÄ ) ir Nr. DI 2015/002 (12 vienetų už 6 399,96 Eur), sÄ skaitose faktÅ«rose baldų nedetalizavo, sutinka, kad tai yra klaida, tačiau jokiu bÅ«du ne tyčinis veiksmas, ir tokių klaidų po VMI pastabų daugiau nebekartojo.

Pasisakant dėl tokių kaltinamojo parodymų, iÅ¡ esmės galima sutikti, jog vien tai, kad nurodytose dviejose sÄ skaitose faktÅ«rose nebuvo įvardinti konkretÅ«s baldai, savaime nereiÅ¡kia, kad sandoris buvo nuostolingas, ekonomiÅ¡kai nepagrįstas, o finansinės Å«kinės operacijos vykdytos, sunkinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominę padėtį, mažinant įmonės mokumÄ bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Svarbiausia yra tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju į sÄ skaitas faktÅ«ras ne tik nebuvo įraÅ¡yti baldų pavadinimai (vien toks trÅ«kumas savaime nebÅ«tų pažeidimas, rodantis ekonomiÅ¡kai nepagrįsto ir nenaudingo sandorio sudarymÄ ), tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių dokumentų ar kitų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima patikrinti minėtų sÄ skaitų faktÅ«rų turinį, tai yra, kokie konkrečiai baldai buvo pirkti, kokie jų pavadinimai, modeliai, kam ir kokia kaina jie realizuoti.

Vadinasi, nei atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , nei specialistei, taip pat Å¡iuo metu baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra galimybės nustatyti pirktų baldų pavadinimų, nei kada ir kokia kaina jie realizuoti. Pabrėžtina, kad apklausta liudytoja N. M., ėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)‘ buhalterės pareigas, parodė, kad ji baldų pagal sÄ skaitas faktÅ«ras asmeniÅ¡kai nematė, tvarkė tik suminį sandėlį, tuo pačiu pažymėjo, kad sÄ skaitose faktÅ«rose nenurodžius duomenų apie įsigyjamas prekes, prie nurodyto pobÅ«džio dokumentų turi bÅ«ti pridėta sutartis (8 t., b. l. 2-19).

Nagrinėjamu atveju jokių dokumentų, kuriuose atsispindėtų pagal kaltinime nurodytas sÄ skaitas faktÅ«ras įgytas turtas (baldai), nėra. Tai, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta generalinė paslaugų teikimo sutartis, kÄ bÅ«tent akcentavo gynyba, taip pat niekaip nesudaro galimybės patikrinti sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. DI 2015/001 ir Nr. DI 2015/002 turinio. Gynėjo iÅ¡sakyta pastaba, kad atlikusi mokestinį tyrimÄ VMI nenustatė pažeidimo ir tik rekomendavo ateityje detalizuoti sÄ skaitų faktÅ«rų turinį, nesumenkina specialisto iÅ¡vadų reikÅ¡mės. Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl nusikalstamo bankroto padarymo yra vertinama sandorių ir Å«kinių finansinių operacijų visuma, be to, kaip nurodyta anksčiau, pasisakant dėl aptariamo pirkimo sÄ skaitose faktÅ«rose neįraÅ¡ant baldų pavadinimų, esminė aplinkybė yra ta, kad ne tik sÄ skaitos faktÅ«ros yra neinformatyvios, prie jų nėra įvardintų konkrečių sutarčių, tačiau svarbiausia, kad nė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o taip pat bet kokiais kitais duomenimis negalima nustatyti pirktų baldų pavadinimų, kada ir kokia kaina jie realizuoti, o bendrovės apskaitoje 24 253,50 Eur suma pripažinta sÄ naudomis.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka situacija yra ir dėl kito sandorio, tai yra pareikÅ¡to kaltinimo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai pardavėjams sumokėjo 24 246,34 Eur, kas nėra pagrįsta turto sunaudojimo apskaitos dokumentais bei pripažinta sÄ naudomis. Apklausiamas kaltinamasis parodė, kad visos medžiagos buvo nupirktos ir pateiktos baldų gamintojui. Medžiagos buvo perkamos, kad gamyba bÅ«tų kuo efektyvesnė ir pigesnė, patiems nuperkant medžiagas ir detales buvo galima iÅ¡vengti gamintojo antkainio, be to, taip buvo sumažinama gamybinės klaidos tikimybė bei pagreitinamas gamybos procesas (8 t., b. l. 2-20).

Siekiant patikrinti tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes, vėlgi turi bÅ«ti pateikti bent kokie objektyvÅ«s duomenys apie pardavimo dokumentuose nurodytų objektų (audinių, žaliavų, dalių ir detalių) realizavimÄ , tačiau ir Å¡iuo atveju tokių duomenų nėra, kas reiÅ¡kia nesant galimybės remtis kaltinamojo parodymais ir daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai pardavėjams sumokėjo kaltinime nurodytÄ sumÄ ir prekės faktiÅ¡kai buvo perduotos. Paskutinė kaltinimo pagal BK 209 straipsnio 1 dalis apima piniginių lėšų įgijimÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iÅ¡ viso bendrai 7 307,19 Eur sumai).

Kaltinamasis neigė įgijęs bent kokias UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, tvirtino, kad visi pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį, greičiausiai pasimetė buhalteriniai dokumentai, pagrindžiantys pinigų panaudojimÄ . Kaip ir ankstesniais atvejais, taip ir Å¡iuo, kaltinamasis tik iÅ¡sako kaltinimÄ neigiančiÄ pozicijÄ , tačiau nepateikia jokių duomenų apie pinigų panaudojimÄ . Vien tokie kaltinamojo parodymai, kurių negalima patikrinti jokiais bÅ«dais, neleidžia niekaip spręsti, kad E. Å . neįgijo specialisto iÅ¡vadoje nustatyto pinigų likučio, tai yra 7 307,65 Eur.

Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ nustatyta, kad 2016 m. gegužės 30 d. įmonės kasoje buvo 1 382 Eur likutis; pas atskaitingÄ asmenį E. Å . buvo 5 700,19 Eur; 2016 m. birželio 30 d. likutis sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale – 1,53 Eur bei 2016 m. birželio 15 d. likutis sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ – 226,99 Eur. Kaltinamasis nepateikė nė vieno buhalterinio dokumento, patvirtinančio piniginių lėšų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms.

Pažymėtina, kad galimos situacijos, kai dalies aplinkybių negalima pagrįsti vien buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau tokiais atvejais, vadovaujantis protingumo, logikos ir pagrįstumo principais, būtina atsižvelgti į kitus bylos duomenis. Tokiais atvejais išvadai duoti specialistas gali pasitelkti ir tokius duomenis kaip liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu paimtų užrašų duomenis ir kt. Pabrėžtina, kad specialistas negali atlikti šių duomenų procesinio įrodomojo vertinimo.

Å ių duomenų tikrumÄ ir patikimumÄ turi įvertinti teismas. Nagrinėjamoje byloje gi nėra net ir kitų duomenų, kurie leistų spręsti ir vertinti, kad nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų likutis buvo panaudotas įmonei, todėl vien deklaratyvus kaltinamojo tvirtinimas, kad jis įmonės lėšų neįgijo, nėra pagrindas remtis tokiais parodymais. Taigi anksčiau aptartų sandorių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis E. Å ., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, sÄ moningai blogai valdė įmonę.

Blogas įmonės valdymas pasireiÅ¡kė akivaizdžiai nenaudingų ir įmonės tikslams prieÅ¡taraujančių sutarčių, kuriomis iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perimti ekonomiÅ¡kai nenaudingi įsipareigojimai, sudarymu, taip pat Å«kinių finansinių operacijų, kuriomis buvo apsunkinta įmonės finansinė padėtis, mažinamas įmonės mokumas ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais, vykdymu. Taigi ne objektyvios aplinkybės, o bÅ«tent Å¡ių visų iÅ¡vardintų veiksmų visuma nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotÄ , o bendrovės kreditoriams buvo padaryta didelė (21 289,60 Eur) turtinė žala (specialisto iÅ¡vados 9 priede yra iÅ¡vardinti konkretÅ«s kreditoriai ir kreditorinių reikalavimų dydžiai).

Čia darsyk pažymėtina, kad įmonės finansinė padėtis nuo pat įkÅ«rimo pradžios buvo prasta ir iÅ¡ esmės tokia iÅ¡liko visÄ laikotarpį; iÅ¡ liudytojų (įmonės klientų) parodymų matyti, kad apie sunkumus nė vienas prieÅ¡ sudarant sutartis nebuvo informuotas, nustatytais terminais neįvykdžius užsakymų, įmonė nurodydavo vis skirtingas vėlavimo priežastis, tačiau aiÅ¡kiai vengė informuoti apie tikrÄ jÄ padėtį ir gresiantį bankrotÄ , įmonės ofisas buvo uždarytas (dėl įsiskolinimo nutraukta patalpų nuomos sutartis), atvykę liudytojai neberado jokių iÅ¡kabų, nebebuvo galimybės susisiekti su įmonės atstovais.

Nėra ginčo, jog kaltinamasis, kuris buvo vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius, turėjo visus įgalinimus veikti įmonės vardu. Konstatuotina, jog kaltinamasis veikė tyčia, tai yra suprato blogai valdantis įmonę, numatė bankroto ir žalos atsiradimo galimybę ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia. Teismo iÅ¡vadų dėl nusikalstamo bankroto padarymo nekeičia gynybos akcentuota aplinkybė, jog civilinėje byloje, kurioje buvo keliamas klausimas dėl tyčinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto, civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas pripažino, jog įmonės bankrotas nebuvo tyčinis.

Å iuo atveju pažymėtina, kad tyčinis bankrotas konstatuojamas teismui iÅ¡nagrinėjus įmonės bankroto bylÄ civilinio proceso nustatyta tvarka. Tuo tarpu nusikalstamas bankrotas yra baudžiamosios teisės kategorija. Ta aplinkybė, kad civiline tvarka bankroto bylÄ nagrinėjęs teismas nenustato tyčinio bankroto požymių, neužkerta kelio vėliau bylÄ nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka ir pripažinti, jog bankrotas buvo tyčinis. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto procesas civilinėje teisėje ne visais atvejais sudaro galimybes nustatyti visas teisingai Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti bylos aplinkybes, kai tokias galimybes turi teismas, nagrinėjantis bylÄ baudžiamojo proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju teismas, iÅ¡tyręs bei įvertinęs kaltinime pagal BK 209 straipsnio 1 dalį, inkriminuotus sandorius bei Å«kines finansines operacijas, turi pagrindÄ iÅ¡vadai kaltinamojo veiksmus vertinti kaip nulėmusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ banrotÄ , padarant bendrovėms kreditoriams didelę turtinę žalÄ . Pažymėtina ir tai, kad sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad BK 209 straipsnio dispozicija yra blanketinio pobÅ«džio, reikalaujanti nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kurios buvo pažeistos kaltinamajam sÄ moningai blogai valdant Å«kio subjektÄ .

Tokia gynėjo pastaba yra pagrįsta. Kaltinamajam E. Å . inkriminuotame kaltinime iÅ¡ties nėra nurodyti konkretÅ«s teisės aktų nuostatų pažeidimai. Visgi iÅ¡ kaltinimo turinio galima matyti, jog E. Å . kaltinamas bendrųjų reikalavimų nesilaikymu – bÅ«ti atsakingu už bendrovės veiklos organizavimÄ , jos tikslų įgyvendinimÄ , kreditorių teisių užtikrinimÄ , kas iÅ¡ esmės atitinka Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 punkto reikalavimus. Tai, kad tokia įstatymo nuostata nėra konkrečiai įvardinta kaltinime, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog E. Å . kaltinimas buvo neaiÅ¡kus, pastarasis nežinojo, nuo ko gintis (pabrėžtina, kad pats kaltinamasis proceso metu nė karto nenurodė, jog jam neaiÅ¡ku, kuo yra kaltinamas), kaltinimo turinys atskleidžia, kokių pareigų jis neatliko.

Esamų aplinkybių kontekste kaltinimas iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kus, pabrėžtina, kad teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai kaltinimas pagal BK 209 straipsnį yra atskleidžiamas nurodant pareigas ir apraÅ¡ant veiksmus, tačiau neįvardinant konkrečių teisės aktų reikalavimų (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-648/2017). Dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtÄ ar savo žinioje esantį svetimÄ turtÄ (turtinę teisę).

Teismų praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, 2K-210/2012, 2K-168/2013, 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, yra ir materialiai atsakingas už šį turtÄ ar turtinę teisę).

Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems Å¡is turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už šį turtÄ ar turtinę teisę. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala.

Kasacinio teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtÄ konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padaryti tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ ar savo žinioje esantį svetimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas Å¡io turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-895/2018).

Iššvaistymo požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavaliÅ¡kai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iÅ¡ esmės trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-302-489/2017, 2K-7-648/2019, 2K-254-895/2020). Nagrinėjamoje byloje E. Å . kaltinamas iššvaistęs jo žinioje buvusį svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, didelės vertės turtÄ (55 807,49 Eur).

Turto iššvaistymas inkriminuotas kaip pasireiškęs tuo, kad:

1) nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų 7 307,65 Eur sumai, neperdavė šių pinigų bankroto administratoriui, taip pat nurodytų lėšų nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje;

2) už 24 253,50 Eur (17 853,54+6399,96) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal neįvardintas ir tyrimui pateiktuose dokumentuose nesančias sutartis pirko 37 (35+12) vienetus neįvardintų baldų ir už juos atsiskaitė pagal 2015 m. sausio 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. DI 2015/001 ir 2015 m. vasario 26 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. DI 2015/002, kuriose prekės pavadinimas nurodomas Baldai pagal sutartį, tačiau nustatyti nei pirktų baldų pavadinimų, nei kada ir kokia kaina realizuoti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nėra patvirtinančių dokumentų, o Bendrovės apskaitoje 24 253,50 Eur suma nepagrįstai pripažinta sÄ naudomis;

3) nepagrįstai pardavėjams sumokėjo 24 246,34 Eur sumÄ , kuri nepagrįsta turto sunaudojimo apskaitos dokumentais ir pripažinta sÄ naudomis, kadangi nei vienu prekių, tai yra baldų pardavimo atveju, pardavimo dokumentuose: žaliavos, dalys, detalės, baldiniai audiniai nebuvo parduoti ir nėra baldų gamybos dokumentų. Kaltinamojo pozicija dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo analogiÅ¡ka – kaltės nepripažino, neigė iššvaistęs įmonės turtÄ . Jokių įmonės pinigų niekam neperleido bei pats jų neįgijo; baldai iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo realiai įsigyti, 24 253,50 Eur buvo skirti jų apmokėjimui, taip pat realiai pardavėjams sumokėjo 24 246,34 Eur už audinius, furnitÅ«rÄ , detales ir kt.

Taigi E. Å . neigia visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes, tačiau, kaip galima pastebėti, pasirinkta neigimo pozicija nėra grindžiama jokiais konkrečiais duomenimis. Suprantama, kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, gali ir apskritai neduoti parodymų, tačiau teismas turi turėti galimybę patikrinti, ar kaltinamo asmens įvardinamos aplinkybės yra pagrįstos, ar iÅ¡reiÅ¡kiamas kaltės neigimas nėra deklaratyvus Tuo tikslu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami bendrovės veikloje, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto iššvaistymo sudėties požymių buvimÄ kaltininko padarytoje veikoje.

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko teiginiai dėl turto panaudojimo įmonės veikloje turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.

Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iÅ¡ įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veikÄ kaip turto iššvaistymÄ , neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios piniginės lėšos buvo naudojamos. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 184 straipsnį kaip turto iššvaistymÄ , visų pirma turi bÅ«ti vertinami duomenys apie tai, ar įmonės pinigai buvo panaudoti įmonės, Å¡iuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, o ne pats tokių pinigų panaudojimo neteisėtumas.

Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamas įmonės turtas, savaime nepaneigia turto iššvaistymo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje. Gynybos argumentai, jog visos lėšos buvo panaudotos įmonės naudai, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto iššvaistymo nepaneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-197/2012, 2K-271-719/2019, kuriose aiškinami įrodinėjimui keliami reikalavimai bylose dėl svetimo turto pasisavinimo yra aktualūs ir esmės analogiški šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamai nusikalstamai veikai – turto iššvaistymui).

Nagrinėjamoje byloje bÅ«tent ir nėra ne tik buhalterinės apskaitos, tačiau ir bet kokių kitų dokumentų, taip pat kitų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kad E. Å . 24 253,20 Eur sumokėjo bÅ«tent už baldus. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta generalinė pasaugų teikimo sutartis bei sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. DI 2015/001 ir Nr. DI 2015/002 neleidžia nustatyti nei baldų pavadinimų, nei kada ir kokia kaina jie buvo realizuoti, bendrovės buhalterinės apskaitoje nėra tai patvirtinančių dokumentų, o bendrovės apskaitoje nurodyta suma nepagrįstai pripažinta sÄ naudomis.

Atitinkamai jokiais duomenimis nepatvirtinti kaltinamojo parodymai dėl to, kad už 24 246,36 Eur buvo įsigyti audiniai, žaliavos, dalys ir detalės; tokia suma vėlgi nepagrįsta turto sunaudojimo apskaitos dokumentais, nėra baldų gamybos dokumentų. Kaltinamasis negalėjo nieko konkretaus paaiškinti ir dėl 7 307,65 Eur sumos, nepateikė nei dokumentų, nei nurodė kitokius duomenis, leidžiančius patikrinti ir įsitikinti, kad pinigai, kurie buvo įmonės kasoje (specialisto išvados dalis, kuria nustatytas nurodytas kasos likutis, nėra ginčijama), ir kurie vėliau nebuvo perduoti bankroto administratoriui, buvo sunaudoti įmonės veikloje.

Pabrėžtina, kad visi dokumentai, kuriuos bankroto administratoriui J. R. pavyko gauti iš E. Š., buvo pateikti tyrimui, taip pat specialistei, viskas buvo tiriama ir analizuojama, jokie dokumentai po perdavimo negalėjo pasimesti. Spręstina, kad su 7 307,65 Eur suma susijusių dokumentų apskritai nebuvo arba jų neperdavimo aplinkybės žinomos tik vienam kaltinamajam. Tuo pačiu pastebėtina, kad iš J. R. parodymų matyti, kad perduodami dokumentai segtuvuose buvo nesunumeruoti, didelė dalis nepasirašyti vadovo, be to, jau iš karto buvo matyti, kad dalies jų trūksta (7 t., b. l. 173-176; 3 t., b. l. 227-230).

Taigi Å¡iuo atveju bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamojo teiginių, kad inkriminuota suma (bendrai 55 807,49 Eur) buvo panaudota įmonės „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, kas nėra užfiksuota nei buhalterinėje apskaitoje, nei nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, dėl ko atitinkamai nėra galimybės patikrinti lėšų panaudojimÄ bendrovės veikloje, daro iÅ¡vadÄ , kad E. Å ., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius, turėjo teisę atstovauti įmonei, priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklÄ , disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, didelės vertės turtÄ .

Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta teismų praktikoje, patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiÅ¡kia, kad kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį turtÄ ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtÄ ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiÅ¡kiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, Nr. 2K-234-699/2017, Nr. 2K-38-788/2019 ir kt.). BK 184 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kvalifikuojant turto iššvaistymÄ reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui.

Turtinė žala turi bÅ«ti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis, o nustatoma konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-P-78/2012). Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 24 253,50 Eur už baldus (49 vnt.) bei 24 246,34 Eur sumas už baldinius audinius, žaliavas, dalis ir detales (dėl tokių sumų apmokėjimo ginčo nėra), be to, nepateikti jokie iÅ¡laidas pateisinantys dokumentai dėl 7 307,65 Eur sumos, kurios dalis buvo įmonės kasoje (1 382 Eur) dalis (5 700,19) – pas atskaitingÄ asmenį, tai yra E. Å ., likusi dalis – bankų sÄ skaitose, ir visa Å¡i bendra 55 807,49 Eur suma buvo panaudota nenustatytais tikslais bei reikmėms ir byloje nėra duomenų, kad visi anksčiau kaip nurodomi įsigyti objektai, o taip pat lėšos buvo panaudoti bendrovės veikloje ir jos tikslais.

Visa tai patvirtina, kad padaryta turtinė žala įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo reali, iššvaistytas didelės vertės įmonės turtas. Atsižvelgiant į tai, kad E. Å . iššvaistyta lėšų suma virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , pastarojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jei kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ , numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas Å¡io turto neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2012, Nr. 2K-202/2006, Nr. 2K-615/2006 ir kt.).

Byloje nustatytos aplinkybės, rodančios, kad įmonės lėšų panaudojimas nėra patvirtintas apskaitos dokumentais, turto sunaudojimo ir baldų gamybos dokumentais, o dėl įmonės lėšų, buvusių kasoje, pas atskaitingÄ asmenį E. Å . ir bankų sÄ skaitose, nėra iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų ir tos lėšos (7 307,67 Eur) neperduotos bankroto administratoriui ir jų nerasta kasoje, rodo, kad E. Å . (kuriam visi nurodyti sandoriai ir Å«kinės operacijos buvo žinomi, jo paties inicijuoti, aiÅ¡kiant suvokiant dokumentų nebuvimo faktÄ ) veikė tiesiogine tyčia.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje Kaltinamasis E. Å . baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ir dėl to, kad apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . Tokio kaltinimo E. Å . nepripažįsta ir nurodo, kad, vykdydamas pareigÄ organzuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , tuo tikslu įmonėje įdarbino buhalterę N. M., kuri ir tvarkė buhalterinę apskaitÄ (iki N. M. buvo kita buhalterė, tai yra G. A.). IÅ¡ tokių teiginių galima suprasti, jog nesutinkama, kad E. Å . yra asmuo, atsakingas pagal BK 222 straipsnį už apgaulingÄ buhalterinę apskaitÄ .

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį Å«kio subjekto apskaitÄ tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali Å«kio subjekto vadovas, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, tai yra mažosios bendrijos apskaitÄ gali tvarkyti tos bendrijos narys, o individualios įmonės apskaitÄ â€“ tos įmonės savininkas. Ä®statymo 11 straipsnis nustato, kad už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko Å«kio subjekto apskaitÄ .

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ Ä¯monės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o ne tvarkymÄ . Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Ä®monės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar bÅ«tų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iÅ¡ esmės bus įgyvendinęs pareigÄ â€“ organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Taigi, aiÅ¡kinant BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu Å¡ie asmenys. Ä®monės vadovas gali bÅ«ti tik Å¡io nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau, jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltÄ asmenį, tai yra asmenį, atsakingÄ už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Ä®monės vadovas už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ savarankiÅ¡kai gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sÄ moningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitÄ , o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas arba iÅ¡ viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Å iuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimÄ Ä¯monės buhalterio rankomis, Å¡iam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-363/2014; 2K-277-696/2017).

Nors kaltinamojo vadovaujamoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo asmuo, tvarkęs buhalterinę apskaitÄ â€“ buhalterė N. M., tačiau ne ji, o E. Å . yra atsakingas už kaltinime inkriminuotų įstatymo nuostatų pažeidimus, nulėmusius, jog negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės tiriamojo laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 13 d. IÅ¡ kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį turinio matyti, jog E. Å . kaltinamas tuo, kad į apskaitÄ nebuvo įtrauktos Å«kinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu; nustatytais terminais apskaitos registruose nebuvo neužregistruoti Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys; ne visos operacijos pagrįstos apskaitos dokumentais; neužtikrinti dokumento privalomi rekvizitai; neatlikta turto ir įsipareigojimų inventorizacija prieÅ¡ 2014 – 2015 m. metinių finansinių ataskaitų sudarymÄ .

Tolesnėje kaltinimo dalyje yra iÅ¡vardintos ir apraÅ¡ytos konkrečios Å«kinės operacijos ir veiksmai, už kuriuos atsakingas bÅ«tent E. Å .. Inkriminuotų operacijų turinys ir pobÅ«dis rodo, kad už tinkamÄ Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų užtikinimÄ atsakomybė tenka kaltinamajam. Tik E. Å . buvo žinomi ir bÅ«tent jo inicijuoti sandoriai dėl baldų pirkimo iÅ¡ jo kitos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 24 253,50 Eur, taip pat prekių (baldų, audinių, žaliavų) už 24 246,34 Eur sumÄ , pripažintos sÄ naudomis, nepagrindimo turto apskaitos ir baldų gamybos dokumentais.

BÅ«tent pastarasis turėjo pasirÅ«pinti ir užtikrinti, kad iÅ¡ apskaitos bÅ«tų objektyviai galima nustatyti įsigytų baldų pavadinimus, kada ir kokia kaina jie realizuoti, užtikrinti, kad prekių įsigijimas už 24 246,34 Eur bÅ«tų pagrįstas apskaitos dokumentais, pateikiant juos buhalterei. IÅ¡ liudytojos N. M. parodymų matyti, kad pastaroji dirbo iÅ¡skirtinai tik su dokumentais, kuriuos pastaroji iÅ¡ direktoriaus pasiimdavo, kartÄ Ä¯ mėnesį atvykdama į įmonės ofisÄ . Liudytoja pabrėžė, tvarkiusi tik suminį sandėlį, atskirai baldų nepajamavo, sÄ skaitų teisingumo netikrino (8 t., b. l. 2-20).

Atitinkamai ir kiti inkriminuoti veiksmai, susiję su Buhalterinės apskaitos įstatymo konkrečių reikalavimų pažeidimais, yra nulemti to, kad E. Å . neužtikrino dokumentų suraÅ¡ymo ir nepateikė jų buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai N. M.. Dar kita dalis inkriminuotų operacijų yra susijusi su lėšų išėmimu iÅ¡ įmonės sÄ skaitos, pinigų likučio neįtraukimu į apskaitÄ ir neužregistravimu apskaitos registruose vėlgi iÅ¡imtinai susiję su E. Å ., bÅ«tent kuris buvo atskaitingas asmuo, jo žinioje buvo kasa, banko sÄ skaitos.

Apklausiama liudytoja N. M. akcentavo su pinigais nedirbusi, už kasÄ nebuvo atsakinga, priėjimo prie įmonės banko sÄ skaitų neturėjo. Dėl kaltinime inkriminuotų Inventorizacijos taisyklių 17 punkto pažeidimo atsakomybė tenka taip pat E. Å ., kas numatyta Inventorizacijos taisyklių 64 punkte. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(7042)-IS1-1722 (ji patvirtinta ir tyrimÄ atlikusios specialistės paaiÅ¡kinimuose) konstatuota, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių, taip pat Inventorizacijos taisyklių pažeidimai (konkrečios nuostatos įvardintos kaltinime) nulėmė tai, kad negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros nuo 2015 m. sausio 01 d. iki 2016 m. liepos 13 d., tai yra kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

Ä®statymas reikalauja tiesioginės ar netiesioginės tyčios dėl BK 222 straipsnyje numatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, tai yra reikalaujama, kad kaltininkas suvoktų, jog jis apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitÄ , numato, kad tai iÅ¡kreipia buhalterinę apskaitÄ ir dėl jo veikos bus neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių nori arba tiesiog yra abejingas dėl jų kilimo. Teismo vertinimu, kaltinamasis E. Å . veikė tiesiogine tyčia.

Pastarasis žinojo ir suvokė, kad dėl jo inicijuotų sandorių, kurių apmokėjimui buvo skirtos pakankamai didelės sumos įmonės lėšų (24 253,50 Eur ir 24 24,34 Eur), nėra galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie baldai buvo įsigyti, kada ir už kokiÄ kainÄ realizuoti, apskaitoje 49 vnt. baldų kainÄ pripažįstant sÄ naudomis, nėra Å«kinę operacijÄ pagrindžiančių dokumentų. Taip pat kaltinamasis, kuris vienintelis buvo atsakingas už įmonės kasÄ , nepateikė dokumentų, pagrindžiančių 7 307,65 Eur pinigų likučio panaudojimÄ , nėra ir apskaitos registrų, kuriuose bÅ«tų užregistruoti tokie duomenys.

Å ie aptarti kaltinamojo veiksmai iÅ¡ dalies yra susiję su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 209 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje; kaltinamasis buvo suinteresuotas Å«kines operacijas užfiksuoti taip, jog nebÅ«tų galimybės iÅ¡tirti aplinkybes dėl 24 253,50 Eur ir 24 24,34 Eur sumokėjimo, taip pat nustatytas kasos likučio panaudojimas. Be Å¡ių pažeidimų kaltinamasis padarė dar eilę kitų kaltinime nurodytų Buhalterinės apskaitos įstatymo, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimų, buvo nesilaikyta ir Inventorizacijos taisyklių 17 punkto nuostatų, kas visumoje buvo nukreipta į siekį iÅ¡kreipti įmonės buhalterinę apskaitÄ ir taip sutrukdyti nustatyti įmonės veiklÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį bei struktÅ«rÄ .

Bausmės skyrimas Kaltinamojo E. Å . atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis E. Å . padarė tris tyčinius nusikaltimus, kurie pagal savo pavojingumÄ priskirtini skirtingoms kategorijoms – vienas nesunkus, vienas apysunkis ir vienas sunkus (BK 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys). Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, kad E. Å . teisiamas pirmÄ kartÄ (4 t., b. l. 157), administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas vienÄ kartÄ , už padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ paskirtÄ baudÄ sumokėjo, administracinė nuobauda yra seniai nebegaliojanti, taigi, juridine prasme kaltinamasis laikytinas administracine tvarka nebaustu (4 t., b. l. 159), įgijęs aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡siskyręs, dirbantis, duomenų apie gydymÄ si nuo psichikos, psichiatrijos bei priklausomybės ligų valstybinė kaltintoja nepateikė.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam E. Å . jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytas bausmes, jų dydį nustatant mažesnį nei jų vidurkis (pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau jos nustatytinas dydis iÅ¡ esmės atitinka minimaliÄ ribÄ ).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos, taikant bausmių apėmimo bÅ«dÄ , ir E. Å . skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams keturiems mėnesiams. Pažymėtina, kad sakydama baigiamÄ jÄ kalbÄ prokurorė siÅ«lė bausmes bendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , visgi, teismo vertinimu, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad visos nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kaltinamajam siekiant bendro nusikalstamo sumanymo (toks bausmių bendrinimo bÅ«das taikytinas ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi Nr. 2K-302-489/2017 paliktas galioti bausmių, paskirtų už BK 184 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, bendrinimas bausmių apėmimo bÅ«du).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. IÅ¡nagrinėjus Å¡ios bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybę, manytina, kad bausmės tikslai E. Å . gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ . Nors byloje nustatyta, jog kaltinamasis, be kita ko, padarė ir vienÄ sunkų nusikaltimÄ , tačiau nuo nusikalstamų veikų padarymo jau yra praėjęs pakankamas laiko tarpas, duomenų, jog kaltinamajam bÅ«tų pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, jis bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs naujas nusikalstamas veikas, nėra.

Kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , yra dirbantis, prieÅ¡ jį vykęs baudžiamasis procesas truko pakankamai ilgai. Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo nuosprendžiu E. Å . paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, atidedant jos vykdymÄ kiek didesniam laikotarpiui nei įstatyme numatytas vidurkis bei skiriant įstatyme numatytus bendrus įpareigojimus. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas taikytinas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 75 straipsnio redakcija (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.).

Nors nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus baudžiamojo kodekso 75 straipsnio redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) pakito BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas, tačiau kaltinamajam, kaip minėta, taikytinas BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, galiojęs veikų padarymo metu, kuris yra švelnesnis kaltinamojo teisinei padėčiai. Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikos tirti ir nagrinėti Kaltinamajam E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (7 t., b. l. 35-38), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turėję reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie 2020 m. sausio 30 d. nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio daiktų saugojimo saugyklÄ , esančiÄ adresu BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje (pagal 2020 m. sausio 30 d. kvitÄ serija BBB Nr. LS004654), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsniu, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : E. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams. E. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

E. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimo bÅ«dÄ , ir paskirti E. Å . subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktų nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant E. Å . per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ , pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. E. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Daiktus, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie 2020 m. sausio 30 d. nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio daiktų saugojimo saugyklÄ , esančiÄ adresu BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje (pagal 2020 m. sausio 30 d. kvitÄ serija BBB Nr. LS004654), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Å is nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė