52ea34e2-c7f6-47a1-a7ba-949ffddd4f55 · Klaipėdos apygardos teismas

?Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-96-606/2019 Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00273-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 6.1.; 21.11.8(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo Vytauto Ročio ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutarimo, n u s t a t ė :

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. sausio 17 d. nutarimu M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, 500 Eur dydžio bauda už tai, kad bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, t. y. darbdavį atstovaujantis asmuo, 2018 m. lapkričio 16 d., apie 11.45 val., pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, neužtikrino, kad Ž. V., esančioje statybvietėje (duomenys neskelbtini), dirbtų individualaus namo nuotekų sistemos montavimo darbus, apie jo priėmimÄ Ä¯ darbÄ teisės aktų nustatyta tvarka, mažiausiai prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki numatytos darbo pradžios, praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. sausio 17 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ jam nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties ir jo kaltės. 2.1. Skunde nurodoma, kad VDI Klaipėdos skyriaus pareigÅ«nių 2018 m. lapkričio 16 d. atlikto patikrinimo metu prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų žemės kasimo bei nuotėkų surinkimo įrenginių montavimo darbų buvo nufilmuoti du asmenys.

Tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas D. B. bei pilietis Ž. V.. VDI pareigÅ«nėms Ž. V. nurodė, kad čia jis nieko nedirbo ir nedirba, minėjo, kad atvyko pas savo pažįstamÄ D. B., tačiau VDI pareigÅ«nai reikalavo, kad Ž. V. prisipažintų, jog jis dirba. Pagal aktualiÄ teismų praktikÄ nelegalaus darbo bylose darbdavys turi bÅ«ti leidęs asmeniui nelegaliai dirbti, ir minėtas asmuo turi bÅ«ti pradėjęs faktiÅ¡kai dirbti. Tačiau VDI atlikto patikrinimo metu, kai patikrinimas buvo filmuojamas, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų duomenų matyti, kad Ž.

V. jokių darbo funkcijų neatliko, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad jis čia nieko nedirba, o tik bendrauja su draugu D. B., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Ž. V. analogiÅ¡kas aplinkybes patvirtino ir savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, suraÅ¡ytame VDI patikrinimo metu 2018 m. lapkričio 16 d. Å i aplinkybė turi bÅ«ti vertinama, kaip viena iÅ¡ pagrindinių įrodymų, kad Ž. V. jokių darbų neatliko, kadangi nelegalaus darbo tyrimo bylose teismai neretai pasisako, kad patikrinimo metu suraÅ¡yti asmenų paaiÅ¡kinimai turi turėti didesnį įrodomÄ jį svorį, nei suraÅ¡yti po patikrinimo, praėjus ilgesniam laiko tarpui. 2.2.

Apelianto teigimu, iÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad patikrinimo metu VDI Klaipėdos skyriaus pareigÅ«nės agresyviai liepė Ž. V. prisipažinti, jog jis kažkÄ dirba, nes jei neprisipažins, jam bus iÅ¡kviesta policija. Taip pat VDI pareigÅ«nės siÅ«lo dėl kažko „susitarti“. Apeliantas pažymi, kad VDI pareigÅ«nai visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ne tik kad nebuvo nurodęs Ž. V. važiuoti į objektÄ (duomenys neskelbtini), ir ten atlikti darbines funkcijas, bet net ir faktiÅ¡kai nežinojo, kad Ž.

V. apskritai 2018 m. lapkričio 16 d. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektÄ (duomenys neskelbtini). Ž. V. VDI pareigÅ«nų patikrinimo metu jokių darbų neatlikinėjo. Skundžiamas nutarimas priimtas tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, todėl yra neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį – jam nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

3. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V. Ročys praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. sausio 17 d. nutarimÄ ir M. K. paskirti nuobaudÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose. 3.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paprastai lemia didelę materialinę naudÄ jį darančiam asmeniui, todėl paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkÅ¡tinis rezultatas – nusižengimÄ padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikÅ¡minga, palyginus su nusižengimu gauta nauda.

Pažymima, kad skiriama administracine nuobauda turėtų nubausti pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti administracinę nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. 3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiÅ¡kų asmens požiÅ«rį (smerkimÄ ) į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimÄ , be to, nuoÅ¡irdus gailėjimasis gali bÅ«ti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti įvertinamas objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-7-1/2014). 2018 m. lapkričio 29 d. suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ M. K. nurodė, kad su juo nesutinka, paaiÅ¡kinimÄ pateiks teisme. Daugiau papildomų iÅ¡samių paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, M. K. iki bylos nagrinėjimo teisme nepateikė. 3.3.

Apeliantas pažymi, kad visais atvejais nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek dirbančiajam, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju, iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai. Ligos ir nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Nelegaliai dirbęs Ž.

V. dirbo pavojingus darbus statybvietėje – iÅ¡kasoje, kur yra didesnė tikimybė įvykti nelaimingam įvykiui darbe. Todėl, apelianto nuomone, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, M. K. paskirta administracinė nuobauda yra aiÅ¡kiai per Å¡velni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobÅ«džio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracines nuobaudos rÅ«Å¡ies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarkÄ reglamentuojančių taisyklių.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V. Ročys praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. sausio 17 d. nutarimÄ ir M. K. paskirti nuobaudÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. praÅ¡o Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo V. Ročio apeliacinį skundÄ atmesti.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. apeliacinis skundas atmestinas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo V. Ročio apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

8. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. tvirtina, kad VDI pareigÅ«nų atlikto patikrinimo metu statybvietėje (duomenys neskelbtini) , Ž. V. nedirbo, jis buvo atvykęs pas savo pažįstamÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojÄ â€“ D. B., tačiau VDI pareigÅ«nai reikalavo, kad Ž. V. prisipažintų, jog jis dirba. Pagal aktualiÄ teismų praktikÄ nelegalaus darbo bylose darbdavys turi bÅ«ti leidęs asmeniui nelegaliai dirbti, ir minėtas asmuo turi bÅ«ti pradėjęs faktiÅ¡kai dirbti. Tačiau vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys nepatvirtina fakto, kad Ž. V. atliko kokias nors darbo funkcijas, Ž. V. nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad jis čia nieko nedirba, o tik bendrauja su draugu D. B., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas.

9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltinant asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytÄ pažeidimÄ , bÅ«tina ne tik nurodyti konkrečiÄ kaltės formÄ , rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiÅ¡kiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). BÅ«tinumÄ atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

10. Pažymėtina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui bÅ«tina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ (2017-06-06 įstatymo Nr. XIII-416 redakcija).

Nelegalus darbas gali pasireikÅ¡ti keliomis alternatyviomis veikomis. Pažymėtina ir tai, kad atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. 10.1. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų (Å¡io kodekso 34 straipsnis). Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios.

Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. 10.2. Skundžiamu nutarimu M. K. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, neužtikrino, kad Ž.

V., esančioje statybvietėje (duomenys neskelbtini), dirbtų individualaus namo nuotekų sistemos montavimo darbus, apie jo priėmimÄ Ä¯ darbÄ teisės aktų nustatyta tvarka, mažiausiai prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki numatytos darbo pradžios, praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. 10.3. IÅ¡ 2018 m. lapkričio 23 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1066-0022 nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 16 d., apie 11.45 val., VDI pareigÅ«nėms D. P. ir S. S. patikrinus statybvietę (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad joje legaliai darbines funkcijas atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas D.

B.. Darbo vietoje namo nuotekų sistemų montavimo darbus atliko ir Ž. V., tačiau apie jo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nebuvo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Ž. V. paaiÅ¡kinime nurodė, kad jis atvažiavo į darbo vietÄ pirmÄ dienÄ , jog pabandytų dirbti, dėl darbo tarėsi su firmos vadovu M. K., darbo sutarties nebuvo sudaręs (b. l. 4–5). 10.4. 2018 m. lapkričio 16 d. Ž. V. paaiÅ¡kinimo turinys patvirtina 2018 m. lapkričio 23 d. nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuotas aplinkybes, kad Ž.

V. paaiÅ¡kinime nurodė, jog jis atvažiavo į darbo vietÄ pirmÄ dienÄ , kad pabandytų dirbti, dėl darbo tarėsi su firmos vadovu M. K., darbo sutarties nebuvo sudaręs (b. l. 6). Tokie Ž. V. paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad Ž. V. buvo atėjęs į statybvietę tik kaip pas savo pažįstamÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojÄ â€“ D. B.. Pažymėtina, kad Ž. V. paaiÅ¡kinime net neužsiminė apie tai, kad jis į statybvietę atėjo pas savo pažįstamÄ D.

B. tiesiog pabendrauti, bet aiÅ¡kiai nurodė, kad dėl darbo tarėsi su firmos vadovu M. K., buvo statybvietėje, jo teigimu tam, kad pabandytų dirbti. Å i Ž. V. nurodyta aplinkybė kartu patvirtina 2018 m. lapkričio 23 d. nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuotÄ faktÄ , kad Ž. V. statybvietėje atliko darbines funkcijas. IÅ¡ 2018 m. lapkričio 20 d. administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad žmonių įdarbinimu užsiima bei buhalterinę apskaitÄ tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai 2018 m. lapkričio 15 d. 9 val. telefonu buvo praneÅ¡ta, kad dėl Ž.

V. įdarbinimo praneÅ¡tų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Ž. V. įdarbino pranešė 2018 m. lapkričio 16 d. 14.30 val. (b. l. 7). Toks M. K. paaiÅ¡kinimo turinys aiÅ¡kiai patvirtina Ž. V. tvirtinimÄ , kad jis tarėsi su M. K. dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktos informacijos nustatyta, kad apie Ž. V. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ praneÅ¡ta tik 2018 m. lapkričio 16 d. 14.37 val. (b. l. 8), t. y. netrukus po to, kai VDI pareigÅ«nai atliko patikrinimÄ statybvietėje (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. teigiant, jog Ž. V. atlikto VDI pareigÅ«nų patikrinimo metu buvo atėjęs į objektÄ tik kaip D. B. pažįstamas, jam tÄ pačiÄ dienÄ praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie Ž. V. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ nebÅ«tų jokio reikalo. Be to, nors apeliaciniame skunde M. K. tvirtino, kad jis net nežinojo, jog Ž. V. apskritai 2018 m. lapkričio 16 d. buvo nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektÄ (duomenys neskelbtini), jis jokių nurodymų dirbti nedavė, tačiau iÅ¡ 2018 m. lapkričio 16 d. darbo sutarties, sudarytos tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M.

K. ir darbuotojo Ž. V., nustatyta, kad darbuotojas Ž. V. pradeda dirbti bÅ«tent 2018 m. lapkričio 16 d. (b. l. 10), tačiau dėl Ž. V. įdarbinimo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tik tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2018 m. lapkričio 16 d. 14.37 val., jau po atlikto patikrinimo. FaktÄ , kad Ž. V. aptartame objekte (duomenys neskelbtini) dirbo, o ne buvo atėjęs tik aplankyti D. B., aiÅ¡kiai patvirtina ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų duomenų nustatyta, kad į statybvietę atėjus VDI pareigÅ«nei, joje buvo D.

B. ir Ž. V.. Tai, jog tuo metu Ž. V. intensyvių darbų neatlikinėjo, savaime nepaneigia darbinių funkcijų atlikimo fakto. Tiek D. B., tiek ir Ž. V., būdami statybvietėje, buvo apsirengę darbinius rūbus – buvo apsimovę lygiai tokius pat kombinezonus, todėl nekyla net menkiausios abejonės dėl to, kad Ž. V., kaip ir D. B. statybvietėje atliko darbines funkcijas, ir akivaizdu, kad ne be vadovo leidimo. Pažymėtina, kad teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. pats pripažino, kad 2018 m. lapkričio 16 d.

VDI pareigÅ«nų atlikto patikrinimo metu Ž. V. dirbo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kad tÄ dienÄ Ä¯monei reikėjo darbuotojo, kad jis pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad Å¡i sutvarkytų Ž. V. priėmimÄ Ä¯ darbÄ , praneÅ¡tų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie Ž. V. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ tik 2018 m. lapkričio 16 d. Tokie teismo posėdyje duoti paties M. K. paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nebuvo nurodęs Ž.

V. važiuoti į objektÄ (duomenys neskelbtini), ir ten atlikti darbines funkcijas. Be to, teismo posėdyje duoti M. K. paaiÅ¡kinimai skiriasi nuo jo pirminių paaiÅ¡kinimų, t. y. kad 2018 m. lapkričio 15 d. 9 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefonu buvo praneÅ¡ta, jog Å¡i dėl Ž. V. įdarbinimo praneÅ¡tų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei bylos, nei vaizdo įraÅ¡e užfiksuotais duomenimis nenustatyta, kaip teigiama apeliaciniame skunde, kad VDI Klaipėdos skyriaus pareigÅ«nės agresyviai liepė Ž.

V. prisipažinti, jog jis kažkÄ dirba, nes jei neprisipažins, jam bus iÅ¡kviesta policija. Be to, jeigu Ž. V. į statybvietę bÅ«tų atėjęs tik pas pažįstamÄ asmenį, logiÅ¡ka, kad jam bijoti policijos pareigÅ«nų nebÅ«tų reikėję. PrieÅ¡ingai, tokiu atveju pats Ž. V. galbÅ«t bÅ«tų turėjęs pagrindo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, o ne prisipažintų VDI Klaipėdos skyriaus pareigÅ«nėms dėl to, ko nepadarė. Pažymėtina, kad toks administracinėn atsakomybėn patraukto M.

K. paaiÅ¡kinimų nenuoseklumas, aiÅ¡kiai parodo, kad jis visais bÅ«dais siekia iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už padarytÄ nusižengimÄ . 10.5. Esant nustatytų ir aptartų duomenų visumai, nėra net menkiausios abejonės dėl to, kad M. K., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. darbdavį atstovaujantis asmuo, 2018 m. lapkričio 16 d., apie 11.45 val., pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, neužtikrino, kad Ž.

V., esančioje statybvietėje (duomenys neskelbtini), dirbtų individualaus namo nuotekų sistemos montavimo darbus, apie jo priėmimÄ Ä¯ darbÄ teisės aktų nustatyta tvarka, mažiausiai prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki numatytos darbo pradžios, praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Todėl skundžiamu nutarimu M. K. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

11. Apeliaciniame skunde, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo V. Ročio tvirtinimu, nepagrįstai pripažinta administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei jam nepagrįstai taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir paskirta per švelni nuobauda.

12. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

13. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Å¡io kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų;

2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis;

3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

14. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai. Tai reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartÄ konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

16. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

17. Å iame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ .

18. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

19. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismo skundžiamame nutarime padaryta iÅ¡vada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. K., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus Å¡velnesnę nuobaudÄ negu numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, be to, visiÅ¡kai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad M. K. nepagrįstai nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 19.1. Tai, kad asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra jo atsakomybę Å¡velninanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien Å¡ios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, bÅ«tina vertinti visas aplinkybes ir jų visumÄ , kuri sudaro pagrindÄ taikyti Å¡ias nuostatas.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tik dėl to, kad teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ , padarė ir iÅ¡vadÄ , jog M. K. dėl jo padarymo labai gailisi, ir Å¡iÄ aplinkybę pripažino M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad iÅ¡ tiesų M. K. nuoÅ¡irdus nebuvo ir dėl padaryto nusižengimo nesigaili.

Pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 20 d. paaiÅ¡kinime administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. nurodė skirtingas aplinkybes, nei teismo posėdyje, bandė suversti kaltę UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl duomenų nepateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie Ž. V. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ . SuraÅ¡ius administracinio nusižengimo protokolÄ , M. K. nurodė, kad su juo nesutinka, paaiÅ¡kinimÄ pateiks teisme. Teismo posėdyje M. K. kaltę pripažino jau surinkus pakankamai duomenų jo kaltei pagrįsti, o apeliaciniame skunde savo kaltę dėl padaryto nusižengimo vėl neigė.

Ir tai parodo, kad M. K. savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina. Akivaizdu, kad toks kaltės pripažinimas teismo posėdyje negali bÅ«ti laikomas savanoriÅ¡ku, o deklaratyvus gailėjimasis dėl administracinio nusižengimo padarymo, negali bÅ«ti pripažintas nuoÅ¡irdžiu. Asmuo, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , negali kartu objektyviai vertinti savo neteisėtų veiksmų, ar juolab, nuoÅ¡irdžiai gailėtis dėl to. Todėl apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai nustatyta M.

K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir jÄ naikina. 19.2. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime nustatytos aplinkybės, jog M. K. neneigė padaręs administracinį nusižengimÄ , jį pripažino, kad nusižengimas buvo trumpas ir nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių, M. K. administracine tvarka už analogiÅ¡kÄ administracinį nusižengimÄ nebaustas, dirba, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nėra iÅ¡imtinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Ä® Å¡ias aplinkybes atsižvelgtina skiriant M. K. nuobaudÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. 19.3. Skirdamas M. K. administracinę nuobaudÄ pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas atsižvelgia į ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, į tai, kad nenustatyta M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors nenustatyta ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismo posėdyje M. K. savo kaltės neneigė, nusižengimas buvo trumpas ir nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių, administracine tvarka už analogiÅ¡kÄ administracinį nusižengimÄ nebaustas, su darbuotoju Ž.

V. tÄ pačiÄ dienÄ sudarė darbo sutartį ir apie tai pranešė VSDFV, dirba. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo principais, apygardos teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti M. K. paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ minimaliÄ nuobaudÄ .

20. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. sausio 17 d. nutarimas naikintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. sausio 17 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ . M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1000 (vieno tÅ«kstančio) Eur dydžio baudÄ . M. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutarimas neskundžiamas. Teisėja Edita Lapinskienė