2022-02-09 Nr. AB-3246-3-62-3-02028-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-77-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02028-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. U. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos namai, įstaiga), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už teisės aktų reikalavimų neatitinkančias sąlygas atliekant jam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo pervestas į Marijampolės PN 319 kamerą, kurioje buvo laikomi 6 nuteistieji, todėl jam teko mažiau negu 3,1 kv. m. Mažoje patalpoje kildavo konfliktai su kartu gyvenančiais nuteistaisiais. Nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo priskirtas prie dirbančių asmenų, todėl nuo 8.00 val. iki 17.00 val. dirbo ir darbo dienomis jam nebuvo suteiktas laikas išeiti į lauką. Marijampolės PN administracija iki skundo padavimo teismui dienos (2020 m. liepos 30 d.) neatliko jokių veiksmų tam, kad užtikrinti jo teisę pasivaikščioti gryname ore bei būti laikomam teisės aktais nustatytomis kalinimo sąlygomis. Tokiais veiksmais atsakovo atstovas žemino jo orumą, diskriminavo kitų nuteistųjų atžvilgiu, todėl jis nuolat jautė pyktį, patyrė ilgalaikes ir intensyvias dvasines, moralines, psichologines, fizines kančias, diskomfortą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus – buvo pastoviai prislėgtas, liūdnas, apatiškas, pasyvus, dirglus, irzlus, atsirado agresijos priepuoliai, miego sutrikimai. Pareiškėjo nuomone, jo sveikatai ir psichinei būklei buvo padaryta neatitaisoma žala.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. liepos 30 d. pareiškėjas bausmę atliko 3-ame nuteistųjų būryje, bendrabučio tipo patalpose, vienam nuteistajam tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas buvo nuo 2,57 iki 4,50 kv. m. Nors minimalus gyvenamųjų patalpų plotas tam tikrais laikotarpiais buvo mažesnis nei numatyta teisės aktais, tačiau šis pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir negalėjo būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliekant bendrabučio tipo patalpose visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan. Pareiškėjas iki 2020 m. balandžio 9 d. dirbo 0,5 etato ir turėjo galimybę pasivaikščioti grafike numatytu laiku. Nuo 2020 m. balandžio 10 d. pareiškėjas dirbo 1,0 etato, tai galėjo sutapti su grafike nurodytu pasivaikščiojimo laiku, tačiau jis buvo įdarbintas atsižvelgiant į jo paties prašymus.

5. Remiantis teismų praktika neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Marijampolės PN nuomone, nesant įrodymų, jog pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, jo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo D. U. skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 500 Eur pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose laikomų asmenų skaičių, nustatė, kad viso 246 paras pareiškėjo teisė į vienam asmeniui turintį tekti minimalų gyvenamųjų patalpų plotą buvo pažeista.

8. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl teisės pasivaikščioti gryname ore nesuteikimo, teismas pažymėjo, kad nuteistiesiems pataisos namuose suteikiama teisė dienotvarkėje nurodytu laisvalaikio metu kasdien dienos metu pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimo gali nebūti tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, kuri privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, kurį reikia vertinti kaip teigiamą jų ugdymo, mokymo bei šių įstaigų valdymo elementą.

Nuteistieji tik gali pasirinkti tokią darbinę veiklą, kurioje jie norėtų dalyvauti. Taigi, teisė pasivaikščioti gryname ore, yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra vienas iš tų nustatytų pagrindų, kuriuo būtų galima riboti nuteistojo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore.

Būtent atsakovo atstovas, kaip pareiškėjo bausmę vykdanti pataisos įstaiga, turėjo sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas iki 2020 m. balandžio 9 d., dirbdamas 0,5 etato, turėjo galimybę pasivaikščioti grafike numatytu laiku, nuo 2020 m. balandžio 10 d., kai pareiškėjas pradėjo dirbti 1,0 etato, jo darbo laikas galėjo sutapti su grafike nurodytu pasivaikščiojimo laiku. Pareiškėjas buvo įdarbintas atsižvelgiant į jo paties prašymus. Atsiliepime nurodytus teiginius patvirtinančius rašytinius įrodymus bei skunde nurodytus teiginius paneigiančius rašytinius įrodymus atsakovo atstovas teismui nepateikė.

Atsakovo atstovui nepateikus teismui duomenų apie pareiškėjo pasivaikščiojimo lauke grafiką bei darbo grafiką, šią aplinkybę teismas vertintino pareiškėjo naudai, pripažįstant, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. balandžio 9 d. kas antrą darbo dieną ir laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. liepos 28 d. darbo dienomis (apytiksliai 155 dienas) pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore.

9. Įvertinęs nustatytus pažeidimus (246 paras, iš jų 11 parų pareiškėjui teko mažiau negu 3 kv. m, bei apytiksliai 155 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore), teismas sprendė, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 500 Eur.

III. 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą.

11. Atsakovo atstovas nurodo, jog nors pareiškėjo ploto norma ir nebuvo užtikrinta trumpalaikiais laikotarpiais, tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų. Be to, pareiškėjas, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, visą dieną galėjo judėti laisvai, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan. Nustatytas ploto pažeidimas yra formalus ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą. Teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes.

12. Pareiškėjas D. U. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

13. Pareiškėjo manymu, teismas, įvertinęs skunde išdėstytas aplinkybes, išsamiai jas įvertino, todėl priėmė teisingą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas D. U. kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. liepos 30 d., atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Marijampolės PN administracija 246 paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos bei apytiksliai 155 dienas neužtikrino teisės pasivaikščioti gryname ore, priteisė jam iš atsakovo 500 Eur neturtinę žalą.

16. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatyto pažeidimo fakto, tačiau nesutinka su teismo spendimu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Vertindama atsakovo atstovo argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), jog tuo atveju, jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose (nagrinėjamu atveju pareiškėjui trūko nuo 0,08 kv. m iki 0,53 kv. m ploto), tai taip pat reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdis šiuo atveju lemia tai, kad už nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

19. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

20. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

21. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

22. Kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (246 paras nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (trūko nuo 0,08 kv. m iki 0,53 kv. m ploto) bei apytiksliai 155 dienas nebuvo užtikrintas pasivaikščiojimas gryname ore), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteista 500 Eur dydžio neturtinė žala.

24. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan