2020-09-17 Nr. AB-17163-3-66-3-00098-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-74-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00098-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą,

nustatė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo gautas pareiškėjo K. V. registruotu paštu 2020 m. rugsėjo 14 d. išsiųstas skundas, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. Sp-157 „Dėl „Drąsos kelias“ politinės partijos keliamos kandidatės į Lietuvos Respublikos Seimo narius N. V. neregistravimo“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos referendumo įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje, nustatančiame skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, nagrinėjimo tvarką, yra nurodyta, kokie asmenys turi teisę paduoti skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos priimto sprendimo – tai partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas. Taigi, įstatymų leidėjas pateikė baigtinį subjektų, turinčių teisę ginčyti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus, priimtus iki balsavimo pabaigos, sąrašą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra priskirtinas nei vienai iš Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje nurodytų subjektų grupių, todėl Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui negali pateikti skundo dėl kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius neregistravimo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė asmuo, kuriam specialusis įstatymas – nagrinėjamu atveju Seimo rinkimų įstatymas – tokios teisės nėra suteikęs.

Pažymėtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. Sp-157 priėmimas neužkerta kelio pareiškėjui įgyvendinti Konstitucijos 34 straipsnyje įtvirtintą jo rinkimų teisę, kuri realizuojama Seimo rinkimų įstatymo 25–29 ir 32–36 straipsniuose nustatyta tvarka įrašant pareiškėją į rinkėjų sąrašus ir balsuojant už šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotus kandidatus, tačiau pareiškėjo rinkimų teisės tinkamas įgyvendinimas niekaip nėra susijęs su kandidatų į Seimo narius registravimo teisiniais santykiais, jis nėra šių teisinių santykių subjektas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo K. V. skundas negali būti priimamas ir dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog toks teisinis reguliavimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti asmenų, dėl kurių buvo priimti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, teisėtus lūkesčius, operatyvų rinkimų ginčų išnagrinėjimą ir greitą suinteresuotų asmenų teisių gynybą, todėl yra konstituciškai pateisinamas (žr., pvz., 2012 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R146-5/2012).

Vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, paskutinė 5 dienų termino diena Vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimui Nr. Sp-157 apskųsti buvo 2020 m. rugsėjo 14 d. (2020 m. rugsėjo 13 d. buvo nedarbo diena). Pareiškėjas skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui registruota pašto siunta išsiuntė 2020 m. rugsėjo 14 d. K. V. skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas 2020 m. rugsėjo 16 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, jog, remiantis nurodytomis teisės normomis, negali būti laikomas teismui laiku paduotu toks skundas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuris Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas paštu, tačiau teismą pasiekė jau praėjus įstatyme nustatytam terminui skundui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų paduoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R143-18/2012, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R492-19/2012, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R756-20/2012 ir kt.).

Atsižvelgusi į nustatytą teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas praleido Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo panaikinimo paduoti.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat kaip paduotą praleidus terminą skundui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo panaikinimo paduoti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais bei 124 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo K. V. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė