2025-12-17 Nr. AB-22806-3-61-3-04403-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2938-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04403-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė

1. Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, atsakovas) 2025 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 25S173478 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Atsakovas skundžiamu Sprendimu nusprendė įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas nepateikė VSAT jokių asmens dokumentų. Atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės ir yra prieštaringi. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) biometrinį pasą Nr. FY589460. Jis atvyko į Lietuvą perduoti savo būsimai sutuoktinei asmeninių daiktų, nes ši laukia leidimo laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu. Lenkijoje, kur pareiškėjas dirba, šiuo metu dar sprendžiamas jo leidimo laikinai gyventi pratęsimo klausimas.

2.2. Dėl užsitęsusios biurokratinės procedūros pareiškėjas viršijo leidžiamą buvimo Europos Sąjungoje laiką. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu neišskirti šeimų ir vengti, kad tos pačios šeimos nariai turėtų skirtingą statusą, todėl būtina suteikti laikinąją apsaugą ukrainiečių šeimų nariams.

2.3. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nenustatė juridinių faktų viseto ir jų pakankamumo, nepatikrino informacijos, todėl padarė neteisingą išvadą ir nepagrįstai nusprendė įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į kilmės valstybę, nors pareiškėjas ketina gyventi su žmona.

2.4. Atsakovas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Sąjungos direktyvomis, neįvertino individualios užsieniečio situacijos, o tai nesuderinama su gero administravimo principu. Buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas.

2.5. Atsakovas nepateikė skundžiamo Sprendimo vertimo, todėl pareiškėjui buvo apsunkinta galimybė suprasti atsakovo Sprendimo turinį, jo teisės buvo dirbtinai apribotos.

3. Atsakovas VSAT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. 2025 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnai neįleido į savo šalį (duomenys neskelbtini) piliečio S. P., kuris vyko iš Lietuvos Respublikos, ir surašė draudimą kirsti sieną, nes asmuo neturi būtinų kelionės dokumentų. Pareiškėjas buvo perduotas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams. Pareiškėjas teigė, kad turi galiojantį (duomenys neskelbtini) biometrinį pasą, kuris vėliau buvo pateiktas atsakovui.

3.2. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas į Šengeno erdvės valstybę atvyko 2025 m. kovo 2 d. ir Šengeno erdvėje išbuvo 154 dienas, t. y. 64 dienomis viršijo leistiną 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 11 str.2 d.). Už šį pažeidimą VSAT pareigūnas Užsieniečiui surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo ir skyrė jam įspėjimą. Taip pat, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir Užsieniečio 2025 m. rugpjūčio 2 d. užpildytą prašymą leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, VSAT pareigūnas skundžiamu Sprendimu įpareigojo pareiškėją per 30 dienų (iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.) savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini).

3.3. Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į asmens buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, į padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą ir kt., taip pat įvertinama, ar valstybėje, į kurią užsienietis grąžinamas, nekyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Priimant skundžiamą Sprendimą minėtų aplinkybių nenustatyta.

3.4. VSAT pareigūnas, priimdamas Sprendimą, laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jo kompetencijai priskiriamus ir privalomus veiksmus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, yra neteisėtas ar nepagrįstas.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnai neįleido į savo šalį pareiškėjo, kuris vyko iš Lietuvos Respublikos, ir surašė draudimą kirsti sieną, nes asmuo neturi būtinų kelionės dokumentų. Pareiškėjas buvo perduotas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams. Jis teigė, kad turi galiojantį (duomenys neskelbtini) biometrinį pasą, kuris vėliau buvo pateiktas atsakovui. Nustačius, kad pareiškėjas į Šengeno erdvės valstybę atvyko 2025 m. kovo 2 d. ir Šengeno erdvėje išbuvo 154 dienas, t. y. 64 dienomis viršijo leistiną 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, už šį pažeidimą VSAT pareigūnas Užsieniečiui surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo ir skyrė jam įspėjimą. Taip pat, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir Užsieniečio 2025 m. rugpjūčio 2 d. užpildytą prašymą leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, atsakovas skundžiamu Sprendimu įpareigojo pareiškėją per 30 dienų (iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.) savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini).

6. Teismas įvertino Įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, 125 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 127 straipsnio 1 ir 6 dalių, 128 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 ir 2 dalių, Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (toliau – ir Grąžinimo tvarkos aprašas) 4, 22 punkto nuostatas.

7. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nenustatė Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjo ryšius su Lietuva, bei 130 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti arba grąžinti Užsienietį į kilmės valstybę.

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatavo, jog atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką.

9. Teismas, įvertinęs aktualią teismų praktiką, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog skundžiamas Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Teismas sprendė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą, vadovavosi aktualiomis galiojančiomis jo priėmimo dieną teisės aktų nuostatomis, jame yra nurodytos visos faktinės aplinkybės, teisinis priėmimo pagrindas. Sprendimo motyvai yra aiškūs, jų išdėstymas adekvatus ir pakankamas. Be to, skundžiamas Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodyti tiek objektas, subjektas, teisiniai ir faktiniai priėmimo pagrindai, taip pat jis atitinka jo formai keliamus reikalavimus, todėl, remiantis pareiškėjo nurodytais argumentais, sprendimo naikinti nėra pagrindo.

10. Teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priimti naujus įrodymus – leidimą laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog Lenkijos pareigūnai pareiškėjui surašė draudimą kirsti sieną, nes nustatė, jog (duomenys neskelbtini) pilietis neturi būtinų kelionės dokumentų. Pareiškėjas pažymi, jog jis yra Lenkijos ir ES rezidentas, ir tą patvirtina leidimas gyventi RS 8657322, išduotas Lenkijos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepatikrinęs minėtos informacijos, teismo sprendimas yra neargumentuotas.

13. Atsakovas pateiktame atsilipime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti.

14. Atsakovas nurodo, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d. VSAT pareigūnai nustatė, kad pareiškėjas į Lenkijos Respubliką atvyko 2025 m. kovo 2 d., ir jis Šengeno erdvėje išbuvo daugiau negu leistina. Vykdamas iš Lenkijos į Lietuvą, pareiškėjas žinojo, kad jis Šengeno erdvėje išbuvęs daugiau laiko negu leistina, jis neturi jokio leidimo ilgiau būti Šengeno erdvėje, todėl rizikuoja, išvykdamas iš Lenkijos į kitas šalis. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas Lenkijos Respublikoje buvo padavęs prašymą leidimo laikinai gyventi išdavimui, nesuteikė jam teisės vykti į kitas ES šalis ir / ar jose būti. Pareiškėjas, išvykdamas iš Lenkijos, prisiėmė riziką ir todėl buvo neįleistas atgal į Lenkiją, o Lietuvoje jo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

15. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pateiktas 2025 m. rugpjūčio 18 d. leidimas laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje išduotas jau po skundžiamo Sprendimo priėmimo, o nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, apie leidimo išdavimą ir / ar turėjimą pareiškėjo atstovas neminėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSAT Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nurodęs, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką, todėl pagrįstai priėmė sprendimą grąžinti Užsienietį į kilmės valstybę.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Byloje nustatyta, kad atsakovas skundžiamu 2025 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 25S173478 nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.), nes asmuo neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra, bei prašo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Šis atsakovo sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei 127 straipsnio 1, 31 ir 6 dalimis.

21. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu. Įstatymo 127 straipsnis nustato, kad sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos (1 d.); jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas. (31 d.); sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (6 d.).

22. Byloje nustatyta, kad Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnai neįleido pareiškėjo į savo šalį, į kurią jis automobiliu vyko iš Lietuvos Respublikos, nes jis neturėjo būtinų kelionės dokumentų (pareiškėjas nurodė pasą palikęs Lenkijoje, jį pareiškėjui į VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos tarnybines patalpas atvežė jo draugas). VSAT iš Užsieniečio pase esančių duomenų (atvykimo spaudų) nustatė, kad jis į Šengeno erdvės valstybę – Lenkijos Respubliką – atvyko 2025 m. kovo 2 d. ir Šengeno erdvėje išbuvo 154 dienas, t. y. 64 dienomis viršijo leistiną 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

23. Taigi, nors pareiškėjas teigė, kad jis Lietuvoje yra teisėtai, priimant skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. rugpjūčio 31 d., pareiškėjas atsakovui nepateikė teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinančių dokumentų, be to, buvo nustatyta, kad jis Šengeno erdvėje jau yra ilgiau, nei 90 dienų. Todėl atsakovas skundžiamame Sprendime pagrįstai nurodė, kad asmuo neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra. Kadangi pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 2 d. apklausos metu nurodė, kad jis pageidauja grįžti į (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 39–40), atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu (užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu), priėmė Sprendimą įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini).

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino visų svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė, kad pareiškėjui 2025 m. rugpjūčio 18 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje ir pareiškėjas yra Lenkijos ir ES rezidentas.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad informacija apie tai, jog Lenkijos Respublikoje pareiškėjui yra paruoštas leidimas laikinai gyventi, buvo nurodyta 2025 m. lapkričio 11 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau tą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti tik kartu su apeliaciniu skundu. Pagal į bylą pateiktus dokumentus, pareiškėjui Lenkijos Respublikoje 2025 m. rugpjūčio 18 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. RS 8657322, galiojantis iki 2026 m. liepos 15 d. Taigi, priimant skundžiamą Sprendimą, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje dar nebuvo išduotas, t. y. jis neturėjo teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinančių dokumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai faktinei situacijai, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje, aptartos pareiškėjo teisėtą buvimą Lenkijos Respublikoje patvirtinančios aplinkybės galės būti įvertintos, jei bus sprendžiamas klausimas dėl priverstinio pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

26. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas tinkamai įvertino surinktą Sprendimo priėmimo metu buvusią informaciją, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę (įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos) pagrindus ir tvarką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės kitaip vertina bylos duomenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė