52e3e66b-6eec-4569-bcb3-e64f6ce53e54 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-329-739/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01712-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 53.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 11 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalia Pranckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. N. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovės atstovė, ir Ligoninė), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

2) nurodė, kad jis nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kur nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Kamerose sanitarinis mazgas (ir unitazas) buvo gyvenamojoje patalpoje. Sanitarinis mazgas buvo atskirtas sienele nuo kitų kameroje esančių kalinių, nors vietoje sienelės turėjo būti durys. Kameros duryse buvo stebėjimo langelis, o unitazas (tualetas) prie pat durų, ir atliekant gamtinius reikalus, pareigūnai ir pareigūnės visa tai matė.

PareiÅ¡kėjui naudojantis sanitariniu mazgu, ne kartÄ pareigÅ«nai ir pareigÅ«nės atidarydavo duris neįspėdami ir pamatydavo jį tualete. PareiÅ¡kėjas teigė, kad jis buvo matomas kitų kalinių ir pareigÅ«nų, pareigÅ«nių. Be to, tualeto patalpoje nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresÄ kitų kalinių atžvilgiu. Dėl visų Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas kitų kalinių bei pareigÅ«nų (pareigÅ«nių) atžvilgiu patyrė orumo pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, jautė diskomfortÄ .

PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovės atstovės atsiliepimÄ (b. l. 33), be to, nurodė, kad kamerose nebuvo veidrodžio. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į skundÄ (b. l. 10–14) į skundÄ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad kamerose sanitarinio mazgo vieta buvo įrengta laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) 16.5 papunkčio reikalavimų.

Gyvenamosiose patalpose veikė natÅ«rali kanalinė ventiliacija, papildomai buvo galima vėdinti praveriant langus. PaaiÅ¡kino, kad Ligoninėje nevedama statistika, kiek konkrečioje palatoje (kameroje) konkrečiÄ dienÄ buvo gydoma nuteistųjų, teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl negali pateikti duomenų, kiek asmenų kartu su pareiÅ¡kėju buvo palatoje. Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais ir nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, nepagrindė ir praÅ¡omos priteisti žalos sumos.

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo. Bylos duomenimis (b. l. 10, 16, 21) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas: nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. Psichiatrijos skyriaus 6-toje ir 2-oje kamerų tipo patalpose; nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

Chirurgijos (Bendrojo skyriaus) 18-toje kamerų tipo patalpoje. Byloje esant tokiems duomenims apie pareiÅ¡kėjo laikymo Ligoninėje datas, byloje sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., ir nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). IÅ¡ ginčo laikotarpio daroma iÅ¡imtis pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-4030-331/2016 pagal pareiÅ¡kėjo K. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės. PareiÅ¡kėjas minėtame skunde prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ , neturtinę žalÄ kildino ir iÅ¡ to, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kurioje jis buvo nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., 2-oje, 6-oje ir 7-oje kamerose tualete sienelės aukÅ¡tis buvo apie 1 m, tualetas buvo pakeltas, todėl sienelės aukÅ¡tis tapo apie 30 cm, ir jis gamtinius reikalus buvo priverstas atlikti visiems matant.

BylÄ iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė ir 2016 m. sausio 28 d sprendime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas minėtu laikotarpiu buvo laikomas 6-oje ir 2-oje kamerų tipo patalpose, ir kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta galimybė naudotis tualetu atskiroje patalpoje. PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė pareiÅ¡kėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2016 m. vasario 12 d.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjo K. N. atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, keliamas reikalavimas dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis kamerose įrengtu tualetu yra tapatus minėtoje administracinėje byloje Nr. I-4030-331/2016 pareiÅ¡kėjo K. N. keltiems reikalavimams dėl to, kad nebuvo užtikrinta galimybė naudotis tualetu atskiroje patalpoje. Dėl minėto pareiÅ¡kėjo reikalavimų, apimančių laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., pagrįstumo ir teisėtumo buvo pasisakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 28 d. priimtame sprendime administracinėje byloje Nr. I-4030-331/2016, sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, byla dėl skundo reikalavimų dalyje, kurioje praÅ¡oma priteisti laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. neturtinę žalÄ tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose įrengtu tualetu, nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas).

Remiantis nurodytais motyvais, šioje byloje bus nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimų dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis Ligoninės kamerose įrengtu tualetu laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., pagrįstumas ir teisėtumas, ir pareiškėjo reikalavimų dėl to, kad Ligoninės kamerose tualete nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos ir kamerose nebuvo veidrodžio laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., ir nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ to, kad kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas buvo atskirtas sienele nuo kitų kameroje esančių kalinių, nors vietoje sienelės turėjo bÅ«ti durys, dėl to kiti kaliniai ir pareigÅ«nai, pareigÅ«nės galėjo jį sanitariniame mazge matyti. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), kurios 21 punktas nustatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Ginčo laikotarpiu galiojo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 16.5 papunktis nustatė, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerų tipo patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo gydomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo vieta buvo įrengta laikantis Taisyklių 16.5 papunkčio reikalavimų ir nedetalizavo, kaip buvo įrengtas sanitarinis mazgas kiekvienoje kamerų tipo patalpoje. Iš pateiktų fotografijų matyti, kad 6-toje kamerų tipo patalpoje sanitariniame mazge nėra durų (b. l. 26), o 2-oje ir 18-toje kamerų tipo patalpose sanitarinio mazgo nematyti, todėl negalima daryti išvados, kaip jis buvo įrengtas (b. l. 25).

Kadangi atsakovės atstovas nepaaiÅ¡kino, kaip buvo įrengtas sanitarinis mazgas, ir pateikė bendras Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčio nuostatas, o Å¡ios nuostatos numato kelis sanitarinio mazgo įrengimo bÅ«dus kameroje – arba kabinoje, arba atitveriant sanitarinio mazgo vietÄ nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, dėl to nėra aiÅ¡ku, kaip buvo įrengtas sanitarinis mazgas 2-oje ir 18-toje kamerų tipo patalpose – ar kabinoje, ar buvo atskirtas pertvara.

Visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1797-624/2018, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2154-442/2017). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018).

Atsakovės atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo argumentų, jog kamerose sanitarinis mazgas buvo atskirtas sienele (vietoje durų). Todėl teismas sprendžia, kad visose kamerų tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, sanitarinis mazgas buvo įrengtas ne kabinoje, jis buvo be durų, ir buvo atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sanitarinio mazgo nuo likusios kameros ploto atskyrimas ne žemesne kaip 1,5 m sienele nėra tinkamas asmenų privatumo užtikrinimas, todėl nustačius aplinkybes, jog sanitarinis mazgas nuo likusios kameros tipo patalpų ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele, pripažįstamas pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais kamerų tipo patalpose pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-624/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018).

Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, ar pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo laikomas vienas, jeigu ne vienas – tai kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo laikoma. Iš fotografijų (b. l. 25–26) matyti, kad visose kamerų tipo patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo daugiau nei viena lova, t. y. pareiškėjas galimai patalpoje buvo laikomas ne vienas, o kartu su kitu asmeniu. Todėl pripažintina, kad pareiškėjo teiginys, jog jam naudojantis tualetu Ligoninės kamerų tipo patalpose galėjo būti pažeidžiamas jo privatumas, kadangi jį galėjo matyti kiti kartu laikomi asmenys, yra pagrįstas.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas tualete galėjo bÅ«ti matomas kitų kartu laikomų asmenų, dėl to pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ naudojantis tualetu pažeidimas. Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jį tualete matydavo ir pareigÅ«nai, pareigÅ«nės (matydavo pro kameros duryse esantį stebėjimo langelį, taip pat tuo metu, kai atidarydavo kameros duris) (b. l. 2), teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius, kadangi pareiÅ¡kėjas nedetalizavo konkrečių tokių atvejų, o iÅ¡ fotografijos matyti, kad 6-toje kamerų tipo patalpoje (b. l.

26) sanitarinis mazgas yra ne prieÅ¡ais kameros duris, o Å¡alia durų, todėl pro kameros duryse esantį langelį negalėjo bÅ«ti matomas. Tačiau pareiÅ¡kėjas, kaip jau raÅ¡yta, sanitariniame mazge galėjo bÅ«ti matomas kitų kartų laikomų asmenų. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino ir iÅ¡ to, kad tualeto patalpoje nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos, todėl kamerų tipo patalpose iÅ¡ sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. Higienos normos HN 76:2010 21 punktas, be kita ko, nustatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad kamerų tipo patalpose pagal Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus veikė natūrali kanalinė ventiliacija, ir kamerų tipo patalpas papildomai buvo galima vėdinti praveriant langus (b. l. 11). Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2017 m. lapkričio 8 d. administracinėje byloje Nr. A-2005-556/2017) pažymi, kad Higienos normos HN 76:2010 2 punkte yra įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl ventiliacijos kamerose tualeto patalpoje neįrengimo susijusios su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl negali bÅ«ti pripažintos Ligoninės neteisėtais veiksmais. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Remiantis atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais atsiliepime (b. l. 11–12), Visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto duomenimis (2015 m. liepos 16–17 d. patikrinta 18-ta kamerų tipo patalpa, kurioje vėliau ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, b. l. 23–24), ir fotografijų, kuriose užfiksuotas langų vaizdas (b. l. 25–27), duomenimis, nustatyta, kad kamerų tipo patalpas buvo galima vėdinti per langus, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nepakankamos ventiliacijos neužtikrinimo atmestini.

PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ teigė, kad kamerose nebuvo veidrodžio. Byloje nėra duomenų, ar kamerose arba jose esančiuose sanitariniuose mazguose buvo veidrodis. PareiÅ¡kėjas, pareikÅ¡damas šį nusiskundimÄ , nenurodė, kaip bÅ«tent dėl to, kad kamerose nebuvo veidrodžio, buvo pažeistos jo teisės, ir nepagrindė jam dėl to padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo Å¡iuo aspektu konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, ir atmeta kaip nepagrįstÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ .

Å ioje byloje buvo nustatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., t. y. 9 dienas, buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis tualetu. Buvo nustatyta valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga – valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė orumo pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , diskomfortÄ (b. l. 2). PareiÅ¡kėjo gydymo stacionare istorijos ir lapų apie nusiskundimus kopijose (b. l. 16–21), Ligoninės administracijos reikalų skyriaus pažymoje (b. l.

15) ir kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų jis kreipėsi į Ligoninės administracijÄ ar medicinos specialistus ir prašęs jų pagalbos, ir kad pareiÅ¡kėjui buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl netinkamų laikymo sÄ lygų. Tačiau, įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, teismas sprendžia, kad nustatyti pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomus neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

Å ioje byloje yra pagrindas konstatuoti ir kitÄ deliktinės atsakomybės sÄ lygÄ â€“ neturtinę žalÄ (CK 6.249 straipsnis). Ä®vertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , teismas konstatuoja esant ir kitÄ deliktinės atsakomybės elementÄ â€“ priežastinį ryšį, siejantį neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.247 straipsnis). Nustačius visas bÅ«tinas deliktinės atsakomybės sÄ lygas, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį kyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Laisvės atėmimo ligoninėje sÄ lygų (teisės į privatumo neužtikrinimÄ naudojantis tualetu), į pažeistos vertybės pobÅ«dį (nagrinėjant bylÄ nenustatyta, kad dėl nurodytų pažeidimų bÅ«tų padaryta žalos pareiÅ¡kėjo sveikatai), į mastÄ (nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), bei trukmę (pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas 9 dienas).

Ä®vertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotÄ teismų praktikÄ dėl tokio pobÅ«džio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2190-261/2018 ir 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, Vilniaus apygardos administracinio 2016 m. sausio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4030-331/2016), Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiÅ¡kėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Nutraukti bylÄ dalyje dėl pareiÅ¡kėjo K. K. skundo reikalavimų atlyginti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose įrengtu tualetu.

Likusioje dalyje skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kodas 302561280, 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalia Pranckienė