2013-03-12 Nr. AB-421-3-61-3-00849-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-256/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00849-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Astai Briedienei,

dalyvaujant pareiškėjui D. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, Z. P., A. P., L. P., R. V., A. E. P., G. D. V., J. B., Z. A. S. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Registrų centras) 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 46 (toliau – ir Sprendimas).

Paaiškino, jog Sprendimu atsakovas tenkino trečiųjų suinteresuotų asmenų L. P., Z. P., A. P. skundą ir panaikino Registrų centro Kauno filialo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą – netenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų D. V. ir G. D. V. prašymo pakeisti kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kiemo statiniai), kadastro duomenis. Pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai sprendė, kad Kiemo statinių kadastro duomenų tikslinimo prašymą turėjo teisę pateikti tik visi šių statinių bendraturčiai, kadangi jokio asmens nuosavybės teisės į Kiemo statinius nėra įregistruotos, o vienintelis jų naudotojas yra pareiškėjas, kadangi nei penki žemės sklypo, kuriame yra Kiemo statiniai savininkai, nei keturi šiame sklype esančių gyvenamųjų pastatų savininkai, Kiemo statiniais nesinaudoja.

Pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis kadastro duomenų įrašymą ar pakeitimą, kadangi pareiškėjas prašė ne įrašyti, o patikslinti netikslius kadastro duomenis pagal matininkų bendrovės UAB „Paulimatas“ atliktus matavimus. Paaiškino, jog Nekilnojamojo turto kadastre klaidingai buvo nurodomas kiemo aikštelių esančių, esančių (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų b1 ir b2, plotas. Nurodė, kad iš kadastro byloje esančio plano akivaizdžiai matyti, jog aikštelių plotas negalėjo būti toks didelis, koks yra užfiksuotas Nekilnojamojo turto kadastre.

Paaiškino, jog dar viena aikštelės b1 dalis nebuvo detalizuota pagal Nekilnojamojo turto kadastro 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl ji nebuvo įtraukta UAB „Paulimatas“ tikslinant kadastro duomenis. Pažymėjo, jog priešingai nei teigia atsakovas, Kiemo statinio – tvoros t2 medžiagiškumas ir išmatavimai nesikeitė. Tokiu atveju, pasak pareiškėjo, atsakovas turėjo vadovautis Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 10 punktu.

Tvirtino, jog 2007 m. įrengta nauja aikštelė, remiantis Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. sausio 18 d. sprendimu ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 28 d. sprendimu neregistruotina. Pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai konstatavo Kiemo statinių statybos užbaigimą patvirtinančių duomenų trūkumą, kadangi šių statinių statyba nevyko ir niekas dėl to nesiskundė. Paaiškino, jog kiemo aikštelės b1 dalies duomenys apskritai niekada nebuvo nustatyti ir, nors jos vietoje šiuo metu yra įrengta kita danga, šios dangos statybai nereikia deklaracijos apie statybų užbaigimą, nes šią aikštelę nebuvo prašoma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir ji nėra ginčo statinys, kurio duomenų tikslinimą pareiškėjas būtų prašęs atlikti.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Paaiškino, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto registre nėra nurodyti Kiemo statinių savininkai (ar naudotojai), todėl Registrų centras nesiima spręsti, kam šie statiniai priklauso bei kas jais faktiškai naudojasi. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog jis vienas yra Kiemo statinių naudotojas (ar savininkas). Pasak atsakovo, ta aplinkybė, kad tik pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), neįrodo, jog Kiemo statiniai priklauso (gali priklausyti) tik jam vienam, o ne visiems šio žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkams.

Registrų centras nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad jo prašymo Registrų centro Kauno filialui esmė – netikslių, neteisingų ar neišsamių duomenų taisymas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 33 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A10-282/2007), tvirtino, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis, yra padaromos techninės klaidos.

Registrų centro nuomone, pareiškėjas neįrodė 2001 m. lapkričio 23 d. atliktų kadastrinių matavimų metu užfiksuotų duomenų neteisingumo, neišsamumo ir netikslumo, o duomenų neteisingumą, netikslumą ir neišsamumą grindžia naujais dokumentais, t. y. 2011 m. gruodžio 5 d. kadastro duomenų byla, kurią sudarė uždaroji akcinė bendrovė „Paulimatas“. Pažymėjo, jog palyginus Kiemo statinių 2001 m. lapkričio 23 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. kadastrinių matavimų metu užfiksuotus duomenis, yra akivaizdūs skirtumai tarp kiemo aikštelių parametrų, statinių statybos medžiagos.

Atsakovo įsitikinimu, tokių skirtumų atsiradimas labiau tikėtinas atlikus Kiemo statinių statybos darbus, bet ne dėl pačių matavimų klaidingumo. Šį argumentą, atsakovo teigimu, patvirtina ir tai, kad daugiau nei 10 metų nei vienas iš suinteresuotų asmenų neginčijo 2001 m. lapkričio 23 d. matavimų metu užfiksuotų duomenų ir nesikreipė dėl jų tikslinimo. Registrų centras nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamieji daiktai – kiemo aikštelės b1, b2, tvora t1, t2 ir pavėsinė P1 yra įregistruoti, statytojo surašyta deklaracija yra būtina norint įregistruoti (pakeisti) nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų pakitimus.

Pažymėjo, jog dėl nurodytų aplinkybių nepagrįstu laikytinas pareiškėjo teiginys, kad kiemo aikštelės nėra būtina įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nereikalinga pateikti ir statytojo surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Tretieji suinteresuotieji asmenys Z. P., A. P., L. P. ir Z. A. S. su pareiškėjo skundu nesutiko.

Paaiškino, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), bendraturčiai yra: G. D. V., J. B., Z. P., A. P. ir L. P.. Šie asmenys valdo Žemės sklypą ir jame pastatytus Kiemo statinius, proporcingai turimai registre įregistruotai Žemės sklypo daliai. Kiti asmenys, t. y. D. V., R. V., A. E. P., Z. A. S. turi Žemės sklype esančiuose pastatuose butus ir nėra šio sklypo žemės bendraturčiai. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsniu turtas, kuris yra visų bendraturčių dalinės nuosavybės objektas, turi būti valdomas ir naudojamas tik bendraturčių sutarimu. Pabrėžė, jog atsižvelgiant į tai, kad jokios sutarties, leidžiančios pareiškėjui kokiu nors būdu naudoti Kiemo statinius, nėra, jis gali kreiptis į Registrų centrą tik norėdamas pakeisti jam priklausančių butų kadastro duomenis arba įregistruoti bendrosios jungtinės veiklos sutartį su kitais šiame pastate turinčiais butus savininkais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas 0,1329 ha žemės sklypas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso penkiems asmenims: G. D. V. (222/1329 dalys), J. B. (221/1329 dalys), L. P. (443/1329 dalys), A. P. (221/1329 dalys) ir Z. P. (222/1329 dalys). Nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis Žemės sklype yra įregistruoti šie pastatai: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), inžineriniai tinklai, taip pat ir Kiemo statiniai – tvoros, kiemo aikštelės, pavėsinė.

Nuosavybės teisės pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis į pastatus yra įregistruotos J. B., kuriai priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir D. V. bei R. V., kurie nuosavybės teise valdo ūkio pastatą. Nuosavybės teisės į Kiemo statinius nėra įregistruotos jokių asmenų vardu, tačiau 2011 m. gruodžio 19 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įrašas, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra iškelta byla, susijusi su Kiemo statiniais, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat pastabose nurodyta, kad Kiemo statiniai tarp bendraturčių nepasidalinti.

Nustatė, jog Registrų centro Kauno filialas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu tenkino D. V. ir G. D. V. prašymą ir patikslino Kiemo statinių kadastro duomenis pagal 2011 m. gruodžio 5 d. UAB „Paulimatas“ atnaujintus duomenis. Šį sprendimą, išnagrinėjęs trečiųjų suinteresuotų asmenų L. P., Z. P. ir A. P. skundus, atsakovas panaikino, nurodydamas, kad Registrų centro Kauno filialas pakeitė Kiemo statinių kadastro duomenis, neturėdamas visų savininkų (naudotojų) prašymo ar kitu būdu išreikštos valios – sutikimo duomenų pakeitimui bei tai, kad kartu su prašymu ir kadastro duomenų byla nebuvo pateikta statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą.

Teismas sprendė, jog atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sutiko su atsakovo nurodyta argumentacija dėl ginčo santykiams taikytinų teisės aktų. Nurodė, kad palyginus 2011 m. gruodžio 5 d. UAB „Paulimatas“ ir 2001 m. lapkričio 23 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, matyti, kad pasikeitė Kiemo statinių medžiaga (tvoros t2 buvo medis ir plytų mūras, dabar – medinės lentos) ir plotas (aiktelės b2 plotas buvo 6 kv. m., dabar – 18,57 kv. m., o aikštelės b2 plotas buvo 45 kv. m., dabar – 14,85 kv. m.), o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad tokie Kiemo statinių kadastro duomenų pakitimai atsirado ne dėl sąmoningai jų savininkų (naudotojų) atliktų pakeitimų, bet dėl to, kad ankstesnių kadastrinių matavimų metu buvo klaidingai užfiksuoti duomenys.

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso penkiems asmenims. Todėl ta aplinkybė, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto registre nėra nurodyti Kiemo statinių savininkai (ar naudotojai) ir tai, jog tik pareiškėjas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), neįrodo, jog Kiemo statiniai priklauso tik jam ar, kad tik vienintelis pareiškėjas yra Kiemo statinių naudotojas. Pažymėjo, jog įrodymų, patvirtinančių, kad yra vienintelis Kiemo statinių savininkas (naudotojas), pareiškėjas nepateikė.

Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktų: Kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 13 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 10 punktu, Civilinio kodekso 4.75 straipsniu darytina išvada, jog prašymą dėl Kiemo statinių kadastro duomenų tikslinimo turėjo teisę teikti visi bendraturčiai.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog kiemo aikštelės b1 nebuvo prašoma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir ji nėra ginčo statinys, kurio duomenų tikslinimą pareiškėjas būtų prašęs atlikti, nurodydamas, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2011 m. gruodžio 9 d. prašymu Registrų centro Kauno filialui, prašė pakeisti visų Kiemo statinių kadastro duomenis, tame tarpe ir kiemo aikštelės b1. Sprendė, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti surašyta statytojo, jeigu pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neprivalo jos tvirtinti ir įregistruoti.

Konstatavo, jog teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad Kiemo statiniai – kiemo aikštelės b1 ir b2, tvoros t1 ir t2 bei pavėsinė P1 yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir iš esmės nėra ginčo dėl fakto, kad kiemo aikštelėje b1 buvo atlikti statybos darbai, t. y. pakeista jos danga, taip pat neginčijama, kad pasikeitė tvoros t2 medžiaga (buvo medis ir plytų mūras, o dabar – medinės lentos). Dėl minėtų aplinkybių teismas sutiko su Registrų centro pozicija, jog norint įregistruoti tokius nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų pakitimus, kadastro tvarkytojui būtina pateikti statytojo surašytą deklaraciją.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pažymėjo, kad teismas neteisingai vertino, jog ginčui taikytina NTRĮ 33 straipsnio nuostata. Paaiškino, jog atsakovo prašė patikslinti kadastro, o ne registro duomenis, todėl turėjo būti taikoma Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis. Pažymėjo, jog dalyje aikštelės b1 kadastro duomenų apskritai nebuvo, ji buvo tik grafiškai pažymėta prie namo (duomenys neskelbtini). Kita aikštelės b1 dalis buvo pažymėta prie namo (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog įvertinus byloje esančius statinių situacijos planus, aikštelės b1 dalies, esančios prie namo (duomenys neskelbtini) kvadratūrą yra akivaizdu, kad šios aikštelės plotas negalėjo būti toks mažas, kaip nurodoma Nekilnojamojo turto kadastre. Pažymėjo, jog kadastriniai duomenys ir aikštelės grafinis pavaizdavimas nuo 2001 m. lapkričio 23 d. nesikeitė. Nurodė, jog 2001 metais galiojusioje Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 24 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą turi būti įrašytas statinio plotas (tūris ar ilgis), tačiau šie aikštelių b1 ir b2 parametrai nebuvo nurodyti. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjas tvirtino buvus pagrindą patikslinti duomenis remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi pagal esantį realų, nepasikeitusį faktą. Nurodė, jog tokia pati situacija yra su aikštele b2, kurios plotas neatitinka realaus ploto, esančio tarp namų 19b ir 19c, tarp kurių ši aikštelė yra, todėl darytina išvada, kad 2001 m. atliktuose matavimuose aikštelės plotas yra įrašytas netiksliai ir ši klaida taisytina. Pažymėjo, jog tvoros t1 duomenys nepakito. Nurodė, jog prie namo 19b visų sklypo savininkų bendru sutarimu 2007 metais buvo įrengta nauja aikštelė, kurios registruoti, remiantis Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. sausio 18 d. sprendimu ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 28 d. sprendimu, nėra būtina. Dar kartą pakartojo argumentą, jog Kiemo statiniai neturi savininkų, o pareiškėjas kreipėsi į atsakovą kaip šių statinių naudotojas.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.

Prašė teismo vadovautis savo atsiliepime, pateiktame Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nurodytais motyvais.

Tretieji suinteresuotieji asmenys Z. P., A. P., L. P. ir Z. A. S. su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.

Nurodė, kad atsakovas negalėjo tikslinti kadastro duomenų, todėl, jog Kauno miesto apylinkės teisme iki šiol neišnagrinėtos dvi bylos, susijusios su ginčo objektu: civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Nr. 2-6590-364/2011 ir civilinė byla dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo Nr. 2658-451/2012. Pažymėjo, jog pareiškėjas savavališkai išgriovė Registrų centre įregistruotą aikštelę, pažymėtą b2 ir įrengė naują aikštelę, negavęs žemės sklypo bendraturčių sutikimo, taip pažeisdamas jų teises.

Tretieji suinteresuotieji asmenys R. V., A. E. P., G. D. V., J. B. su pareiškėjo apeliaciniu skundu sutiko.

Tretieji suinteresuotieji asmenys iš esmės tik patvirtino pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas pagrįstai pagal pareiškėjo prašymą atsisakė ištaisyti jo naudojamų Kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, pakeičiant kiemo aikštelių b1 ir b2 plotą, o vienos aikštelės b1 dalies duomenis bei pažymėjimą situacijos plane panaikinant.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – Kadastro įstatymas), kuris reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę (Kadastro įstatymo 1 straipsnis), taip pat šio įstatymo įgyvendinimui skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastras) tvarkymas įstatymo yra pavestas Vyriausybės įsteigtai valstybės įmonei Kadastro tvarkytojui, kuris įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą (Kadastro įstatymo 4 straipsnio 1-2 dalys). Kadastro tvarkytojo darbuotojai, kurie įrašo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, yra įpareigoti taisyti duomenų įrašymo klaidas ir pranešti apie tai raštu kadastro duomenų gavėjams, taip pat užtikrinti, kad į Kadastrą nebūtų įrašomi klaidingi, nereikalingi ar neišsamūs duomenys, kad įrašyti duomenys atitiktų pateiktus registravimo dokumentus (Nuostatų 9.5-9.6 punktai). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Remiantis šia įstatymo nuostata darytina išvada, jog kreiptis į nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti turi teisę tik tie asmenys, kurie valdo nekilnojamąjį daiktą nuosavybės ar patikėjimo teise.

Pareiškėjas nurodo, kad jo užsakymu UAB „Paulimatas“ atliktų Kiemo statinių kadastrinių matavimų duomenys skiriasi nuo duomenų įrašytų į Kadastrą ir prašo šiuos duomenis pakeisti pagal naujai atliktų matavimų rezultatus. Pareiškėjo nuomone, teisę kreiptis į Kadastro tvarkytoją, prašant patikslinti netikslius Kiemo statinių duomenis, jam suteikia Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis. Ši teisės norma nustato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui.

Pažymėtina, kad Kadastro įstatyme yra įtvirtintas išsamus ir nuoseklus kadastro duomenų nustatymo, jų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentavimas. Pagal Kadastro įstatymo 9 dalies 1 punktą nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai. Įstatyme atskirai yra aptartas atvejis, kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų. Numatyta, kad tokiu atveju nėra reikalaujama pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, o Kadastro tvarkytojas kadastro duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

Sisteminė aukščiau paminėtų Kadastro įstatymo normų, reglamentuojančių kadastro duomenų pakeitimą bei ištaisymą, analizė leidžia daryti išvadą, kad Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta suinteresuotų asmenų teisė kreiptis dėl netikslių, klaidingų ir neišsamių nekilnojamojo turto kadastro duomenų taisymo ir atitinkama nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo kompetencija atlikti tokius duomenų taisymus yra susijusi su Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje bei Nuostatų 9.5-9.6 punktuose įtvirtintomis esminėmis nekilnojamojo turto kadastro tvarkymo taisyklėmis, pagal kurias nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto kadastre, teisingumą ir apsaugą.

Todėl konstatuotina, kad Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis reguliuoja tik tuos atvejus, kai į Kadastro tvarkytoją kreipiamasi su prašymu neatlygintinai papildyti neišsamius duomenis, ištaisyti netikslius ar neteisingus duomenis, kuomet jie neatitinka tų dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įregistruoti. Be to, pažymėtina, kad kadastro duomenų patikslinimas neturėtų pažeisti kitų nekilnojamojo daikto turėtojų ar trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė Kadastro tvarkytojui prašymą patikslinti Kadastre įrašytus Kiemo statinių duomenis pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus, kurių metu buvo gauti kitokie rezultatai, nei tų matavimų, kurių pagrindu Kiemo statinių kadastriniai duomenys buvo įregistruoti Kadastre.

Taigi pareiškėjo pateiktas prašymas laikytinas prašymu pakeisti kadastro duomenis. Kaip minėta pagal Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į Kiemo statinius nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (b.l. 22-26). Pažymėtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į Kadastro tvarkytoją dėl Kiemo statinių kadastro duomenų pakeitimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra šių statinių savininkas ar valdo statinius patikėjimo teise, todėl laikytina, jog jis nėra asmuo, turintis teisę paduoti prašymą dėl kadastro duomenų pakeitimo pagal Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl Kiemo statinių kadastro duomenų pakeitimo.

Dėl to, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, iš esmės priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė