2019-07-17 Nr. AB-14431-3-63-3-01438-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1567-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01438-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. G. (toliau – ir atsakovė) 306,32 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą (toliau – ir vietinė rinkliava): 1) už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.; 2) už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.; 3) už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.; 4) už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.; 5) už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Šiuose nuostatuose buvo įtvirtinta, jog už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka bei nustatytas vietinės rinkliavos surinkėjas – KRATC. Nuostatai yra viešai paskelbti interneto tinklalapyje www.klaipeda.lt. Pagal šių nuostatų 25 punktą, pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį.

3. Atsakovė R. G. atsiliepime į prašymą nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atjungta elektra, atsakovė jame negyveno nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. lapkričio mėnesio, todėl prašė lengvatos. Atsakovė teigė, jog sutinka mokėti vietinę rinkliavą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nes jame gyveno 2015–2016 metais. Nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nenaudojamas nuo 2005 metų, jame nėra elektros, todėl atsakovė prašė atleisti ją nuo vietinės rinkliavos už šį objektą 2015–2016 metais.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo KRATC prašymą tenkino – priteisė pareiškėjui iš atsakovės R. G. 306,32 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

5. Teismas nustatė, kad byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog pareiškėjo nurodyti nekilnojamieji daiktai (jų dalys), už kuriuos prašoma priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą, nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja.

6. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nesinaudojama. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2150-583/2015 iš atsakovės R. G. priteisė KRATC 359,60 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 7/100 dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovė ginčo laikotarpiu negalėjo būti pripažinta atliekų turėtoja. Teismas darė išvadą, kad atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą.

7. Dėl atsakovės atsiliepime į prašymą nurodyto prašymo taikyti jai lengvatas teismas pažymėjo, jog įstatymai nesuteikia teismui teisės taikyti lengvatas ir sumažinti vietinės rinkliavos mokesčius ar atleisti asmenis nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

III. 8. Atsakovė R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti atsakovei palankų sprendimą.

9. Atsakovė nurodo, kad prieš pirmosios instancijos teismo posėdį pateikė į bylą gydytojo pažymą, įrodančią, kad atsakovė sirgo, atsakovės dukra, kuri pristatė minėtą pažymą, dėl ligos ir streso pamiršo pateikti prašymą atidėti teismo posėdį. Atsakovė teigia, jog nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, byloje minimas tris kartus, nors atsakovė turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą nurodytu adresu, nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jai nepriklauso.

10. Atsakovė nurodo, kad pateikia prašymus taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą bei pažymas, kurios įrodo, kad jai priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose nebuvo patirtos elektros sąnaudos. Atsakovė teigia, kad akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ atsisakė jai išduoti pažymą, kuri patvirtintų, jog atsakovė su nurodyta bendrove neturi sudariusi sutarties, kol nėra sumokėti visi įsiskolinimai. Atsakovė prašo teismo išsiaiškinti, ar nurodytas AB „Klaipėdos vanduo“ motyvas nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų. Atsakovė nurodo, kad jos ir jos dukros materialinė padėtis sunki, jos turi sveikatos problemų, atsakovė yra senyvo amžiaus.

11. Pareiškėjas KRATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad jo pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog ginčo nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog vietinė rinkliava už negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir kūrybines dirbtuves esančias, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jai priskaičiuota neteisėtai.

13. KRATC atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymų atleisti ją nuo vietinės rinkliavos 2017 metais kopijas, tačiau dėl šio laikotarpio šioje byloje ginčo nėra. Atsakovė pateikė elektros energijos tiekėjo pažymas, patvirtinančias, jog atsakovės vardu nėra sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis dėl nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau atsakovei priklauso tik 7/100 dalis šio nekilnojamojo turto. Atsakovė nepateikė elektros energijos tiekėjo pažymų dėl elektros suvartojimo kūrybinėse dirbtuvėse (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, taip pat nepateikė vandens tiekėjo pažymų dėl vandens suvartojimo kūrybinėse dirbtuvėse ir raštinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o 2012 m. kovo 29 d. AB „Klaipėdos vanduo“ pažyma neįrodo, kad ginčo laikotarpiu kūrybinių dirbtuvių ir raštinės patalpos nebuvo naudojamos.

14. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovė pateikė tik elektros energijos tiekėjo pažymas apie 2017 metais apmokėtą elektros energiją, tačiau nepateikė vandens teikėjo pažymų, taigi atsakovės teiginiai, jog šiuo butu ji nesinaudojo 2015–2016 metais, yra nepagrįsti įrodymais. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovė pateikė tik elektros energijos tiekėjo pažymas, patvirtinančias, kad 2015 metais buvo suvartota 618 kWh, o 2016 metais – 0 kWh elektros energijos, tačiau šie kiekiai nustatyti remiantis kliento pateiktais duomenimis. Atsakovė duomenų apie šiame bute 2015–2016 metais suvartotą vandenį nepateikė. Atsakovė nesikreipė į pareiškėją su prašymu taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą už 2015 ir 2016 metus ginčo nekilnojamojo turto objektams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 306,32 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovės R. G. pagal pareiškėjo KRATC prašymą.

16. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos dokumentus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui: akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) 2018 m. vasario 19 d. pažymą apie atsiskaitymą už elektros energiją, ESO 2018 m. vasario 19 d. informaciją apie apmokėtą elektros energiją Nr. 30835773-1, Nr. 30835773-4, Nr. 30835773-5, Nr. 30835773-6, Nr. 30835773-7, Nr. 30835773-8, Nr. 30835773-9, Nr. 30835773-10, Nr. 30835773-11, atsakovės KRATC adresuotus 2018 m. kovo 8 d. prašymus dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo 2017 metais ir 2018 m. vasario 26 d. nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijas; akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ 2012 m. kovo 29 d. pažymą Nr. 2011/S.03-797, akcinės bendrovės Lesto 2012 m. kovo 29 d. raštą, atsakovės 2017 m. vasario 26 d. prašymą dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo 2017 metais, atsakovės pareiškimą Klaipėdos miesto atliekų kontoros (toks institucijos pavadinimas nurodytas atsakovės pateiktame dokumente) viršininkui (dokumente nenurodyta jo sudarymo data), atsakovės neįgaliojo pažymėjimą, viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės epikrizę Nr. 3/13579, 2016 m. vasario 18 d. pažymą Nr. SP47-61, 2015 m. lapkričio 12 d. specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. 088558, 2014 m. kovo 27 d. specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. 044449, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. pranešimą Nr. 10039, Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 19 d. pažymą Nr. P21-2018-56, Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato 2017 m. spalio 18 d. raštą Nr. 30-S-39352(4.68).

17. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo šie pateikti įrodymai vertintini kartu su kitais pirmosios instancijos teismui pateiktais įrodymais.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovės vietinę rinkliavą – 306,32 Eur, susidariusią nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei priklauso pareiškėjo nurodyti nekilnojamieji daiktai (jų dalys), už kuriuos prašoma priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą, todėl ji privalo mokėti vietinę rinkliavą.

20. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jai nepriklauso, be to, nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, byloje minimas tris kartus, nors atsakovė turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą nurodytu adresu. Atsakovė iš esmės laikosi pozicijos, kad vietine rinkliava apmokestintu turtu ji nesinaudojo.

21. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 39 d.).

22. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų 4 p.); KRATC administruoja vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimą, permokų grąžinimą ir skolų išieškojimą (Nuostatų 35 p.).

23. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

24. Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

26. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, kai objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

27. Byloje pateikti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad atsakovei ginčo laikotarpiu priklausė nekilnojamojo turto objektai, už kuriuos pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą: 1) 7/100 dalys nekilnojamojo turto (raštinės), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda), 2) nekilnojamasis turtas (kūrybinės dirbtuvės), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 3) nekilnojamasis turtas (butas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 4) nekilnojamasis turtas (butas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tai reiškia, jog atsakovė ginčo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

28. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, jog buvo keistas objekto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas iš (duomenys neskelbtini), Klaipėda, į (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pareiškėjas, prašydamas teismo priteisti vietinę rinkliavą už objektą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šį savo prašymą išskirstė į dvi dalis: nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nesumokėtą vietinę rinkliavą prašė priteisti už turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nesumokėtą vietinę rinkliavą prašė priteisti už turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjas vietinę rinkliavą skaičiavo ir prašė priteisti už tą patį nekilnojamąjį turtą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tik šį prašymą išskyrė į dvi dalis, t. y. vienu atveju nurodė seną adresą ir 2015 metus, kitu – naują šio nekilnojamojo turto adresą ir 2016 metus. Kaip minėta, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovei priklauso ir nekilnojamojo turto objektas (7/100 turto dalys), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda), ir nekilnojamojo turto objektas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini atsakovės argumentai, kad byloje nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, byloje minimas tris kartus, nors atsakovė turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą nurodytu adresu, ir kad nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jai nepriklauso. Oficialūs Nekilnojamojo turto registro duomenys yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl jais ir privaloma remtis šioje byloje.

30. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovei nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka.

31. Dėl atsakovės teiktų įrodymų, susijusių su aplinkybėmis, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovė negyveno nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. lapkričio mėnesio, o nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nenaudojamas nuo 2005 metų, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė į bylą pateikė tik šiuos dokumentus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant, ar ginčo laikotarpiu, t. y. 2015–2016 metais atsakovės nurodytas nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas: ESO 2018 m. vasario 19 d. pažymą apie atsiskaitymą už elektros energiją, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki 2018 m. vasario 19 d. atsakovės vardu nėra sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, ir ESO 2018 m. vasario 19 d. informaciją apie apmokėtą elektros energiją Nr. 30835773-7, Nr. 30835773-8, Nr. 30835773-9, Nr. 30835773-10 (nurodyta, kiek elektros energijos suvartota nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje). Kituose atsakovės pateiktuose dokumentuose (ESO 2018 m. vasario 19 d. informacijoje apie apmokėtą elektros energiją Nr. 30835773-1, Nr. 30835773-11, Nr. 30835773-5, Nr. 30835773-6, Nr. 30835773-4, KARTC adresuotuose atsakovės 2018 m. kovo 8 d. prašymuose dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo 2017 metais ir 2018 m. vasario 26 d. nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijose) nėra pateikta informacijos, galinčios įrodyti atsakovės teiginius dėl turto nenaudojimo šios bylos ginčo laikotarpiu.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, priėjo prie išvados, kad byloje esantys dokumentai neįrodo aplinkybės, jog kuriuo nors atsakovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu ginčo laikotarpiu buvo visiškai nesinaudojama. Iš ESO 2018 m. vasario 19 d. informacijos apie apmokėtą elektros energiją Nr. 30835773-7 ir Nr. 30835773-8 matyti, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2015 metais buvo suvartota 618 kWh elektros energijos. Nors ESO 2018 m. vasario 19 d. pažymoje apie atsiskaitymą už elektros energiją nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki 2018 m. vasario 19 d. atsakovės vardu nėra sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, o ESO 2018 m. vasario 19 d. informacijoje apie apmokėtą elektros energiją Nr. 30835773-19 ir Nr. 30835773-10 nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2016 metais elektros energijos nebuvo suvartota, joje taip pat pažymima, kad suvartotos elektros energijos kiekis nustatytas remiantis kliento per laikotarpį praneštais, operatoriaus ar jo įgaliotų darbuotojų užfiksuotais arba pagal vidutinį suvartojimą apskaičiuotais elektros apskaitos prietaiso rodmenimis. Be to, byloje nėra pateikta duomenų apie 2016 metais suvartoto vandens kiekius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

33. Taigi byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo nekilnojamaisiais daiktais buvo visiškai nesinaudojama bei kad jokios atliekos juose nesusidarė ir objektyviai negalėjo susidaryti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė nėra atliekų turėtoja Nuostatų prasme, todėl darytina išvada, kad ji, kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, turėjo pareigą mokėti rinkliavą už ginčo laikotarpį už ginčo nekilnojamuosius daiktus.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. ADI-154 (2013 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. AD1-206 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 4.2 punktą, tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus kalendorinius metus (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą Aprašo 4.2 punkte nustatyta tvarka priimamas, jei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (akcinė bendrovė Lesto) ir akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausiančiame nekilnojamajame turte buvo suvartota ne daugiau nei 120 KWh elektros energijos ir 1 kub. m vandens per praėjusius kalendorinius metus. Sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą gali būti priimamas ir tais atvejais, jei pateikti kiti nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiantys dokumentai paaiškina akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ir akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ pažymose nurodytus duomenis ir taip patvirtina, kad Vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus (Aprašo 18 p.). Pareiga pateikti akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (akcinės bendrovės Lesto) ir akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ pažymas pagal Aprašo 9 punktą tenka vietinės rinkliavos mokėtojui.

35. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kuriai ir tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ginčo nekilnojamasis turtas nebuvo naudojamas, tokių įrodymų nepateikė nei pareiškėjui, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų nepripažįsta pagrįstu atsakovės argumento, jog ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos dėl jos nurodomos aplinkybės, kad ji ginčo laikotarpiu faktiškai nesinaudojo jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nes atsakovė byloje nepateikė įtikinamų ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovei valdant, naudojant ar disponuojant ginčo nekilnojamuoju turtu, jokios atliekos nesusidaro.

37. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo teismo išsiaiškinti, ar akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, dėl atsakovės įsiskolinimų neteikdama atsakovei pažymų apie suvartoto vandens kiekį jai priklausančiame nekilnojamajame turte, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų. Pažymėtina, jog akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ sprendimai, neveikimas ar veiksmai nepatenka į šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyką, be to, įstatymuose nenustatyta teismo funkcija teikti teisines konsultacijas bylos šalims, todėl teisėjų kolegija aptariamo atsakovės prašymo nenagrinėja.

38. Apraše nenustatytos vietinės rinkliavos lengvatos nepasiturintiems, neįgaliems asmenims ar pensininkams, todėl atsakovės argumentai dėl jos sunkios materialinės padėties, sveikatos problemų ir amžiaus nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi.

39. Dėl atsakovės argumento, kad ji pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sirgo, o atsakovės dukra dėl ligos ir streso pamiršo pateikti prašymą atidėti teismo posėdį, pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė buvo tinkamai informuota apie pirmosios instancijos teismo posėdį, prašymo atidėti 2018 m. vasario 12 d. teismo posėdį nepateikė. Be to, atsakovė nenurodo, kokią įtaką bylai išnagrinėti turėjo aplinkybė, kad ji nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog vien dėl to, kad atsakovė nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, galėjo būti neteisingai išspręsta byla, t. y. atsakovė nepagrindžia, kad jos neatvykimas į pirmosios instancijos teismo posėdį turėtų lemti iš esmės pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė, išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjos pateiktus papildomus įrodymus.

40. Apibendrinant byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai ir pateikti papildomi įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė