2023-10-18 Nr. AB-18336-3-61-3-03596-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-575-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03596-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN (po reorganizacijos 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba)), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN parduotuvėje 2022 m. liepos 5 d. jam nebuvo leista nustatytu laiku apsipirkti. Nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę apsipirkti vietinėje parduotuvėje. Skelbime buvo nurodyta, kad 2 ir 3 būriams minėtą dieną bus leidžiami apsipirkti nuo 13.00 val., bet būrius pradėjo leisti tik nuo 15.30 val., o jau 16.25 val. budintis pareigūnas pasakė, kad parduotuvė uždaroma. Dėl minėto atvejo pareiškėjas teikė skundą Vilniaus PN direktoriui, vėliau Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Pareiškėjas su gautais sprendimais nesutinka. Pareiškėjo teigimu, jam teko laukti sekančios apsipirkimo dienos pagal nustatytą grafiką, anksčiau apsipirkti nebuvo leista. Jis buvo nubaustas, kaip yra baudžiami nuteistieji, nesilaikantys vidaus tvarkos taisyklių. Dėl to pareiškėjui buvo padaryta moralinė žala.

3. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad būtent Vilniaus PN pareigūnai neužtikrino, kad jis turėtų galimybę savalaikiai apsipirkti. Jam kilusią žalą apibūdino kaip patirtą stresą, pergyvenimą, negalėjimą įsigyti vaisių, daržovių, vitaminų.

4. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus PN teritorijoje apsiprekinimo paslaugą nuteistiesiems (suimtiesiems) teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lobby Baltic“, kuri informavo Vilniaus PN administraciją, jog dėl esančio darbuotojų stygiaus įstaigoje veikiančioje parduotuvėje dalis Vilniaus PN laikomų nuteistųjų (suimtųjų) 2022 m. liepos 5 d. nebuvo apiprekinti. Tą pačią dieną taip pat vyko nuteistųjų (suimtųjų), laikomų Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame ir 2-ame aukšte, apiprekinimas. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjos dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų stygiaus nespėdavo apiprekinti nuteistųjų (suimtųjų) nustatytu laiku, buvo nukrypta nuo nustatyto grafiko. Priežastys, dėl kurių neįvyko pareiškėjo apsipirkimas UAB „Lobby Baltic“ parduotuvėje, veikiančioje Vilniaus PN teritorijoje, buvo išsamiai išaiškintos pareiškėjui Vilniaus PN 2022 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. 42-1739. Vilniaus PN administracija savarankiškai neteikia įstaigoje laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) apiprekinimo paslaugos ir įstaigoje veikianti parduotuvė nėra Vilniaus PN struktūrinis padalinys. Pareiškėjas nedetalizavo, kaip konkrečiai pasireiškė tariamai patirta žala, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šios žalos atsiradimą ir jos dydį.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui 2022 m. liepos 5 d. nebuvo sudaryta teisė apsipirkti parduotuvėje dėl parduotuvės darbuotojų trūkumo. Pareiškėjas dėl kilusių nepatogumų kreipėsi į Vilniaus PN, vėliau į Kalėjimų departamentą. Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas dėl pareiškėjo keliamo ginčo atsakė atitinkamais sprendimais, kurių teisėtumas byloje nėra nagrinėjamas (pagrindas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis). Byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus PN neveikimo, t. y. neužtikrinus pareiškėjui teisės 2022 m. liepos 5 d. apsipirkti Vilniaus PN parduotuvėje, tuo pažeidžiant pareiškėjo teisę gauti vaisių, daržovių, vitaminų.

8. Remdamasi į bylą pateiktu Vilniaus PN atsakymu pareiškėjui, teismas pažymėjo, jog teisė apsipirkti 2022 m. liepos 5 d. buvo apribota dėl UAB „Lobby baltic“ veiksmų – pardavėjos dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų stygiaus nespėjo apiprekinti nuteistųjų (suimtųjų) nustatytu laiku, dėl ko įvyko nukrypimas nuo grafiko, pareiškėjas apsipirko sekančią dieną.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataiso įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 35 punkte nustatyta, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Kaip matyti iš šios teisės nuostatos, pataisos įstaiga nuteistiesiems (suimtiesiems) turi užtikrinti ne mažiau kaip dviejų kartų per savaitę apsipirkimą pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjui, kaip bausmę atliekančiam lengvojoje grupėje, nebuvo užtikrintas dviejų kartų per savaitę apsipirkimas, todėl teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti Vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte nustatytos tvarkos pažeidimo.

11. Teismas vertino, kad, nors pareiškėjas ir nurodo, kad dėl patirtų nepatogumų patyrė stresą, pergyvenimą, negalėjo įsigyti vaisių, daržovių, vitaminų, tačiau visi šie argumentai yra grindžiami tik bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad pareiškėjo dėl nustatytų pažeidimų patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį jo sveikatai.

12. Įvertinęs nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Vilniaus PN) ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), taip pat neįrodė ir jam kilusios žalos fakto. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.

III. 13. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (apeliaciniame skunde nurodoma – Vilniaus kalėjimo) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes teismas neatkreipė dėmesio į pareiškėjo skundą, kuriame yra nurodoma, jog Vilniaus kalėjime buvo pažeistos jo teisės, t. y. 2022 m. liepos 5 d. jis nebuvo įleistas į parduotuvę apsipirkti. Vilniaus kalėjimo atsakyme nurodyta: „Pareiškėjas apsipirko sekančią dieną“. Sekanti diena buvo liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena). Tai tik įrodo, kad Vilniaus kalėjimas nori išvengti atsakomybės, suteikia teismui melagingą informaciją. Dėl netinkamo organizavimo pareiškėjas liko be jam reikalingo maisto, jam niekas nepasiūlė nei kitą dieną, nei dar kitą dieną apsipirkti parduotuvėje. Taip buvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 35 punktas. Pareiškėjui buvo leista nueiti į parduotuvę tik kitą jam priklausančią pagal grafiką apsipirkimo dieną, o tai reiškia, kad vietoje priklausančių dviejų kartų per savaitę jam leido apsipirkti tik vieną kartą. Pareiškėjas teikia pažymą iš Vilniaus kalėjimo, kuri patvirtina, kad jam nebuvo leista apsipirkti per savaitę priklausančius du kartus, taip pat patvirtina Vilniaus kalėjimo teismui duotus melagingus parodymus.

15. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių duomenų, leidžiančių konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo netinkamumą, apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi jame yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jokių atsakovo teiginių dėl 2022 m. liepos 6 d. neva įvykusio pareiškėjo apsipirkimo parduotuvėje nėra nei Vilniaus PN 2022 m. rugpjūčio 4 d. rašte „Dėl neapsipirkimo įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje“, nei Vilniaus PN teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Vilniaus PN (neužtikrinant teisės ne rečiau kaip du kartus per savaitę apsipirkti parduotuvėje), atlyginimo priteisimo.

18. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą bei priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad buvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 35 punktas, nes Vilniaus PN parduotuvėje 2022 m. liepos 5 d. jam nebuvo leista nustatytu laiku apsipirkti, teko laukti sekančios apsipirkimo dienos pagal nustatytą grafiką, t. y. vietoje priklausančių dviejų kartų per savaitę jam leido apsipirkti tik vieną kartą.

21. Vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. liepos 31 d.) 35 punkte nustatyta, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

22. Pirmosios instancijos teismas, remdamasi į bylą pateiktu Vilniaus PN atsakymu pareiškėjui, nustatė, jog teisė apsipirkti 2022 m. liepos 5 d. buvo apribota dėl UAB „Lobby baltic“ veiksmų – pardavėjos dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų stygiaus nespėjo apiprekinti nuteistųjų (suimtųjų) nustatytu laiku, dėl ko įvyko nukrypimas nuo grafiko, pareiškėjas apsipirko sekančią dieną. Tačiau pažymėtina, kad minėtame Vilniaus PN atsakyme nenurodyta, jog pareiškėjas apsipirko (galėjo apsipirkti) sekančią dieną. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. birželio 7 d. pažymą apie asmeninės sąskaitos likutį Nr. SN-25-534, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas po 2022 m. liepos 5 d. įstaigos parduotuvėje apsipirko 2022 m. liepos 9 d.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant išsamaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, šiuo atveju būtina išreikalauti iš atsakovo atstovo duomenis (grafikus ir pan.) apie tai, kiek kartų faktiškai pareiškėjui buvo galima apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje 2022 m. liepos 5 d. savaitę. Nepaisant to, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas priklauso lengvajai grupei (atsakovo atstovas to neneigia), tačiau šiuos duomenis taip pat būtina išreikalauti. Pareiškėjui teigiant, kad vietoje priklausančių dviejų kartų per savaitę jam leido apsipirkti tik vieną kartą ir byloje nesant nurodytų duomenų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo prieiti išvados, kad Vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka šiuo atveju nebuvo pažeista.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti pagal byloje taikytinus teisės aktus. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų išsamiai, visapusiškai (ABTĮ 80 str. 1 d.) ir bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-751-492/2022; ir kt.).

25. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis