N-575-576-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-576/2012 Teisminio proceso Nr.4-01-3-00068-2011-6 Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 41.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 27 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir

Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo

2011 m. kovo 1 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 1 d. nutarimu pripažino R. Š. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje („Savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas“) numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad tai, jog R. Š., pastatydamas medinę tvorą, savavališkai užėmė valstybinę žemę (praėjimą) prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrodo: patikrinimo aktas, kita bylos medžiaga. Teismas akcentavo, jog ginčo dėl užtverto valstybinės žemės sklypo buvimo vietos byloje nėra – tiek institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek asmens, atlikusio patikrinimą, tiek R. Š. paaiškinimai dėl jo buvimo vietos sutampa, paaiškinimus patvirtino prie bylos medžiagos pateiktos nuotraukos. Minėtų duomenų visuma teismas laiko nustatytu, kad byloje nėra ginčo dėl paties valstybinės žemės sklypo užtvėrimo, tuo apribojant galimybę kitiems asmenims naudotis valstybine žeme, praeiti šiuo valstybinės žemės sklypu. Aplinkybė, kad šis valstybinės žemės sklypas iki užtvėrimo buvo naudojamas praėjimui, bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo ginčyta – motyvą, kad norėta apriboti praėjimą nurodė pats R. Š.. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamai bylai ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, kadangi atsakomybė už valstybinės žemės užėmimą nepriklauso nuo šio sklypo naudojimo praėjimui ar nenaudojimui šiai paskirčiai. Teismas pabrėžė, jog argumentai, kad buvo kreiptasi dėl valstybinės žemės sklypo išsipirkimo, atsakomybės už valstybinės žemės užėmimą nešalina, nes užėmimo metu valstybinės žemės nuosavybės išsipirkimo klausimas nebuvo išspręstas, be to, bylos duomenys patvirtina, kad T. Š., gavusi pranešimą apie tai, kad dėl aptverto valstybinės žemės sklypo yra gautas skundas „karštąja linija“, kreipėsi su prašymu dėl minėto sklypo išsipirkimo, tačiau vėliau nuo minėto prašymo tolesnio nagrinėjimo atsisakė. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 1000 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo padarymo motyvus, R. Š. asmenybę.

II.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu, R. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą

panaikinti ir pakeisti jam paskirtą nuobaudą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog tvoros pastatymas nėra savavališkas žemės užėmimas, nes dėl to žemės ploto išpirkimo buvo paduotas prašymas. Pažymi, jog neginčija tvoros pastatymo fakto, tačiau mano, jog šiuo atveju galėjo būti skirta lengvesnė atsakomybė. Teigia, jog protokole netiksliai nurodyta tvoros buvimo vieta, be to, šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, nes aptvertą plotą siekiama išpirkti, kas rodo, jog nėra nesąžiningų tikslų. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyrius prašo jį atmesti palaikydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: III.

Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. Š. kaltė, padarius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. R. Š. nesutinka su jam paskirta nuobauda manydamas, jog šiuo atveju ji gali būti švelninama vadovaujantis ATPK

301 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog asmeniui skirta minimali ATPK 45 straipsnio

1 dalies sankcijoje įtvirtinta bauda, todėl jos švelninimas būtų galimas taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas. ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apylinkės teismas į R. Š. apeliaciniame skunde dėstomus nuobaudos švelninimo argumentus, parinkdamas nuobaudą, atsižvelgė, savo sprendimą itin išsamiai motyvavo, todėl dar kartą minėtas aplinkybes vertinti kitaip nei tai padarė apylinkės teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

R. Š. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius