2023-04-26 Nr. AB-9032-3-62-3-02589-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-39-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02589-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Ž. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje Nr. eAS-39-502/2023 pagal pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2022 m. vasario 14 d. pažymos Nr. (15.5)-AD5-2687 panaikinimo, jeigu teismas spręstų, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Departamento 2022 m. vasario 14 d. pažymą Nr. (15.5)-AD5-2687 (toliau – ir Raštas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-39-502/2023 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį palikto nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2023 m. sausio 11 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. vasario 14 d. rašto Nr. (15.5)-AD5-2687, kuriuo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB arba BUAB) „Vilkvėja“ bankroto administratorius buvo informuotas apie tai, kad bendrovė nėra įtraukta į kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašus ir neturi aplinkosauginių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad byloje skundžiamas Raštas nėra individualus administracinis aktas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundžiamo Rašto turinį, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtame rašte jokie įpareigojimai ar nurodymai pareiškėjui nėra suformuluoti, todėl jis (Raštas) negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertino, kad Raštas yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, nes Departamentas jame tik konstatavo, kad bankrutuojanti UAB „Vilkvėja“ nebuvo įtraukta į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-2021 metų kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašus ir kad vadovaujantis Aplinkos apsaugos kontrolės informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog ši bendrovė už aplinkos teršimą bausta nebuvo, duomenų, kad bendrovė paliko sukauptas atliekas ar užterštą gruntą, nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi. Taigi Rašte nėra nurodyta jokių viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias savarankiškas pasekmes asmenims ar juos įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis.

II. Pareiškėjas R. Ž. 2023 m. vasario 2 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties išaiškinimo.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 100 straipsnis nustato teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo tvarką bei sąlygas. JANĮ 100 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. Prie šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pridedama: 1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas teigia, kad sugretinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-39-502/2023 konstatuotas aplinkybes ir JANĮ 100 straipsnį lieka neaišku, ar Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 14 d. pažyma Nr. (15.5)-AD5-2687 (Raštas) gali būti laikoma institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad tokia pažyma sukelia teisines pasekmes asmenims. Tuo tarpu minėtoje nutartyje nurodoma, kad Rašte nėra nurodyta jokių viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias savarankiškas pasekmes asmenims ar juos įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis.

Pareiškėjas prašo išaiškinti, ar Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2022 m. vasario 14 d. pažyma Nr. (15.5)-AD5-2687 laikytina JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-39-502/2023 išaiškinimo klausimas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnyje reglamentuotas teismo sprendimo klaidų ištaisymas ir sprendimo išaiškinimas. Pagal ABTĮ 96 straipsnio 2 dalį, kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar proceso šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje numatytos proceso teisės normos prasmę, yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti ar nutartimi priimtas sprendimas yra nesuprantamas ir negali būti vykdomas. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-658-1062/2019).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties turinio matyti, kad ja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje skundžiamas Raštas nėra individualus administracinis aktas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, papildomai nurodė, kad pareiškėjo skundžiamame Rašte nėra nurodyta jokių viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias savarankiškas teisines pasekmes asmenims ar juos įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis.

Iš pareiškėjo prašyme dėstomų argumentų, susijusių su dėl Departamento 2022 m. vasario 14 d. pažymos Nr. (15.5)-AD5-2687 (Rašto) sukeliamais padariniais pareiškėjui, bei suformuluoto reikalavimo matyti, kad pareiškėjas nekelia klausimo dėl nutarties neaiškumo, o siekia atitinkamos konsultacijos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių sudarančių pagrindą taikyti ABTĮ 96 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo išaiškinimo institutą. Teismo sprendimo išaiškinimas taikytinas tik tada, kai tai akivaizdžiai ir objektyviai būtina, ir tik tiek, kad neprieštarautų ABTĮ 96 straipsnio 1 dalies imperatyvui – paskelbus byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Nutartis, kurią prašoma išaiškinti, yra aiški ir nesukelia vykdymo problemų, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, 107 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Ž. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje Nr. eAS-39-502/2023 atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė