52d6d7bb-2e06-47ed-bcc0-bb9f828709f7 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Alona Romanovienė             Civilinė byla Nr. 2A-1542-163/2015Teisėjas Mantas Ūsas             (Proceso Nr. 2-24-3-02085-2014-3)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              1.3.6.3.2.; 3.3.1.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. gruodžio 7 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, Raimondos Andrulienės, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovams V.

B., M. K., ieškovo M. K. atstovui advokatui A. S., ieškovo V. B. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovės atstovams advokatui Gintautui Daugėlai, A. Ž., S. S., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. B. ir M. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. B., M. K. ieškinius atsakovei UAB ,,Hidrostatyba“ dėl atleidimo iš darbo,              n u s t a t ė : ieškovas V.

B. pareiÅ¡kė reikalavimus: pripažinti 2014-09-29 UAB „Hidrostatyba“ generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. 81-1 AT dėl V. B. atleidimo iÅ¡ darbo nepagrįstu ir neteisėtu; 1995-01-16 ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytÄ darbo sutartį Nr. 245 nutraukti teismo sprendimu; priteisti iÅ¡ atsakovės penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kuri sudaro 13 201,94 euro; priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį ieÅ¡kovui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2014-09-30 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojant po 44,86 euro už kiekvienÄ pravaikÅ¡tos dienÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1450,00 eurų neturtinei žalai atlyginti; priteisti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinio pagrindu nurodė, kad 1995-01-16 sudarė darbo sutartį Nr. 245, pagal kuriÄ buvo priimtas į darbÄ meistro pareigoms. 2001-05-15 įsakymu Nr. 75 nuo 2001-05-01 buvo perkeltas į darbų vykdytojo pareigas. 2012-02-01 paskirtas į administracijos statybos direktoriaus pareigas. 2014-09-29 UAB ,,Hidrostatyba“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 81-1 AT nuo 2014-09-29 buvo atleistas iÅ¡ pareigų, vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p., t. y. darbo sutartis nutraukta be įspėjimo, darbuotojui vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas, ir dėl DK 235 str. 2 d. 7 p. numatytos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Generalinio direktoriaus įsakyme bei valdybos posėdžių protokoluose nėra įvardyti konkretÅ«s V.

B. darbo drausmės pažeidimai, kuriais Å¡iurkščiai buvo pažeistos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teises aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengta darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Ä®sakyme nurodoma, kad V. B. netinkamai ir neatsakingai vykdė darbo ir vadovo pareigas, tačiau neaiÅ¡ku, kokių pareigų nevykdė ar netinkamai vykdė, nenurodoma, kuo pasireiÅ¡kė darbo tvarkos taisyklių pažeidimas. Teigiama, kad V. B. nesilaikė pareiginių nuostatų, tačiau ieÅ¡kovas bendrovėje po paskyrimo į statybos direktoriaus pareigas nebuvo supažindintas su Å¡ių pareigų pareiginiais nuostatais.IeÅ¡kovas M.

K. pareiÅ¡kė reikalavimus: pripažinti 2014-11-25 UAB „Hidrostatyba“ generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. 94-1 AT dėl ieÅ¡kovo M. K. atleidimo iÅ¡ darbo nepagrįstu ir neteisėtu; 2005-09-06 ieÅ¡kovo M. K. ir UAB „Hidrostatyba“ sudarytÄ darbo sutartį Nr. 2320 nutraukti teismo sprendimu; priteisti iÅ¡ atsakovės penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kuri sudaro 22.550,00 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį ieÅ¡kovui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo jo atleidimo dienos 2014-11-25 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 10 000,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ ; priteisti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant jÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinio pagrindu nurodė, kad 2005-09-06 M. K. su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 2320, pagal kuriÄ buvo priimtas meistro pareigoms atlikti. Pagal 2012-03-30 darbo sutarties pakeitimÄ Nr. 3 nuo 2012-04-02 perkeltas dirbti į statybos objektų darbų vykdytojo pirmos kategorijos pareigas. Pagal generalinio direktoriaus 2012-02-01 įsakymÄ Nr. 3S paskirtas darbų vykdytoju. 2012-07-25 įsakymu Nr. 3S paskirtas statinio statybos vadovo pavaduotoju. Anksčiau nurodyti įsakymai ieÅ¡kovui M. K. įteikti nebuvo, su pareiginiais nuostatais supažindintas nebuvo. 2014-11-25 UAB „Hidrostatyba“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 94-1 AT ieÅ¡kovas nuo 2014-11-25 buvo atleistas iÅ¡ darbo, vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p., t. y. darbo sutartis nutraukta be įspėjimo, darbuotoju vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas, ir DK 235 str. 2 d. 7 p. dėl veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Ä®sakyme nėra įvardyti ieÅ¡kovo M.

K. padaryti darbo drausmės pažeidimai, kuriais buvo Å¡iurkščiai pažeisti tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojantys teisės aktai. NeaiÅ¡ku, kokių pareigų ieÅ¡kovas nevykdė ar netinkamai vykdė.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-06-18 sprendimu ieÅ¡kinius atmetė. Teismas nustatė, jog nors V. B. pasiraÅ¡ytinai nebuvo supažindintas su Statybos direktoriaus pareiginiais nuostatais, o M. K. nebuvo supažindintas su Statybos vadovo pareiginiais nuostatais, tačiau tiek V. B., tiek M. K. buvo tinkamai apmokyti ir privalėjo suvokti, jog objekto planinių iÅ¡laidų normatyvų negali virÅ¡yti.

SprendimÄ dėl planinių iÅ¡laidų normatyvų didinimo galėjo priimti generalinis direktorius, kuris atsakingas už įmonės Å«kinę veiklÄ . V. B. ir M. K. turėjo suprasti, kad jiems tokia teisė nesuteikta. Be to, ieÅ¡kovai privalėjo suvokti, kad apie galimus ar realiai gręsiančius bendrovei labai didelius nuostolius privalėjo nedelsiant informuoti generalinį direktorių, valdybos narius bei imtis visų priemonių nuostoliams mažinti. Å ios teismo iÅ¡vados grindžiamos anksčiau nurodytų pareiginių nuostatų, taisyklių, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties punktų nurodyta reglamentacija.

Ieškovų kvalifikacija, darbo stažas ir patirtis einant vadovaujamas pareigas bendrovėje patvirtina, kad anksčiau nurodytas darbo funkcijas ieškovai privalėjo suvokti. Atsižvelgiant į tai, ieškovų argumentai, kad pastarieji nebuvo apmokyti atlikti einamų pareigų, tai yra tinkamai vadovautis planinių išlaidų normatyvais bei informuoti vadovybę apie gręsiančius didelius nuostolius, laikytini nepagrįstais. Teismas pripažino, kad ieškovai pažeisdami objekto planinių išlaidų normatyvus, su kuriais pasirašytinai buvo supažindinti, negavę bendrovės vadovybės sutikimo, neteisėtai panaudojo 5,l mln. litų daugiau, nei buvo tam numatyta.

IeÅ¡kovai neįrodė, kad informavo bendrovės vadovybę apie objekto planinių iÅ¡laidų virÅ¡ijimÄ . Nepateikė įrodymų, kad tokiems veiksmams atlikti buvo gautas generalinio direktoriau P. Å . ar valdybos narių leidimas. IeÅ¡kovai neturėjo jokio teisinio pagrindo naudoti atsakovės papildomus 5 mln. Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovų veiksmai atliekant statybos darbus nesilaikant objekto planinių iÅ¡laidų normatyvų, juos neleistinai virÅ¡ijant daugiau kaip 5 mln.

Lt, nulėmė atsakovės nurodytų nuostolių padarinius, todėl Å¡ioje ieÅ¡kovų veikoje yra iÅ¡vaistymo požymių. Teismas iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų ir parodymų teismo posėdžio metu padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai nepaneigė atsakovės atstovų pozicijos, jog V. B. ir M. K. netinkamai informavo bendrovės vadovybę apie gręsiančius didelius nuostolius statybos objekte. IeÅ¡kovų teiktos mėnesinės įvykdytų darbų ataskaitos-prognozės neatspindėjo realios finansinės situacijos ieÅ¡kovų vadovaujamame statybos objekte, todėl konstatuotina, jog ieÅ¡kovai netinkamai atliko savo pareigas informuoti darbdavį apie gresiančius didelius nuostolius.

UAB ,,Hidrostatyba“ generalinis direktorius A. Ž. priėmė įsakymÄ Nr. 81-1 AT, kuriuo statybos direktorių V. B. atleido iÅ¡ užimamų pareigų, vadovaudamasis DK 136 str. 3 d. 2 p., t. y. darbo sutarties nutraukta be įspėjimo, darbuotojui vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas, ir DK 235 str. 2 d. 7 p. dėl veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. UAB ,,Hidrostatyba“ generalinis direktorius A.

Ž. priėmė įsakymÄ Nr. 94-1 AT, kuriuo darbų vykdytojÄ M. K. atleido iÅ¡ užimamų pareigų, vadovaudamasis DK 136 str. 3 d. 2 p., t. y. darbo sutartis nutraukta be įspėjimo, darbuotojui vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas, ir DK 235 str. 2 d. 7 p. dėl veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ konstatavo, kad atsakovė, priimdama sprendimÄ atleisti V.

B. ir M. K. iÅ¡ darbo ir taikydama atleidimo procedÅ«ras, įvykdė visus nurodytų teisės normų reikalavimus ir todėl nepažeidė nei darbo drausmės pažeidimo nustatymo tvarkos, nei nuobaudos paskyrimo procedÅ«rų.IeÅ¡kovas V. B. pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-06-18 sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo veiksmuose yra baudžiamojo nusikaltimo – iÅ¡Å¡vaistymo požymių.

Atsakovė, nesikreipdama į kompetentingas institucijas dėl darbuotojo patraukimo baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, nelaukdama šių institucijų išvadų, pati nustatė ieškovo elgesyje iššvaistymo požymius ir jį atleido. Įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo šie teisiniai pagrindai nurodyti, tačiau nei minėtame įsakyme, nei jo prieduose nėra aiškiai pasakyta, kokius pažeidimus ieškovas padarė. Teismas sprendime pripažino, kad ieškovo veiksmuose yra iššvaistymo požymių, o apie kitas teisei priešingas LR CK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas veikas nepasisakė.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas yra kaltas dėl 5 155 538 Lt atsakovės patirtų nuostolių, kadangi teismas neįvertino svarbių faktinių aplinkybių, susijusių su Rangos sutarties sudarymu ir jos vykdymu. Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad nepagrįstos teismo iÅ¡vados, jog nebuvo pateikta informacija apie Rangos sutarties vykdymÄ , kadangi bendrovės generaliniam direktoriui visos problemos, susijusios su Rangos sutarties vykdymu, buvo žinomos. Tai, kad gresia dideli nuostoliai, atsispindėjo mėnesinėse įvykdytų darbų ataskaitose, kurias tvirtindavo generalinis direktorius.

Teismo posėdžio metu apeliantas palaikė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus.IeÅ¡kovas M. K. pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovo M. K. ieÅ¡kinį visiÅ¡kai. Apeliantas nurodo, kad teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog apeliantas yra kaltas dėl atsakovės patirtų nuostolių, tačiau byloje nenustatė apelianto neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sÄ lygoti atsakovės patirtus nuostolius. Apeliantas nesutinka su atsakovės ir teismo pozicija, kad apeliantas veikė neteisėtai, kadangi buvo virÅ¡ytos planinių iÅ¡laidų normatyvų ribos, apeliantas pažymi, kad jis negalėjo daryti įtakos ir kontroliuoti sutarties su AB „Klaipėdos vandenys“ ar bendrovės skiriamos pinigų sumos planiniams darbams.

Apeliantas pateikė mėnesinę įvykdytų darbų ataskaitÄ Â asmenims, kurie buvo atsakingi už projekto vykdymÄ (sÄ matininkė, Gamybinio-techninio skyriaus virÅ¡ininkas, ekonomistas, statybos direktorius). Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl nuostolių atsiradimo priežasčių, neįvertino tų aplinkybių, kurios nepriklauso nuo apelianto valios. Apeliantas pažymi, kad vykdymo terminas buvo tęsiamas tris kartus, todėl apeliantas negali bÅ«ti laikomas atsakingu dėl bendrovės nuostolių atsiradimo.

Teismas taip pat sprendime nurodė, kad apeliantas turėjo imtis iniciatyvos, siekdamas sumažinti galimus ateityje nuostolius, susijusius rangos sutarties vykdymu.Teismo posėdžio metu apeliantas palaikė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinius skundus, juo praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovai buvo sudarę darbo sutartis su atsakove bei susipažinę su įsakymais apie priėmimÄ Ä¯ darbÄ , įsakymais, pakeitusiais jų darbo funkcijas, pareigas, patys nurodė, kad jie įsipareigojo sÄ Å¾iningai bei kokybiÅ¡kai atlikti jiems pavestÄ darbÄ , pareigas, laikytis darbo drausmės, darbo tvarkos taisyklių, įstatymų bei kitų lokalinių aktų reikalavimų.

IeÅ¡kovai buvo supažindinti su Bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis, jie pasirašė VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, jomis įsipareigojo tausoti ir saugoti bendrovės turtÄ , laiku praneÅ¡ti vadovybei apie aplinkybes, gresiančias materialinių vertybių saugumui ir pan. Apeliantai buvo supažindinti ir su Darbų vykdytojo ir meistro pareiginiais nuostatais. V. B. buvo supažindintas su Statybos vadovo pareiginiais nuostatais ir buvo įsipareigojęs patobulinti Å¡ių nuostatų redakcijÄ .

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantai pažeidė darbo drausmę ir teisėtai bei pagrįstai buvo atleisti iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Atsakovė nesutinka su apelianto V. B. argumentu, kad teismas neįvertino objekto sutarties, kad jos nebuvo galima užbaigti be papildomų 5,1 mln. Lt. Tačiau atsakovė nurodo, kad sutarties sudarymo, įkainių klausimas nedarė įtakos bendrovės vadovo sprendimui dėl apeliantų atleidimo, kadangi sutartis buvo sudaryta teisėtai, atlikus darbų ir lėšų skaičiavimus, taikant tuo metu realius įkainius, ir visiÅ¡kai nesutinka su apeliantų argumentu, kad jie negalėjo daryti įtakos sutarties nutraukimui, pakeitimui, jos vykdymo sustabdymui ar revizavimui, jei bÅ«tų pastebėta nuostolių tikimybė.

Taip pat atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovai buvo sudarę ir pasirašę Objektų planinių iÅ¡laidų normatyvus, kuriuose nurodyta, kad objekto kaina, be rezervo, yra 15 133 282 Lt. Pažymėtina, kad apeliantai buvo supažindinti su Å¡iais normatyvais, Å¡iuos normatyvus iÅ¡analizavo ir suderino M. K., o statybos direktorius V. B. juos patvirtino. Atsakovė nurodo, kad kasmėnesinis ataskaitų pateikimas neatspindi realios finansinės situacijos, kadangi jos nurodo reikiamo darbo užmokesčio prognozę.Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus.IeÅ¡kovas V.

B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo M. K. apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jį tenkinti.              Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . IeÅ¡kovai pateikė ieÅ¡kinį, juo reikalauja pripažinti generalinio direktoriaus įsakymus dėl ieÅ¡kovų V.

B. ir M. K. atleidimo iÅ¡ darbo nepagrįstais ir neteisėtais; priteisti iÅ¡ atsakovės penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitines iÅ¡mokas; priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį ieÅ¡kovams už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ; neturtinės žalos atlyginimÄ ; penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant jÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius atmetė. IeÅ¡kovai pateikė apeliacinius skundus.Byloje nustatyta, kad 2011-09-22 AB ,,Klaipėdos vanduo“ ir UAB ,,Hidrostatyba“ sudarė rangos sutartį Nr. 2011/SUT.03-31, pagal kuriÄ UAB ,,Hidrostatyba“ įsipareigojo per 31 mėn. t. y. iki 2013-05-02, už 15 889 946,15 Lt (be PVM) atlikti projekto ,,Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Klaipėdos r., (Jakuose, Sudmantuose, Doviluose, Gargžduose, Purmaliuose, Kalotėje, Ginduliuose, Klaipėdoje) sutarties ,,Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Jakuose ir Sudmantuose“ darbus. 2011-10-04 UAB ,,Hidrostatyba“ ir UAB ,,Klaipėdos komprojektas“ sudarė projektavimo darbų sutartį. 2014-07-17 suraÅ¡ytas statybos užbaigimo aktas. 2014-08-04 suraÅ¡yta perėmimo pažyma Nr. KL-JS-PP-001, kurioje nurodyta, kad užsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ už 15 323 999,42 Lt be PVM priėmė iÅ¡ UAB ,,Hidrostatyba“ vandentiekio ir nuotekų statybos darbus. 2014-09-30 ekonomistė E. Ž. surašė statybos objekto rezultatų aktÄ , konstatuodama, jog galutiniai nuostoliai objekte nuo statybos pradžios yra 5 155 538 Lt. 2014-09-29 priimtas atsakovės generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 81-1 AT dėl V.

B. atleidimo iÅ¡ darbo, kadangi jis Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, vadovaujantis LR DK 136 straipsnio 3 d. 2 p. ir 235 straipsnio 2 d. 7 p. 2014-11-25 atsakovės generalinis direktorius priėmė įsakymÄ Nr. 94-1 AT dėl M. K. atleidimo iÅ¡ darbo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, vadovaudamasis LR DK 136 straipsnio 3 d. 2 p. ir 235 straipsnio 2 d. 7 p.Dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimoApeliantas V. B. apeliaciniu skundu teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog apelianto veiksmuose atliekant darbo funkcijas yra bendrovės turto iÅ¡Å¡vaistymo požymių.

Apeliantas M. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad apeliantas savo veiksmais atlikdamas darbo funkcijas Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę ir Å¡is pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, t. y. bendrovės turto iÅ¡Å¡vaistymas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje esančias faktines aplinkybes, vadovaudamasis byloje pateiktais duomenimis, kad ieÅ¡kovai V. B. ir M. K. nagrinėjamu laikotarpiu pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinti su VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties sÄ lygomis, Darbų vykdytojo ir meistro pareiginiais nuostatais.

V. B. papildomai buvo supažindintas su Darbo tvarkos taisyklėmis, Statybos vadovo pareiginiais nuostatais. V. B. buvo įgijęs aukÅ¡tÄ jį universitetinį inžinerinį iÅ¡silavinimÄ . IeÅ¡kovas V. B. buvo tinkamai apmokytas atlikti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio techninės priežiÅ«ros vadovo funkcijas. Bendrovėje iÅ¡dirbo 20 metų, drausminių nuobaudų neturėjo, anksčiau ne kartÄ buvo skatintas. Bendrovėje nuo 2012-02-01 užėmė statybos direktoriaus pareigas. Pagal statusÄ bendrovėje buvo antras žmogus po generalinio direktoriaus.

Bendrovė jam mokėjo vienÄ didžiausių atlyginimų. Papildomai buvo aprÅ«pintas reikalingomis darbo priemonėmis. M. K. įgijo ypatingo statinio statybos vadovo kvalifikacijÄ . Todėl įvertinus tas aplinkybes, kad Å¡ie darbuotojai ilgÄ laikÄ dirbo pas atsakovę, nuo 2012 metų V. B. ėjo bendrovės statybos direktoriaus pareigas, o M. K. – statinio vadovo, buvo apmokyti, suteikta kvalifikacija atlikti jiems pavestus darbus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, tiek V. B., tiek M. K. buvo tinkamai apmokyti ir privalėjo suvokti savo veiksmų pasekmės bendrovės turtui.Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytÄ nusižengimÄ darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015).

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino statybos objekto specifikos, to, kad darbų kaina kito, kadangi atsirado nenumatytų papildomų darbų, iÅ¡ryÅ¡kėjus sudarytos Rangos sutarties trÅ«kumams.Nagrinėjamoje byloje matyti, kad ieÅ¡kovai buvo atleisti iÅ¡ darbo, kadangi dėl ieÅ¡kovų veiksmų atsakovė – bendrovė patyrė 5 155 538 Lt nuostolių. Atsakovė kaip vienÄ iÅ¡ pagrindų nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovais nurodė tai, kad Å¡ie darbuotojai, bÅ«dami atsakingi už pinigų srautų skirstymÄ statybos objekte, neinformavo bendrovės valdybos apie papildomai panaudotÄ pinigų sumÄ statybos objektui užbaigti.

Objekto planinių iÅ¡laidų normatyvai patvirtina, kad statybos objekto sutarties kaina be PVM buvo numatyta 15 133 282,00 Lt. Su planinių iÅ¡laidų normatyvais pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinti ieÅ¡kovai M. K. ir V. B.. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad Å¡iuos normatyvus iÅ¡analizavo ir suderino M. K., o statybos direktorius V. B. Å¡iuos normatyvus patvirtino. Taigi ieÅ¡kovai buvo detaliai susipažinę su sutartimi, techniniu projektu, objekto statybos dokumentais bei turėjo žinoti realiÄ ir faktinę statybos situacijÄ , buvo pagal normatyvus susiję su kainos derinimu ir patvirtinimu.

Pažymėtina, kad Rangos sutarties kaina yra viena iÅ¡ esminių rangos sutarties sÄ lygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad rangos sutarties Å¡alys pagal sutarčių laisvės principÄ yra laisvos pačios nustatyti individualiÄ kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarkÄ ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 straipsnis). Jos Å¡iuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar jÄ vykdydamos. Jei Å¡alys aiÅ¡kiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios Å¡iuos klausimus, netaikytinos.

Jei Å¡alys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek Å¡alys konkretaus klausimo atskirai neaptarė. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Jei vykdant rangos sutartį paaiÅ¡kėja, kad bÅ«tina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainÄ , sutartyje nustatytÄ darbų kainÄ galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali bÅ«ti tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad objekto planinių iÅ¡laidų normatyvai patvirtina, kad viso statybos objekto kontrakto kaina be PVM buvo numatyta 15 133 282 Lt. Rangos sutarties Nr. 2011/SUT.03-31 (toliau tekste – Rangos sutartis) 8 punktas numato, kad sudarytos Rangos sutarties sÄ lygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali bÅ«ti keičiamos, iÅ¡skyrus tokias pirkimo sutarties sÄ lygas, kurias pakeitus nebÅ«tų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai, ir tokiems pirkimo sutarties sÄ lygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

IeÅ¡kovams vadovaujant ir atlikus 30–40 procentų darbų jau buvo panaudota 10 mln. Lt, nors Å¡iems darbams buvo skirta tik 5 mln. Lt. Å iuo atveju ieÅ¡kovai, kaip rangos darbus vykdantys ir prižiÅ«rintys asmenys, disponuojantys statybos objekto lėšomis, žinodami, kad vykdomo objekto iÅ¡laidos bus didesnės nei numatytos objekto planinių iÅ¡laidų normatyvuose, galėjo sutartyje nustatytÄ darbų kainÄ keisti prievolės vykdymo metu (CK 6.653 str. 4 d.), tačiau to nepadarė. Esant rangos sutarties Å¡alių sutikimui, Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste – VPÄ®) 56 straipsnio 4 dalies 1 punktas taip pat numato galimybę pirkti papildomus darbus su tam tikromis iÅ¡keltomis sÄ lygomis, t. y. vykdant vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras.

Å ioje VPÄ® normoje įtvirtinta, kad neskelbiamų derybų bÅ«du gali bÅ«ti perkami darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiÅ¡kėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurios nebuvo įraÅ¡ytos į pradinį projektÄ ar sudarytÄ pirkimo sutartį ir kurių techniÅ¡kai ar ekonomiÅ¡kai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali bÅ«ti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra bÅ«tinai reikalingi jai užbaigti.

Tokia papildomų darbų ar paslaugų pirkimo sutartis gali bÅ«ti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi virÅ¡yti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės. Byloje nėra duomenų, kad Rangos sutartimi sutartÄ kainÄ bÅ«tų bandyta keisti ar diskutuoti dėl padidėjusių darbų kaÅ¡tų sutarties vykdymo laikotarpiu, ieÅ¡kovai nepateikė nė vieno tarnybinio praneÅ¡imo, kuriuo bendrovė bÅ«tų informuota apie gerokai virÅ¡ijančiÄ Rangos sutartyje nesutartÄ objekto statybos kainÄ .

Apie nenumatytas iÅ¡laidas nebuvo įspėti rangos sutartį vykdančios bendrovės generalinis direktorius ar bendrovės valdyba, taip pat ir darbų užsakovė nebuvo įspėta apie atliekamų darbų nuostolingumÄ . Ir patys ieÅ¡kovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad raÅ¡tiÅ¡kai apie didesnių piniginių lėšų, nei numatyta, naudojimÄ generalinio direktoriaus ar įmonės valdybos neinformavo. Apeliantai nurodo, kad Rangos sutarties įvykdymo terminas buvo perkeltas net tris kartus. Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad kaskart pakeitus darbų atlikimo terminÄ Rangos sutartyje numatyta kaina nekito.

Atsižvelgus į tai, kad Rangos sutartyje buvo sutarta konkreti kaina, už kuriÄ turi bÅ«ti atlikti darbai, ieÅ¡kovai privalėjo įspėti bendrovės generalinį direktorių ar jos valdybÄ apie padidėjusias atliekamų darbų iÅ¡laidas ir gauti leidimÄ iÅ¡ minėtų asmenų tÄ kainÄ padidinti, kadangi Rangos sutarties kaina gali bÅ«ti keičiama tik iÅ¡imtiniais atvejais. Tuo atveju, jei sutartyje kaina nėra keičiama sutarties vykdymo laikotarpiu, Å¡alys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečiÄ kainÄ , privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius.

Taigi Å¡iuo atveju, padidinus darbų kainÄ 5,1 mln. litų, bendrovė patyrė nuostolių, ieÅ¡kovai, kaip pagal darbo sutartį darbus prižiÅ«rintys, vykdantys, koordinuojantys, disponuojantys skirtomis statybos objektui lėšomis asmenys, yra atsakingi už sutarties sÄ lygų pažeidimÄ . Teismo posėdžio metu, pats ieÅ¡kovas V. B. sutinka su patirtais nuostoliais iÅ¡ dalies, tačiau nurodė, kad nuostoliai yra mažesni nei 5 mln. litų. Taip pat iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovai negali nurodyti tiksliai, kokius darbus atliekant buvo papildomai investuoti 5 mln. lt.

Abu apeliantai nurodo, kad vadovybei buvo teikiamos kasmėnesinės ataskaitos, kurias ruošdavo M. K., o V. B. jas tikrindavo ir patvirtindavo, šios buvo tvirtinamos generalinio direktoriaus, todėl iš pateiktų darbų ataskaitų buvo matyti atlikti darbai, jų rezultatai bei gresiantys nuostoliai. Įvertinus pateiktas ataskaitas bei vadovaujantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, konstatuota, kad šiose ataskaitose atsispindi gaunamų pajamų prognozė, o ne gaunamos pajamos, kadangi statybos darbai buvo atliekami pirmiau, nei jie būdavo įskaitomi ir už juos užsakovas pervesdavo pinigus.

IÅ¡laidos už atliktus statybos darbus bÅ«davo padengiamos per 3–4 mėnesius, todėl mėnesinės įvykdytų darbų ataskaitos-prognozės realios finansinės padėties neatspindėdavo. IÅ¡ byloje pateiktų ataskaitų matyti, kad bendrovė jau 2013 metų vasarÄ turėjo daugiau nei 1 mln. litų nuostolių, tačiau iÅ¡ byloje pateiktos 2013-08-30 Valdybos posėdžio protokolo Nr. 13-08-30/14 matyti, kad atsakovas V. B. nurodė, kad rugpjūčio mėnesį užaktavus darbus, bus užaktuota 10 mln. iÅ¡ 16 mln. litų.

Tada dar bus likę 33 procentai neužaktuotų pinigų ir 22 procentai neužaktuotų darbų. Taigi iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad bendrovės valdyba domėjosi finansinė statybos objekto padėtimi, analizavo pateiktas ataskaitas ir davė užklausimus atsakovui V. B., kuris patikino, kad bendri atliktų darbų balansas yra teigiamas ir jokių nuostolių nenumatyti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines aplinkybes byloje, mėnesinėse įvykdytų darbų ataskaitose-prognozėse už 2014 m. sausio–balandžio mėnesį eilutėje ,,faktas nuo statybos pradžios“ nurodyti nuostoliai 1 880 069 Lt, kai 2014 m. gegužės mėnesio ataskaitoje eilutėje ,,faktas nuo statybos pradžios“ nurodyti nuostoliai 4 923 209 Lt.

IeÅ¡kovai nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde nepateikė duomenų, kaip atsirado 3 mln. nuostolis per tokį trumpÄ kelių mėnesių laikotarpį, ir nepateikė paaiÅ¡kinimų, kodėl Å¡ie nuostoliai nebuvo pažymėti ankstesnėse įvykdytų darbų ataskaitose-prognozėse. Apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimÄ prie Å¡iurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobÅ«dį, darbuotojo kaltės formÄ , turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015), ir esant kai yra bÅ«tinoms drausminės atsakomybės sÄ lygoms: konkretiems darbuotojo neteisėtiems veiksmams arba neveikimui, žalingiems padariniams, priežastiniam darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryÅ¡iui, darbuotojo kaltei (DK 136 str. 3 d. 2 p., 4 d., 237 str. 1 d. 3 p.).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tokias bylos aplinkybes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors apeliantas V. B. nebuvo supažindintas su Statybos direktoriaus pareiginiais nuostatais, o apeliantas M. K. nebuvo supažindintas su Statybos vadovo pareigybiniais nuostatais, tačiau egzistuojančių lokalių teisės aktų neiÅ¡samumas nelaikytinas aplinkybe, eliminuojančia darbuotojo atsakomybę, nes darbuotojo pareiga dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, tausoti darbdavio turtÄ nustatyta DK 228 straipsnyje, o sudaryta darbo sutartis įpareigoja darbuotojÄ bÅ«ti lojaliam.

Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iÅ¡ esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimÄ darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2013). IeÅ¡kovai buvo kompetentingi, reikiamas kvalifikacijas savo einamoms pareigoms ilgametę darbo patirtį bendrovėje turintys asmenys, supažindinti su reikiamomis darbo drausmės taisyklėmis, įsipareigoję atlyginti materialinę žalÄ bendrovės turtui.

Taip pat įvertinus ieškovų elgesį disponuojant bendrovės lėšomis, t. y. kad ieškovai neinformavo bendrovės generalinio direktoriaus ir valdybos apie gresiančius nuostolius, nenurodydami realios finansinės padėties, tai, kad ieškovai negali paaiškinti, kokie konkretūs vykdomi darbai lėmė bendrovės patirtus daugiau nei 5 mln. Lt nuostolius, darytina išvada, kad ieškovai pažeidė darbo drausmę, savavališkai disponuodami įmonės lėšomis pažeidė Rangos sutartį.

Pažymėtina, kad Rangos sutartis nustatė konkrečiÄ visų atliktų darbų kainÄ , o sutarties keitimÄ numatė tik iÅ¡imtiniais atvejais. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, darbuotojams, atliekantiems darbo funkcijas, susijusias su materialinių vertybių apskaita, taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo, taip pat drausminės atsakomybės reikalavimai. Taigi tai, kad rangos darbus vykdantys, prižiÅ«rintys, koordinuojantys asmenys savavaliÅ¡kai, nepasitarę su rangos darbus atliekančios bendrovės generaliniu direktoriumi ir jos valdyba, atliko papildomus darbus už žymiai didesnę kainÄ , nei ji buvo nustatyta, sÄ lygojo bendrovės didžiulius nuostolius, todėl konstatuotina, kad Å¡ie darbuotojai Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę.Dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo kvalifikacijosDK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo apibrėžtis.

DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose iÅ¡vardyti darbo pareigų pažeidimai yra laikomi Å¡iurkščiais. Be Å¡ių, pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ Å¡iurkščiais darbo pareigų pažeidimais gali bÅ«ti laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiamos darbo pareigos ar darbo tvarka, tačiau nėra iÅ¡samiai nustatyta, kuo tai pasireiÅ¡kia. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kas laikoma Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme.

Å iurkščiais pažeidimais gali bÅ«ti laikomi ir sÄ raÅ¡e nenurodyti atvejai, todėl dėl konkretaus pažeidimo pobÅ«džio sprendžia darbdavys. Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytÄ nusižengimÄ darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014-09-29 UAB ,,Hidrostatyba“ generalinis direktorius A. Ž. priėmė įsakymÄ Nr. 81-1 AT, kuriuo statybos direktorių V. B. atleido iÅ¡ užimamų pareigų, vadovaudamasis DK 136 str. 3 d. 2 p., t. y. darbo sutartis nutraukta be įspėjimo, darbuotojui vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas, ir DK 235 str. 2 d. 7 p. dėl veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. AnalogiÅ¡kas įsakymas Nr. 94-1 AT dėl ieÅ¡kovo M.

K. buvo priimtas 2014-11-25. Papildomai nurodyta, kad M. K. netinkamai ir neatsakingai vykdė statinio statybos vadovo darbo pareigas, nustatytas STR 1.08.02:2002 ,,Statybos darbai“ XIV skyriuje, kitų teisės aktų reikalavimuose, generalinio direktoriaus įsakymuose, darbų vykdytojo pareiginių nuostatų 2.1, 2.4 p., ir taip Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, dėl ko buvo iÅ¡vaistytas didelės vertės bendrovės turtas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, priimdama sprendimÄ atleisti V.

B. ir M. K. iš darbo ir taikydama atleidimo procedūras, įvykdė visus nurodytų teisės normų reikalavimus ir todėl nepadarė nei darbo drausmės pažeidimo nustatymo tvarkos, nei nuobaudos paskyrimo procedūrų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, konstatavo, kad ieškovai, pažeisdami objekto planinių išlaidų normatyvus, neteisėtai panaudojo 5,1 mln. litų daugiau, nei buvo numatyta, tai bendrovei nulėmė 5,1 mln. litų nuostolius, todėl tokioje ieškovų veikoje nustatė iššvaistymo požymių.

Tačiau pažymėtina, kad siekiant kvalifikuoti Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , turi bÅ«ti nustatytos asmeninės paskatos, naudos sau pasisavinant ar neatsakingai valdant bendrovės turtÄ požymiai. Nagrinėjamu atveju darbuotojai pažeidė Rangos sutarties esminę sÄ lygÄ â€“ nustatytos kainos dydį bei atliko papildomus darbus savavaliÅ¡kai, neįspėję bendrovės generalinio direktoriaus ar valdybos bei užsakovo. Tačiau byloje nepateikta įrodymų, todėl nenustatyta, kad ieÅ¡kovai turėjo kokių nors asmeninių paskatų, kitokių nesÄ Å¾iningų tikslų tam, kad konstatuoti darbuotojų Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ iÅ¡Å¡vaisčius darbdavio turtÄ .

Siekiant kvalifikuoti Å¡iurkÅ¡tų daro pareigų pažeidimÄ 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu reikia papildomai nustatyti darbuotojo valiÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , taigi Å¡iuo atveju nepakanka konstatuoti darbo pareigų pažeidimo atsakovės nurodytu atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

Teisėjų kolegijai įvertinus tai, kad ieÅ¡kovai savo savavaliÅ¡ku elgesiu pažeidė Rangos sutarties sÄ lygas, dėl ko bendrovė patyrė daugiau nei 5 mln. litų nuostolių bei visiÅ¡kai prarado pasitikėjimÄ ieÅ¡kovais kaip darbuotojais, padarė Å¡iukÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , tačiau Å¡iuose ieÅ¡kovų veiksmuose nenustačius asmeninių paskatų siekiant iÅ¡Å¡vaistyti bendrovės turtÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ LRDK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme, t. y.

Å¡iurkščiai pažeidė darbo pereigas kitais nusižengimais, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo, apsiribojo atsakovės iÅ¡leistų įsakymų atleisti ieÅ¡kovus už Å¡iukÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ pagal 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ dėl bendrovės turto iÅ¡Å¡vaistymo aplinkybių nustatymu, jų vertinimu bei kvalifikavimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , tačiau neanalizavo kitų bÅ«tinų aplinkybių, susijusių su subjektyvia ieÅ¡kovų valia pasisavinti bendrovės turtÄ , todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino darbo teisės normas, reglamentuojančias Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ bei darbo sutarties Å¡iuo pagrindu nutraukimÄ , ir netaikė kasacinio teismo praktikos, aiÅ¡kindamas Å¡ias darbo teisės normas, todėl ieÅ¡kovai pagrįstai atleisti dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų drausmės pažeidimo pagal 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ .Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nevisiÅ¡kai tinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ sprendimÄ Å¡ioje byloje, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantų nurodytų apeliacinių skundų argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovų už atsiliepimo į ieÅ¡kovų apeliacinius skundus parengimÄ . Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovų apeliaciniai skundai yra atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, yra pagrindas priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.Atsakovė pateikė atliktų darbų ataskaitÄ iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Atsakovė nurodo, kad patyrė 1 051,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į ieÅ¡kovų apeliacinius skundus parengimÄ bei 306,61 Eur už atsakovės atstovavimÄ 2015-09-23 Klaipėdos apygardos teismo posėdyje. Duomenys apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra pagrindas jas priteisti.

Taigi atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai priteistina po 678,93 Eur (1 357,86 Eur / 2) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ , konstatuojant, kad ieÅ¡kovai V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) atleisti iÅ¡ darbo pagal LRDK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ .             Priteisti iÅ¡ atsakovei UAB „Hidrostatyba“, j. a. k. 163281914, adresas Gamyklos g. 4, Gargždai, iÅ¡ ieÅ¡kovų V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai po 678,93 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė             Alona Romanovienė Kolegijos teisėjai             Raimonda Andrulienė              Alvydas Žerlauskas