52d43533-2b40-4e6d-81e3-79f2c5bb94b8 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-192-796/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03054-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.10; 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 2.6.1.3.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.19.4; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal patikslintÄ ieÅ¡kovės E. J. ieÅ¡kinį atsakovui R.

Č. dėl skolos, neturtinės žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė E. J. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. Č. 4 152,29 Eur skolÄ , 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo skola susidarė dėl ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų laidojant ieÅ¡kovės ir atsakovo tėvus, taip pat iÅ¡laikant ieÅ¡kovės ir atsakovo po 1/2 dalį iÅ¡ tėvų paveldėtÄ namÄ , kadangi Å¡is yra Å¡ildomas akmens anglimi, kuriÄ ieÅ¡kovė perka iÅ¡ savo lėšų. Neturtinė žala ieÅ¡kovei kilo dėl atsakovo žeminančio elgesio, kuris ieÅ¡kovei sukeldavo didelių iÅ¡gyvenimų, emocinį stresÄ , moralinį pažeminimÄ , tai iÅ¡provokavo sunkiÄ ieÅ¡kovės ligÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės E. J. 1 940 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui R. Č.. Teismo sprendimo motyvai: 3.1. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji palaidojo Å¡alių tėvus už savo asmenines lėšas. Teismas įvertino, kad ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog tėvų laidotuvėms panaudojo savo asmenines lėšas, tiek savo santaupas, tiek ir sÅ«naus bei marčios paskolintas lėšas, tačiau negalėjo patvirtinti konkrečiai, kiek ir kam panaudojo skolintus pinigus.

Teismas, įvertinęs atsakovo ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, vertino, kad tikėtina, jog Å¡alių tėvai buvo sukaupę santaupų, kurias buvo skyrę savo laidotuvėms. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teiginius, jog Å¡alių tėvai atidavė visas santaupas atsakovui. Teismo vertinimu, vien tai, kad į bylÄ pateikti laidojimo ir maitinimo paslaugų kvitai, neįrodo fakto, jog ieÅ¡kovė mokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, ir nepaneigia fakto, kad Å¡alių tėvÄ palaidojo jį pergyvenusi sutuoktinė iÅ¡ savo sutaupytų lėšų.

Teismas konstatavo, kad į bylÄ pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog už Å¡alių tėvų laidotuves ieÅ¡kovė mokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, todėl ieÅ¡kinio dalį dėl laidotuvių iÅ¡laidų priteisimo atmetė. 3.2. Teismas taip pat nustatė, kad teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei atsirado nuo to momento, kai atsakovui buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovas paveldėjimo pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) liudijimų pagrindais lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) įgijo namÄ su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė objektyviai negalėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio atsakovui iÅ¡ karto po laidotuvių, t. y. atsakovui dar nepriėmus palikimo po palikėjų mirties. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė reikalavimus dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo tėvo atveju galėjo reikÅ¡ti ne vėliau nei (duomenys neskelbtini), o motinos atveju – (duomenys neskelbtini), tačiau juos pareiÅ¡kė tik 2020 m. balandžio 29 d. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės pozicijÄ , teismas pažymėjo, kad jau per tėvų laidotuves ieÅ¡kovei buvo žinoma apie atsakovo atsisakymÄ prisidėti prie laidojimo iÅ¡laidų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo teismas atmetė ir dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. 3.3.

Teismas nustatė, kad po palikėjų mirties ieškovė ir atsakovas paveldėjo po 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė ir atsakovas yra turto dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje savininkai. Konstatuota, kad reikalavimas atsakovui sumokėti 1/2 dalį išlaidų, ieškovės sumokėtų už akmens anglį, yra nepagrįstas, nes byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovui priklausanti dalis buvo šildoma taip pat intensyviai kaip ir jos patalpos.

IÅ¡Â 2021 m. gruodžio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 1 d. konstatuota aplinkybė, jog radiatoriai yra Å¡alti, konstatuota ir tai, kad patalpų vidaus bÅ«klė patvirtina, jog patalpos buvo neÅ¡ildomos ilgÄ laikÄ , atplyšę tapetai, pelėsis, o nuo namo iÅ¡orės sienos pirmame aukÅ¡te, kuriame esančios patalpos priklauso atsakovui, atÅ¡okęs tinkas. Teismas įvertino, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė sistemingai, nuolat trukdė atsakovui patekti į paveldėto namo dalį ir ja naudotis.

Byloje nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pasiÅ«liusi atsakovui susitarti dėl iÅ¡laidų už namo Å¡ildymÄ pasidalijimo. Teismas įvertino tai, kad santykiai tarp Å¡alių yra itin įtempti ir konfliktiÅ¡ki, po tėvų laidotuvių ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad ji gyvens paveldėto namo dalyje, todėl, teismo vertinimu, ji turėjo pasirÅ«pinti ir ekonomiÅ¡ka namo Å¡ildymo sistema, kuri Å¡ildytų tik jai nuosavybės teise priklausančiÄ namo dalį. 3.4. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausančios namo dalies Å¡ildymui akmens anglimis ieÅ¡kovė iÅ¡leido 3 112,39 Eur (6 224,78 Eur / 2).

Teismas vertino, kad Å¡ios reikalavimo dalies nepagrįstumÄ patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovo į namÄ ieÅ¡kovė sistemingai neįsileidžia. Teismo vertinimu, kadangi atsakovas negyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), jam sudaromos kliÅ«tys patekti į nuosavybės teise priklausančiÄ namo dalį, todėl reikalavimas atsakovui mokėti už namo Å¡ildymÄ neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų ir yra nepagrįstas bei neįrodytas. 3.5.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ , medicinos iÅ¡raÅ¡Ä , nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų, nenustatė jokių aplinkybių, kurias bÅ«tų galima susieti su įstatyme įtvirtintu neturtinės žalos atlyginimo pagrindu, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atmetė. Teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį Å¡iam reikalavimui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė E. J. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: 4.1. IeÅ¡kovė nurodo, kad tėvų vienintelis pragyvenimo Å¡altinis buvo gaunama pensija, todėl jie neturėjo santaupų. Tėvui mirus jį ieÅ¡kovė laidojo savo lėšomis. IeÅ¡kovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jos motina gavo palikimÄ iÅ¡ savo motinos, piniginės lėšos buvo pervestos į sÄ skaitÄ banke. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas per kelis kartus iÅ¡viliojo iÅ¡ motinos pinigus, sakydamas, kad skolinasi, bet jų niekada negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovė nurodo, kad tai įrodo motinos banko kvitai apie grynųjų pinigų iÅ¡davimÄ , kuriuos, gautus iÅ¡ banko, perduodavo ieÅ¡kovei, kad žinotų, kiek brolis skolingas motinai.

Taip iÅ¡ ieÅ¡kovės motinos buvo iÅ¡vilioti jos turėti pinigai, o motinai mirus, jÄ laidojo ieÅ¡kovė savo lėšomis. 4.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės įrodymus, patvirtinančius pateiktas laidojimo iÅ¡laidas, ir nurodė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad tėvus laidojo savo lėšomis, tačiau rėmėsi atsakovo motyvais, kad tėvai turėjo santaupų, nors atsakovas nepateikė į bylÄ jokių tai patvirtinančių įrodymų. 4.3. IeÅ¡kovė dėl tėvų kapavietės sutvarkymo 2022 m. gegužės 30 d. pateikė iÅ¡samius argumentus atsikirtimuose į atsakovo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, tačiau pirmosios instancijos teismas į juos visiÅ¡kai neatsižvelgė ir jų neanalizavo. 4.4.

IeÅ¡kovė nurodo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji su atsakovu paveldėjo po 1/2 dalį, yra Å¡ildomas akmens anglimis. Krosnis kurui yra namo rÅ«syje ir negalima atjungti pirmo aukÅ¡to Å¡ildymo, yra Å¡ildomas visas namas. Minėtas aplinkybes konstatavo ir antstolis, tačiau teismas ieÅ¡kovės teikiamų įrodymų neįvertino, vadovavosi tik atsakovo pateiktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodoma, kad kai jis įėjo į namÄ , buvo Å¡alta. IeÅ¡kovė, duodama parodymus teisme, paaiÅ¡kino, jog, iÅ¡eidami į darbÄ , jie Å¡ildymÄ iÅ¡jungia, kadangi, nesant namie žmonių, Å¡ildyti krosnį atvira liepsna negalima.

FaktÄ , kad name yra centrinis Å¡ildymas, patvirtina ir pridedamas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ namų knygos. 4.5. Visus metus nuo palikimo priėmimo ieÅ¡kovė namÄ Å¡ildė viena, brolis prie kuro sÄ naudų neprisidėjo. Ä® savo namo dalį atsakovas įeidavo, nes turėjo pirmo aukÅ¡to raktus. IeÅ¡kovės teigimu, aplinkybę, kad atsakovas į namo dalį ateidavo, patvirtina tai, jog po vieno jo apsilankymo iÅ¡ antrame aukÅ¡te esančio ieÅ¡kovės miegamojo spintos dingo juvelyriniai dirbiniai, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Po kito atsakovo vizito dingo Å¡eimos santaupos, dėl to taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis Å¡iuo metu sustabdytas, tačiau nenutrauktas. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. 4.6. IeÅ¡kovės nurodo, kad sprendimo rezoliucinėje nurodyta, jog sprendimÄ teismas priima vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktu, nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio niekada neatsisakė. IeÅ¡kovės vertinimu, Å¡i aplinkybė turėtų bÅ«ti vertinama kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

5. Atsiliepimu atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės E. J. 2022 m. gruodžio 6 d. apeliacinį skundÄ atmesti; nepriimti su apeliaciniu skundu pridėtus naujus įrodymus; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: 5.1. IeÅ¡kovės teiginiai, jog tėvų vienintelis pragyvenimo Å¡altinis buvo tik gaunama pensija ir juos abu ieÅ¡kovė laidojo savo asmeninėmis lėšomis, deklaratyvÅ«s, nepatvirtinti jokiais įrodymais. IeÅ¡kovė abiejų tėvų laidojimo atvejais nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų sumokėjusi kokias nors sumas už laidotuves ir tai dariusi iÅ¡ savo asmeninių lėšų.

Tai, kad ieÅ¡kovė tėvo laidotuvių organizatorės motinos A. Č., kuri tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, pavedimu nuvyko užsakyti tam tikrų laidojimo paslaugų ir ieÅ¡kovės vardu buvo iÅ¡raÅ¡ytos dvi sÄ skaitos, ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo laidojimo iÅ¡laidas neįrodo ir nepaneigia fakto, jog Å¡alių tėvÄ palaidojo jį pergyvenusi sutuoktinė (Å¡alių motina). Be to, ieÅ¡kovės pateikti laidojimo paslaugų užsakymo lapai neatitinka įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo, kadangi negalima patikrintų jų Å¡altinio, autoriaus. 5.2.

Atsakovo vertinimu, tai, kad ieškovė nė vienu atveju nesikreipė nei dėl laidojimo pašalpos, nei dėl mirusiojo pensijos gavimo, patvirtina, jog ieškovė nebuvo laidojantis asmuo ir kad lėšų laidotuvėms pakako, t. y. patvirtina atsakovo teiginius, kad šalių tėvai buvo palaidoti iš pačių tėvų santaupų. Ieškovė viso proceso metu su savo sutuoktiniu skirtingai pasakojo apie laidojimo lėšų kilmę, buvo ypatingai nenuoseklūs, ieškovės pozicija, iš kokių lėšų buvo palaidoti tėvai, nuolat kito, dėl to tokie paaiškinimai negali būti laikomi net tikėtinai patikimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. 5.3.

Teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo atmetė ne tik dėl to, kad jis neįrodytas, tačiau ir dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu net neginčija taikyto ieÅ¡kinio senaties praleidimo instituto, todėl vien dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo dalies dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo. 5.4. Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovės pateikti nauji įrodymai neturi ryÅ¡io su bylos nagrinėjimo dalyku. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė kilo tik dabar.

Atsakovo vertinimu, apeliantės praÅ¡ymas pridėti naujus įrodymus yra neteisėtas, todėl praÅ¡o juos atsisakyti priimti. 5.5. IeÅ¡kovė apie atsakovui priklausančių patalpų Å¡ildymÄ , kuro užsakymÄ , apmokėjimÄ ir kita privalėjo atsakovui kaip įmanoma greičiau praneÅ¡ti ir pateikti raÅ¡tu iÅ¡samiÄ gautų pajamų, iÅ¡laidų bei nuostolių ataskaitÄ , tačiau nė karto per 6 metus tai nebuvo padaryta (CK 6.229 straipsnio 3 dalis). Atsakovas ieÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę apie neva Å¡ildytas jam priklausančias patalpas sužinojo tik iÅ¡ ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje.

Atsakovas to pats negalėjo žinoti ir dėl to, kad dėl ilgalaikių, piktybinių ir aktyvių ieÅ¡kovės ir jos Å¡eimos veiksmų negalėjo patekti į atsakovui priklausančias patalpas. Atsakovas nuo 2015 metų iki Å¡iol negali patekti į jam teisėtai priklausančias patalpas, jomis dėl ieÅ¡kovės kaltės ir didelio pasiprieÅ¡inimo negalėjo naudotis iki 2021 m. gruodžio 1 d. Atvykęs 2022 metų sausio mėnesį atsakovas vėl nebegalėjo patekti į savo nuosavybę, nes ieÅ¡kovės Å¡eima pakeitė durų spynÄ . 5.6.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad įgytÄ anglį panaudojo bÅ«tent atsakovui teisiÅ¡kai priklausančioms patalpoms Å¡ildyti. IeÅ¡kovė nepagrindė, kodėl atsakovo nenaudojamas, bet teisiÅ¡kai jam priklausančias patalpas Å¡ildė taip pat intensyviai kaip ir savo. IeÅ¡kovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad faktiÅ¡kai kada nors Å¡ildė atsakovui priklausančias patalpas. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad iÅ¡einant į darbÄ Å¡ildymas atjungiamas, atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovė kÅ«rena ne atvirÄ krosnį, o kietojo kuro katilÄ , pro kurį, net ir esant atvirai liepsnai, ji į iÅ¡orę nepatenka.

Be to, toks ieÅ¡kovės teiginys nepaaiÅ¡kina antstolio aptiktų pelėsių, kurie atsiranda drėgnoje vietoje ir per pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ . Atsakovo teigimu, antstolio konstatuota patalpų vidaus bÅ«klė patvirtina, kad patalpos ilgÄ laikÄ neÅ¡ildytos. 5.7. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovės teiginiai, kad atjungti pirmo aukÅ¡to patalpų, kurios priklauso atsakovui, Å¡ildymo neįmanoma, todėl esÄ ieÅ¡kovė turi Å¡ildyti ir atsakovo patalpas, yra pramanyti. Apeliantė Å¡io teiginio įrodymu nepagrįstai laiko antstolio M.

M. 2022 m. rugpjūčio 24 d. atliktÄ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kadangi antstoliui nebuvo suformuota užduotis nustatyti, ar galimas atskiras vien tik antro aukÅ¡to Å¡ildymas, todėl nebuvo nei įjungtas Å¡ildymas, žiÅ«rėta, kokie vamzdžiai Å¡yla, neužfiksuotos visos centrinės magistralės Å¡ildymo vandens sklendės, nebandyta nustatyti, kokios vamzdžių atÅ¡akos Å¡iomis sklendėmis valdomos ir pan. Atsakovui žinoma, kad atskira vandens sklende valdomas Å¡ildymas pirmame aukÅ¡te.

Atsakovo teigimu, jam buvo nuolat trukdoma pateikti į jam priklausančias patalpas Å¡ildymo faktui paneigti, ieÅ¡kovė savo sÄ moningais veiksmais trukdė gauti ir slėpė Å¡iuos įrodymus, todėl ieÅ¡kovė neturi jokios teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ . 5.8. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovės argumentas, kad yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

7. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė bÅ«tinybės skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina iÅ¡vada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų 8. IeÅ¡kovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo atmestinai, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikta nuoroda, jog teismas priima sprendimÄ vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 4 punktu. IeÅ¡kovės vertinimu, tai turėtų bÅ«ti vertinama kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio niekada neatsisakė.

9. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, jeigu minėtos įstatymo nuostatos 1 ir 2 punktuose nurodytomis aplinkybėmis grindžiamas konkrečių asmenų apeliacinis skundas. Apeliantė nenurodo, kuriuo iš CPK 329 straipsnio 2 dalyse nurodytų pagrindų remiasi, teigdama, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantė negrindžia savo apeliacinio skundo CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais. Teisėjų kolegija ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo atmeta kaip nepagrįstus.

10. Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant teisės normas, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas priima sprendimÄ , be kitų teisės normų, nurodyta ir CPK 293 straipsnio 4 punkto nuostata. Å i teisės norma reglamentuoja bylos nutraukimo pagrindÄ , kai ieÅ¡kovas atsisakė ieÅ¡kinio ir atsisakymÄ teismas priėmė. Svarbu įvertinti tai, kad nors pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas, tačiau nagrinėjamu atveju teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nėra pateikta teismo iÅ¡vada ir nėra nuspręsta bylos nutraukimo klausimu CPK 293 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu (CPK 270 straipsnio 5 dalis).

Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės akcentuojamos įstatymo nuostatos nurodymas vertintinas kaip raÅ¡ymo apsirikimas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl naujų įrodymų 11. IeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus – banko kvitų dėl grynųjų pinigų iÅ¡davimo kopijas, paveldėtojo pinigų pervedimo etapų iÅ¡raÅ¡Ä , praneÅ¡imus apie ikiteisminio tyrimo sustabdymÄ , iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ namų knygos.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas, pasisakydamas dėl Å¡io praÅ¡ymo, nurodo, kad dokumentus ieÅ¡kovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, dėl to praÅ¡o netenkinti praÅ¡ymo dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos.

12. Akcentuotina, kad įrodymai byloje gali bÅ«ti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus turi bÅ«ti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybę.

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡tyrimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 37 punktÄ ;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 43 punktÄ ). Teismų praktikoje dėl ribojimo apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus iÅ¡lygų iÅ¡aiÅ¡kinta tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑130‑611/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237‑684/2019 33 punktÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑24‑378/2022 41 punktÄ ).

14. Susipažinus su ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktais dokumentais, įvertinus teikiamų dokumentų sudarymo datas, šalių pozicijas pirmosios instancijos teisme dėl ieškinio reikalavimų, darytina išvada, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nenurodė priežasčių, lėmusių vėlesnio įrodymų pateikimo būtinybę. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, atsisako priimti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus ir jų nevertina.

Dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo 15. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo. Å iÄ apeliacinio skundo dalį ieÅ¡kovė grindžia argumentais dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo Å¡alims, taip pat netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo. Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovė tėvus laidojo savo lėšomis.

16. Vertinant ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl laidojimo išlaidų priteisimo svarbu įvertinti ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šio ieškinio reikalavimo iš esmės, tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl laidojimo išlaidų priteisimo atmestinas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

17. Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 9 dalis (iki 2022 m. sausio 1 d. buvusi CK 1.125 straipsnio 8 dalis) numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimui atlyginti laidojimo išlaidas, kaip įpėdinio kreditoriaus reikalavimui atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo, pareikšti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimų pagrindais įgijo nuosavybės teisę į, be kita ko, dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį atsakovui pareiÅ¡kė 2020 m. balandžio 29 d., t. y. gerokai paleidusi trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje pareiÅ¡kė paÅ¡ymÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimui dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

18. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieÅ¡kovės nesutikimo, jog yra suėjęs senaties terminas, argumentus. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nenurodo argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo, nepagrįstumo. Apeliantė nenurodo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog yra pagrindas Å¡iam ieÅ¡kinio reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, netinkamai ir (ar) nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes, ieÅ¡kinio senaties termino pradžios laikÄ ar ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo.

Apeliantė nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į senaties termino praleidimo trukmę, apeliantės elgesį senaties termino eigos metu ir suėjus Å¡iam terminui, kuriuos įvertino ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

19. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑460-915/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019).

Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismo tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jo neatnaujina, ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑317/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑460-915/2015).

20. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatytas kitas savarankiÅ¡kas pagrindas (praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ) atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Å ių pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų apeliantė apeliaciniu skundu neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamos įrodinėjimo pareigos paskirstymo Å¡alims, netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo ir apeliantės nurodymo, kad tėvus laidojo savo lėšomis, kaip neturinčių teisinės reikÅ¡mės bylos dalies dėl minėto ieÅ¡kinio reikalavimo iÅ¡nagrinėjimo rezultatui.

Dėl iÅ¡laidų už namo Å¡ildymÄ priteisimo 21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti 3 111,84 Eur iÅ¡laidų už namo Å¡ildymÄ atlyginimÄ . Apeliantė nurodo, kad nuo palikimo priėmimo ji namÄ Å¡ildė viena, atsakovas prie kuro sÄ naudų neprisidėjo. Apeliantė taip pat nurodo argumentus, kad krosnis yra namo rÅ«syje ir pirmo aukÅ¡to Å¡ildymo atjungti negalima, yra Å¡ildomas visas namas.

22. Byloje nustatyta, kad po Å¡alių tėvų mirties ieÅ¡kovė ir atsakovas paveldėjo ((duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimais) po 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), ir yra bendraturčiai. IeÅ¡kovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laidų už namo Å¡ildymÄ dalies sumÄ grindė raÅ¡ytiniais įrodymais – krovinio važtaraščiais ir kasos kvitais, pagrindžiančiais 6 224,78 Eur bendrÄ sumÄ , sudarytais laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 15 d.

23. CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ .

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡laidos bendram daiktui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti yra suprantamos kaip iÅ¡leidžiamos lėšos, kurių paskirtis – iÅ¡saugoti turtÄ nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibÅ«dina bÅ«tinumo ir protingumo kriterijai. IÅ¡laidos daiktui gali bÅ«ti pripažįstamos bÅ«tinomis, jei jos reikalingos turtui iÅ¡saugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, kuriomis iÅ¡laikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti.

Tokių iÅ¡laidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio iÅ¡laidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai iÅ¡saugoti ir iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021, 38 punktas). Svarbu pažymėti, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

24. Aplinkybė, kad Å¡ildymui naudojama krosnis yra dviejų aukÅ¡tų gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«syje, užfiksuota antstolio M. M. 2022 m. rugpjūčio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Jame taip pat nurodyta, kad nuo apžiÅ«rimo katilo iÅ¡vedžioti vamzdžiai Å¡ilumai tiekti į patalpas, nuo katilo vamzdžiai nutiesti pro perdangÄ Ä¯ namo pirmÄ aukÅ¡tÄ , name matomi įrengti radiatoriai, iÅ¡vedžioti Å¡ilumos tiekimo vamzdynai. Atsakovas byloje pateikė 2021 m. gruodžio 3 d. antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , iÅ¡ jo duomenų matyti, jog 2021 m. gruodžio 1 d. konstatuota aplinkybė, kad apžiÅ«rimose patalpose esantys radiatoriai yra Å¡alti. Apeliantė akcentuoja byloje savo duotus paaiÅ¡kinimus, jog iÅ¡eidama į darbÄ Å¡ilumÄ atjungia, nes, namie nesant žmonių, negalima Å¡ildyti krosnies atvira liepsna.

25. Pažymėtina, kad, 2022 m. rugpjūčio 24 d. antstolio M. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas sudarytas antstoliui 2022 m. rugpjūčio 24 d. vykdant E. J. praÅ¡ymÄ konstatuoti faktines aplinkybes – užfiksuoti, jog adresu (duomenys neskelbtini), name yra įrengtas kietojo kuro katilas, iÅ¡vedžiotas vamzdynas. Apeliantė iÅ¡ esmės remiasi 2022 m. rugpjūčio 24 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau jame neužfiksuota, kad buvo tikrintas Å¡ildymo sistemos veikimas, taip pat neužfiksuotos aplinkybės dėl realaus Å¡ilumos tiekimo į konkrečias patalpas.

Taigi, nors apeliantė teigia, kad negalima atjungti pirmo aukšto šildymo ir yra šildomas visas namas, tačiau ieškovės nurodomas rašytinis įrodymas objektyviai nepatvirtina, jog atsakovui priklausančios dalies šildymas negali būti atjungtas, taip pat nepatvirtina, kad minėta dalis šildoma taip pat intensyviai kaip ieškovės patalpos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies šildymui akmens anglimi ieškovė išleido pusę visų 6 224,78 Eur išlaidų sumos.

26. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nepateikta jokių duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų pasiÅ«liusi atsakovui susitarti dėl iÅ¡laidų už namo Å¡ildymÄ pasidalijimo. Å ios aplinkybės apeliantė neginčija.

27. Apeliantė akcentuoja, kad name yra bendras (centrinis) Å¡ildymas. Pastebėtina, kad apeliantė pažymi, jog visÄ laikÄ gyveno su tėvais jų name, adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomai atsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovei po tėvų laidotuvių buvo žinoma, jog ji gyvens dalyje paveldėto namo, todėl ieÅ¡kovė galėjo pasirÅ«pinti ekonomiÅ¡ka namo Å¡ildymo sistema, kuri Å¡ildytų tik jai nuosavybės teise priklausančiÄ namo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas minėtame name negyvena, ieÅ¡kovės nurodomų iÅ¡laidų Å¡ildymui bÅ«tinumas pirmiausia sietinas su ieÅ¡kovės individualiu poreikiu Å¡ildytis patalpas. Be to, nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga įvertinti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepaneigė aplinkybių, kad atsakovui nuolat trukdoma patekti į ieÅ¡kovei su atsakovu priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

28. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad į savo namo dalį atsakovas įeidavo, nes turėjo pirmo aukÅ¡to raktus. Šį teiginį apeliantė grindžia, nurodydama du atsakovo apsilankymo atvejus. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nurodyti argumentai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog ieÅ¡kovė atsakovui sistemingai trukdė patekti į paveldėto namo dalį ir ja naudotis. Tokias aplinkybes patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai byloje – 2019 m. birželio 14 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , 2020 m. gegužės 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir atsakovo 2020 m. sausio 13 d. paaiÅ¡kinimas (atsakovo savarankiÅ¡kai suraÅ¡yti parodymai prie 2020 m. sausio 13 d. įtariamojo apklausos protokolo), 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , 2021 m. gruodžio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

29. IÅ¡ 2019 m. birželio 14 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė neįleido atsakovo į jam priklausančias patalpas 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. birželio 10 d. IÅ¡ 2020 m. gegužės 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ duomenų ir atsakovo 2020 m. sausio 13 d. paaiÅ¡kinimų duomenų matyti, kad atsakovas 2020 m. sausio 3 d. negalėjo patekti į jam priklausančias namo pirmo aukÅ¡to patalpas ir nupjovė durų spynos liežuvėlį, tačiau, atsakovui atvykus 2020 m. sausio 4 d., rasta pakeista lauko durų spyna. 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ duomenimis, atsakovas kreipėsi į policijÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovė 2021 m. lapkričio 7 d. neįleido atsakovo į name jam priklausančias patalpas. 2021 m. gruodžio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis, 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovas galėjo pateikti jam priklausančias patalpas tik pakeitus durų spynas.

Šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino.

30. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė sistemingai sudaro kliÅ«tis atsakovui patekti į jam nuosavybės teise priklausančiÄ paveldėto namo dalį. Taigi nors ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti dalį jos iÅ¡laidų už namo Å¡ildymÄ , tačiau pati sÄ moningai ilgÄ laikÄ atsakovo neįleidžia į gyvenamÄ jį namÄ ir sudaro atsakovui kliÅ«tis naudotis jam nuosavybės teise priklausančia paveldėto namo dalimi. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, įrodymų byloje visumÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tesėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laidų už namo Å¡ildymÄ priteisimo nepagrįstas, neįrodytas ir prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CPK 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo 31. Skundžiamu teismo sprendimu atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nors apeliaciniu skundu reiÅ¡kiamas reikalavimas panaikinti visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, tačiau apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nenurodo konkrečių savarankiÅ¡kų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neteisėtumo ir nepagrįstumo.

32. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma, turi bÅ«ti nustatytos visos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos: neteisėti veiksmai, neturtinė žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos ryÅ¡ys, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.248 straipsniai, 6.250 straipsnis). IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų ir nenustatė bÅ«tinų sÄ lygų ir pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma.

Apeliantė nenurodo argumentų dėl netinkamo materialinės ar procesinės teisės normų aiÅ¡kinimo ar taikymo, priimant Å¡iÄ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi byloje esančių įrodymų visumÄ , nenustatė pagrindo padaryti prieÅ¡ingais iÅ¡vadas, nei padarytos skundžiamame teismo sprendime, dėl to sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų plačiau nekartoja (CPK 185 straipsnis). Dėl bylos procesinės baigties 33. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , dėl to ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų ir iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies.

35. IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos žyminiam mokesčiui sumokėti, taip pat žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo paduodant apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė buvo atleista, ieÅ¡kovei ir valstybei neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).

36. Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 400 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Ä®vertinus nurodytų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, jos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui R. Č. iÅ¡ ieÅ¡kovės E. J. 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė