52d3faf1-0e48-45ed-97ff-94a69162dccd · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas Norkūnas                                                                                           Baudž. byla Nr. 1A-256-185/2016                                                                                                                                             Teisminio proceso Nr.             1-01-1-19388-2015-0                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)                                                                                                               PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                            N U T A R T I S                                               LIETUVOS RESPUIBLIKOS VARDU                                                             2016 m. lapkričio 9 d.                                                                    Panevėžys                                    Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Donato Jatužio ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant:prokurorei Daliai Styrienei,nuteistajam D.

G.,gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė.             Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. A., tačiau dėl jo skundų negauta.                   Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

D. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 4 d. apie 20 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. A., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje – Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo, aplinkinių akivaizdoje, be jokios priežasties demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , o bÅ«tent: D. G. pristojus prie nukentėjusiojo A. M. ir sudavus jam nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į veidÄ ir kitas kÅ«no vietas, po to M.

A. pribėgus prie nukentėjusiojo A. M., abu nuteistieji bendrai sudavė smÅ«gius A. M. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, iÅ¡ viso sudavė ne mažiau kaip 15 smÅ«gių, taip nukentėjusiajam padarė odos nubrozdinimus deÅ¡iniame smilkinyje, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, pogleivio kraujosruvÄ kairio skruosto vidiniame pavirÅ¡iuje – nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o netoliese stovėjusiai A. M. ėmus sutuoktinį A. M. ginti, M. A. sudavė ranka vienÄ smÅ«gį ir jai į lÅ«pas, taip sukėlė nukentėjusiajai A.

M. fizinį skausmÄ .             Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. praÅ¡o peržiÅ«rėti bylÄ ir priimtÄ nuosprendį. Mano, kad byla iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir jam paskirta nepagrįsta bausmė. Nurodo, jog nukentėjusieji sako netiesÄ , kad jis jų neatsiprašė ir nesumokėjo 150 Eur. Jis pripažino savo kaltę tik siekdamas bylos nutraukimo M. A. atžvilgiu, o ne dėl to, jog nukentėjusiųjų parodymai yra teisingi. Tik teisme sužinojo, jog yra recidyvistas. Augina du mažamečius vaikus, turi darbÄ , dėl to nėra jokio pagrindo jį laikyti suimtÄ .

Mano, kad jam gali bÅ«ti skirta ir Å¡velnesnė bausmė, taip bÅ«tų naudingesnis visuomenei.             Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas atmetamas.             AukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, dar kartÄ iÅ¡analizavęs byloje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės ir jo padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str. 1 d., taip pat D.

G. paskyrė teisingÄ bausmę. Skundžiamu teismo nuosprendžiu visi įrodymai aptarti, atskleistas jų turinys, tarpusavio ryÅ¡ys, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Apylinkės teismas, vertindamas bylos įrodymus, aiÅ¡kiai ir motyvuotai nurodė, kuriais įrodymais remiasi grįsdamas savo iÅ¡vadas ir kuriuos atmeta, iÅ¡dėstydamas iÅ¡samius atmetimo motyvus.

Skundžiamame nuosprendyje apraÅ¡yti duomenys atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę, o jų visuma yra pakankama pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar keisti arba naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl D.

G. kaltės. Tai, kad įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta neobjektyviai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.              Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad nuteistasis D. G., veikdamas bendrininkų grupe su M. A., bÅ«dami neblaivÅ«s, vieÅ¡oje vietoje, aplinkinių akivaizdoje, be jokios priežasties sustabdė pro Å¡alį ėjusius nukentėjusiuosius, prieÅ¡ juos pavartojo fizinį smurtÄ ir tokiais savo veiksmais pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Å ias nustatytas aplinkybes patvirtina ir kartu D. G. versijÄ , kad jis nieko nemušė, o vykstant konfliktui tik bandė iÅ¡skirti Å¡alis, paneigia viso proceso metu duoti nuoseklÅ«s nukentėjusiųjų A. M. ir A. M. parodymai. Nukentėjusieji nurodė, kad jiems einant pro (duomenys neskelbtini) namÄ , Panevėžyje, pamatė du triukÅ¡maujančius jaunuolius, kurie prie jų prikibo. Pirmas smÅ«gius A. M. sudavė D. G., tada į konfliktÄ Ä¯sivėlė ir M. A., po to jau abu nuteistieji mušė A. M..

Sprendžiant pagal atsiradusias kraujosruvas, A. M. buvo suduota apie 15 smÅ«gių. A. M. bandant ginti vyrÄ , ji taip pat gavo smÅ«gį į lÅ«pÄ . Aplinkui buvo daugiau žmonių – praeivių, bet jie į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusieji turėtų pagrindÄ apkalbėti apeliantÄ , teisėjų kolegija nenustatė, tokių aplinkybių nenurodo ir pats nuteistasis D. G.. Be to, Å¡iuos nukentėjusiųjų parodymus visiÅ¡kai patvirtina ne tik kito nuteistojo M.

A. duoti nuoseklūs paaiškinimai, specialisto išvada, parodymų atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolai, bet ir paties apelianto akistatos su nukentėjusiuoju A. M. metu duoti parodymai, todėl, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais apie jų sumušimo aplinkybes. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis D. G. nurodo, jog jis pripažino savo kaltę (akistatos su nukentėjusiuoju metu) tik siekdamas bylos nutraukimo M.

A. atžvilgiu, o ne dėl to, kad nukentėjusiųjų parodymai yra teisingi, tokie jo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes, prieÅ¡ingai nei apeliantas, M. A. visų apklausų metu savo kaltę pripažino. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad versijÄ , jog jis save apkalbėjo siekdamas bylos nutraukimo M. A. atžvilgiu, nuteistasis pateikė tik apeliaciniame skunde, ikiteisminiame tyrime D. G. nurodė, jog akistatos metu patvirtino nukentėjusiojo A. M. parodymus siekdamas bylos nutraukimo savo, o ne M. A., atžvilgiu.

Taigi esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu D. G. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas pagrįstai, jo kaltė visiškai įrodyta ir kolegijai jokių abejonių nekelia.              Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.             Remdamasis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).              Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę, kurios keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.

             Apeliantas padarė vienÄ tyčinę, baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). D. G. nusikalto bÅ«damas prieÅ¡ tai teistas tris kartus, iÅ¡ jų du paskutinius kartus teistas už analogiÅ¡ko nusikaltimo – vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo padarymÄ , naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas BK 27 str. prasme (recidyvistas yra toks asmuo, kuris jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų).

Å ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantÄ , rodo, jog nusikalstama veika buvo padaryta neatsitiktinai, o yra logiÅ¡ka jo antivisuomeninio elgesio tÄ sa. Nuteistasis D. G. nedaro tinkamų iÅ¡vadų dėl savo elgesio, nesimoko iÅ¡ savo klaidų, nelinkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Jis taip pat yra teistas užsienyje, 26 kartus baustas administracine tvarka, iÅ¡ jų 5 kartus baustas už vieÅ¡osios rimties sutrikdymÄ , taip pat ne kartÄ baustas už kitus teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ : nedidelį chuliganizmÄ (baustas 2u kartus), girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje (baustas 4 kartus), 5 kartus baustas už pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«nui ar jo teisėtų reikalavimų nevykdymÄ , jam paskirtų baudų nemoka.

D. G. pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas neigiamai, ne kartÄ iÅ¡ kaimynų buvo gauta nusiskundimų dėl jo keliamo triukÅ¡mo. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog apeliantas nevykdė ankstesniais teismo nuosprendžiais už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus jam paskirtų Å¡velnesnių nei laisvės atėmimas bausmių, dėl ko laisvės apribojimo ir baudos bausmės buvo keičiamos areÅ¡tu. Visi Å¡ie duomenys rodo apelianto akivaizdų nusistatymÄ prieÅ¡ teismų sprendimus ir sankcijas.

Ankstesniais nuosprendžiais D. G. paskirtos Å¡velnesnės nei laisvės atėmimo bausmės nepadarė jam teigiamo poveikio, nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo ir savo tikslų nepasiekė. Visa tai pagrįstai apylinkės teismui leido manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti D. G. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus straipsnio sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ â€“ laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant realiai, nes Å¡velnesnėmis bausmėmis ir neizoliavus apelianto nuo visuomenės nebÅ«tų užtikrintas bausmės paskirties įgyvendinimas.

Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe, bÅ«damas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Tokios bausmės pripažinti aiÅ¡kiai per griežta ir neteisinga kolegija neturi pagrindo. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis augina du mažamečius vaikus, turi darbÄ , nerodo nei jo mažesnio padarytos nusikalstamos veikos, nei jo asmenybės pavojingumo ir neduoda pagrindo Å¡velninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ .

Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimÄ , prisiima ir galimas pasekmes, tarp jų ir tikimybę bÅ«ti nubaustam realia laisvės atėmimo bausme, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.              Taigi apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., o jam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 str., 41 str. nuostatų, atitinka jo asmenybės pavojingumÄ ir yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:              Nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ atmesti.                           Kolegijos pirmininkas                                                                                   Pranas Å imkus              Teisėjai                                                                                                                        Donatas Jatužis                                                                                                                                                   Valdas CiesiÅ«nas