52d38aa9-0fa6-48b8-b4bc-e1ef246a2d81 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1754-467/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11697-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.4.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) iÅ¡duoti ieÅ¡kovui sutikimÄ perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini).

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad jam su sutuoktine V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas – 99,68 kv. m. ploto boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi ant 0,0168 ha ploto valstybei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. balandžio 18 d. susitarimu „Dėl 2003 m. birželio 6 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės nuomos“ pakeitimo“ buvo iÅ¡nuomotas ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas su sutuoktine nusprendė parduoti pastatÄ ir 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu iÅ¡duoti sutikimÄ perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypÄ , tačiau atsakovė informavo atsisakanti tai padaryti.

3. IeÅ¡kovas reikalauja įpareigoti atsakovę duoti ieÅ¡kovui sutikimÄ perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypÄ , atsižvelgiant į tai, kad jis ketina perleisti Å¡iame žemės sklype stovintį jam nuosavybės teise priklausantį pastatÄ ir, kaip nuomininkas, jis tinkamai vykdė pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad nuo 2007 m. nenaudojamÄ boilerinę, kurioje buvo iÅ¡montuota visa įranga, skirta karÅ¡to vandens ruoÅ¡imui, ieÅ¡kovas 2014 m. kovo 7 d. vieÅ¡ame aukcione įsigijo iÅ¡ akcinės bendrovės „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“.

Atsakovė 2013 m. gruodžio 6 d. davė sutikimÄ dėl nekilnojamojo daikto ir nuomos teisių perleidimo bei 2014 m. balandžio 18 d. sudarė susitarimÄ su ieÅ¡kovu, pagal kurį visos valstybinės žemės nuomos teisės perėjo ieÅ¡kovui. Nuomojamas sklypas yra 70 proc. užstatytas boilerine, todėl laikomas užstatytu ir negali bÅ«ti naudojamas pagal kitÄ paskirtį bei turi bÅ«ti iÅ¡nuomojamas ne aukciono bÅ«du.

4. Atsakovė NŽT prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad valstybinės žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas boilerinės statiniui pagal paskirtį naudoti, todėl ir valstybinės žemės sklypas, skirtas boilerinei eksploatuoti, gali bÅ«ti iÅ¡nuomotas lengvatine tvarka (be aukciono) tik tuo atveju, jei ant jo stovinti boilerinė bÅ«tų naudojama pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ tiesioginę jos paskirtį. Atsakovė 2018 m. balandžio 20 d. atliko ginčo žemės sklypo patikrinimÄ ir nustatė, kad boilerinė nėra naudojama bei realiai funkcionuojanti, dėl ko atsakovė neturi teisės iÅ¡duoti sutikimÄ perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypÄ , ant kurio stovi boilerinė. Be to, yra suėję terminai apskųsti atsakovės veiksmus, atliktus pateikiant ieÅ¡kovui atsakymus raÅ¡tu 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. kovo 19 d.

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovo pusėje, V. K. prašė ieÅ¡kinį tenkinti, palaikė ieÅ¡kinio motyvus, papildomai nurodė, kad boilerinė buvo naudojama sandėliavimui ir buvo surastas pirkėjas, kuris ketino boilerinę pertvarkyti į kavinę, tačiau dėl atsakovės veiksmų sandoris neįvyko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡duoti sutikimÄ ieÅ¡kovui A.

K. perleisti 0,0168 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., priklausančio Lietuvos Respublikai, nuomos teisę, atsiradusiÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, keistos 2014 m. balandžio 18 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad teismo sprendimas dėl sutikimo iÅ¡davimo įforminimo turi bÅ«ti įvykdytas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

7. Teismas laikė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobÅ«džio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis, kokias pats turėjo. Teismas pažymėjo, kad įstatymo leidėjas nenumatė pareigos rengti vieÅ¡Ä aukcionÄ , siekiant perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypÄ naujajam pastato, stovinčio ant valstybinės žemės sklypo, savininkui. Vieninteliai statinio savininkui (turinčiam tikslÄ jį perleisti) keliami reikalavimai – statinio savininkas turi bÅ«ti tinkamai vykdęs valstybinės žemės sklypo nuomininko įsipareigojimus bei turi bÅ«ti nustatyta, kad reikia viso žemės sklypo (o ne konkrečios jo dalies) ant žemės sklypo stovinčiam pastatui eksploatuoti.

8. Teismas pripažino, kad atsakovė, bÅ«dama valstybinės žemės patikėtine, priėmė skirtingus sprendimus ir nebuvo nuosekli aiÅ¡kindama Å¡ioje byloje taikytinus teisės aktus. Atsakovė 2013 m. gruodžio 6 d. akcinei bendrovei „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ iÅ¡davė sutikimÄ perleisti boilerinės pastatÄ , kartu perleidžiant nuomos teisę į valstybinę žemę pagal 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, nereikalaudama pateikti duomenų, ar naujasis pastato – boilerinės savininkas vykdo tokiÄ veiklÄ , kuri sÄ lygoja įsigyjamo pastato eksploatavimÄ pagal pastatui įregistruotÄ paskirtį. Taigi, atsakovei turėjo bÅ«ti žinoma ir suprantama aplinkybė, kad akcinei bendrovei „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ perleidus daiktines teises į boilerinę ieÅ¡kovui, ji nebus naudojama pagal jos įregistruotÄ paskirtį.

9. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės pozicija, 2017 m. gruodžio 14 d. priimant sprendimÄ neleisti perleisti ieÅ¡kovui priklausančiai boilerinei skirto valstybinės žemės sklypo nuomos teisės, vertintina kritiÅ¡kai ir laikytina formalia bei neatitinkančia VieÅ¡ojo administravimo įstatymo paskirties bei Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nurodytų vieÅ¡ojo administravimo principų. Teismas, konstatuodamas ieÅ¡kovo nuosavybės teisės pažeidimÄ , įvertino ir tai, kad pati atsakovė buvo priėmusi sprendimÄ ieÅ¡kovÄ pakeisti kaip naujÄ jį valstybinės žemės nuomininkÄ , kuomet pastarasis įsigijo nenaudojamÄ boilerinę iÅ¡ pradinio pardavėjo, Å¡ie sandoriai bei vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualaus pobÅ«džio aktai (sutikimai perleisti valstybinės žemės nuomos teisę) yra galiojantys/nenuginčyti.

Teismo vertinimu, atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovo teisėtų lÅ«kesčių, kad pastarasis, įgydamas ginčo pastatÄ â€“ boilerinę kartu su teise į valstybinės žemės nuomÄ , turi teisę ir galimybę analogiÅ¡komis sÄ lygomis perleisti jam priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ su valstybinės žemės nuomos teise (CK 6.193 straipsnis).

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 45 punkte, kuriame įvardintos sÄ lygos, bÅ«tinos valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimui lengvatine tvarka (ne aukciono bÅ«du), yra nurodyta, kad tokiu atveju turi bÅ«ti nustatyta, jog žemės sklypas (jo dalis) yra bÅ«tinas statiniui eksploatuoti. Taisyklėse nėra numatyta, kad statinio savininkas, jį perleisdamas, privalo realiai jį eksploatuoti, jame vykdyti konkrečiÄ veiklÄ ir pan.

Atsakovė nepagrįstai remiasi Taisyklių 2.4 punktu, kuriame apibrėžiamos sÄ lygos, bÅ«tinos asmeniui siekiančiam nusipirkti valstybinės žemės sklypÄ , kai tuo tarpu Å¡ioje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iÅ¡ valstybinės žemės nuomos teisinių santykių. Be to, nei pačioje valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje, nei jos pakeitime, sudarytame su ieÅ¡kovu, nebuvo numatyta pareiga pastato savininkui privalomai vykdyti veiklÄ boilerinėje, naudoti jÄ pagal paskirtį ir pan.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

12. Apeliantė nurodo, kad valstybinės žemės nuoma yra specifinė procedÅ«ra, kuri gali bÅ«ti vykdoma tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta principinė nuostata, kad valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančių statinių savininkai) turi iÅ¡imtinę teisę ne aukciono tvarka nuomoti atitinkamÄ valstybinės žemės sklypo dalį, skirtÄ teisėtai žemės sklype esančių jų nuosavybės teise valdomų ir naudojamų statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ jų paskirtį. Aplinkybė, kad pastatas - boilerinė nėra naudojamas sÄ lygoja, kad ji nėra ir negali bÅ«ti naudojama pagal tiesioginę paskirtį, nurodytÄ Nekilnojamojo turto registre.

13. Pagal Taisyklių 2.4 papunktį valstybinė žemė gali bÅ«ti nuomojama statiniams eksploatuoti ir tik tokio dydžio, kuris reikalingas jiems eksploatuoti ir, prieÅ¡ingai, jei asmuo/įmonė neturi (nebevaldo, nenaudoja) statinių valstybinės žemės sklype, toks žemės sklypas negali bÅ«ti nuomojamas, o sudaryta sutartis turi bÅ«ti nutraukiama. Apeliantės įsitikinimu, iÅ¡imtine tvarka, ne aukciono bÅ«du iÅ¡nuomavus valstybinę žemę pastato eksploatacijai, Å¡is imperatyvus reikalavimas niekur nedingsta, todėl, jeigu pastatas nustoja bÅ«ti eksploatuojamas pagal savo tikslinę paskirtį, valstybinės žemės patikėtiniui atsiranda pareiga nebesudaryti jokių naujų susitarimų, o, pasibaigus teisminiams procesams, nutraukti sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį.

14. Atsakovės atsisakymu konstitucijoje įtvirtintos ieÅ¡kovo nuosavybės teisės pažeistos nebuvo, nes nagrinėjamu atveju yra 2 nekilnojamieji daiktai - valstybei priklausantis žemės sklypas ir pastatas – boilerinė, priklausantis ieÅ¡kovui. Apeliantė negali ir nesiekia varžyti disponavimo teisės ieÅ¡kovui priklausančiu pastatu - boilerine, tačiau ginčo atveju ja siekiama disponuoti kartu su žemės sklypo nuomos teise. Jei ieÅ¡kovas siektų tiesiog parduoti statinį, ieÅ¡kovas galėtų pateikti praÅ¡ymÄ nutraukti nuomos sutartį ir toks statinys galėtų bÅ«ti perleidžiamas, o bÅ«simasis savininkas, esant poreikiui, galėtų nusistatyti servitutÄ bÅ«tinÄ prieiti, apeiti, prižiÅ«rėti. Bet Å¡iuo atveju siekiama parduoti ne tik statinį, bet statinį su nuomos teise, kas galimai ateityje sudarytų prielaidas verslo subjektams bandyti keisti statinio paskirtį ir tokiu bÅ«du valstybinėje žemėje atsirastų atitinkamas komercinis objektas.

15. Apeliantė pagrįstai atsisakė ieÅ¡kovui iÅ¡duoti sutikimÄ perleisti nuomos teisę, kadangi nustatytos faktinės aplinkybės žemės sklype liudija apie tai, kad realiai funkcionuojančio statinio (kuriam ir buvo iÅ¡nuomotas žemės sklypas pagal paskirtį) nėra, kitu atveju bÅ«tų paneigta įstatymų suteikta valstybinės žemės patikėtinio pareiga užtikrinti racionalų valstybinės žemės naudojimÄ , nuo ko nukentėtų visos visuomenės vieÅ¡asis interesas.

16. Nors pirmosios instancijos teismas nepasisako dėl galimo ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, tačiau apeliantė nagrinėjamoje byloje laikosi pozicijos, kad Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 14 d. raÅ¡to Nr. 49SFN-2758- (14.49.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. kovo 19 d. raÅ¡to Nr. lSS-554-(7.5.) apskundimo terminas yra pasibaigęs. IeÅ¡kovas Å¡ių raÅ¡tų neskundė ir nusprendė savo teises ginti savarankiÅ¡kai kreipdamasis į teismÄ . Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovas yra praleidęs įstatymo numatytÄ terminÄ , skirtÄ apskųsti individualų administracinį aktÄ bei nereiÅ¡kė praÅ¡ymo atnaujinti šį terminÄ , todėl teismas turėjo taikyti ABTÄ® nurodytÄ vieno mėnesio terminÄ administracinio akto apskundimui.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

18. Nurodo, kad ieÅ¡kovui priklausantis kitos paskirties pastatas - boilerinė įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl negali bÅ«ti laikomas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, gyvenamųjų namų sistemos įrenginių sudedamÄ ja dalimi ir Å¡ių namų priklausiniu.

19. Nuomos sutartimi pastato savininkas nėra įpareigotas vykdyti pastate veiklÄ pagal pastato tiesioginę paskirtį, o valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas pastatui ir buvo iÅ¡nuomotas ieÅ¡kovui, kai jokia veikla pastate nebuvo vykdoma. Be to, nuomos sutarties 3 punkte bei VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o 2.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, tačiau iki Å¡iol žemės sklypui nėra nustatytas ir įraÅ¡ytas į nekilnojamojo turto registrÄ Å¾emės sklypo naudojimo bÅ«das.

IeÅ¡kovas mano, kad jam iÅ¡nuomoto žemės sklypo naudojimo bÅ«das atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei apraÅ¡o 19 punkte nustatytÄ naudojimÄ bÅ«dÄ . 20. 2018 m. balandžio 20 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-269, su kuriuo ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas, negali turėti nei faktinės, nei teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai. Per visÄ Å¾emės sklypo nuomos laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 18 d. apeliantė neturėjo jokių pretenzijų ar pastabų ieÅ¡kovui dėl nuomojamos žemės naudojimo.

Todėl galima teigti, kad nuomojama žemė ieÅ¡kovo naudojama pagal NTR įregistruotÄ naudojimo paskirtį – “kita” ir ieÅ¡kovas tinkamai vykdė valstybinės žemės sklypo nuomininko įsipareigojimus.

21. NeiÅ¡davusi ieÅ¡kovui sutikimo perleisti žemės nuomos teises ir pareigas apeliantė pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo daikto pirkimÄ â€“ pardavimÄ bei ieÅ¡kovo nuosavybės teises. IeÅ¡kovo 2014 metais įgytas pastatas nuo 2005 m. nebuvo eksploatuojamas pagal savo funkcinę paskirtį kaip boilerinė - karÅ¡to vandens ruoÅ¡imui, nes visa boilerinės įranga jame buvo iÅ¡montuota. Tačiau Å¡i aplinkybė nesutrukdė apeliantei iÅ¡duoti sutikimÄ dėl nekilnojamojo daikto ir nuomos teisių ir pareigų perleidimo ir po pastato pirkimo - pardavimo sutarties notarinio patvirtinimo sudaryti su ieÅ¡kovu susitarimÄ , pagal kurį visos teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį perėjo ieÅ¡kovui.

22. Apeliantė nepaneigė ieÅ¡kovo teisėtų lÅ«kesčių, kad pastarasis, įgydamas pastatÄ â€“ boilerinę kartu su teise į valstybinės žemės nuomÄ , turi teisę ir galimybę analogiÅ¡komis sÄ lygomis perleisti jam priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ su valstybinės žemės nuomos teise. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė, atsisakydama duoti sutikimÄ ieÅ¡kovui perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, pažeidė ieÅ¡kovo, kaip pastato, stovinčio ant valstybinės žemės sklypo, savininko, konstitucinę teisę į nuosavybę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai ir motyvai sudaro pakankamÄ ir pagrįstÄ pagrindÄ apskųstajam teismo sprendimui panaikinti.

25. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui A. K. su sutuoktine – trečiuoju asmeniu V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas – 99,68 kv. m. ploto boilerinė, kuri yra 0,0168 ha ploto valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pastarasis žemės sklypas 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi ir 2014 m. balandžio 18 d. susitarimu „Dėl 2003 m. birželio 6 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės nuomos“ pakeitimo“ yra išnuomotas ieškovui.

IeÅ¡kovas ir trečiasis asmuo nusprendė parduoti pastatÄ -boilerinę ir 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu iÅ¡duoti sutikimÄ perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypÄ . Atsakovė informavo, kad neprieÅ¡tarauja valstybinės žemės sklype esančio statinio perleidimui, tačiau sutikimo perleisti žemės sklypo nuomos teisę neiÅ¡davė. IeÅ¡kovo nuomone, toks atsakovo atsisakymas yra nepagrįstas, nes jis tinkamai vykdė nuomininko pareigas, nuomojamas sklypas 70 proc. užstatytas boilerinės statiniu, todėl negali bÅ«ti naudojamas pagal kitÄ paskirtį, o turi bÅ«ti iÅ¡nuomojamas ne aukciono bÅ«du, todėl atsakovė nepagrįstai nedavė sutikimo perleisti nuomos sklypo teisę, reikalingÄ boilerinei eksploatuoti.

26. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino ir įpareigojo atsakovę iÅ¡duoti leidimÄ (sutikimÄ ) ieÅ¡kovui perleisti 0,0168 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio Lietuvos Respublikai, nuomos teisę, atsiradusiÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu (keistos 2014 m. balandžio 18 d.). Atsakovė NŽT su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu praÅ¡o jį panaikinti, o ieÅ¡kinį atmesti.

27. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , ginčo santykiams aktualiÄ teismų praktikÄ , įvertinusi byloje esančius įrodymus ir apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡ esmės pritaria apeliantei, kad esminę reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi faktas, jog ieÅ¡kovui iÅ¡nuomotas žemės sklypas nebėra naudojamas pagal nuomos sutartyje nurodytas sÄ lygas, t. y. boilerinės statiniui eksploatuoti.

28. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Å io įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata žemės santykius reguliuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti Å«kinę veiklÄ iÅ¡saugant ir gerinant gamtinę aplinkÄ , gamtos ir kultÅ«ros paveldÄ , apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

29. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).

30. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto redakcijÄ , nustatytÄ 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-411, galiojančiÄ nuo 2014 m. sausio 1 d., valstybinė žemė iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (iÅ¡skyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

31. Valstybinės žemės nuomos teisinis reglamentavimas detalizuojamas Taisyklėse, kurių 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir iÅ¡nuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Pagal Taisyklių 28 punktÄ iÅ¡nuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

32. Taigi, nuomoti valstybinę žemę asmeniui galima, turinčiam žemės sklype pastatus, atitinkančius Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" nurodomus kvalifikacinius reikalavimus, ir šie pastatai turi būti naudojami pagal jų funkcinę paskirtį, o nuomojamas žemės sklypas yra būtinas pastatų eksploatacijai (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 28 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003). Duomenų, kad pastatas – boilerinė neatitiktų Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" nurodomų kvalifikacinių reikalavimų, nenustatyta.

33. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas, pažymima, kad bÅ«tina sÄ lyga valstybiniam žemės sklypui iÅ¡nuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi bÅ«ti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį; kitaip tariant, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, o Å¡io pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę.

Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra bÅ«tina iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 punktÄ 21).

34. Å iuo atveju ieÅ¡kovas nurodo, kad jam priklausanti boilerinė dar nuo 2007 metų nebuvo eksploatuojama pagal savo funkcinę paskirtį, t. y. , kaip boilerinė (karÅ¡to vandens ruoÅ¡imui), o ir potencialus nekilnojamojo turto pirkėjas neketino toliau to daryti, prieÅ¡ingai, pasak ieÅ¡kovo, pirkėjas ketino boilerinės pastate įrengti kavinę. Taigi, apeliantas yra teisus, teigdamas, kad NŽT pagrįstai atsisakė iÅ¡duoti ieÅ¡kovui sutikimÄ perleisti nuomos teisę, kadangi nustatytos faktinės aplinkybės, įskaitant paties ieÅ¡kovo pripažinimÄ , rodo, kad realiai funkcionuojančio statinio (kuriam ir buvo iÅ¡nuomotas žemės sklypas pagal paskirtį), nėra.

35. Atmestini ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti argumentai, susiję su žemės sklypo ir boilerinės naudojimo bÅ«du, kadangi esminę reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Dėl to kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su jame esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti Å¡iÄ ar kitokiÄ veiklÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

36. Atliekant faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje sisteminę analizę, nustatyta, jog žemės sklypo nuomos pagrindas nuo pat pradžių, kuomet 2002 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 5540-01 buvo nuspręsta ginčo sklypÄ iÅ¡nuomoti AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, buvo žemės sklype stovinčios boilerinės eksploatacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybinė žemė lengvatine tvarka Å¡iuo atveju buvo iÅ¡nuomota tam, kad Å¡ilumos energijos tiekėjas galėtų vykdyti tam tikras vieÅ¡Ä sias funkcijas, t. y. naudojant žemės sklype esančiÄ boilerinę, ruoÅ¡ti karÅ¡tÄ vandenį ir tiekti jį vartotojams (2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punkte yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad iÅ¡nuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo bÅ«das: kitos paskirties žemė (boilerinės statiniui eksploatuoti). 2014 m. balandžio 18 d. susitarime dėl 2003 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo nurodyta sÄ lyga nėra pakeista.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas neginčija, jog laikotarpiu, kuomet boilerinė priklauso jam nuosavybės teise, jis boilerinės neeksploatavo pagal jos registruotÄ paskirtį, taip pat pripažino, kad to neketino daryti ir potencialus boilerinės pirkėjas. Taigi, boilerinei praradus savo pirminę funkcinę paskirtį, apeliantė pagrįstai atsisakė suteikti ieÅ¡kovui sutikimÄ dėl nuomos teisės perleidimo, kadangi nebeliko konkrečių valstybinės žemės nuomos suteikimo lengvatinėmis sÄ lygomis pagrindų, t. y. vieÅ¡osios funkcijos. Å iuo atveju nagrinėjamos bylos dalyku nėra ankstesni ginčo Å¡alių santykiai, t. y. 2014 m. įvykdytas nuomos sutarties teisių ir pareigų perleidimas, Å¡ie ankstesni susitarimai nėra nuginčyti ir yra galiojantys bei sukuriantys jų Å¡alims atitinkamas teises ir pareigas.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė, atsisakydama duoti sutikimÄ ieÅ¡kovui perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, pažeidė ieÅ¡kovo, kaip pastato, stovinčio ant valstybinės žemės sklypo, savininko konstitucinę teisę į nuosavybę, nepagrįstai jÄ savo neveikimu apribodama. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju bÅ«tina skirti du nekilnojamojo turto objektus - pastatÄ (boilerinę) bei valstybinės žemės sklypÄ . CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tÄ daiktÄ pardavėjas perduoda ir Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį.

Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

39. Å ias civilinio kodekso nuostatas, vertinant sistemiÅ¡kai kartu su valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, kurių specifiÅ¡kumÄ nulemia su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė, darytina iÅ¡vada, kad valstybinės žemės nuomos teisės gali bÅ«ti perleidžiamos kitiems asmenims tik esant tam tikroms sÄ lygoms bei gavus valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio), Å¡iuo atveju - apeliantės, pritarimÄ .

Taigi, Å¡iuo atveju asmens teisė, parduodant savo nekilnojamÄ jį daiktÄ , kartu perleisti ir turimÄ valstybinės žemės nuomos teisę, nėra absoliuti, nes ji yra sÄ lygojama aplinkybės, susijusios su atitinkamo daikto naudojimu pagal jo registruotÄ paskirtį 40. Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo atveju apeliantės atsisakymas duoti sutikimÄ nuomos sutarties perleidimui neužkerta kelio ieÅ¡kovui parduoti jam su sutuoktine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - boilerinę, tam apeliantės sutikimas iÅ¡ esmės nėra reikalingas, be to, ir yra duotas, todėl konkrečiu atveju ieÅ¡kovo konstitucinės teisės į nuosavybę nėra pažeidžiamos.

PrieÅ¡ingu atveju, kaip iÅ¡ esmės teisingai nurodo apeliantė, apeliantės elgesys (sutikimo suteikimas) galėtų suponuoti situacijÄ , kuomet valstybinės žemės sklype lengvatinėmis nuomos sÄ lygomis bÅ«tų įkurtas komercinis objektas, pvz. kavinė, dėl ko nukentėtų vieÅ¡asis interesas.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡nuomoja NŽT. SprendimÄ iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi, NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas turi teisę ne tik priimti sprendimÄ iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ , sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, bet ir priimti sprendimÄ pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ir sudaryti Å¡ios sutarties pakeitimus, įskaitant ir duoti sutikimÄ dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo.

42. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl NŽT sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad toks sutikimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. sukurti teisines pasekmes; toks vienaÅ¡alis sandoris sukuria tokias teisines pasekmes, kad sudaro sÄ lygas perleisti nuomininko teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ valstybinės žemės nuomos sutarties. Valstybinės žemės nuomininkei perleidus Å¡ias teises ir pareigas kartu su nuomininkei nuosavybės teise priklausančiais statiniais, naujoji statinių savininkė tampa Å¡alimi – nuomininke. Tokiu bÅ«du valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas Å¡ioje sutartyje įraÅ¡ant naujÄ nuomininkÄ reiÅ¡kia tik jau atsiradusių valstybinės žemės nuomos santykių tarp naujo nuomininko ir atsakovės, valdančios valstybinę žemę patikėjimo teise, įforminimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-1075/2018 24 punktÄ ).

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nėra perleidęs savo nuosavybės teisės į boilerinę nei kartu su valstybinės žemės nuomos teise, nei be jos, t. y. ieškovas tik prašė apeliantės sutikimo tai padaryti. Dėl to prašomas apeliantės sutikimas konkrečiu atveju vertintinas ne kaip atsiradusių valstybinės žemės nuomos santykių tarp naujojo nuomininko ir atsakovės, valdančios valstybinę žemę patikėjimo teise, įforminimas, o tik kaip prielaida tokiems santykiams atsirasti ateityje.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl nenuoseklios apeliantės pozicijos nagrinėjamu klausimu bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai dėl apeliantės veikimo/neveikimo panaÅ¡iose situacijose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi Å¡iuo atveju yra nagrinėjamas konkretus apeliantės veiksmas ieÅ¡kovo atžvilgiu (nesutikimas dėl nuomos teisės perleidimo), o ne atsakovės elgesys apskritai.

45. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, dėl ko netinkamai pritaikė ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomÄ ne aukciono tvarka.  Nurodyti pažeidimai lėmė neteisingÄ byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡sprendimÄ . Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinio reikalavimai atmestini. 46.

Atmetus ieškovo ieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Byloje atsakovė du kartus teikė apeliacinius skundus, už kuriuos mokėtinas žyminis mokestis sudarė 150 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje nustatyta tvarka, atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistina 150 EUR už apeliacinius skundus mokėtino žyminio mokesčio ir 15,86 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 165,86 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. į valstybės biudžetÄ 165,86 EUR (Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 86 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660, gavėju Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie LR Finansų ministerijos, bei teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .

Teisėjai Rosita Patackienė Dainius Rinkevičius Alma Urbanavičienė