52d36993-55bd-4fee-b577-50cbf29c8aa4 · Å iaulių apylinkės teismas

?SprendimasCivilinė byla Nr. 2YT-13505-1079/2018 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00876-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.8; 3.4.5.2. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. JoniÅ¡kis Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų teisėja Sigita Rozgaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai MikalajÅ«nienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. M., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui, suinteresuotam asmeniui U. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims U. M., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo sutuoktinio S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties likusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, jog po savo sutuoktinio mirties į notarÄ nesikreipė. Gyvendami santuokoje 1993 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 48,09 kv. m. bendro ploto butÄ su 1/6 dalimi Å«kinio pastato, esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas mirusio sutuoktinio S. M. vardu.

Å iame bute pareiÅ¡kėja gyvena iki Å¡iol. Palikimo priėmimo faktas nustatytinas, kad pareiÅ¡kėja galėtų disponuoti po sutuoktinio mirties likusiu turtu. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. M. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui (b. l. 34-36).

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja A. M. paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su S. M.. KolÅ«kis 1987 m. jiems paskyrė butÄ . Gyvendami santuokoje 1993 m. šį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡sipirko už investicinius čekius. Pirkimo pardavimo sutarties Å¡alimi buvo jos sutuoktinis, kurio vardu buvo atlikta buto registracija. Vyras mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties ji liko tame bute gyventi ir gyvena iki Å¡iol. Mokėjo mokesčius už elektros energijÄ , atliekų tvarkymÄ .

Nėra iÅ¡saugojusi mokesčių mokėjimÄ 1995 m. patvirtinančių dokumentų. Mirus vyrui dėl nežinojimo į notarÄ nesikreipė, dabar seniÅ«nijoje patarė susitvarkyti paveldėjimÄ . Turi santuokoje gimusiÄ dukrÄ U. M., kuri buvo 1 metų, kai mirė vyras. Dukros vardu palikimas taip pat nepriimtas. Butas yra vieno kambario, krosninis Å¡ildymas, perka malkas jį apÅ¡ildyti. Butui priklauso ir Å«kinio pastato dalis. Pradžioje bute buvo viena elektros instaliacija, už elektros energijÄ mokėjo pagal jungtukų ir lempučių skaičių.

Maždaug 1998 m. pati pirko laidus ir organizavo atskiros elektros instaliacijos įrengimÄ , pirmoji elektros knygelė liko elektros tinkluose, kitos iÅ¡saugotos. Kartu su ja bute gyvena neįgalus sÅ«nus, jos ir mirusio sutuoktinio dukra pas jÄ bute kartu gyveno iki 2013 m. Vaikai dėl palikimo priėmimo neprieÅ¡tarauja. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Valdas Falkauskas prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja ir S. M. buvo sudarę santuokÄ , 1993 m. kovo mėnesį privatizavimo įstatymo pagrindu įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) S. M. mirė.

Po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja į notarus nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes turtas buvo įgytas už jos investicinius čekius ir laikė, kad turtÄ valdo teisėtai. Ji negali Å¡iuo turtu disponuoti, todėl kreipėsi į teismÄ . Neturi iÅ¡likusių dokumentų, kad nuo 1995 m. vasario mėnesio elgėsi su turtu kaip savininkė. Dalis dokumentų yra iÅ¡likusių nuo 2006 m., dalis – nuo 2011 m. PareiÅ¡kėja Å¡iame bute gyvena iki Å¡iol ir vykdo visas savininko funkcijas, t. y. prižiÅ«ri, tvarko, apÅ¡ildo, moka visus mokesčius.

Ä®vertinus pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir byloje iÅ¡klausytus paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja A. M. nuo (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai valdydama nekilnojamÄ turtÄ , t. y. butÄ (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio palikimÄ . Suinteresuotas asmuo U. M. teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kimu sutiko ir paaiÅ¡kino, kad į palikimÄ nepretenduoja. Nurodė, kad mama visÄ laikÄ gyveno bute (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. A. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiÅ¡kėjos kaimynas, 5 metus gyvena (duomenys neskelbtini).

Žino, kad pareiÅ¡kėja butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡sipirko, po vyro mirties liko jame gyventi, butÄ prižiÅ«ri, moka mokesčius. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja A. M. ir S. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuokÄ ((duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraÅ¡as Nr. 227) (b. l. 6); (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra U. M., kuri Å¡ioje byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu (b. l. 30); gyvendami santuokoje, pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis 1993 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-531 pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ Nr. I-1374 įgijo 1 kambario butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-23).

Iš 1993 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-531 matyti, kad kartu su butu buvo nupirkta ir 1/6 dalis ūkinio pastato (b. l. 2). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, butas registruotas pareiškėjos sutuoktinio S. M. vardu. Iš mirties liudijimo AJ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis S. M. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 7). 2018 m. rugpjūčio 1 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. M.

į JoniÅ¡kio rajono notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo S. M. palikimo priėmimo faktų (b. l. 10). Po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja ir toliau gyvena jiems priklausiusiame bute, nuo 2012 m. liepos 11 d. Å¡iame bute deklaruota jos ir kartu gyvenančio jos nepilnamečio sÅ«naus K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (b. l. 8). IÅ¡ atsiskaitymo knygelėje esančių sÄ skaitų kopijų matyti, kad nuo 2006 m.

A. M. moka už butui tiekiamÄ elektros energijÄ (b. l. 17-20). PareiÅ¡kėja 2011 m. kovo 28 d. yra sudariusi Komunalinių atliekų tvarkymo ir atliekų surinkimo priemonių panaudos sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), yra iÅ¡vežamos komunalinės atliekos (b. l. 3). 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui.

Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), nes S. M. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais bÅ«dais ir tvarka. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ bÅ«dų priimti palikimÄ â€“ tai faktiÅ¡kai pradėti paveldimÄ turtÄ valdyti.

Å is veiksmas turi bÅ«ti atliktas per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikÅ¡mė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus). Ä®pėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti jÄ nuo pažeidimų teisme.

Nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo momentas neturi bÅ«ti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯forminimu. Minėta, kad faktiÅ¡kai priėmęs palikimÄ Ä¯pėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali bÅ«ti įforminti vėliau. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas.

Ä®pėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje bylose dėl paveldėjimo, Nr. AC-47-1, nurodyta, jog bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sÄ lygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiÅ¡kai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. iki mirties momento, jog teisės į turtÄ , turtinės teisės nebuvo prarastos, kiek laiko, kokiu bÅ«du ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksmus, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rÅ«pinosi turtu kaip Å¡io turto savininkas.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo – U. M. yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas) paveldėti mirusio S. M. palikimÄ . Suinteresuotas asmuo U. M. teismo posėdyje nurodė, jog į savo tėvo palikimÄ nepretenduoja ir jo atsisako. Byloje pateikti ir teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, pareiÅ¡kėjos, suinteresuoto asmens ir liudytojo parodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis S. M., gyvendami santuokoje, nuosavybės teise įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas S. M. vardu.

Po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja su savo mažamete dukra toliau liko gyventi jai ir jos sutuoktiniui priklausiusiame bute, naudojasi juo jau daugiau nei dvideÅ¡imt trejus metus, rÅ«pinasi visu priklausiusiu turtu kaip savo, moka mokesčius, prižiÅ«ri, remontuoja, apÅ¡ildo. Å ios aplinkybės pagrindžia, kad pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai valdo likusį palikimÄ , pradėjusi juo disponuoti iÅ¡ karto po palikėjo mirties, kas patvirtina palikimo priėmimÄ ir rÅ«pinimÄ si juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetÄ , nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėja A.

M., faktiÅ¡kai pradėdama valdyti yra priėmusi mirusio savo sutuoktinio S. M. palikimÄ (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos A. M. pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėja A.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti. Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ ir įregistruoti vieÅ¡ajame registre nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mus. Teisėja Sigita Rozgaitė