52d252f9-bfd0-4dc8-becb-e15da0fde754 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-118-519/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57249-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.5.; 1.2.27.1.; 2.1.7.4.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Gražvydo PoÅ¡kaus,teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,nuteistajam S. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 straipsnį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant ir S. J. paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendį.Bausmės pradžiÄ S. J. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, suimant jį teismo posėdžio salėje.Priteista iÅ¡Â S. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui E. K. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. S. J. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 9 d. apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,49 promilių girtumas), TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui E. K., atvykusiam į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių padėti dėl agresyvaus S. J. elgesio, pagrasino, kad panaudos fizinį smurtÄ , sakydamas „dabar tave pakirsiu“, atsistojo ir pradėjo eiti link pareigÅ«no, E. K. bandant pasodinti jį į neįgaliojo vežimėlį, pradėjo prieÅ¡intis stangrindamas rankas, įsikibo patruliui į uniformÄ , vėliau paleidęs patrulio rÅ«bus, atsitraukė ir trenkė iÅ¡ kairės rankos patruliui E. K.

į veidÄ , taip sukeldamas fizinį skausmÄ , pradėjo artėti prie pareigÅ«no ir pagrasino, kad panaudos fizinį smurtÄ , sakydamas „tuoj gausi į snukį“, todėl buvo panaudotas impulsinis prietaisas „Tazer“ ir koviniai imtynių veiksmai, taip grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ ir jį panaudodamas, pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui.2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendį ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.2.1.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptarė jam skirtinos bausmės dydžio ir rūšies, nepateikė motyvų, kuriais remiantis jam buvo paskirta bausmė. Taip pat nurodo, kad nuosprendyje nenurodyta, kodėl bendrinant bausmes buvo parinktas būtent toks bendrinimo būdas. Teigia, kad teismas nenurodė BK straipsnio, kuriame numatyta jo pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenurodė aplinkybių, kodėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta, jog jis buvo neblaivus.

Nurodo, kad nuosprendžiu neiÅ¡spręstas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. 2.2. Teigia, kad nuosprendyje neiÅ¡dėstyti jo kaltės ir bausmės skyrimo motyvai, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 ir 305 straipsnių nuostatos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir priėmęs jo atžvilgiu nemotyvuotÄ nuosprendį, buvo Å¡aliÅ¡kas.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. J. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestinas 4. Apeliaciniu skundu S. J. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu ir teigia, kad nuosprendis yra nemotyvuotas, jame nėra iÅ¡dėstyti jo kaltės ir bausmės skyrimo motyvai, jog teismas jo atžvilgiu priėmęs nemotyvuotÄ nuosprendį buvo Å¡aliÅ¡kas.

5. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens veiksmuose.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Proceso dalyvių pateikiamų praÅ¡ymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne pagal proceso dalyvių iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas bÅ«tų argumentuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).5.1.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas anksčiau minėtų taisyklių laikėsi, esminių BPK pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus, paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , dėl kurių turėtų bÅ«ti keičiamas ar naikinamas teismo sprendimas, nenustatyta. Teismas iÅ¡vadas dėl S. J. kaltumo padarius BK 286 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrindė konkrečiais nuosprendyje aptartais ir iÅ¡analizuotais, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais (nukentėjusiojo E. K., liudytojų A.

J., D. M., R. L., paties apelianto parodymais bei raÅ¡ytiniais įrodymais), kurie buvo įvertinti ne tik atskirai, bet ir kaip visuma. Skundžiamame nuosprendyje be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės, pateikta iÅ¡sami ir nuosekli visų byloje surinktų įrodymų teisinė analizė, kuriai apeliacinės instancijos teismas pritaria ir nekartoja. 5.1.1. Nagrinėjamu atveju kolegija konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei skunde teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių nuostatų.

Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo S. J. kaltę.

Kolegijos nuomone, visi bylos įrodymai buvo iÅ¡tirti nepažeidžiant jų tiesioginio iÅ¡tyrimo principo (BPK 242 straipsnis).5.2. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, todėl reikėtų bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumo nenustatė. BylÄ nagrinėjantis teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas tiek subjektyviai, tiek objektyviai. Minėti požymiai iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinti tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Teisėjas neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas (subjektyvusis kriterijus), teismo procesas turi bÅ«ti organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspÅ«dis, kad proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas (objektyvusis kriterijus). Tokių duomenų, jog bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjanti teisėja vienai iÅ¡ proceso Å¡alių bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi iÅ¡ankstinį prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar palankumÄ , teisėjų kolegija nenustatė.

Kaip jau buvo pažymėta, apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstÄ ir motyvuotÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. O tai, kad priimtas galutinis procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra pagrindas teismo Å¡aliÅ¡kumui konstatuoti. Kitų pagrindų perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme nenustatyta (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl Å¡is apelianto praÅ¡ymas atmetamas.6.

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptarė jam skirtinos bausmės dydžio ir rÅ«Å¡ies, nepateikė motyvų, kuriais remiantis jam buvo paskirta bausmė.6.1. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).6.1.1.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. J., Å¡ias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis S. J. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , nedirba, teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, taip pat atsižvelgė į jo Å¡eiminę padėtį, į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumÄ , padarytos žalos dydį ir mastÄ , nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ ir vietÄ , žalingų pasekmių turinį ir sunkumÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,49 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y. teismas nustatė vienÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ ir vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. 6.1.2.

Ir nors apylinkės teismas nuosprendyje tinkamai nurodė aplinkybes, kurios turi įtakos paskiriamos bausmės rÅ«Å¡iai ir jos dydžio nustatymui, tačiau visiÅ¡kai nenurodė skiriamos bausmės individualizavimo motyvų. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad S. J. nedirba, yra jauno amžiaus, teistas Å¡eÅ¡is kartus, daugiausia už smurtinius nusikaltimus, po Å¡io nusikaltimo padarymo, S. J. vėl padarė naujÄ smurtinį nusikaltimÄ , už kurį nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu.

Jis nusikalto neatlikęs bausmės, teistumui neiÅ¡nykus, ne kartÄ baustas administracine tvarka. Å ios aplinkybės nepalankiai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo didesnį pavojingumÄ visuomenei, nenorÄ taisytis. Be to, Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kad, bÅ«damas jauno amžiaus, S. J. teisiamas jau septintÄ kartÄ , ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos Å¡velnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, tačiau jis teismų parodyto pasitikėjimo nepateisino, gyvenimo bÅ«do nepakeitė – toliau vartojo alkoholį, darė naujas nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus. 6.1.3.

Atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam S. J. paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , ir bausmės dydį parinko sankcijos ribose (BK 50 straipsnio 2 dalis), t. y. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, paskyrė bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Todėl nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ paskirta laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į jo asmenybę, nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio, nes tik paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis, bus galimybė nuteistÄ jį taisyti ir auklėti izoliuotÄ , paveikti jį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .7.

BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Å iame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę; skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys).

Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki Å¡io nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskyrę bausmę už naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , jÄ subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas, už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, paskirtÄ bausmę vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrino su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme, tačiau skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje taip pat nenurodė jokių atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo motyvų.

NusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, S. J. padarė 2016 m. gruodžio 9 d., t. y. iki 2017 m. balandžio 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu ir 2017 m. balandžio 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam S. J. palankesnį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , tai yra prie griežčiausios bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, pridėjo tik dalį bausmės, paskirtos 2017 m. balandžio 21 d.

Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas į paskirtÄ galutinę bausmę pagrįstai įskaitė bausmę, atliktÄ pagal 2017 m. balandžio 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalimi ir vadovaujantis BPK 10 straipsniu, teisę į gynybÄ kaltinamasis gali realizuoti arba gindamasis pats arba gindamasis per gynėjÄ â€“ advokatÄ . Tuo atveju, jeigu yra pagrindo manyti, kad be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebus reikiamai ginami, tačiau gynėjo dalyvavimu nėra pasirÅ«pinęs pats kaltinamasis, užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ yra teismo pareiga. Kaip matyti iÅ¡ Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties, teismas vadovaudamasis BPK 51 straipsniu, t. y. siekdamas, kad bÅ«tų užtikrintos ir ginamos kaltinamojo S. J. teisės, taip pat ir tai, kad S. J. yra suimtas, kaltinamajam paskyrė valstybės teisinę pagalbÄ teikiantį gynėjÄ .8.1.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Kaip matyti iÅ¡ anksčiau paminėtos 2017 m. gegužės 2 d. nutarties, gynėjas S. J. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (jei kaltinamasis yra suimtas), todėl klausimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, nuosprendyje nebuvo sprendžiamas. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo S. J. apeliacinį skundÄ .

Teisėjai                                                                                                            Nijolė Matuzevičienė  Gražvydas Poškus                                                                                                                            Virginija Žindulienė