52d14683-9ed2-47d5-b492-e7ab030df3c1 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-1011-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00835-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 37.3; 20.2.3.2; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 12 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui – V. V., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui R.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. V. su 2018 m. balandžio 27 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo 70 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 45–49). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2823-662/2019 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas konvojavimo sÄ lygas (1,5 val. laikomas neÅ¡ildomame specialiajame automobilyje) buvo pažeista ir priteisė pareiÅ¡kėjui 70 Eur neturtinės žalos atlyginimo, panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mams perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo (b. l. 65–71).

Taigi, administracinė byla iÅ¡ naujo nagrinėjama tik dalyje dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ atsakovo atstovo veiksmų konvojuojant jį neÅ¡ildomame specialiajame konvojavimo automobilyje. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-4) ir atsakyme į atsakovo atsiliepimÄ (b. l. 34-35) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad 2017 m. sausio 17 d., etapuojant jį iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI) į Alytaus pataisos namus (toliau – Alytaus PN), pareiÅ¡kėjas buvo vežamas techniÅ¡kai netvarkingu automobiliu – nebuvo užtikrintas automobilio salono, skirto nuteistiesiems, Å¡ildymas.

Å ildymo sistema neveikė nuo pat kelionės pradžios. PareigÅ«nas visÄ laikÄ Å¡ildymo sistemÄ bandė taisyti, bet nesutaisė. Kadangi marÅ¡rutas buvo numatytas per PravieniÅ¡kių pataisos namus, užsukant į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL), vykstant iki LAVL 30 - 40 minučių teko kęsti Å¡altį. Atvykus į LAVL, pareiÅ¡kėjas sėdėjo toliau neÅ¡ildomame automobilyje. PareigÅ«nams nepavykus sutaisyti salono Å¡ildymo, buvo iÅ¡kviestas pakaitinis automobilis.

Ä® kitÄ automobilį pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas maždaug po valandos. IÅ¡ viso Å¡altyje (neÅ¡ildomame automo0bilyje) buvo maždaug 1 val. 30 min. Atvykus pakaitiniam automobiliui pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į jį. NežiÅ«rint į tai, kad buvo atsiųstas kitas automobilis, salone, kuriame vežami nuteistieji, nebuvo užtikrinta reikiama Å¡iluma. Nuo Kauno iki PravieniÅ¡kių pataisos namų pareiÅ¡kėjas buvo vežamas vienas. LAVL dar buvo įsodinti 7 ar 8 asmenys, kurie vyko į Alytaus PN.

Netinkamos etapavimo sÄ lygos pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai, nes pareiÅ¡kėjas serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, turi trofines opas kojose. Teko gydytis nuo perÅ¡alimo, vartoti antibiotikus, dėl to atsivėrė naujos žaizdos kairės kojos blauzdoje, paÅ«mėjo dusulys, atsirado galvos skausmas bei bendras silpnumas. Atsakovo atstovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 18-23) nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai konvojavo pareiÅ¡kėjÄ planinio konvojaus marÅ¡rutu Kaunas-PravieniÅ¡kės-Alytus-PravieniÅ¡kės-Kaunas 2018 m. sausio 17 d.

PrieÅ¡ pradedant konvojavimÄ ir iÅ¡vykstant į marÅ¡rutÄ , Radvilėnų pl. 1 Kaunas, automobilį MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrino konvojuotojas E. J. ir pranešė konvojaus virÅ¡ininkui, kad viskas gerai, jokių pastabų nėra. Kauno TI buvo priimtas konvojuoti į Alytaus PN pareiÅ¡kėjas ir konvojus iÅ¡vyko pagal marÅ¡rutÄ 8.50 val. Kelionės į PravieniÅ¡kes metu, netoli paskirties punkto - LAVL sugedo automobilio kėbulo Å¡ildymo sistema. Konvojuotojai apie tai informavo konvojaus virÅ¡ininkÄ .

Atvykus į LAVL 9.30 val. automobilio vairuotojas bandė paÅ¡alinti gedimÄ , tačiau jam nepavyko. Apie susidariusiÄ situacijÄ konvojaus virÅ¡ininkas pranešė Kauno dalinio 3 kuopos vadovybei ir vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 147 punktu, paprašė, kad bÅ«tų atsiųstas pakaitinis automobilis. Nuteistieji galėjo bÅ«ti saugomi LAVL, tačiau atsakingas LAVL budintis pareigÅ«nas nurodė iÅ¡važiuoti į saugomos teritorijos ir laukti atvykstančio automobilio prie įvažiavimo į LAVL teritorijÄ , motyvuodamas tuo, kad nebÅ«tų trukdoma atvykti ir iÅ¡vykti kitiems konvojams.

Automobilio kėbule, poste prie kamerų, skirtų konvojuojamiesiems pervežti, konvojuojamojo apsaugos funkcijÄ nuolatos vykdė E. J.. Atvykus pakaitiniam automobiliui VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį patikrino konvojaus virÅ¡ininko padėjėjas R. P., kuris jokių pastabų neturėjo. PareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į automobilį VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėmus konvojuojamuosius iÅ¡ LAVL, konvojus iÅ¡vyko 11.00 val. Atvykus į Alytaus PN 12.05 val., pareiÅ¡kėjas pats iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir buvo palydėtas perdavimui, o Alytaus PN direktoriaus budinčiam padėjėjui perdavimo metu pareiÅ¡kėjas pretenzijų nepareiÅ¡kė.

Pareiškėjas nešildomame automobilyje galėjo sėdėti apie 40 min. Lauke buvo -5 – -6 laipsniai šalčio. Planinio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumu žmonių pervežimui ir jų atitikimų saugumo bei kiliems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui.

PrieÅ¡ pradedant konvojavimÄ , konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio bÅ«klę, jo tinkamumÄ konvojavimui atlikti ir pastabų neturėjo. PareiÅ¡kėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo, o praÅ¡oma atlyginti 500 Eur neturtinė žala prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ netinkamų konvojavimo sÄ lygų.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pasisakęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad 2018 m. sausio 17 d., jį etapuojant jį iÅ¡ Kauno TI į Alytaus PN, pareiÅ¡kėjas buvo vežamas techniÅ¡kai netvarkingu automobiliu – nebuvo užtikrintas automobilio salono, skirto nuteistiesiems, Å¡ildymas. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Pagrindiniai techniniai reikalavimai būtini specialiajam transportui nurodyti Konvojavimo taisyklių 146 punkte. Konvojavimo taisyklių 146.4. punkte nustatyta, kad privalo būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 17 d.

VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai konvojavo pareiÅ¡kėjÄ planinio konvojaus marÅ¡rutu Kaunas-PravieniÅ¡kės-Alytus-PravieniÅ¡kės-Kaunas. 2017 m. sausio 17 d. Kelionės žiniaraÅ¡tis (b. l. 26-27), VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, liudytojo R. L. parodymai patvirtina, kad konvojaus metu sugedo specialaus automobilio MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Å¡ildymo sistema, o automobilio vairuotojui nepavykus paÅ¡alinti gedimo, buvo iÅ¡kviestas pakaitinis automobilis VW valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 25, 29). Pareiškėjas teigia, kad automobilio, kuriuo buvo konvojuojamas pareiškėjas šildymo sistema neveikė nuo pat kelionės pradžios ir net atsiųstame pakaitiname automobilyje nebuvo užtikrinta pakankama šiluma. Atsakovo atstovas nurodė, kad automobilio MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo sistema sugedo netoli paskirties punkto – LAVL (b. l. 19). Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog automobilio kėbulo šildymo sistema sugedo kelionės metu iš Kauno TI į LAVL.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog neÅ¡ildomame automobilyje praleido apie 1 val. 30 min. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir liudytojo R. L. parodymai. Liudytojas L. B. nurodė, kad nuo atvykimo į LAVL pareiÅ¡kėjas neÅ¡ildomame automobilyje galėjo prabÅ«ti maždaug valandÄ . Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas maždaug 1 val. 30 min. praleido neÅ¡ildomame automobilyje (ABTÄ® 56 str.). Teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nepakanka vien tik konstatuoti faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas tam tikrÄ laikÄ praleido neÅ¡ildomame automobilyje, tačiau aktualu ir tai, ar VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

Konvojavimo taisyklių 145 punktas nustato, kad prieÅ¡ pradedant vykdyti konvojavimÄ , konvojaus virÅ¡ininko nurodymu konvojaus virÅ¡ininko padėjėjas ar vienas iÅ¡ konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių bÅ«klę. VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«no R. L. 2018 m. gegužės 24 d. tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad prieÅ¡ pradedant konvojavimÄ ir iÅ¡vykstant į marÅ¡rutÄ , Radvilėnų pl. 1 Kaunas, automobilį MB valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) patikrino E. J. ir pranešė, kad viskas gerai, dėl techninės bÅ«klės jokių pastabų nėra (b. l. 24). Pagal Konvojavimo taisyklių 147 punktÄ specialiuosius automobilius, specialiuosius autobusus draudžiama naudoti ne pagal paskirtį. Nedideli Å¡ių automobilių ir autobusų gedimai, trÅ«kumai paÅ¡alinami vietoje. Draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių Taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Byloje esantys įrodymai: VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai (b. l. 24, 25, 29), liudytojo R. L. parodymai taip pat patvirtina, kad sugedus automobilio Å¡ildymo sistemai, vairuotojas bandė paÅ¡alinti gedimÄ , tačiau jam nepavyko. Nepavykus paÅ¡alinti gedimo buvo iÅ¡kviestas pakaitinis automobilis, kuriam atvykus pareiÅ¡kėjas buvo į jį perkeltas. Nors iki pakaitinio automobilio atvykimo pareiÅ¡kėjas buvo laikomas neÅ¡ildomame automobilyje, tačiau nėra pagrindo konstatuoti VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu, kadangi liudytojo LAVL budinčio pareigÅ«no Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyriausiojo specialisto L.

B. parodymai patvirtina, jog jis nurodė iÅ¡važiuoti iÅ¡ saugomos teritorijos ir atvykstančio automobilio laukti prie įvažiavimo į LAVL teritorijÄ . Liudytojas L. B. taip pat nurodė, kad kitose įstaigose kalintys nuteistieji negali bÅ«ti įleidžiami į LAVL patalpas. Taigi, administracinėje byloje nenustatyta, kad dėl VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsirado transporto techniniai gedimai (sugedo automobilio Å¡ildymo sistema), kad pareigÅ«nai, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių sugedus transporto priemonės Å¡ildymo sistemai, operatyviai nesiėmė Konvojavimo taisyklėse nustatytų veiksmų ir tokiu bÅ«du pažeidė Å¡ias taisykles.

Taigi, nenustačius VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius