52d0d4df-a27a-444b-b1b1-fd0b2ae1f2ca · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-353-813/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00346-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.1.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui nuteistajam R.

S., jo gynėjai advokatei Linai AndriuÅ¡kevičienei, nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo V. D. atstovei pagal įstatymÄ Z. D., nukentėjusiųjų V. D. ir Z. D. atstovui advokatui Tomui Bukeliui, civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Marijai Židonienei, civilinės atsakovės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per filialÄ Lietuvoje, atstovei AuÅ¡rai Kunčiuvienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

S., civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Marijos Židonienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 75 MGL, t. y. 2824,5 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių Eur 50 ct) dydžio bauda, kurios sumokėjimas nustatytas 8 mėnesių laikotarpiui.

Nukentėjusiojo V. D. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, V. D. naudai priteista iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per (duomenys neskelbtini) filialÄ Lietuvoje, nukentėjusiojo V. D. priežiÅ«rai ir slaugai laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. – po 817,30 Eur kas mėnesį, o nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. – po 593,30 Eur kas mėnesį iki V. D. nuolatinė kito asmens slauga taps nereikalinga.

Taip pat iÅ¡ civilinių atsakovių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per filialÄ Lietuvoje, priteista 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistų sumų nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo civilinio ieÅ¡kinio dalyje visiÅ¡ko įvykdymo. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės Z. D. civilinis ieÅ¡kinys dėl 12293,04 Eur turtinės žalos (netektų darbinių pajamų) ir 5 procentų metinių palÅ«kanų atmestas.

Nukentėjusiosios, nukentėjusiojo V. D. įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės Z. D. patirtos 600 Eur (šešių šimtų eurų) advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidos priteistos iš R. S. nukentėjusiosios Z. D. naudai. Civilinio atsakovo „S.“ prašymas priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. apie 11 val. 49 min. (duomenys neskelbtini) prospekte, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 27, 101 punktų reikalavimus tuo, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, visais atvejais privalėjo duoti keliÄ pėsčiajam važiuodamas atbulas, dėl to parbloÅ¡kė nuo (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pr. važiuojamÄ ja dalimi ėjusį pėsčiÄ jį V. D., padarydamas jam kÅ«no sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga buvo kaltinamojo R. S. veiksmai, prieÅ¡taravę KET reikalavimams, nes jeigu kaltinamasis bÅ«tų laikęsis KET 27, 101 punktų reikalavimų, t. y. jeigu bÅ«tų buvęs dėmesingas ir atidus prieÅ¡ pradedant važiuoti, įsitikinęs, kad tai daryti saugu, bÅ«damas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas bÅ«tų įsitikinęs, kad tikrai, važiuodamas atbuline eiga davė keliÄ kitiems eismo dalyviams, bÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti eismo įvykio ir jo metu kilusių padarinių – žmogaus sužalojimo.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad R. S. padaryti KET pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. 2.1. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į tai, jog R. S. eismo įvykio metu vykdė darbines pareigas bei naudojosi darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už jo padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingas darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patirti žalingi padariniai yra labai sunkūs: jis tapo neįgalus, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, nebegali pasirūpinti net savimi, nebegali vaikščioti, byloje nėra duomenų apie teigiamas prognozes dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės, jo gyvenimas, lyginant su buvusiu prieš įvykį, pasikeitė iš esmės. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nukentėjusįjį kaltinamasis sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, atlikdamas savo darbines pareigas, į civilinės atsakovės finansinę padėtį.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta jo prašoma neturtinė žala – 45 000 Eur, iš kurių 40 000 Eur, atsižvelgus į tai, kad 5000 Eur atlygino draudimo bendrovė, priteistini iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2.2. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo prašymas dėl periodinių išmokų jo priežiūrai ir slaugai laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. – po 817,30 Eur kas mėnesį, o nuo 2018 m. rugsėjo 19 d.

– po 593,30 Eur kas mėnesį iki V. D. nuolatinė kito asmens slauga taps nereikalinga, yra pagrįstas ir įrodytas. Slaugai reikalingas periodinių iÅ¡mokų dydis apskaičiuotas taikant Negalinčių savęs aptarnauti ligonių palaikomojo ilgalaikio gydymo vieno lovadienio įkainį (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. V-1145 „Dėl Aktyviojo gydymo stacionarinėms paslaugoms nepriskiriamų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, kurių iÅ¡laidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sÄ rašų ir slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų ir jų bazinių kainų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, 2017 m. birželio 23 d.

įsakymo Nr. V-792 redakcija, galiojęs iki 2018 m. gegužės 1 d.). Nukentėjusiajam praÅ¡omos priteisti periodinių iÅ¡mokų sumos apskaičiuotos įvertinus neįgalumo pensijos kasmėnesinę sumÄ â€“ 56 Eur bei nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. paskirtÄ 280 Eur dydžio slaugos iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ .

3. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, atmesti civilinės ieÅ¡kovės Z. D. civilinį ieÅ¡kinį 600 Eur advokato teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidoms atlyginti. 3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neatsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetÄ , nenustatė eismo įvykio mechanizmo, nevertino nukentėjusiojo V.

D. padarytų KET pažeidimų, visiÅ¡kai nepagrįstai subjektyviai interpretavo liudytojos G. Č. parodymus, dėl to neteisingai konstatavo, kad nuteistojo R. S. veiksmai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir kad tarp nuteistojo padaryto KET pažeidimo ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino nuteistojo veiksmus priežastinio ryÅ¡io su padariniais nustatymo aspektu, visiÅ¡kai neanalizavo nukentėjusiojo veiksmų neteisėtumo, neteisingai kvalifikavo eismo įvykio vietÄ kaip automobilių aikÅ¡telę, todėl neteisingai nusprendė, kad padariniai kilo dėl vairuotojo R.

S. veiksmų. 3.2. Skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog R. S. einant į automobilį, pastarasis apsidairė, nematė artėjančio V. D. ir negalėjo jo pamatyti. Kadangi nukentėjusysis į apelianto vairuojamÄ automobilį atsitrenkė Å¡iam nuo krovinių iÅ¡krovimo vietos nuvažiavus apie 7 metrus, Å¡i faktinė aplinkybė objektyviai patvirtina, kad V. D. ėjo ne pro stovintį automobilį, o važiuojančio automobilio kryptimi ir tÄ matė (galėjo ir privalėjo matyti): degė automobilio atbulinės eigos žibintas, degė automobilio gabaritinės lempos, veikė variklis bei automobilis judėjo, todėl privalėjo duoti jam keliÄ ar įsitikinti, kad automobilis nevažiuos jo ėjimo kryptimi, t. y., pirmasis turėjo pareigÄ bÅ«ti atidžiu, juolab, kad buvo einama pro specifinę vietÄ â€” krovinių iÅ¡krovimo rampÄ , besiribojančia su važiuojamÄ ja kelio dalimi. 3.3.

Skunde tvirtinama, kad teismas netyrė ir nevertino reikÅ¡mingų aplinkybių apie tai, kad nuteistasis R. S., iÅ¡girdęs garsÄ automobilio galinėje dalyje, pamatė krentantį žmogų ir tuoj pat sustabdė transporto priemonę. IÅ¡ eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo priedo - schemos matyti, kad V. D. nukrito už 2,3 metrų nuo automobilio. Å i faktinė aplinkybė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo nukritimo vieta įtakota jo paties judėjimo greičio ir krypties, t. y. pagrįstai tikėtina, kad pėsčiasis prarado pusiausvyrÄ ir nukrito dėl to, kad jis, judėdamas gerokai greičiau nei transporto priemonė važiavo, pats atsitrenkė į judančiÄ transporto priemonę ir atÅ¡oko, prieÅ¡ingu atveju, jam lėtai einant pro važiuojantį automobilį ir automobiliui jį kliudant - V.

D. bÅ«tų nukritęs iÅ¡ karto, tad jo kÅ«no padėtis negalėtų bÅ«ti nutolusi nuo automobilio už 2,3 metro. Be to, V. D. kÅ«no padėtis nebÅ«tų nukreipta jo judėjimo kryptimi. Å ių reikÅ¡mingų aplinkybių teismas nuosprendyje nevertino nei atskirai, nei santykyje su kitais įrodymais. 3.4. Skunde pažymima, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad iÅ¡ liudytojos G. Č. parodymų akivaizdžiai matyti, jog nukentėjusysis V. D. atėjo link maÅ¡inos tokia kryptimi, kurios trajektorijÄ buvo galima matyti per Å¡oninius galinio vaizdo veidrodėlius, be to, jis ne atbėgo, o atėjo neskubia eisena, taigi neatsirado iÅ¡ nežinia kur staiga ir negalėjo nepamatytas patekti į automobilio aklÄ jÄ zonÄ .

Apie V. D. veiksmus — ėjimo kryptį ir greitį — tiesiogiai įtakojusius jo pareigÄ važiuojamoje dalyje elgtis atsargiai, byloje nėra nustatyta ir nėra žinoma, nors akivaizdu, kad Å¡ie duomenys yra reikÅ¡mingi V. D. veiksmų kvalifikavimui bei atitinkamai priežastinio ryÅ¡io tarp R. S. veiksmų ir kilusių pasekmių nustatymui. 3.5. Skunde tvirtinama, kad faktinę aplinkybę, jog bÅ«tent pėstysis V. D. sudarė R. S. neprognozuojamÄ kliÅ«tį, dėl ko pats atsitrenkė į R. S. vairuojamÄ automobilį, patvirtina tai, kad V.

D. tikrai žinojo, jog eina važiuojamÄ jÄ dalimi (riba tarp aikÅ¡telės ir važiuojamosios kelio dalies, nutolusia nuo artimiausio kelkraščio 3 metrus); tikrai žinojo, kad visai nemato deÅ¡ine akimi, todėl privalėjo suvokti, kad dalies eismo objektyviai gali nematyti ir taip sudaryti pavojingÄ eismo situacijÄ ; tikrai žinojo, kad neÅ¡asi neÅ¡ulį, kuris gali reikalauti jo dėmesio (pakeisti jo neÅ¡imÄ kita ranka, pataisyti rankenÄ , pažiÅ«rėti į jį ir pan.). Maža to, V. D. nukritimo vieta — už 2,3 metro nuo automobilio — visgi rodo pastarojo greitÄ Ä—jimo tempÄ , dėl ko net minimali kliÅ«tis, Å¡iuo atveju - lėtai judėjęs automobilis — tapo pakankamai ženklios inercinės atatrankos priežastimi.

Kitaip tariant, V. D. tikėtinai sparčiai iÅ¡ nenustatytos automobilio judėjimo atžvilgiu pusės ėjo automobilio važiavimo kryptimi, todėl eliminavo R. S. galimybę jį pamatyti, kol galiausiai atsitrenkė į jį. Å ios reikÅ¡mingos faktinės įvykio aplinkybės byloje nei tirtos, nei nustatytos nebuvo, nors nuteistojo R. S. gynėja apie tai nurodė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. 3.6. Skunde akcentuojama, kad teismas nevertino fakto, patvirtinančio paties nukentėjusiojo didelį neatsargumÄ , t. y., kad kai V.

D. nusprendė eiti atbuline eiga važiuojančio automobilio važiavimo kryptimi, R. S. vairuojamas automobilis jau važiavo ir atlikinėjo iÅ¡sukimo veiksmÄ . Nuteistasis yra įsitikinęs, kad Å¡iuo atveju nukentėjusysis pažeidė KET 9, 36, 44 punktų reikalavimus, tačiau teismas jo padarytų pažeidimų nevertino, o atsižvelgė į asmenines savybes, nors padaryti pažeidimai turėjo bÅ«ti teisiÅ¡kai įvertinti ir turėjo bÅ«ti nustatyta, kokiÄ Ä¯takÄ jie turėjo eismo įvykio kilimui ir padarytų sužalojimų atsiradimui. 3.7.

Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai nustatė bÅ«tinÄ jÄ padarinių kilimo sÄ lygÄ ir bÅ«tinÄ jį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, todėl neteisingai kvalifikavo R. S. padarytÄ veikÄ , netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teigiama, kad bÅ«tent nukentėjusiojo V. D. veiksmai turėjo įtakos Å¡iam eismo įvykiui kilti ir buvo Å¡io eismo įvykio bÅ«tinoji kilimo sÄ lyga. Jei V. D., matydamas, kad įžengia į aikÅ¡telės/važiuojamosios dalies teritorijÄ , kuria atbuline eiga juda automobilis, bÅ«tų įvykdęs pareigÄ Ä¯Å¾engti į tokiÄ teritorijÄ tik įsitikinęs kad tai daryti saugu, kaip to reikalauja KET 44 punktas, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. V.

D. turėjo pareigÄ susilaikyti nuo aktyvių veiksmų pats, o ne tikėtis, kad jam ignoruojant judantį automobilį, pastarojo vairuotojas kažkokiu bÅ«du sugebės jį pamatyti prieÅ¡ jam priėmus sprendimÄ eiti neprognozuojama trajektorija aikÅ¡telės ir važiuojamosios kelio ribos viduryje. BÅ«tent dėl to, kad nevykdė pareigos imtis visų bÅ«tinų priemonių eismo įvykiui iÅ¡vengti, V. D. pats ir nukentėjo, t. y., patyrė sužalojimÄ ne dėl atsitrenkimo į automobilį, o dėl nukritimo ant važiuojamosios kelio dalies dėl savo paties judėjimo greičio įtakotos inercinės atatrankos, kurios pasėkoje jis atÅ¡oko ir nukrito už 2.3 metro nuo automobilio.

Tokiu bÅ«du, pasak apelianto, akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys tarp nukentėjusiojo V. D. veiksmų ir patirto sužalojimo nukrentant. BÅ«tent Å¡io priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis yra dėsningas, t. y. neprognozuojamai greitai artėjant link važiuojančio automobilio yra dėsninga į jį atsitrenkus nusiblokÅ¡ti 2,3 metro nuo automobilio dėl inercinės atatrankos, ir atvirkščiai - nėra tikėtina bÅ«ti partrenktam automobilio, jei neini jo važiavimo keliu. 3.8. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai eismo įvykio vietÄ Ä¯vardino kaip prekių iÅ¡krovimo aikÅ¡telę, kadangi eismo įvykis vyko prekių iÅ¡krovimo aikÅ¡telės ir su ja besiribojančios gatvės ribose. 3.9.

Skunde nesutinkama su nuteistajam inkriminuotų KET 27, 101 punktų reikalavimų pažeidimais. Nurodoma, kad prieÅ¡ pradedant R. S. važiuoti atbuline eiga — už jo automobilio ar jo važiavimo kryptimi nebuvo jokių pėsčiųjų, tame tarpe ir nukentėjusiojo. Nuteistasis pradėjo važiuoti atgaline eiga nukentėjusiajam V. D. dar neįžengus nei į važiuojamÄ jÄ dalį nei teismo įvardinamos aikÅ¡telės teritorijÄ ir vairuotojui objektyviai neturint galimybės daryti iÅ¡vados, kad V.

D. kažkokiu bÅ«du atsidurs R. S. važiavimo trajektorijoje. Tokiu bÅ«du vertintina, kad R. S. objektyviai negalėjo pažeisti Å¡ių KET reikalavimų, nes prieÅ¡ jam pradedant važiuoti kliÅ«ties, t. y. V. D. už automobilio nebuvo ir jis jos numatyti net negalėjo. 3.10. Skunde pabrėžiama, kad nuosprendyje nėra duomenų apie tai, kada R. S. pamatė (turėjo ir galėjo pamatyti) pėsčiÄ jį ir koks tuo metu buvo atstumas iki jo, nors Å¡i aplinkybė, pasak apelianto, yra esminė sprendžiant priežastinio ryÅ¡io klausimÄ .

Transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo imtis papildomų atsargumo priemonių (pvz., sulėtinti greitį, sustabdyti transporto priemonę) tada, kai kyla pavojus eismo saugumui. Todėl nustatant priežastinį ryšį labai svarbu, kada kaltininkas turėjo realiÄ galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes, ir teismas turi atsižvelgti į tai vertindamas jo veiksmus. 3.11. Skunde teigiama, kad teismo pozicija dėl to, kad V. D. atėjo link maÅ¡inos tokia kryptimi, kurios trajektorijÄ buvo galima matyti per Å¡oninius galinio vaizdo veidrodėlius, be to, jis neatbėgo, o atėjo neskubia eisena, taigi neatsirado iÅ¡ nežinia kur staiga ir negalėjo nepamatytas patekti į automobilio aklÄ jÄ zonÄ , yra visiÅ¡kai nekonkreti ir nemotyvuojama bei sukelianti tik dar daugiau painiavos ir neaiÅ¡kumų. 3.12.

Skunde tvirtinama, kad teismas nenustatė pagrindinių eismo įvykio aplinkybių, t. y. ar R. S. turėjo realiÄ galimybę iki V. D. atsitrenkimo į jo vairuojamÄ automobilį jį pamatyti, ir jei taip, tai kiek laiko tuo metu buvo likę iki jų susidÅ«rimo, kurioje vietoje buvo V. D. R. S. pajudėjus iÅ¡ stovėjimo vietos, ar V. D. ėjo lėtai ar ėjo greitu žingsniu, ir kt. Teismas taip pat nepagrįstai plečiamai interpretavo pagrindinės bylos liudytojos G. Č., kuri nurodė, jog matė tik V.

D. žengiamÄ Å¾ingsnį iki jo partrenkimo, parodymus. Teismas taip pat visiÅ¡kai nevertino įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatytų faktinių duomenų apie tai, kad R. S. nuo stovėjimo vietos nuvažiavo beveik 7 metrus, o tai reiÅ¡kia, kad V. D. prieÅ¡ įžengdamas į važiuojamÄ jÄ dalį jau turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti, kad tai daryti saugu, nes matė ir privalėjo matyti atbuline eiga važiuojantį automobilį. 3.13. Apibendrinant skundo argumentus nurodoma, kad R. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nes nėra nustatytų aplinkybių, patvirtinančių, jog jis pažeidė KET 27 ir 101 punktų reikalavimus.

Byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog R. S., įsėdęs į automobilį tinkamai apsidairė, pažiÅ«rėjo tiek per deÅ¡inįjį, tiek per kairįjį veidrodėlius, įsitikino, kiek galėdamas, kad nėra praeivių, pradėjo važiuoti ir važiavo atgaline eiga ir negalėjo numatyti, kad važiuojamÄ ja kelio dalimi, matant, kad yra įjungtas automobilio atgalinės eigos žibintas ir automobilis važiuoja, pro jį visgi nuspręs eiti pėsčiasis. Akcentuotina, kad R. S. turėjo pagrįstÄ tikimybę manyti, kad už jo vairuojamo automobilio nebus ir neatsiras pėsčiųjų, nes zona, kurioje įvyko eismo įvykis, yra skirta parduotuvės aptarnaujančiam transportui atvažiuoti iÅ¡krauti prekes ar jas pasikrauti ir iÅ¡važiuoti, t. y. visuotinai žinoma ne pėsčiųjų zona.

Atitinkamai nuosekliai vertinant V. D. veiksmus, matyti jo nerÅ«pestingas požiÅ«ris į nustatytÄ kelių eismo tvarkÄ važiuojamojoje kelio dalyje, iÅ¡ esmės ignoruojant akivaizdų pavojingumÄ , neprognozuojamÄ netikėtos kliÅ«ties sudarymÄ transporto priemonių vairuotojams, maža to, prastÄ aplinkos matymÄ ir orientacijÄ joje.

4. Civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Marija Židonienė apeliaciniame skunde praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ , panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendį, priimtÄ nepagrįstai eliminavus nukentėjusiojo didelį neatsargumÄ ir nerÅ«pestingumÄ , neatsižvelgiant į aktualiÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. 4.1. Skunde teigiama, kad Å¡iuo atveju iÅ¡vis nėra nusikalstamos veikos, o įvykis laikytinas kazusu. R. S. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nes nėra aplinkybių, patvirtinančių, jog jis pažeidė KET 27 punkto reikalavimus.

Byloje patvirtinti faktai, jog nuteistasis, įsėdęs į autobusiukÄ , tinkamai apsidairė, pažiÅ«rėjo tiek per deÅ¡inįjį, tiek per kairįjį veidrodėlius, įsitikino, kiek galėdamas, kad nėra praeivių, nors judėdamas važiuojamÄ ja kelio dalimi ir negalėjo numatyti, kad ja gali eiti pėstieji. Vairuotojas galėjo pagrįstai manyti, kad už jo nebus pėsčiųjų, nes zona, kurioje įvyko eismo įvykis, yra skirta aptarnaujančiam transportui atvažiuoti iÅ¡krauti prekes ar jas pasikrauti ir iÅ¡važiuoti. 4.2.

Skunde tvirtinama, kad eismo įvykis įvyko važiuojamojoje kelio dalyje, todėl nukentėjusysis turėjo laikytis KET 36 punkto, numatančio pėsčiųjų pareigas kertant važiuojamÄ jÄ kelio dalį, reikalavimų, tačiau teismas dėl Å¡ios jo pareigos iÅ¡vis nieko nepasisakė. Jei nukentėjusysis bÅ«tų elgęsis taip, kaip numatyta KET, padarinių bÅ«tų iÅ¡vengta. Atsižvelgiant į tai, skunde daroma iÅ¡vada, kad eismo įvykį lėmė ir paties nukentėjusiojo veiksmai. 4.3.

Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad eismo įvykio neįtakojo tai, jog nukentėjusysis nemato dešine akimi ir nurodoma, kad V. D. buvo parblokštas į dešinį petį, kas reiškia, jog jis iš dešinės pusės nepastebėjo artėjančio techniškai tvarkingo automobilio, kuriame degė įspėjamasis žibintas. Apeliantės įsitikinimu, ši ir aukščiau paminėta aplinkybė, kad nukentėjusysis pats pažeidė KET taisykles, turėjo būti įvertintos ir į jas atsižvelgiant turėjo būti mažinama priteista turtinė ir neturtinė žala. 4.4.

Skunde teigiama, kad nuosprendis dalyje dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio yra nemotyvuotas, neteisėtas, pažeidžiantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, prieÅ¡taraujantis nusistovėjusiai teismų praktikai, todėl turi bÅ«ti pakeistas. Teismas privalėjo mažinti praÅ¡omos priteisti neturtinės ir turtinės žalos dydį, nes: byloje yra akivaizdus paties nukentėjusiojo neatsargumas (pažeidė Kelių eismo taisykles), o nuteistasis veikė neatsargia kaltės forma.

Teismas privalėjo vadovautis teismų praktikoje nustatytais kriterijais priteisiant neturtinės žalos dydį, naujausia teismų praktika. Be to, teismas pažeidė protingumo bei teisingumo principus vertindamas civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį. 4.5. Skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡vengta pačių tragiÅ¡kiausių pasekmių žmogaus gyvybei. Pabrėžiama, kad nukentėjusysis yra daugiau nei septyniasdeÅ¡imties metų amžiaus, todėl nors jis ir gyveno pilnavertį gyvenimÄ , jo praradimų negalima lyginti su jauno žmogaus neturtiniais praradimais.

Priteista suma dvigubai virÅ¡ija priteistinų sumų dydžius dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teismas pažeidė teisingumo bei protingumo principus priteistinos neturtinės žalos dydį siedamas su civilinės atsakovės finansine padėtimi. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad kompensacija už patirtÄ neturtinę žalÄ atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , bet jokiu bÅ«du ne nubaudimo funkcijÄ . 4.6. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl priteistinos nuolatinės slaugos dydžio.

Nukentėjusiojo atstovė Z. D. apklausos metu pati patvirtino, jog iÅ¡ valstybės priklausytų skiriamas slaugytojas, tačiau jo atsisakė, nes niekas taip gerai nepasirÅ«pins, kaip ji pati. Å iuo atveju teismas neįvertino tokios pozicijos ir neteisingai sprendė visÄ finansinę naÅ¡tÄ perkelti draudimo bendrovei. Periodinių iÅ¡mokų suma yra per didelė, net virÅ¡ijanti minimalų atlyginimÄ .

5. Nukentėjusysis V. D. ir nukentėjusioji bei V. D. įstatyminė atstovė Z. D. atsiliepime į nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . 5.1. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis apeliaciniame skunde neteisingai vertina atstumus. Eismo įvykio plane nurodytas 6,9 m atstumas atvaizduoja ne R. S. nuvažiuotÄ atstumÄ , o automobilio priekinės aÅ¡ies atstumÄ iki krovinių rampos. Be to, ir liudytoja G.

Č. nurodė, kad automobilis pavažiavo labai nedaug. 2,3 m yra ne nuo automobilio iki nukentėjusiojo kūno, o nuo galinės automobilio ašies iki kraujo dėmės. Įvertinant tai, kad R. S. vairuojamas automobilis nukentėjusiajam buvo iš dešinės pusės, yra visiškai logiška, kad, smūgiui buvus iš dešinės pusės, nukentėjusysis visu ūgiu krito ant kairiojo šono, o kraujo dėmės buvimas 2,3 m atstumu nuo automobilio galinės ašies, įvertinant suaugusio vyro ūgį, yra visiškai logiškas.

PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, visiÅ¡kai neįtikėtina versija, kad suaugęs senyvo amžiaus žmogus net teoriÅ¡kai galėtų judėti tokiu greičiu, kad atsitrenkęs į lėtai judantį automobilį, atÅ¡oktų net 2,3 metro. Teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis buvo partrenktas, o ne pats neva nukrito 2,3 m nuo automobilio. 5.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į R. S. parodymus, iÅ¡ kurių galima spręsti, kad galimai matomumÄ ribojo Å¡alia esančios transporto priemonės. Vadinasi, nuteistasis matė ir žinojo, kad matomumas buvo ribotas, tačiau vis tiek, neįsitikinęs, kad iÅ¡važiuoti atbuline eiga yra saugu, pradėjo važiuoti. 5.3.

Atsiliepime tvirtinama, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje buvo nustatyta, iÅ¡ kurios pusės atėjo nukentėjusysis ir kuria kryptimi krito. Dėl V. D. judėjimo greičio teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis ne atbėgo, o atėjo neskubia eisena, kadangi G. Č. teigia mačiusi, kaip V. D. žengė žingsnį, o ne bėgo. Be to, tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir nukentėjusiojo amžius (71 m.) eismo įvykio metu. Pėsčiojo patekimas į automobilio aklÄ jÄ zonÄ neeliminuoja vairuotojo pareigos judant atbulomis duoti keliÄ ar praleisti pėsčiÄ jį ir jo atsakomybės už Å¡ios pareigos nevykdymÄ . 5.4.

Atsiliepime nesutinkama su apelianto argumentu dėl eismo įvykio vietos įvardijimo prekių iÅ¡krovimo aikÅ¡telės ir su ja besiribojančios gatvės riba ir teigiama, kad teismas pagrįstai pripažino, jog eismo įvykis įvyko aikÅ¡telėje, kÄ patvirtina ir eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotos aplinkybės. 5.5. Atsiliepime nurodoma, kad bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nukentėjusysis pats pažeidė KET taisykles ar kad nagrinėjamas įvykis yra kazusas.

6. Nukentėjusysis V. D. ir nukentėjusioji bei V. D. įstatyminė atstovė Z. D. atsiliepime į civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . 6.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantė vietÄ , kurioje įvyko eismo įvykis, įvardina nukrypdama nuo Lietuvos Respublikos teisės aktuose pateiktų sÄ vokų bei nuo faktiÅ¡kai naudojamos paskirties. 6.2. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantės teiginius, jog V.

D. parblokÅ¡tas dėl jo regos sutrikimo paneigia liudytojų, tame tarpe ir medikų parodymai. 6.3. Atsiliepime taip pat nesutinkama su apeliantės argumentais dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Nurodoma, kad apeliaciniame skunde nurodytose bylose, kuriose buvo nustatyti mažesni neturtinės žalos dydžiai, nukentėjusiajam kilusios pasekmės skiriasi nuo aptariamo įvykio metu kilusių pasekmių. Å iuo atveju svarbu tai, kad V. D. patyrė ne tik sunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. fiziologiÅ¡kai nevaldo net elementariausių gyvybinių funkcijų: nejaučia alkio, sotumo, nesupranta ir nevaldo fiziologinių Å¡alinimo funkcijų, savarankiÅ¡kai neatlieka net bÅ«tiniausių higienos veiksmų, tačiau patyrė ir itin sunkų psichinės sveikatos sutrikdymÄ , tapo visiÅ¡kai neveiksniu. 6.4.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad civilinė atsakovė nesant jokio pagrindo pasisakė ir dėl Z. D. priteistos nuolatinės slaugos dydžio, kadangi šios išmokos yra priteistos iš draudimo bendrovės, o pastaroji apeliacinio skundo nepateikė. Be to, apeliantės argumentai dėl šių išmokų dydžio yra nepagrįsti nei teisės aktais, nei teismų praktika.

7. Civilinė atsakovė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje veikianti per „ (duomenys neskelbtini)“ filialÄ atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo palaikanti civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ , mano, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. D. naudai 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat mano, kad teismas netinkamai apskaičiavo civilinio ieÅ¡kovo V. D. naudai iÅ¡ draudiko priteistas periodines iÅ¡mokas priežiÅ«rai ir slaugai, todėl praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendį. 7.1.

Atsiliepime nurodoma, kad civilinė atsakovė nebuvo informuota apie priimtÄ Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendį ir taip jai buvo užkirsta galimybė pateikti apeliacinį skundÄ , todėl dėl V. D. naudai iÅ¡ draudiko priteistų periodinių iÅ¡mokų priežiÅ«rai ir slaugai pasisako atsiliepime. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad V. D. patikslintas civilinis ieÅ¡kinys su nauju reikalavimu – periodinių iÅ¡mokų priežiÅ«rai ir slaugai iÅ¡ draudiko priteisimo nebuvo gautas, apie šį reikalavimÄ draudikas sužinojo tik gavęs apeliacinius skundus, todėl buvo apribota galimybė pareikÅ¡ti nuomonę dėl tokio praÅ¡ymo. 7.2.

Atsiliepime teigiama, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias periodinių iÅ¡mokų priežiÅ«rai ir slaugai priteisimÄ , nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, dėl ko V. D. naudai iÅ¡ draudiko priteisė nepagrįstai dideles iÅ¡mokas priežiÅ«rai ir slaugai. Draudiko nuomone, teismo cituojama 2014 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014 nėra tinkamas teisės iÅ¡aiÅ¡kinimas, turintis precedentinę reikÅ¡mę ginčo atveju.

Cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išlaidos slaugai ir priežiūrai buvo skaičiuojamos kaip nukentėjusiosios sutuoktinio negautos pajamos, tuo tarpu civilinės ieškovės Z. D. civilinis ieškinys dėl 12 293,04 Eur negautų pajamų atmestas, nurodant, jog nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir Z. D. padarytos žalos (negautų pajamų). Be to, cituojamoje nutartyje nurodoma, kad kai šalis negautų pajamų dydžio tiksliai negali įrodyti, turi būti taikomas minimalių negautų pajamų kompensavimo mechanizmas naudojant minimalios mėnesinės algos dydžius.

Taigi, nėra aišku, kodėl teismas nuosprendyje taikė vieno lovadienio įkainį, kai, anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, turi būti taikomas minimalių negautų pajamų kompensavimo mechanizmas naudojant minimalios mėnesinės algos dydžius. 7.3. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad slaugos ir priežiūros išlaidų tikslines kompensacijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas. Šiuo atveju priteistos sumos viršija šiame įstatyme nurodytas maksimalias galimas slaugos ir priežiūros tikslinių kompensacijų sumas.

8. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiųjų atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė prašė civilinės atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinti, civilinės atsakovės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per filialÄ Lietuvoje, atstovė nurodė, kad apeliacinio skundo nepateikė, tačiau nežiÅ«rint to praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendį dalyje dėl periodinių iÅ¡mokų priteisimo pakeisti.

9. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas, civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Marijos Židonienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Ä®vertinusi ir iÅ¡tyrusi visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl R. S. kaltės įvykdžius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , tačiau nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodydamas nusikaltimo padarymo vietÄ (važiuojamoji dalis) padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , be to, netinkamai iÅ¡sprendė nukentėjusiojo V.

D. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl nuosprendis Å¡iose dalyse keičiamas (BPK 328 straipsnio 3, 4 punktai) Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo 11. Nuteistojo R. S., o taip pat ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės apeliaciniuose skunduose nesutinkama su R. S. pripažinimu kaltu įvykdžius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teigiama, kad aptariamas įvykis turėtų bÅ«ti pripažintas kazusu, taip pat nurodoma, kad eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo paties nukentėjusio pėsčiojo padaryti KET pažeidimai, jo sveikatos bÅ«klė, keliama versija, kad nukentėjusysis V.

D. pats atsitrenkė į atbuline eiga važiuojantį R. S. vairuojamÄ automobilį ir dėl inercinės jėgos nuo transporto priemonės atÅ¡okęs 2,3 m. patyrė sužalojimus, lėmusius sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų teiginiais.

12. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Å iame BK straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 straipsnio 3 dalį bÅ«tina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimÄ . Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar Å¡ie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant R. S. kaltės klausimÄ dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. Teismas nuosprendį grindė teisme iÅ¡tirtais įrodymais, juos pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl naikinti nuosprendį apeliaciniuose skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad apeliaciniais skundais nesutinkama su apylinkės teismo iÅ¡vadomis savaip interpretuojant baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nelaikytina pagrindu naikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį R. S. atžvilgiu ir padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė iÅ¡vadas, kad nuteistasis pažeidė KET reikalavimus, yra pakankamai iÅ¡samÅ«s ir įtikinami, teisėjų kolegija neturi pagrindo su jais nesutikti.

14. Nors nuteistasis, o taip pat ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė tai ir neigia, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog R. S. pažeidė KET 27 ir 101 punktų reikalavimus, t. y., prieÅ¡ pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir važiuodamas atbuline eiga nedavė kelio pėsčiajam, dėl ko pastarÄ jį parbloÅ¡kė ir sunkiai sutrikdė jo sveikatÄ ir kad bÅ«tent Å¡ie nuteistojo padaryti KET pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių – eismo įvykio, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta V. D. sveikata, kilimo sÄ lyga.

15. Apeliantas, neigdamas minėtų KET pažeidimų padarymÄ , visų pirma, tvirtina, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti įsitikino, jog tai daryti saugu, kad eidamas link automobilio apsidairė ir nematė artėjančio V. D., prieÅ¡ pradedant važiuoti atbuline eiga už jo automobilio ar jo važiavimo kryptimi nebuvo jokių pėsčiųjų, teigia, kad pradėjo važiuoti nukentėjusiajam dar neįžengus į važiuojamÄ jÄ dalį, R. S. neturint objektyvios galimybės nuspėti, kad žmogus atsidurs jo važiavimo trajektorijoje.

16. Atsakydama į Å¡iuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad KET 27 punktas imperatyviai numato, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti keliÄ pėsčiajam važiuodamas atbulas, be to, ir KET 101 punkte numatyta pareiga prieÅ¡ pradedant važiuoti įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Å iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad vairuotojas, prieÅ¡ važiuodamas atbuline eiga, įsitikino, kad tai daryti saugu ir kad toks jo manevras nekliudys kitiems eismo dalyviams.

17. Liudytoja G. Č. teisme paaiÅ¡kino, kad to momento, kada ir kaip mikroautobuso vairuotojas atėjo į automobilį, nematė. Kai ji išėjo į laukÄ , Å¡is jau buvo transporto priemonėje, bet dar nevažiavo. Kada nukentėjusysis įėjo į prekių iÅ¡krovimo aikÅ¡telę, taip pat nepastebėjo. O daugiau, kaip ji nurodė, viskas vyko labai greitai. Vairuotojas užvedė variklį ir pajudėjo, o pėsčiasis tuo tarpu jau buvo už automobilio galo. Automobilis atsitrenkė į žmogų, dėl ko Å¡is nukrito ir galva trenkėsi į asfaltÄ .

Kita vertus, Å¡i liudytoja nestebėjo einančio nukentėjusiojo, ji tik spėjo pamatyti, kaip jis žengė žingsnį tuo metu, kai automobilis judėjo, ir buvo partrenktas mikroautobuso. Å iuo atveju svarbÅ«s ir paties nuteistojo parodymai bei eismo įvykio vietos plane užfiksuoti duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teisme aiÅ¡kino, jog jam atbuline eiga nuo rampos pajudėjus apie 6 metrus, įvertinus tai, kad nuo automobilio priekinės aÅ¡ies iki rampos užfiksuotas 6,9 metrų atstumas, sprendžiama, kad tokį atstumÄ jis iÅ¡ties galėjo pajudėti (apeliaciniame skunde jau aiÅ¡kino, kad apie 7 metrus, tačiau įtikinamesni yra nuteistojo teisme duoti parodymai, nes, kaip ir minėta, atstumas nuo priekinės automobilio aÅ¡ies iki rampos užfiksuotas 6,9 m), o kontaktas su nukentėjusiuoju užfiksuotas Å¡iam bÅ«nant ties automobilio viduriu (kÄ patvirtina purvo braukimo žymė ant automobilio galinių durelių apačios), galima spręsti, jog, R.

S. prieÅ¡ pradedant važiuoti, nukentėjusysis dar nebuvo užėjęs už mikroautobuso galo. Ä®vertinus eismo įvykio vietos plane nurodytus atstumus nuo vietų, iÅ¡ kurių galėjo ateiti nukentėjusysis (žalia veja, Å¡alia prekybos centro esantis takelis), galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vairuotojui prieÅ¡ pradedant važiuoti ir turint pareigÄ Ä¯sitikinti, jog tai daryti saugu, nukentėjusysis jau buvo aikÅ¡telės teritorijoje. Nors nuteistasis nurodė, kad prieÅ¡ pradedant važiuoti, pažiÅ«rėjo per abu Å¡oninius galinio vaizdo veidrodėlius, tačiau, akivaizdu, kad tokio jo veiksmo tam, kad įsitikintų, jog nėra kliūčių, nepakako.

Po eismo įvykio rašytame paaiškinime R. S. nurodė, kad atbuline eiga išvažinėjo tarp dviejų šonuose pastatytų automobilių (1 t., b. l. 22). Kad tuo metu aikštelėje buvo ir kitų transporto priemonių, nurodė ir liudytoja G. Č.. Prie eismo įvykio vietos plano pridėtose nuotraukose taip pat užfiksuota, kad prie rampos, ties ta vieta, iš kur išvažiavo nuteistojo vairuojamas automobilis, iš abiejų šonų stovi ir kiti mikroautobusai. Nors vairuotojas teisme ir tvirtino, kad šalia buvo automobilis tik kairėje pusėje, tačiau kad gretimais iš abiejų pusių stovėjo kitos transporto priemonės, galima spręsti ir iš teisme duotų nuteistojo parodymų, kur jis nurodė, jog atbuline eiga pavažiavo, kad galėtų apsisukti, iškart išsukti nebuvo galimybės (pastebėtina, kad, važiuojant atbuline eiga, iškart išsukti nėra galimybės būtent tada, kai šalia iš abiejų pusių stovi kitos transporto priemonės).

Todėl galima spręsti, kad R. S. matomumÄ užstojo ir gretimais stovinčios transporto priemonės, todėl jis, nebÅ«damas pakankamai atsargus ir atidus, galėjo nepastebėti į prekių iÅ¡krovimo aikÅ¡telę įėjusio pėsčiojo. Vairuodamas didesnių gabaritų transporto priemonę, juolab tokiÄ , kuri neturi galinio lango, vaizdo stebėjimo kamerų, atstumų jutiklių ar kitų saugumo sistemų, ir vaizdas gale matomas tik per Å¡oninius galinio vaizdo veidrodėlius, be to, dar esant Å¡alia sustojusių ir kitų transporto priemonių, kurios užstoja matomumÄ , vairuotojas turi bÅ«ti ypatingai dėmesingas, atidus, reikalui esant tam, kad geriau bÅ«tų matomas vaizdas gale, maksimaliai pasilenkti link vairo, pažiÅ«rėti per pravirÄ langÄ ir pan., siekdamas įsitikinti, kad jam nėra kliÅ«ties iÅ¡ galo ir kad važiuodamas atbuline eiga niekam nesukels pavojaus.

Šiuo gi atveju R. S. nurodė, kad aikštelę apžvelgė eidamas rampa ir jokių kliūčių nematė. Tačiau pastebėtina, kad kol jis nusileido nuo rampos laipteliais žemyn, įsėdo į automobilį, praėjo taip pat šiek tiek laiko, o situacija kelyje, aikštelėse nuolat ir labai greitai kinta, tad vien to, kad jis eidamas rampa nematė jokių kliūčių, nereiškia, jog įsėdus į automobilį jų taip pat nebus, tad vairuotojas, būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju ir siekdamas išvengti eismo įvykių, visuomet privalo būti maksimaliai atsargus.

Atsižvelgus į visa tai, kas paminėta, daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R. S. važiuodamas atbulas, pažeidė KET 27 ir 101 punktų reikalavimus, jog, važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams, tai yra, nedavė kelio per prekių iÅ¡krovimo aikÅ¡telę ėjusiam pėsčiajam V. D. ir jį kliudė. Tarp R. S. padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

18. Tiek nuteistojo, tiek civilinės atsakovės apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad Å¡iuo atveju KET pažeidė ir nukentėjusysis. Teigiama, kad jis nesilaikė KET 9, 36 ir 44 punktų reikalavimų. Kalbant apie KET 9 punktÄ , pažymėtina, kad jis reglamentuoja visų eismo dalyvių teises ir pareigas, Å¡iuo atveju nuteistojo ir nukentėjusiojo. KET 36, 44 punktai reglamentuoja pėsčiųjų pareigas, tačiau važiuojamojoje kelio dalyje. Tad Å¡iuo atveju svarbu tiksliai apibrėžti vietÄ , kurioje įvyko eismo įvykis. 18.1.

Kaltinimas pažeidus KET 27 ir 101 punktų reikalavimus R. S. pareikÅ¡tas dėl to, kad jis važiuodamas atbulas parbloÅ¡kė nuo (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pr. važiuojamÄ ja dalimi ėjusį V. D., dėl tokių veiksmų jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tačiau tiek iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio motyvų, tiek iÅ¡ proceso dalyvių pasisakymų, argumentų apeliaciniuose skunduose matyti, kad vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo įvardijama ne kaip važiuojamoji kelio dalis, o kaip prekių iÅ¡krovimo aikÅ¡telė.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 95 punkte numatyta, kad važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. Važiuojamosios dalies riba yra šaligatvis, kelkraštis arba skiriančioji juosta. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos apžiūros plano ir prie jo pridėtų nuotraukų (1 t., b. l. 11-15), taip pat ir iš nukentėjusiosios atstovo pateiktų nuotraukų (1 t. b. l. 192-196) įvykio vietoje eina 6,1 m pločio kelias, vedantis nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kiemo.

Važiuojamosios dalies riba yra paženklinta iÅ¡tisine geltona linija. Kad Å¡i linija žymi bÅ«tent važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ , galima spręsti iÅ¡ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 patvirtintų „Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių“ 18, 105, 162 punktų, kuriuose nurodyta, kad geltona siaura iÅ¡tisinė linija, žyminti vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), dažoma palei važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ arba gatvės bortelio virÅ¡uje.

Teritorija, esanti už geltonos linijos, yra skirta į prekybos centrÄ atvykusioms transporto priemonėms iÅ¡sikrauti – pasikrauti prekes, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros plane ji taip pat įvardinta kaip prekių iÅ¡krovimo aikÅ¡telė. Kad ir pats nuteistasis Å¡iÄ vietÄ suvokė kaip aikÅ¡telę, galima spręsti ir iÅ¡ jo teisme duotų parodymų, kur jis nurodė, kad eidamas link automobilio peržvelgė visÄ aikÅ¡telę. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodydamas, kad eismo įvykis įvyko važiuojamojoje dalyje, nors iÅ¡ visos nuosprendyje pateiktos argumentacijos matyti, kad iÅ¡ties Å¡iÄ vietÄ vertino kaip aikÅ¡telę, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas ir pripažįstama, kad R.

S., važiuodamas atbulas parbloškė nuo (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pr. prekių iškrovimo aikštele ėjusį V. D. (BPK 328 straipsnio 3 punktas). 18.2. Konstatavus, kad aptariamas įvykis buvo prekių iškrovimo aikštelėje, daroma išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nukentėjusysis pažeidė KET 36 ir 44 punktų reikalavimus, kadangi, kaip ir minėta, šie punktai numato pėsčiųjų pareigas kelyje, važiuojamojoje dalyje.

Apylinkės teismas teisingai nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio vietoje pėsčiajam buvo draudžiama eiti. Toje vietoje nėra jokių kelio ženklų, draudžiančių pėsčiųjų eismÄ , KET taip pat nenumato draudimo pėstiesiems eiti prekių iÅ¡krovimo aikÅ¡tele. Be to, kaip ir nurodyta nuosprendyje, atsižvelgus į minėtos aikÅ¡telės paskirtį (prie prekybos centro esanti prekių iÅ¡krovimo vieta), savaime suprantama, kad Å¡i vieta skirta ne tik važiuoti transporto priemonėms, bet ir vaikščioti pėstiesiems: sustojusių transporto priemonių vairuotojams, kurjeriams, pagalbiniams darbuotojams, prekybos centro darbuotojams ir t. t.

Be to, iš liudytojos G. Č. parodymų matyti, kad čia dažnai vaikščiodavo žmonės. Taigi nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad byloje nebuvo vertinti įrodymai, pagrindžiantys galimus nukentėjusiojo KET pažeidimus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas pasisakė dėl to, kad nėra pagrindo išvadai, jog nukentėjusysis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie turėtų priežastinį ryšį su šio eismo įvykio pasekmėmis.

Teismas aiÅ¡kiai nustatė, kad pirminę pareigÄ bÅ«ti atsargiam ir duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams turėjo vairuotojas, važiuodamas atbulas. Vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo prekių iÅ¡krovimo aikÅ¡telė, kurioje automobiliui manevruojant galioja pareigos, nustatytos Kelių eismo taisyklių XIII skyriuje Važiavimo pradžia ir manevravimas. Be to, KET 27 punktas imperatyviai numato, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti keliÄ pėsčiajam važiuodamas atbulas. Å i vairuotojo pareiga, palyginus su skunde nurodomomis pėsčiojo pareigomis, yra specialioji.

Be abejo, kad pėstieji, eidami tiek keliu, tiek bÅ«dami kiemuose, automobilių stovėjimo ar kitoje aikÅ¡telėje, turi bÅ«ti atidÅ«s ir jiems galioja pėsčiųjų pareigos, tačiau Å¡iuo atveju įvykį nulėmusi aplinkybė yra ta, kad vairuotojas, manevruodamas automobilį atbuline eiga, turėjo bÅ«ti iÅ¡skirtinai atidus bei rÅ«pestingas ir pirmas duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams. VisiÅ¡kai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pats nukentėjusysis turėjo pirminę pareigÄ bÅ«ti atidžiu, praleisti automobilį, kadangi, kaip ir minėta, KET 27 punkte iÅ¡dėstytas imperatyvus reikalavimas vairuotojui važiuojant atbuline eiga visais atvejais duoti keliÄ pėsčiajam, o ne atvirkščiai – pėsčiajam praleisti atbuline eiga judantį automobilį.

19. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė eismo įvykio kilimo priežastį, asmenį, pažeidusį KET taisykles, priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusysis pažeidė KET, kad nukentėjusiojo veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais bei pasekmėmis. Nenustačius, jog nukentėjusysis padarė pažeidimų, kurie turėtų priežastinį ryšį su šio eismo įvykio pasekmėmis, nėra pagrindo svarstyti ir abipusės kaltės klausimo.

20. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kad eismo įvykio kilimÄ galėjo sÄ lygoti nukentėjusiojo sveikatos sutrikimai, ypač tai, kad jis nematė deÅ¡ine akimi, pabrėžtina, kad apylinkės teismas gana iÅ¡samiai tyrė Å¡iÄ aplinkybę, apklausė eilę liudytojų, tame tarpe ir medikus, ir padarė įrodymų visumos vertinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad minimi nukentėjusiojo sveikatos sutrikimai jokios įtakos Å¡io eismo įvykio kilimui neturėjo. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nepritarti Å¡iai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai.

IÅ¡ nukentėjusiosios Z. D., liudytojų K. R., N. S., S. S., L. Å . parodymų matyti, kad nors V. D. ir sirgo uždaro kampo glaukoma, nematė viena akimi, tačiau regėjimas kita akimi, net joje esant pakitimų, buvo Å¡imtaprocentinis. Liudytoja gydytoja oftalmologė L. Å . paaiÅ¡kino, kad žmonės, matydami viena akimi, net vairuoja, tad akivaizdu, jog geba puikiai orientuotis aplinkoje, V. D. ne iÅ¡imtis, o iÅ¡ anksčiau paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusysis iki eismo įvykio iÅ¡ties gyveno pilnavertį gyvenimÄ , puikiai orientavosi aplinkoje, naudojosi internetu, raÅ¡ydamas pataikydavo į eilutes, tad aplinkiniams (net ir medikams) nekilo įtarimo, kad jis gali blogai matyti.

Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad nukentėjusysis, eidamas pro iš vietos atbuline eiga važiuojantį automobilį, dėl savo turimų sveikatos sutrikimų (nematymo dešine akimi) nepastebėjo mikroautobuso ir laiku nesustojo ir šio nepraleido, dėl to ir kilo eismo įvykis.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nelogiški nuteistojo apeliacinio skundo argumentai apie nukentėjusiajam kilusių padarinių kilmę, t. y., kad V. D. sveikata sutrikdyta ne dėlto, kad jis buvo parblokštas mikroautobuso, o todėl, kad pats atsitrenkė į transporto priemonę ir nukrito už 2,3 m nuo automobilio ant važiuojamosios kelio dalies. 21.1. Visų pirma, pats nuteistasis pripažino, kad važiuodamas atbuline eiga, pajuto smūgį ir iš karto sustojo, išlipęs iš mikroautobuso pamatė ant žemės gulintį žmogų. Kadangi mašina buvo neplauta, toje vietoje, kur buvo smūgis, ant jos esančios dulkės buvo pasivaliusios. Purvo braukimo žymės ant galinių durų užfiksuotos nuotraukoje (1 t., b. l.

15) bei transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 16-17). Å ios aplinkybės patvirtina buvus kontaktÄ . Be to, ir liudytoja G. Č. nurodė, kad pėsčiÄ jį į deÅ¡inįjį Å¡onÄ partrenkė mikroautobusas. Nukentėjusysis nuo patirto smÅ«gio iÅ¡kart krito ant kairiojo Å¡ono ir galva trenkėsi į asfaltÄ . 21.2. Paminėtos aplinkybės paneigia ir apeliacinio skundo teiginius, kad nukentėjusysis, judėdamas greičiau nei važiavo transporto priemonė, pats į jÄ atsitrenkė ir dėl inercinės jėgos atÅ¡oko 2,3 m.

Pažymėtina, kad 2,3 m atstumas, užfiksuotas eismo įvykio plane, yra ne atstumas nuo automobilio iki nukentėjusiojo kÅ«no, o nuo galinės automobilio aÅ¡ies iki kraujo dėmės. Atsižvelgus į liudytojos G. Č. parodymus, kad smÅ«giui buvus į deÅ¡iniÄ jÄ nukentėjusiojo pusę Å¡is visu Å«giu krito ant kairiojo Å¡ono, kraujo dėmės buvimas 2,3 m atstumu nuo automobilio galinės aÅ¡ies (o ne nuo automobilio galo, bamperio), įvertinant suaugusio vyro Å«gį, tai, kad nukentėjusiajam buvo sužalota tik galva ir iÅ¡ jos bėgo kraujas, yra visiÅ¡kai logiÅ¡kas.

Priešingai ne teigia nuteistasis, neįtikėtina, kad senyvo amžiaus žmogus (71 metų), nepasižymintis dideliu fiziniu aktyvumu (nesportuojantis, nedirbantis aktyvių fizinių darbų), galėtų judėti tokiu greičiu, kad atsitrenkęs į lėtai judantį automobilį atšoktų nuo jo 2,3 m. Be to, ir liudytojai G. Č., nors ji ir matė nukentėjusįjį labai trumpai, susidarė įspūdis, kad jis judėjo lėtai, kas, beje, kaip ir minėta, įvertinus pastarojo amžių, yra visiškai natūralu. 21.3.

Visa tai neabejotinai patvirtina, kad V. D. sunkų sveikatos sutrikdymÄ patyrė ne dėl to, jog susipynus kojoms ar pasimaiÅ¡ius neÅ¡amam maiÅ¡eliui, iÅ¡ inercijos ar dėl dar kokių nors kitų priežasčių nukrito, o dėl to, jog buvo patrenktas R. S. vairuojamo atbuline eiga važiavusio mikroautobuso. Kaip jau ir anksčiau minėta, KET 27 punktas numato, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti keliÄ pėsčiajam važiuodamas atbulas, o KET 101 punkto reikalavimai taip pat įpareigoja vairuotojÄ , važiuojantį atbulomis duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams (taip pat ir pėstiesiems).

R. S. važiuojant atbulomis, o nukentėjusiajam einant aikÅ¡tele, ne kas kitas, o bÅ«tent R. S., vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbuline eiga, turėjo pareigÄ duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams, tačiau nebÅ«damas pakankamai atidus, rÅ«pestingas, jis to nepadarė ir pažeidė minėtus KET reikalavimus. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog R. S. nebuvo pakankamai dėmesingas ir atidus, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, bÅ«damas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju neįsitikino, kad važiuodamas atbula eiga davė keliÄ kitiems eismo dalyviams, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta V.

D. sveikata, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė kazuso buvimÄ ir laikė įrodytÄ R. S. kaltę inkriminuotos veikos padarymu.

22. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas iÅ¡vadas dėl R. S. kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ir jo darbdavio (civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“) lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Esant Å¡iems duomenims, sutikti su R.

S., o tuo pačiu ir su civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ginčydama priteistÄ neturtinės žalos dydį, pasisakė ir kaltės klausimu, apeliacinių skundų motyvais ir jų pagrindu naikinti/keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo Dėl nukentėjusiajam V. D. priteistos neturtinės žalos dydžio 23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje teisės normoje nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

25. Å ioje byloje nukentėjusysis V. D., atstovaujamas atstovės pagal įstatymÄ Z. D., dėl eismo įvykio patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 50 000 eurų, kadangi draudimo bendrovė atlygino 5 000 eurų, likusius 45 000 eurų prašė priteisti iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens (1 t. b l. 81-84, 122-130, 2 t. b. l. 187). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo praÅ¡oma suma neturtinei žalai atlyginti buvo sumažinta (nors motyvuojamojoje dalyje ir nurodyta, kad turi bÅ«ti atlyginta praÅ¡oma suma) ir iÅ¡ civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo naudai priteista 40 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

26. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tapo neįgalus, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, pats negali savimi pasirūpinti, vaikščioti, nėra duomenų apie teigiamas prognozes dėl jo sveikatos būklės. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusįjį R.

S. sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, atlikdamas darbines funkcijas, kad nėra duomenų, paneigiančių civilinio atsakovo galimybes atlyginti praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡ dalies pritardama civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam klausimÄ , nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijai nors formaliai ir nurodyti, tačiau nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį įvertinti pasirinktinai iÅ¡skiriant ir sureikÅ¡minant tik atskirus iÅ¡ jų, ypač kilusius pasekmes ir tai, kad civilinė atsakovė tikėtina yra finansiÅ¡kai pajėgi atlyginti nukentėjusiojo praÅ¡omÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudÅ«s bÅ«tų, sureikÅ¡minimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

28. Nors byloje nustatyta, jog nuteistasis R. S. nesilaikė KET reikalavimų ir dėl tokių jo pažeidimų buvo itin sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tačiau, kita vertus, jis vairavo blaivus, skaudžios pasekmės kilo dėl neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant Å¡iai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

29. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms aplinkybėms, bÅ«tina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nukrypimas nuo susiformavusios (besiformuojančios) teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne beveik dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius analogiškos kategorijos bylose.

30. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 5000 eurų iki 35 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016, 2K-331-976/2018, 2K-362-697/2018 ir kt.). Pasisakant apie bylas, kuriose buvo priteisti neturtinių žalų dydžiai, artimi įprastai priteistinų sumų vidurkiams ir daugiau, pastebėtina, kad: 30.1.

Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012 sunkiai sužalotai nukentėjusiajai priteisti 20 273 eurai neturtinei žalai atlyginti. Å ioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji, bÅ«dama 43 metų amžiaus, dėl patirtos traumos po eismo įvykio neteko 85 procentų darbingumo, jai sutriko kalba, visiÅ¡kai paralyžiuota kairioji kÅ«no pusė, ji nevaikÅ¡to, negali atlikti elementarių buities ar apsitarnavimo veiksmų; 30.2. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-507/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam nustatytas stiprus pilvo sumuÅ¡imas, lydimas kasos uodegos bei blužnies plyÅ¡imo, kraujo iÅ¡siliejimo į pilvaplėvės ertmę bei Å¡oko po nukraujavimo, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės 6-o Å¡onkaulio lūžis, dėl trauminių kasos uodegos ir blužnies plyÅ¡imų operacijos metu buvo paÅ¡alinta kasos dalis ir visa blužnis, dėl to nukentėjusysis prarado 80 procentų bendro darbingumo, priteista 50 000 Lt (14 481 euras); 30.3.

Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytos muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡inio skruostikaulio lūžimai, deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžimas, kryžkaulio lūžių, deÅ¡inės Å¡launies sumuÅ¡imas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, ji neteko 60 procentų pastovaus bendro darbingumo, sužalojimo pasekmės gydant konservatyviai yra negrįžtamos ir ateityje gali progresuoti, iki įvykio nukentėjusioji buvo sveika ir darbinga, kėlė kvalifikacijÄ darbe ir gyveno pilnavertį gyvenimÄ , eismo įvykis ir jo pasekmės tai iÅ¡ jos atėmė, priteista 65 000 Lt (18 825 eurai) neturtinės žalos atlyginimo; 30.4.

Baudžiamojoje byloje 2K-346-699/2015 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai padaryta muÅ¡tinė žaizda kairiame skruoste, plėštinė žaizda virÅ¡ugalvio-kaktos srityje, vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais ir po galvos smegenų kietuoju dangalu, potrauminis sindromas, dėl kurio jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, priteista 8688,60 Eur; 30.5. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016 eismo įvykio metu sužalotam 2 mėnesių kÅ«dikiui, kuriam konstatuoti daugybiniai sužalojimai, reikalingas ilgalaikis ir specialus gydymas, pasekmės sunkiai prognozuojamos, tačiau raida nuosprendžio priėmimo metu buvo ženkliai sutrikusi, neturtinei žalai atlyginti, įskaitant draudimo iÅ¡mokÄ , nustatyta 23 169 eurų suma (praÅ¡yta priteisti beveik 58 000 eurų); 30.6.

Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016 nukentėjusiajai 35 000 eurų suma (buvo praÅ¡oma priteisti beveik 58 000 eurų) neturtinei žalai atlyginti priteista dėl to, kad eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota jauna mergina, dėl patirtų sužalojimų ji patyrė komÄ , buvo iÅ¡tikusios klinikinės mirtys, ilgÄ laikÄ buvo vegetacinėje bÅ«senoje, jai reikalinga nuolatinė slauga, ateities perspektyvos menkavertės, anot medikų, labai nedidelė tikimybė, kad ji ateityje vaikščiotų, Å¡nekėtų ir t.t.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje byloje nustatyta, jog eismo įvykio kaltininkė buvo neblaivi; 30.7. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018 nukentėjusiajam mažamečiui neturtinei žalai atlyginti priteista 20 000 eurų. Å ioje byloje dėl eismo įvykio nukentėjęs mažametis buvo operuojamas, ilgÄ laikÄ buvo iÅ¡tiktas komos, vėliau reabilitavosi specializuotose įstaigose, patirta smegenų trauma paliko sunkių liekamųjų reiÅ¡kinių, likęs kairės pusės paralyžius, iki Å¡iol reikalinga nuolatinė reabilitacija ir tai turės įtakos jo sveikatai ir ateityje.

31. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, įpareigojantis, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta ir į žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas bylos aplinkybes, ir priteisė per didelę kompensacijÄ nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

32. Kaip ir minėta anksčiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡io eismo įvykio padariniai yra labai skaudÅ«s, kad nukentėjusiojo gyvenimas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų niekad nebebus toks, koks buvo anksčiau. Tačiau iÅ¡analizavus teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kuomet nukentėjusiajam eismo įvykio metu sunkiai sutrikdoma sveikata, visgi matyti, kad didesni neturtinės žalos dydžiai nustatomi bylose, kuomet panaÅ¡ios pasekmės kaip Å¡ioje byloje kyla mažamečiams ar pakankamai jauno amžiaus žmonėms.

Tad ir Å¡iuo atveju atsižvelgus į garbingÄ nukentėjusiojo amžių (71 metai), savaime suprantama, kad jo patirti praradimai, nors ir labai skaudÅ«s, bet visgi ne tokie, kokie bÅ«na jauno amžiaus žmonėms. Nagrinėjamu atveju dėl patirtų sveikatos sužalojimų nukentėjusysis prarado galimybę džiaugtis oria senatve, užsiimti mėgstamomis veiklomis, auginti, prižiÅ«rėti anÅ«kus ir pan., tuo tarpu analogiÅ¡kus sužalojimus patyrusiam jaunam žmogui ar net mažamečiui iÅ¡ jo atimama galimybė mokytis, tobulėti, įgyti profesijÄ , dirbti mėgstamÄ darbÄ , siekti karjeros, užsiimti mėgstamomis veiklomis, sukurti Å¡eimÄ , susilaukti vaikų, juos užauginti ir t.t., ir galų gale sulaukti orios senatvės ir ja pasidžiaugti.

Tad Å¡ie praradimai, iÅ¡reikÅ¡ti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, taip pat turi bÅ«ti didesni. Be to, kaip ir minėta aukščiau, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio bÅ«tina atsižvelgti ir į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus. BÅ«tina įvertinti tai, kad V. D. sveikata sunkiai sutrikdyta buvo neatsargiais nuteistojo veiksmais, kad jis sÄ moningai nesiekė nukentėjusiajam sukelti fizinių ir dvasinių kančių, tad ir priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju.

Eismo įvykio kaltininkas buvo blaivus, eismo įvykį sukėlė atlikdamas darbines funkcijas. Tai, kad Å¡iuo atveju neturtinė žala priteisiama iÅ¡ juridinio asmens, kuris aktyviai vykdo Å«kinę veiklÄ ir kurio finansinė padėtis galimai nėra bloga, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas didinti priteistinos neturtinės žalos dydį ir nustatyti jį ženkliai didesnį, nei įprastai yra priteisiama panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

33. Kadangi atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus jau pasisakyta, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo konstatuoti abipusę eismo dalyvių kaltę, nėra pagrindo sutikti su civilinės atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas konstatavus paties nukentėjusiojo didelį neatsargumÄ . Byloje nustatyta, jog V. D. nepažeidė KET reikalavimų, duomenų, kad jis buvo neatsargus ir kad jo veiksmai bÅ«tų sudarę sÄ lygas kilusiems padariniams atsirasti, byloje nėra, todėl Å¡iuo pagrindu mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

34. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais bei atsižvelgdama į tai, kad civilinė atsakovė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, veikianti per filialÄ Lietuvoje, nukentėjusiajam yra atlyginusi maksimaliÄ Ä¯statyme numatytÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam V. D. iÅ¡ nuteistojo darbdavio priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 20 000 eurų. Kolegijos vertinimu, toks nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikÄ . Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo 35. Nuteistojo apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ R. S. nukentėjusiosios Z. D. naudai priteista 600 eurų advokato teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidoms apmokėti.

36. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

37. Å iame baudžiamajame procese nukentėjusioji ir nukentėjusiojo V. D. atstovė pagal įstatymÄ Z. D., siekdama, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendintos jos bei nukentėjusio sutuoktinio teisės ir užtikrinti teisėti interesai, naudojosi įgaliotojo atstovo (advokato) paslaugomis. TokiÄ nukentėjusiųjų teisę garantuoja BPK 55 straipsnis. Nukentėjusioji advokato paslaugoms apmokėti iÅ¡leido 600 eurų ir prašė Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ nuteistojo (2 t., b. l. 130-132).

38. Aukštesnysis teismas pažymi, jog sprendžiant dėl prašomų priteisti sumų išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti pagrįstumo, atsižvelgiama ir įvertinama bylos apimtis ir sudėtingumas, faktiškai advokato sugaištas laikas ir teiktos teisinės pagalbos pobūdis bei apimtis. Nagrinėjamu atveju byloje buvo surašyti civiliniai ieškiniai, advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė įrodymus, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog prašoma priteisti 600 eurų suma advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįsta ir nėra aiškiai per didelė ar neteisinga, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R.

S. kaltu padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai iÅ¡ jo nukentėjusiosios naudai priteisė 600 eurų iÅ¡laidoms už advokato pagalbÄ padengti. Dėl teisės paduoti apeliacinį skundÄ ir apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų 39. BPK 312 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieÅ¡kovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieÅ¡kiniu. Taigi Å¡ioje normoje įtvirtinta ribota apeliacijos teisė joje iÅ¡vardytiems asmenims, suteikiant jiems teisę ginčyti tik civilinio ieÅ¡kinio dydį, jo priteisimo pagrįstumÄ , su civiliniu ieÅ¡kiniu susijusius įrodymus.

Civilinio ieÅ¡kinio dydis (padaryta žala (nuostoliai)) yra tik viena iÅ¡ civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygų. Kitos atsakomybės sÄ lygos yra neteisėta (baudžiamojoje byloje – nusikalstama) veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Visos Å¡ios sÄ lygos yra civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje pagrindas. Byloje turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį (BPK 109 straipsnis). IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad civilinis ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu gali ginčyti teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko, tačiau civilinio ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ribas apibrėžia jo procesinis statusas baudžiamajame procese ir įstatymo leidėjo valia nustatyta teisių ir pareigų visuma (pavyzdžiui, civilinis ieÅ¡kovas gali ginčyti kaltininko iÅ¡teisinimÄ , tačiau tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieÅ¡kiniu).

40. Civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vados dėl R. S. kaltės padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje, teigiama, kad aptariamÄ eismo įvykį sÄ lygojo paties nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai ir dėl to nesutinkama su nustatytos neturtinės žalos dydžiu. Pastebėtina, kad civilinės atsakovės argumentai Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės identiÅ¡ki nuteistojo apeliacinio skundo argumentams, tik ne taip detaliai iÅ¡dėstyti, ir į juos jau atsakyta pasisakant dėl R. S. kaltės įvykdžius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

41. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo naudai buvo priteistas tik neturtinės žalos atlyginimas. Tuo tarpu periodinės iÅ¡mokos nukentėjusiojo V. D. priežiÅ«rai ir slaugai priteistos iÅ¡ draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per filialÄ Lietuvoje. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir priteisti periodines iÅ¡mokas nukentėjusiojo priežiÅ«rai ir slaugai iÅ¡ draudimo bendrovės buvo iÅ¡dėstytas ir nukentėjusiojo civiliniame ieÅ¡kinyje.

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, apeliaciniame skunde pasisakydama dėl priteistų periodinių išmokų dydžio nustatymo, viršijo jai kaip civilinei atsakovei, BPK 312 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės paduoti apeliacinius skundus ribas, todėl dėl minėtų civilinės atsakovės argumentų nepasisakoma.

42. Periodinės iÅ¡mokos nukentėjusiojo V. D. priežiÅ«rai ir slaugai skundžiamu nuosprendžiu priteistos iÅ¡ kitos civilinės atsakovės – draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per filialÄ Lietuvoje. Draudimo bendrovė apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžio nepateikė, o savo reikalavimus pakeisti nuosprendį iÅ¡dėstė atsiliepime į civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistojo R. S. apeliacinius skundus.

Tokį savo poelgį teisino tuo, kad pavėluotai gavo nuosprendį. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad BPK 310 straipsnyje numatyta, kad nuosprendžio nuorašai privalomai įteikiami ar išsiunčiami tik išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, tuo tarpu kitiems asmenims jie siunčiami tik jų prašymu. Nagrinėjamu atveju tokio prašymo pateikta nebuvo, draudimo bendrovės atstovai posėdžiuose nedalyvavo, nors šaukimus ir pranešimus, siųstus adresu: Žalgirio g. 88, Vilnius, gaudavo.

Pažymėtina, kad proceso dalyvis, siekdamas aktyviai ginti savo teises ir interesus, turi domėtis bylos eiga, praÅ¡yti pateikti procesinių sprendimų nuoraÅ¡us, tačiau aptariamu atveju civilinė atsakovė to nepadarė. NežiÅ«rint to, draudimo bendrovė su nuosprendžiu susipažino ir turėjo teisę pateikti apeliacinį skundÄ , o esant praleistam apeliacinio skundo padavimo terminui, galėjo praÅ¡yti jį atnaujinti, tačiau tokia įstatyme numatyta galimybe nepasinaudojo, o savo savarankiÅ¡kus reikalavimus iÅ¡dėstė tik atsiliepime į apeliacinius skundus.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Å iuo atveju esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Kadangi civilinė atsakovė draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, veikianti per filialÄ Lietuvoje, nepateikė apeliacinio skundo, o baudžiamojo proceso normos, kaip ir minėta, nenumato, kad atsiliepimuose į apeliacinius skundus gali bÅ«ti keliami savarankiÅ¡ki reikalavimai, tad klausimu dėl periodinių iÅ¡mokų nukentėjusiojo slaugai ir priežiÅ«rai dydžio teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3, 4 punktais, n u t a r i a : nuteistojo R.

S. apeliacinį skundÄ atmesti, civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendį: PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies neteisingai nustatytÄ faktinę aplinkybę, kad „R. S. parbloÅ¡kė važiuojamÄ ja dalimi ėjusį pėsčiÄ jį V. D.“ ir nustatyti, kad „R. S. parbloÅ¡kė prekių iÅ¡krovimo aikÅ¡tele ėjusį pėsčiÄ jį V.

D.“. IÅ¡ civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam V. D. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 20 000 (dvideÅ¡imties tÅ«kstančių) eurų. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Darius Kantaravičius Algirdas Remeika