Legislator Case Law & Legislation
52d0c558-e417-4d1e-b250-3b6122cbbd04 AI generated

52d0c558-e417-4d1e-b250-3b6122cbbd04 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 52d0c558-e417-4d1e-b250-3b6122cbbd04
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

CivCiv. b. Nr. 2S-566-653/2014Teisminio proceso Nr.2-68-3-37777-2013-6                                                             Procesinio sprendimo kategorija:110.1;121.14;121.18;122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. vasario 20 d.Vilnius        Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Å iÅ¡kina teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

Legislator headnote

AI generated

52d0c558-e417-4d1e-b250-3b6122cbbd04 · Vilniaus apygardos teismas: Tuo tarpu ieÅ¡kovui vykdant prievoles pagal laidavimo sutartį tokiu bÅ«du, kaip to reikalauja ginčijama laidavimo sutarties sÄ lyga, dar iki teismo sprendimo paskelbimo ir atsakovui atsisakant perregistruoti hipotekos lakÅ¡tÄ , ieÅ¡kovas formaliai perims atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ jau bankrutavusį skolininkÄ . Atitinkamai įstatymo pagrindu įgytina teisė į reikalavimÄ Â užtikrinančias priemonės (hipotekÄ ) bus tik formali, nes jos nefiksuojant hipotekos registre ieÅ¡kovas jos panaudoti negalės. Nurodo, kad 2013 m. vasario 26 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

CivCiv. b. Nr. 2S-566-653/2014Teisminio proceso Nr.2-68-3-37777-2013-6                                                             Procesinio sprendimo kategorija:110.1;121.14;121.18;122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. vasario 20 d.Vilnius        Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Å iÅ¡kina teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atsakovui AB Dnb bankas, dėl laidavimo sutarties sÄ lygos dalies pripažinimo negaliojančia arba pakeitimo ir įpareigojimo atlikti sutartinės hipotekos lakÅ¡to pakeitimus, tretieji asmenys BUAB ,,Čia“, UAB ,,Vilokta“,                 n u s t a t ė : I. Ginčo esmė           IeÅ¡kovas G. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB DNB bankas, tretiesiems asmenims BUAB „Čia“, UAB Vilokta“ dėl laidavimo sutarties sÄ lygos dalies pripažinimo negaliojančia arba pakeitimo ir įpareigojimo atlikti sutartinės hipotekos lakÅ¡to pakeitimus.IeÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti iÅ¡ 2005-04-29 sudarytos laidavimo sutarties Nr. 64-05L kylančių piniginių laiduotojo prievolių įvykdymÄ .

PraÅ¡ymÄ motyvuoja tuo, kad teismui patenkinus ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kovui vykdant prievolę pagal laidavimo sutartį, kiekviena konkreti įvykdymo dalis garantuos hipotekos teisių įgijimÄ konkrečioje apimtyje, kadangi bus lygiagrečiai atspindima hipotekos lakÅ¡tuose. Tokiu bÅ«du bus užtikrinti ir apsaugoti ieÅ¡kovo teisėti interesai. IeÅ¡kovas, pagal laidavimo sutartį turėdamas prievolę dengti skolÄ , jam priklausančių teisių į prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę negauna, ir yra galima situacija, kad teismui priėmus ieÅ¡kovui galimai palankų sprendimÄ , ieÅ¡kovo teisės realiai gali likti neapgintos, t. y. teismo sprendimo įvykdymas bus negalimas ar apsunkintas, kadangi vykdydamas turimÄ savo prievolę sumokėti skolÄ atsakovui, teisių į hipotekÄ negalės įgyvendinti, nes hipoteka gali pasibaigti iki tol, kol teismo sprendimo Å¡ioje byloje pagrindu atsakovas atliks jos lakÅ¡to pakeitimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymas buvo atmestas.Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas praÅ¡o sustabdyti jo kaip laiduotojo piniginių prievolių vykdymÄ atsakovui pagal Å¡alių sudarytÄ laidavimo sutartį, kurios sÄ lygos dalį ieÅ¡kovas ginčija pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymas kaip laikinoji apsaugos priemonė nėra numatyta nei CPK 145 straipsnio 1 dalyje, nei kituose įstatymuose.

Tačiau teismas pažymėjo, jog prievolių vykdymas priklauso nuo sutarties šalies, kuri turi atitinkamus įsipareigojimus, valios. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, negalima sustabdyti paties ieškovo sutartinių prievolių vykdymo atsakovui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo vertinimu, ieškovas neargumentavo, kaip jo prievolių pagal laidavimo sutartį sustabdymas siejasi su teismo sprendimo šioje byloje vykdymo negalimumu ar pasunkėjimu.

Teismas taip pat pažymėjo, kad spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nevertina paties ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo ir nepasisako dėl ginčo esmės. Nurodytų argumentų pagrindu, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.                         III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas G. K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį ir jo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti - sustabdyti ieÅ¡kovo prievolių, kylančių iÅ¡ laidavimo sutarties vykdymÄ .Nurodo, kad laikinÄ sias apsaugos priemones reglamentuojančios teisės normos turi bÅ«ti taikomos ne formaliai, o pagrindiniu kriterijumi ir prielaida jas taikyti yra laikoma Å¡ių priemonių pritaikymo ar netaikymo poveikis galimybei realiai įvykdyti teismo sprendimÄ .

Å ioje civilinėje byloje iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto procedÅ«ros nėra pradėtos (tai nėra pagrindo ir stabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo), tačiau byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas tiesiogiai susijęs su hipotekos teisių įgijimu, todėl šioje situacijoje laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atvirkščiai, t.y. sustabdant prievolės vykdymÄ iki teismo sprendimu bus užtikrintas proporcingas hipotekos teisių perdavimas. Patenkinus ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamÄ materialinį teisinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡liktų pareiga vykdyti savo prievoles pagal laidavimo sutartį, tačiau vykdymo sÄ lygos iÅ¡ esmės bÅ«tų kitokios t.y. ieÅ¡kovui palaipsniui įvykdant prievoles pagal laidavimo sutartimi, jis lygiagrečiai perimtų iÅ¡ atsakovo atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ skolininkÄ , užtikrintÄ hipoteka.

Tuo tarpu ieÅ¡kovui vykdant prievoles pagal laidavimo sutartį tokiu bÅ«du, kaip to reikalauja ginčijama laidavimo sutarties sÄ lyga, dar iki teismo sprendimo paskelbimo ir atsakovui atsisakant perregistruoti hipotekos lakÅ¡tÄ , ieÅ¡kovas formaliai perims atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ jau bankrutavusį skolininkÄ . Atitinkamai įstatymo pagrindu įgytina teisė į reikalavimÄ Â užtikrinančias priemonės (hipotekÄ ) bus tik formali, nes jos nefiksuojant hipotekos registre ieÅ¡kovas jos panaudoti negalės. Nurodo, kad 2013 m. vasario 26 d.

įvyko BUAB ,,Čia“ nekilnojamojo turto varžytinės, visas skolininko turtas yra parduotas, pats skolininkas netrukus bus likviduotas ir iÅ¡registruotas  iÅ¡ Juridinių asmenų registro (CK 6.128 str. 3 d.). Likvidavus BUAB ,,Čia“ jo prievolės pasibaigia, iÅ¡skyrus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Atitinkamai CK 4.170 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos prievolės galiojimo.  Toliau vykdydamas savo prievoles pagal laidavimo sutartį ir jos ginčijamÄ Â sÄ lygÄ , ieÅ¡kovas atsidurs situacijoje, kai įvykdęs bankrutavusio ir bet kuriuo metu bÅ«siančio iÅ¡registruoto skolininko prievolę nesÄ Å¾iningam kreditoriui, atsisakančiam įforminti hipotekos lakÅ¡to pakeitimus, neturės nei faktinių, nei teisinių perspektyvų susigrÄ Å¾inti už skolininkÄ sumokėtas sumas.

Tokiu atveju, net ir sulaukęs palankaus teismo sprendimo, pripažįstančio, kad laidavimo sutarties sÄ lyga yra negaliojanti, o atsakovas elgiasi neteisėtai ir pažeidžia teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, t.y. prievolės vykdymas garantuoja realų proporcingÄ hipotekos teisių perėmimÄ â€“ ieÅ¡kovas nebegalėtų įgyvendinti teismo sprendimu jam pripažintų teisių, nes skolininkas iki to laiko, tikėtina, bus iÅ¡registruotas, todėl įvykdytoje prievolės dalyje bÅ«tų padengęs skolÄ atsakovui, bet liktų neįgijęs teisių į Å¡iÄ prievolę užtikrinančiÄ priemonę – hipotekÄ , nors bÅ«tent Å¡ių teisių realaus įgijimo užtikrinimo lygiagrečiai vykdomai skolos mokėjimo prievolei ieÅ¡kovas siekia pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliantas teigia, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas.

Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, jog CPK 145 straipsnio 1 dalyje ir kituose įstatymuose prievolių vykdymo sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, nėra numatytas. Apelianto teigimu, CPK 145 straipsnio 1 dalyje pateiktas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sÄ raÅ¡as. Prievolių vykdymo atsakovui sustabdymas ir draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų gali bÅ«ti taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė (CPK 145 str. 1 d. 7 p.). Mano, kad Å¡iuo atveju draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų – realizuoti teisę į skolos atgavimÄ pagal laidavimo sutartį pasireikÅ¡ tuo, kad ieÅ¡kovui bus leista laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu sustabdyti savo prievolių vykdymÄ .

IeÅ¡kinio tenkinimo rezultatas garantuos ieÅ¡kovui prievolės vykdymo pakeistomis esminėmis sÄ lygomis galimybę t.y. garantuos realiÄ teisę į hipotekos įgijimÄ . Pažymi, kad vadovaujantis CK 6.46 straipsnio 2 dalimi, 6.58 straipsniu, apeliantas turi teisę sustabdyti savo prievolės vykdymÄ dėl atsakovo prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės – reikalavimÄ užtikrinančių teisių perdavimo nevykdymo. Tačiau nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atitinkančių nurodytÄ Â teisinį reglamentavimÄ atsakovas galės pradėti vykdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ â€“ prisiteisti ir iÅ¡ieÅ¡koti pagal laidavimo sutartis mokėtinas sumas., tačiau ieÅ¡kovas teisių į hipoteka neturės. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, jog, kad nagrinėjamoje byloje ne tik galima, bet ir bÅ«tina sustabdyti ieÅ¡kovo prievolių vykdymÄ pagal laidavimo sutartį, nes prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas, o pats sprendimas tik formalus ir realiai neapginantis ieÅ¡kovo teisių (CPK 144 str.).

Atsakovas AB Dnb bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad IeÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti jo prievolių pagal laidavimo sutartis vykdymÄ niekaip nėra susiję su jo pareikÅ¡tais materialiniais teisiniais reikalavimais ir bÅ«tinybe užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ tuo atveju, jei jis bÅ«tų palankus apeliantui. IeÅ¡kovas teigdamas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jam galimai palankus teismo sprendimas pasunkės ar taps neįvykdomu, tačiau kokiu bÅ«du teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįvykdomu nemotyvuoja.

Nesutinka su apelianto pozicija, jog nesustabdžius jo prievolių pagal laidavimo sutartį vykdymo, jis nebegalės įgyti atgręžtinio reikalavimo savo įvykdytos prievolės dalimi. PrieÅ¡ingai, atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį detaliai pasisakyta, kad atsakovas netinkamai gina savo teises, nes vietoje to, kad CK 6.83 straipsnio 3 dalies pagrindu įvykdytos prievolės dalimi reikÅ¡tų atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ UAB ,,Čia“ įmonės bankroto byloje ir teisės normų nustatyta tvarka realizuotų savo kaip laiduotojo teises, jis reiÅ¡kia ieÅ¡kinį bankui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kas kelia pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovo galimai nesÄ Å¾iningų siekių apriboti hipotekinio kreditoriaus AB Dnb banko teises.

Todėl atsakovo nuomone, taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovo teigimu, net teismui patenkinus ieÅ¡kinį ir įpareigojus atsakovÄ keiti hipotekos lakÅ¡tÄ , tai neturės jokios įtakos apelianto, kaip laiduotojo, pareigai sumokėti bankui skolÄ , už kurios grÄ Å¾inimÄ jis yra laidavęs. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantui galimai palankus teismo sprendimas neįtakos jo pareigos dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo pagal laidavimo sutartį. Dėl Å¡ios priežasties taip pat nėra pagrindo stabdyti apelianto prievolių pagal laidavimo sutartį vykdymo (CPK 145 str. 2 d.) IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados        Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.        Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, turi bÅ«ti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat turi bÅ«ti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti bÅ«simo teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vienÄ ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymÄ bei kartu iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu.

Taigi, laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp Å¡alių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendus, bÅ«tų neapsunkintas ir apskritai bÅ«tų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).          Apelianto teigimu, jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ gali užtikrinti draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų t.y. sustabdyti prievolių pagal laidavimo sutartis vykdymÄ (CPK 145 str. 1 d. 7 p.).

           Minėta, kad remiantis Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio antrÄ ja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principais. Å ie principai reiÅ¡kia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba Å¡ie nuostoliai bÅ«tų minimalÅ«s. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso Å¡aliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu bÅ«tina pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti.

           Pažymėtina, kad apeliantas, kaip laiduotojas, bankui atsako už pagrindinio skolininko BUAB ,,Čia“ įsipareigojimų nevykdymÄ kaip solidarus skolininkas (CK 6.81 str. 1 d.), dėl Å¡ios priežasties prievolės vykdymo bankui sustabdymas neatleistų apelianto nuo prievolių atsakovui vykdymo ir neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties (CPK 144 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto, kaip laiduotojo, pareiga yra vykdyti prievoles pagal jo paties sutikimu pasiraÅ¡ytas laidavimo sutartis ir Å¡iuo pagrindu mokėti atitinkamas sumas atsakovui, todėl apelianto praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitintų ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų bei neproporcingai apribotų atsakovo teisę gauti iÅ¡ apelianto laidavimo įmokas, tokiu bÅ«du suteikiant apeliantui perdėtÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ atsakovÄ (CPK 145 str. 2 d.).

          Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog prievolių vykdymas priklauso nuo sutarties šalies, kuri turi atitinkamus įsipareigojimus, valios ir teismas neturi pagrindo privertinai stabdyti paties ieškovo prisiimtų sutartinių prievolių vykdymo atsakovui. Vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, atsižvelgtina ir į tai, kad LITEKO duomenimis 2014-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas.

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi, teismas           n u t a r i a :           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Teisėja                                                                             Jelena Å iÅ¡kina                                                                                                                     Â