52cefc72-829d-468f-bc99-293bf37dec20 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                              Administracinė byla Nr. I-4881-189/2014                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-07768-2013-7                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 21., 15.2.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,             raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 32000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .             PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kuriuose numatyta, jog vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau, kaip 3,6 kv. m. PareiÅ¡kėjo teigimu, gyvenant sÄ lygomis pažeidžiant ploto vienam asmeniui reikalavimus, pareiÅ¡kėjas patyrė diskriminacijÄ dėl savo socialinės padėties.             Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo (b. l. 14–17) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus pataisos namus atvyko 2012-10-26. Nuo 2012-10-30 Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 402 (34,46 kv.m., 12 miegamų vietų), o nuo 2012-12-27 į gyvenamÄ jÄ patalpÄ 408 (14,90 kv.m., 6 miegamos vietos).             Nurodė, kad negalintys atsakyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno gyvenamosiose patalpose Nr. 402 ir 408, nes tokių duomenų nėra, o be to ir pats pareiÅ¡kėjas nenurodo, kokie asmenys ginčo laikotarpiu su pareiÅ¡kėju kartu atlikinėjo bausmę bei, koks plotas jam atiteko bÅ«nant gyvenamojoje patalpoje su kitais nuteistaisiais.             Sutiko, kad pareiÅ¡kėjui atlikinėjant bausmę minėtose gyvenamosiose patalpose galėjo bÅ«ti nežymiai pažeistas gyvenamasis plotas vienam asmeniui, tačiau, atsakovės atstovo teigimu, tai, kad Vilniaus PN bÅ«nantys asmenys gali laisvai judėti (sportuoti, eiti į darbÄ , bibliotekÄ ir t. t.), t. y. nėra laikomi visÄ parÄ patalpoje, todėl nuteistiesiems suteikta judėjimo laisvė laikytina, kaip kompensacija konstatavus nežymų ploto vienam asmeniui pažeidimÄ .

Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas administracijai nebuvo pateikęs nei vieno skundo dėl per mažo gyvenamojo ploto, ar netinkamų gyvenimo sÄ lygų.              Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra bÅ«tinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.             Proceso Å¡alys posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas atmestinas.             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė jam kalint Vilniaus pataisos namuose.              IÅ¡ skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl gyvenamojo ploto pažeidimų laikotarpiu nuo 2012-10-28 iki 2012-12-27, jam gyvenant kameroje Nr. 402 ir už laikotarpį nuo 2012-12-27 iki 2013-11-22, jam gyvenant kameroje Nr. 408.             Byloje pateikti duomenys tvirtina, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012-10-30 įsakymu (b. l. 21–22) pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 402 (plotas 34,46 kv. m., 12 miegamų vietų) ir Å¡ioje patalpoje prabuvo iki 2012-12-27, viso 58 paras bei 2012-12-27 įsakymu Nr. 7-334 (b. l.

23) buvo perkeltas į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 408 (plotas 14,90 kv. m., 6 miegamos vietos) ir kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje prabuvo iki 2013-11-22, viso 330 parų.             Vienam asmeniui tenkantį minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotÄ reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Teisingumo ministro 2010-04-26 d. įsakymu Nr. l R-85. Å ių Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 m. plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus).             PareiÅ¡kėjo teigimu, jam gyvenant gyvenamojoje patalpoje Nr. 402, gyveno dvylika žmonių, atitinkamai gyvenat patalpoje Nr. 408, gyveno Å¡eÅ¡iese.

Vadinasi gyvenamojoje patalpoje Nr. 402 vienam asmeniui teko 2,87 kv. m. ploto, gyvenamojoje patalpoje Nr. 408 vienam asmeniui teko 2,48 kv. m. ploto. Atsakovės atstovo teigimu, institucija negalinti pateikti tikslių duomenų, kiek asmenų ginčo laikotarpiu gyveno kartu su pareiškėju gyvenamosiose patalpose Nr. 402 ir 408. Tik nurodė, kad ginčo laikotarpiu minėtose patalpose buvo laikoma ne daugiau asmenų, nei yra miegamųjų vietų. Taigi atsakovės atstovas pareiškėjo argumentų dėl viršyto patalpų ploto vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose iš esmės nepatvirtino, tačiau šių aplinkybių ir nepaneigė (dėl to kad galimai ginčo laikotarpiu patalpose nebuvo užpildytos visos miegamos vietos).

Todėl, preziumuojant, kad ginčo laikotarpiu galėjo buvo užpildytos visos miegamos vietos, darytina iÅ¡vada, kad reikalavimas dėl ploto tenkančio vienam asmeniui galėjo bÅ«ti pažeistas, o tai sÄ lygojo valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ .             Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius (Civilinio kodekso – ir CK, 6.245 str. 1 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iÅ¡ tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi vieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).             Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 str. prasme.

CK6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.              PareiÅ¡kėjo teigimu, jam padarytos neturtinės žalos iÅ¡raiÅ¡ka iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė tik sukeltais nepatogumais. Kitų kilusių pasekmių pareiÅ¡kėjas nenurodė. Tačiau, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes, taip pat, įvertinus galimų pažeidimų trukmę ir mastÄ (pareiÅ¡kėjas patalpoje Nr. 402 iÅ¡buvo 58 paras, patalpoje Nr. 408 iÅ¡buvo 330 parų), iÅ¡ esmės galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti fizinių nepatogumų, tame tarpe ir neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų.             Sprendžiant klausimÄ dėl žalos atlyginimo atsižvelgtina į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko Vilniaus pataisos namuose, kurie nėra izoliatorius – kalėjimas, nuteistieji yra patalpinti atskirose gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 7.00 val. iki 23.00 val. galėjo laisvai judėti po visÄ lokalinį sektorių, turėjo galimybę lankyti koplyčiÄ , organizacinius renginius, pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ tenkantį viena asmeniui kompensavo suteikta judėjimo laisvė.

Be to, pareiÅ¡kėjas į Vilniaus pataisos namus dėl nepatogumų, kuriuos galėjo sÄ lygoti ploto trÅ«kumas gyvenamojoje patalpoje nesikreipė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.             Taigi, nors, pareiÅ¡kėjas siekdamas apginti savo pažeistas teises pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 32000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

CK 1.138 str. 8 p. numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.             Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-556-1906/2012).             Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ , o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., n u s p r e n d ė:

             Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo R. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo R. P. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                           Bronius Januška