52cd7bdf-9d2d-41f5-b5cf-ded10a49b38c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3225-243/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00100-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 18 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Rutkauskienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

A. patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. A. patikslintu skundu praÅ¡o priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Nurodo, jog Marijampolės pataisos namuose (toliau – Pataisos namai) jam nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos religinėms apeigoms atlikti.

Teigia, jog Pataisos namų administracija į visus jo praÅ¡ymus atsakydavo formaliai, nurodydavo, kad kreipiasi į kapelionÄ , tačiau patvirtinančių įrodymų nepateikė. Argumentuoja, jog Pataisos namų administracija, įvertinusi dvasininkų rekomendacijas, turi įrengti atitinkamas patalpas religinėms apeigoms atlikti, tačiau tai nepadarė. Skundo reikalavimÄ grindžia tuo, jog kad nesudarytų tinkamų sÄ lygų religinėms apeigoms atlikti, jis patyrė didelius vidinius iÅ¡gyvenimus, suvaržymus, dvasinį skausmÄ .

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai teigia, kad atsakovė atsisako sudaryti tinkamas sÄ lygas atlikti religines apeigas, t. y. nedetalizuoja kas yra tinkamos sÄ lygos, kada pareiÅ¡kėjui buvo atsisakyta leisti atlikti religines apeigas ir kt. Atsakovės atstovo teigimu, kapelionui, vargonininkei, bažnyčios „Gyvenimo Å¡viesa“ pastorei, misijos „AuÅ¡ra“ pirmininkui ir narei yra iÅ¡duoti leidimai atvykti į Pataisos namus.

Nurodo, jog visi Å¡ie asmenys Pataisos namuose lankosi sistemingai, tačiau pareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs nei vieno praÅ¡ymo dėl nuvedimo į Pataisos namuose esančiÄ koplytėlę. Nuteistiesiems papraÅ¡ius, jie vedami į Pataisos namuose esančiÄ koplyčiÄ , kurioje nuolat lankosi dvasininkai. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiÅ¡kėjui A. A. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė.

Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos padarymÄ ir atlyginimÄ kildina iÅ¡ to, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos religinėms apeigoms atlikti.

Religijos laisvės kontekste teisę į jÄ Ä¯tvirtina tiek Europos Žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), tiek Konstitucija, o nuteistųjų atveju – ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK). Pagal Konvencijos 9 straipsnio 1 dalį kiekvienas turi teisę į minties, sÄ Å¾inės ir religijos laisvę; tai teisė laisvai keisti savo religijÄ ar tikėjimÄ , taip pat tiek vienam, tiek kartu su kitais, vieÅ¡ai ar privačiai, laisvai skelbti savo religijÄ ar tikėjimÄ , laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikėjimÄ ir mokant jo.

Laisvė skelbti savo religijÄ ar tikėjimÄ gali bÅ«ti tik tiek apribojama, kiek yra nustatęs įstatymas ir kiek bÅ«tinai reikia demokratinėje visuomenėje visuomenės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai, sveikatai ir moralei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Konvencijos 9 straipsnio 2 dalis). Konstitucijos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kuriÄ religijÄ arba tikėjimÄ ir vienas ar su kitais, privačiai ar vieÅ¡ai jÄ iÅ¡pažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimÄ ir mokyti jo.

Žmogaus laisvė iÅ¡pažinti ir skleisti religijÄ arba tikėjimÄ negali bÅ«ti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai bÅ«tina garantuoti visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmonių sveikatÄ ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves (Konstitucijos 26 straipsnio 4 dalis). Bausmių vykdymo kodekso 106 straipsnio 1 dalyje laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas.

To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali bÅ«ti pakviestas dvasininkas. BVK 106 straipsnio 4 dalis nustato, jog religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Taisyklių 186 punkte numatyta, jog pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai. Dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 184 punkte numatyta, jog atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi bÅ«ti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatÅ«rÄ . Pagal Taisyklių 186 punktÄ , pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai.

Dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku. IÅ¡ Pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus 2019 m. kovo 14 d. pažymos Nr. 52/08-155 matyti, jog nuteistųjų koplytėlės kapelionui, nuteistųjų koplytėlės vargonininkei, bažnyčios „Gyvenimo Å¡viesa“ pastorei, misijos „AuÅ¡ra“ narei, misijos „AuÅ¡ra“ pirmininkui yra iÅ¡duoti nuolatiniai leidimai įeiti į Pataisos namų uždarÄ teritorijÄ (b. l. 34). Pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2019 m. kovo 14 d. pažymoje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę Pataisos namų 11 bÅ«ryje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2019 m. vasario 25 d., dėl nesuteiktos teisės atlikti religines apeigas nesikreipė (b. l. 40).

Tačiau iÅ¡ į bylÄ pateikto pareiÅ¡kėjo 2018 m. spalio 22 d. praÅ¡ymo matyti, jog jis kreipėsi į Pataisos namų direktorių, praÅ¡ydamas leisti jam nuolat pagal nustatytÄ tvarkÄ lankytis nuteistųjų koplytėlėje (b. l. 35). Ä® praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjui 2018 m. lapkričio 8 d. raÅ¡tu buvo atsakyta, kad jo pageidavimas susitikti su dvasininku yra perduotas Pataisos namų kapelionui, kuris lankosi pirmadieniais (b. l. 6). Pataisos namų atsakymÄ pareiÅ¡kėjas buvo apskundęs Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Atsakovės atstovo pateiktoje 2019 m. kovo 14 d. pažymoje ir atsiliepime nurodyti teiginiai, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs nei vieno praÅ¡ymo lankytis koplytėlėje ar atlikti religines apeigas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2019 m. vasario 25 d., laikytini nepagrįstais. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjo 2018 m. spalio 22 d. praÅ¡ymas dėl lankymosi koplytėlėje buvo patenkintas ir jam buvo suteikta teisė pagal nustatytÄ tvarkÄ lankytis nuteistųjų koplytėlėje ar, kad pas pareiÅ¡kėjÄ buvo atvykęs kapelionas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra konstatavęs, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. PareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.).

Laisvės atėmimo įstaigai nepaneigus pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje Nr. A-979-556/2017 ir kt.). Ä®vertinus nurodytas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tarp Å¡alių taisykles, pripažintina, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių apie nesudarytas tinkamas sÄ lygas religinėms apeigoms atlikti, todėl spręstina, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos.

PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nenurodo laikotarpio, kuriuo nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos religinėms apeigoms atlikti, tačiau įvertinus, kad pareiÅ¡kėjas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ lankytis nuteistųjų koplytėlėje 2018 m. spalio 22 d. ir nesant duomenų apie tokio praÅ¡ymo tenkinimÄ , spręstina, jog pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos nuo 2018 m. spalio 22 d. iki skundo pateikimo teismui dienos (2019 m. sausio 10 d.). PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimÄ grindžia tuo, kad dėl Å¡io pažeidimo patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, suvaržymus, dvasinį skausmÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Darytina iÅ¡vada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ .

Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015) ir į teismų analogiÅ¡kose savo pobÅ«džiu bylose priteistų lėšų neturtinei žalai atlyginti dydžius, nes tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus dėl nesudarymo galimybės iÅ¡pažinti religijÄ , teismo prerogatyvÄ Ä¯vertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, nenustačius kitų pažeidimų, atsižvelgiant į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-442/19, 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-929-520/2019 ir kt.) priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį, spręstina, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pareiÅ¡kėjo galimai patirtus nepatogumus, teisingas ir proporcingas pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 150 Eur.

Pareiškėjo patikslintas skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu. Pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteistinas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Patikslintas skundas kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Patenkinti iš dalies pareiškėjo A.

A. patikslintÄ skundÄ dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, priteisti pareiÅ¡kėjui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atmesti pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ kitoje dalyje. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams.

Teisėja Vida Stonkuvienė