2021-03-03 Nr. AB-4528-3-63-3-00554-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-740-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00554-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu pareiškimu prašė atnaujinti terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, trečiasis suinteresuotas asmuo) Palangos skyriui (toliau – ir Skyrius): 1) prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko M. K. iki nacionalizacijos valdytas žemes Būtingės ir Šventosios kaimuose; 2) giminystės ryšį ir nuosavybės teises įrodantiems bei papildomiems dokumentams į buvusio žemės savininko M. K. iki nacionalizacijos valdytas žemes Būtingės ir Šventosios kaimuose.

2. Pareiškėjas nurodė, kad O. K. Palangos miesto agrarinės reformos tarnybai 1992 m. vasario 5 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko M. K., O. K. vyro J. K. tėvo, iki nacionalizacijos valdytas žemes Palangos mieste ir pateikė giminystės ryšį įrodančius dokumentus bei įpėdine nurodė dukrą E. K.. O. K. ir dukra E. K. 1992 m. vasario 5 d. Palangos miesto agrarinės reformos tarnybai taip pat pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytą 1,60 ha žemės Būtingės ir Šventosios kaimuose. Pagal Palangos m. 1-ojo notaro biuro 1996 m. spalio 7 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjo dukra E. K., kuri pagal Palangos miesto 1-ojo notaro biuro 2006 m. balandžio 11 d. pažymą testamentu pareiškėjui paliko jai priklausančią žemę, esančią Palangos mieste ir Kretingos rajone, atkūrus nuosavybės teises. Palangos žemėtvarkos skyriui 2008 m. gegužės 20 d. pateikė O. K. ir E. K. mirties liudijimus bei paveldėjimo teisės liudijimus.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Skyrius 2012 m. vasario 20 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-596 informavo pareiškėją, jog, jei jis pageidauja, gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo už išperkamą žemę atlyginti pinigais, tačiau nenurodė už kokio žemės savininko valdytą žemę. 2012 m. gegužės 25 d. raštu Skyriui pranešė, kad nekeičia O. K. ir E. K. pareikštos valios, t. y. pateiktų prašymų natūra atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę bei nurodė buvusius savininkus L. P., J. K., M. K. ir M. P.. Į šį pranešimą nebuvo atsakyta ir informuota, jog atkurti nuosavybės teises į M. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę trūksta giminystės ryšį įrodančių dokumentų.

4. Pareiškėjas teigė, kad Skyrius 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 16SD-2207-(14.16.104.) informavo pareiškėją, kad J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), 1934 m. balandžio 2 d. susituokė su O. P., o mirė (duomenys neskelbtini), tačiau giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, kad J. K. buvo M. K. sūnus, nepateikti. Šiame rašte nurodoma, kad Palangos žemėtvarkos skyrius 2003 m. gruodžio 5 d. raštu informavo O. K., jog dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. K. valdytas žemes trūksta dokumentų, t. y. J. K. gimimo liudijimo ir M. K. mirties liudijimo. O. K., mirusi (duomenys neskelbtini), negalėjo būti informuota 2003 metais, o dukra E. K. apie šias aplinkybes taip pat nebuvo informuota.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad nuosavybės teisės į J. K. valdytą žemę atkurtos pilnai, tačiau pagal Kretingos apskrities, Darbėnų valsčiaus, Būtingės seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis 1937 m. sausio 27 d. sąrašą M. K. valdė 3,38 ha žemės Būtingės kaime ir 1,75 ha žemės sklypą Šventosios kaime. Apie 3,38 ha žemės Būtingės kaime nurodyta ir Skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 16SD-2207-(14.16.104.), tačiau apie 1,75 ha žemės sklypą Šventosios kaime Skyrius nepranešė. Gavęs šį raštą nedelsiant kreipėsi į Latvijos archyvus dėl nurodytų trūkstamų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Latvijos Respublikos Liepojos miesto civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. kovo 14 d. išdavė pažymą Nr. 82i, pagal kurią M. K. (M. K.) mirė (duomenys neskelbtini), o iš Latvijos valstybės istorijos archyvo 2019 m. sausio 31 d. gavo archyvinę pažymą Nr. LVVA-6.2.2.75/272 apie tai, kad J. K. iš Būtingės, M. K. ir jo žmonos K. sūnus, gimė (duomenys neskelbtini) Būtingėje bei tai paliudijančią krikšto pažymą. Šie dokumentai vertimų biure išversti į lietuvių kalba.

6. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalis prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai – iki 2003 m. gruodžio 31 d. bei kad pagal šias nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami. Terminą trūkstamiems giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios ar veiksmų, nes valstybės institucija, atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimą, neinformavo pretendentės O. K., jog atkūrimo procesui trūksta giminystės ryšį įrodančių dokumentų į M. K. valdytas žemes.

7. Pareiškėjas paaiškino, kad Palangos žemėtvarkos skyrius 2003 m. gruodžio 5 d. pažymą Nr. 112 dėl trūkstamų dokumentų atkurti nuosavybės teises į M. K. valdytas žemes Būtingės ir Šventosios kaimuose pateikė po pretendentės O. K. mirties ir klaidingu adresu, o O. K. turtinių teisių perėmėja ir pretendentė dukra E. K. šios pažymos nurodytu adresu negavo, nes pagal 1996 m. gruodžio 24 d. sutartį butas, kuriame gyveno O. K. ir E. K., buvo parduotas. Nors Palangos žemėtvarkos skyriui 2008 m. gegužės 20 d. pateikė O. K. ir E. K. paveldėjimo teisės liudijimus, 2012 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad valios nekeičia, atsakymo ar informacijos apie trūkstamus dokumentus į buvusio žemės savininko M. K. valdytas žemes negavo. Tai, jog Skyrius 2018 m. gegužės 10 d. rašte Nr. 16SD-972-(14.16.104.) nurodo, kad visi dokumentai, susiję su M. K. valdyta žeme, yra buvusioje J. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, reiškia, kad Skyrius disponavo visa informacija, tik dėl nežinomų priežasčių pareiškėjo neinformavo.

8. Pareiškėjas akcentavo, kad Skyriaus pateiktuose dokumentuose yra Palangos miesto ekspertų komisijos pasiūlymas-išvada, kurioje ekspertų komisija nusprendė, kad į buvusio žemės savininko M. K. iki nacionalizacijos valdytą 3,38 ha žemės Būtingės kaime pakanka dokumentų nuosavybės teisei atstatyti, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebuvo pradėtas. Apie Palangos žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gruodžio 5 d. pažymą Nr. 112 sužinojo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams ruošiant pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr. e2YT-1029-206/2018 ir teikiant į bylą rašytinius įrodymus, kurioje buvo vienas iš pareiškėjų. 2018 m. lapkričio 8 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. K. turėtą ir valdytą žemę Būtingės kaime. Buvo aktyvus dalyvis nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau nuosavybės teisių atkūrimas į J. K. valdytas žemes baigtas tik 2018 metais.

9. Pareiškėjas pažymėjo, kad Skyrius atsiliepimu į jo pareiškimą po 27 metų pateikto O. K. ir E. K. prašymo atkurti nuosavybės teises į M. K. iki nacionalizacijos valdytas žemes Palangos mieste keičia nuomonę ir pateikto prašymo nebeužskaito, nors Palangos žemėtvarkos skyrius 2003 m. gruodžio 5 d. rašte O. K. nurodė, kad trūksta tik giminystės ryšį įrodančių dokumentų, be to, analogiška pozicija išreikšta ir Skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 16SD-2207-(14.16.104.). Nesuprantami Tarnybos argumentai, nurodyti atsiliepime, kad M. K. nacionalizacijos metu žemės neturėjo, nors 27 metus pakako Skyriuje turimų dokumentų apie nuosavybės faktą. Skyrius 2018 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 16SD-2207-(14.16.104.) aiškiai nurodo, kad M. K. iki nacionalizacijos valdė 3,38 ha žemės, be to, tai patvirtina ir teismui pateikti archyviniai dokumentai – Lietuvos Centrinio archyvo 2017 m. lapkričio 24 d. pažyma Nr. R4-1998, Kretingos apskr., Darbėnų valsč., Šventosios kaimo Eksplikacija bei Kretingos apsk., Darbėnų valsč., Būtingės sen., Mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė jo netenkinti.

11. Tarnyba paaiškino, kad Skyrius vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytą 1,60 ha žemės plotą buvusioje Kretingos apskrityje, Darbėnų valsčiuje, Šventosios ir Pašvenčio kaimuose. Remiantis Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 30 esančiais dokumentais nustatyta, kad pagal 1940 m. gegužės 25 d. Kretingos apskrities, Palangos valsčiaus, Šventosios kaimo, Kutnikų pelkių dalių ir Šventosios miestelio, Darbėnų valsčiaus, Šventosios, Būtingės ir Pašvenčio kaimų dalių faktinio apmatavimo plano Eksplikaciją II (LVA, F. 1250, Ap. 4, B. 5/334, L. 2) (toliau – ir Eksplikacija) buvęs savininkas J. K. iki nacionalizacijos valdė 1,60 ha žemės 2 sklypuose: posesijoje 14 ir posesijoje 93. 1992 m. vasario 5 d. pretendentės O. K. ir E. K. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. – M. sūnaus valdytą žemę, kartu su prašymu pateikdamos giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus: O. P. (K.) santuokos su J. K. (pavardė taip dokumente) liudijimo kopiją ir E. K. (K. po santuokos) gimimo liudijimą. J. K. (taip dokumente), gimęs (duomenys neskelbtini), 1934 m. balandžio 2 d. susituokė su O. P., o mirė (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę jo žmonai O. K. (mirusi) ir dukrai E. K. (mirusi) yra visiškai atkurtos. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. K. ir E. K. vardu į buvusio savininko M. K. valdytą žemę paaiškino, kad 1934 m. sausio 27 d. Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus Būtingės seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašuose įrašytas M. K., Būtingės kaime valdęs 3,38 ha žemės, tačiau 1940 m. gegužės 25 d. Eksplikacijoje M. K. pavardė nėra įrašyta ir tik atliktas įrašas, patvirtinantis tai, kad J. K. iki nacionalizacijos valdė 1,60 ha žemės 2 sklypuose: posesijoje 14 ir posesijoje 93.

12. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad 1992 m. vasario 5 d. pretendentės O. K. ir E. K. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. – M. K. sūnaus žemę ir kad šiame prašyme M. K. nurodytas tik kaip buvęs savininkas. Atskiras prašymas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę Tarnybai nebuvo pateiktas.

13. Tarnyba pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo nustatyti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Pateikti dokumentai, kuriais siekiama įrodyti turėtas nuosavybės teises, neįrodo M. K. turto valdymo fakto, kadangi pagal vėlesnį dokumentą – 1940 m. gegužės 25 d. Eksplikaciją – nenustatyta, kad M. K. iki 1940 metų visuotinės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – žemę. M. K., miręs (duomenys neskelbtini), jam priklausančios žemės 1940 metais nebeturėjo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, tame tarpe – domėtis ir gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė.

15. Teisėjų kolegija, vertindama administracinėje byloje susiklosčiusius teisinius santykius, pažymėjo, jog, Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. birželio 18 d. priėmus įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) ir principinį sprendimą, kad būtina atkurti nuosavybės teises, buvo konstatuota, kad yra neginčytinai pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas, kad Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti pagal įstatymų apibrėžtas ribas ir tvarką jiems priklausiusį turtą natūra, o nesant galimybės jo susigrąžinti – gauti kompensaciją. Iš esmės tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios Atstatymo įstatymą, preambulėje. Atkūrimo įstatymo preambulėje yra pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, kad 1992 metais priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) garantuoja ir gina valstybės, jos piliečių teises bei nuosavybę. Kita vertus, pastebėtina, jog priimtuose teisės aktuose absoliučios nuosavybės teisių atkūrimo teisės nėra įtvirtinta ir akcentuojama, kad nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas laikantis Atkūrimo įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių ginčo teisinius santykius numatytų reikalavimų.

16. Teismas akcentavo, kad svarbu ir tai, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentams pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Aiškinamos normos tikslai yra atskleisti ir Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, kur yra pažymėta, kad pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas yra nepratęsti prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminus, bet suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą, žinoma, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

17. Teismas pabrėžė, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo, Atkūrimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad Atkūrimo įstatyme numatyti terminai gali būti atnaujinti ne dėl bet kokių, o tik dėl svarbių priežasčių ir nei Atkūrimo įstatymas, nei kiti teisės aktai konkrečiai neįvardija, kokios priežastys yra laikomos svarbiomis, tai palikdamas iš esmės teismo prerogatyvai.

18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl termino praleidimo priežasčių vertinimo, subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgijimo iki 2001 m. gruodžio 31 d. aktualumo, nustatė, kad pareiškėjas pretenduoja paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Pareiškėjas, esant gyvai E. K. – M. K. sūnaus J. K. ir jo sutuoktinės O. K. dukrai, t. y. M. K. vaikaitei, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme iki 2001 m. gruodžio 31 d. neturėjo subjektinės teisės teikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, kadangi nuosavybės teisių perėmėja E. K. mirė tik (duomenys neskelbtini), pareiškėjui savo turtą palikdama 2005 m. lapkričio 8 d. sudaryto testamento pagrindu. Taigi pareiškėjas, neturėdamas tokios teisės, negalėjo praleisti Atkūrimo įstatymu nustatytų dokumentų pateikimo terminų. Pareiškėjui negali būti atnaujintas terminas įgyvendinti tokią teisę, kurios jis iki įstatymo nustatyto termino nebuvo įgijęs.

19. Teismas sprendė, kad nagrinėti pareiškėjui terminų atnaujinimo klausimą iš esmės nėra pagrindo.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir jo prašymą tenkinti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad esant gyvai E. K. Skyrius užskaitė 1992 m. vasario 5 d. prašymą į J. K. ir M. K. iki nacionalizacijos Palangos mieste valdytas žemes po Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo, todėl ji įgijo šią teisę pagal Atkūrimo įstatymą ir Tarnyba 2003 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 112 reikalavo pateikti papildomus giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku M. K. patvirtinančius dokumentus, kas reiškia, kad E. K. šią teisę turėjo, tačiau dėl netinkamų Skyriaus veiksmų šios teisės neįgyvendino, ir šias teises kaip ir visą E. K. nekilnojamąjį turtą 2005 m. lapkričio 8 d. testamentu pareiškėjas paveldėjo iš E. K. ir įgyvendindamas mirusiosios valią, siekiu atkurti nuosavybės teises į E. K. senelio M. K. valdytas žemes iki nacionalizacijos.

22. Pareiškėjo vertinimu, teismas, nagrinėdamas 1992 m. vasario 5 d. E. K. prašymą dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų terminų atnaujinimo, tik įvertino, kad paduotas prašymas Atkūrimo įstatymo prasme iki 2001 m. gruodžio 31 d. negalėjo būti užskaitytas, tačiau šią teisę E. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) įgijo po Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatų pakeitimo, todėl kaip testamentinis įpėdinis turi teisę pateikti prašymą dėl terminų atnaujinimo.

23. Pareiškėjas, akcentuodamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, 2 dalyje nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus šių normų taikymo aspektu, nurodo, kad jei E. K. turėjo teisę pateikti prašymą į savo senelio M. K. valdytas žemes, tai pareiškėjas, testamentinis E. K. paveldėtojas, paveldėjo ir teisę pateikti prašymą atkūrimo klausimu ir turi teisę kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo dokumentams paduoti.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 25. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl praleisto termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytas žemes atnaujinimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas laikantis Atkūrimo įstatyme įtvirtintų nuostatų. Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentams pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-18/2010).

29. Vertinant kiekvienai individualiai bylai reikšmingas aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-545/2010).

30. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuosavybės teisės į Atkūrimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, nagrinėjamu atveju – žemę, atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939 – 1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises, piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-912/2007, sistemiškai aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad šios dalies 1-4 punktų nuostatos yra chronologiškai išdėstytos prioritetinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nustatymo būdu. Tai rodo, kad nuosavybės teisės pirmiausia yra atkuriamos turto savininkui, kai jis yra gyvas (1 p.), o kituose punktuose nurodyti subjektai gali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs. Tai leidžia daryti išvadą, kad kiekvienas kitas iš eilės šios dalies punktas yra taikytini tik tuo atveju, kai nėra aplinkybių, numatytų chronologiškai aukščiau nurodytuose punktuose. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., O. K. ir E. K. turėjo pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. K. vyro J. K. tėvo ir E. K. senelio M. K. valdytą žemę. Įstatyme nustatytos prielaidos, kurios yra būtinos pradėti patį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, turi egzistuoti arba atsirasti iki 2001 m. gruodžio 31 d.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-938/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-130/2008; 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-904/2013) laikomasi nuostatos, jog teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, visuma leidžia daryti išvadą, kad terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti, gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet nerealizavo šios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių. Prašymo padavimas, jo terminas ir šio termino atnaujinimas tarpusavyje susiję. Termino praleidimo priežastys, tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus (sužinojimas apie turimą teisę) pobūdžio, turi būti susiję būtent su asmeniu (jo veiksmais, elgesiu), kuris Atkūrimo įstatymo prasme turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Neįgijus teisės paduoti prašymą, neįgyjama ir teisė prašyti atnaujinti terminą tokiam prašymui paduoti.

33. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisė Konstitucijos 23 straipsnio požiūriu nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai); kol atitinkamos valstybės institucijos nėra priėmusios sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, asmenys, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, realiai neturi subjektinių nuosavybės teisių į turėtąjį turtą (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d. nutarimai); tik valstybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą atkurti asmeniui nuosavybės teises, tas asmuo įgyja nuosavybės teises, kurios saugomos ir ginamos pagal Konstitucijos 23 straipsnį (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai).

34. Iš pareiškėjo išdėstytų argumentų matyti, jog teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą jis iš esmės tapatina su teise paveldėti nuosavybę. Tačiau, pagal Konstituciją teisė paveldėti nuosavybę nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą; asmenys, kurie turi teisę paveldėti mirusio buvusio savininko turtą, neprivalo būti tapatinami su asmenimis, turinčiais teisę įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifiką, įstatymų leidėjo diskrecija nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką apima jo diskreciją apibrėžti inter alia nuosavybės teisių atkūrimo subjektų ratą, t. y. nustatyti asmenis, turinčius teisę atkurti nuosavybės teises. Įgyvendindamas šią diskreciją įstatymų leidėjas gali nustatyti, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos ne pagal paveldėjimo santykius reguliuojančias teisės normas, o tik specialia įstatymo nustatyta tvarka, ne visiems buvusiems savininkams ir ne visiems buvusių savininkų įpėdiniams, o tik tiems, kurie atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarimas).

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareiškėjas, Atkūrimo įstatymo prasme neturėdamas teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, negali prašyti ir atnaujinti termino, nustatyto Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į M. K. iki nacionalizacijos valdytas žemes nebuvo realizuota iki įstatyme nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.). 1992 m. vasario 5 d. prašymas atkurti nuosavybės teises buvo pateiktas tik dėl J. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės. Atskiras prašymas atkurti nuosavybės teises į M. K. iki nacionalizacijos valdytas žemes Tarnybai iki nurodyto termino nebuvo pateiktas. Atitinkamai, nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. K. iki nacionalizacijos valdytas žemes. O. K. ir E. K. teisės atkurti nuosavybės teises į M. K. iki nacionalizacijos valdytas žemes nebuvo įgijusios, dėl ko M. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė negalėjo būti perduota pareiškėjui testamentu ir pareiškėjas neturi teisės prašyti atnaujinti terminą pateikti Tarnybos Palangos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į M. K. iki nacionalizacijos valdytas žemes ir papildomus dokumentus.

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys, susijusios su jo paties elgesiu, sprendžiant dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, neturi teisinės reikšmės.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Rytis Krasauskas