52ca92eb-da97-4f44-89a7-25fd26d572f2 · Vilniaus apygardos teismas

Adm                                                                                                     Adm. byla Nr. ATP-925-211/2014                                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05438-2014-8                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.4.; 45.4.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. atstovės advokatės D. J. (toliau – atstovė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo, kuriuo S. S. nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 1500 Lt bauda; pagal LR ATPK 130 str. 1 d. – 4500 Lt bauda su transporto priemonės automobilio „Mercedes Benz S350“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. nuostatomis, S. S. paskirta galutinė nuobauda – 4500 Lt dydžio bauda su transporto priemonės automobilio „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, n u s t a t ė :S. S. teismo nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014-04-01, apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. IÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, pažeisdamas KET reikalavimus.Atstovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nurodo, kad teismas neiÅ¡tyrė visų byli svarbių aplinkybių, byloje reikalingas papildomas tyrimas. Atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas net nenustatė nutarime apraÅ¡yto pažeidimo, nustatydamas, kad fotolentelėje užfiksuotas deÅ¡inės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlio nežymus įbrėžimas, nors tiek apklausta nukentėjusioji D.

V. – M. nurodė, tiek policijos pareigÅ«nas L. B. paliudijo, kad įvykio metu buvo apgadintas kairės pusės veidrodėlis.Atstovės teigimu, byloje nėra jokio įrodymo, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio matymo veidrodėlį įbrėžė apelianto automobilis. Nei policijos pareigÅ«nai, nei pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su galimu transporto priemonių kontaktu, automobiliai nebuvo nei apžiÅ«rėti, nei sugretinti.Skunde taip pat teigiama, kad nėra iÅ¡tirtos aplinkybės, susijusios su eismo įvykio mechanizmu – ar galėjo vairuotojas apskritai pajusti kontaktÄ su kita transporto priemone, kurių kiekvienos masė yra virÅ¡ 1 tonos, įbrėžiant galinio matymo veidrodėlį.

Teismas nesiaiÅ¡kino, ar apeliantas apskritai galėjo suvokti, jog jis dalyvavo eismo įvykyje. Taip pat nurodoma, kad teismas vadovavosi tik nukentėjusiosios D. V. – Minakovskos parodymais, nors jokių įrodymų, liudijančių, jog automobilį „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo apeliantas, nėra. P. P. pripažino tÄ aplinkybę, kad minėtÄ transporto priemonę vairavo jis pats. Atstovei taip pat neaiÅ¡ki ir ta aplinkybė, kaip nukentėjusioji esant avarinei situacijai sugebėjo atsidaryti langÄ ir klausinėti vairuotojo apie jo elgesį.

Å ių prieÅ¡taravimų, atstovės teigimu, teismas nepaÅ¡alino.Pasak atstovės, teismas nesivadovavo LR ATPK 256 str. 3 d. nuostatomis, neiÅ¡tyrė pažeidimo mechanizmo, o teismo pateiktos iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, be to, teismas taikydamas atsakomybę, nesivadovavo LR ATPK 301 str. nuostatomis bei teisingumo ir protingumo kriterijais, taikydamas tokiÄ sankcijÄ apelianto atžvilgiu.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.IÅ¡nagrinėjus teismui pateiktÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ dalyje dėl S. S. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.Pažymėtina, kad S. S. nubaustas už tai, kad 2014-04-01, apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz S350“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir važiuodamas nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo. LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ Å¡io straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas neiÅ¡tyrė visų bÅ«tinų aplinkybių, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, nenustatė pažeidimo, tačiau įvertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

Apeliaciniame skunde keliama versija, kad S. S. galėjo ir nejausti automobilių kontakto ir dėl to nematė pareigos sustoti, vėliau keliama versija, kad tai iÅ¡ vis ne jis vairavo „Mercedes Benz S350“ automobilį, o draugas, tačiau, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog apeliantas 2014-04-01, apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisykles, vairavo automobilį „Mercedes Benz S350“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Apelianto keliama versija, kad tai ne jis įvykio metu vairavo automobilį, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinta kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.Teisme apklausta nukentėjusioji D.

V.-M. paaiÅ¡kino, kad ji važiavo Žalgirio gatve pirma eismo juosta, kai S. S. vairuojamas automobilis, norėdamas persirikiuoti į jos važiavimo juostÄ , pradėjo jÄ spausti prie deÅ¡iniojo kelio bortelio. Taip pavojingai manevruodamas, jis kliudė jos kairės pusės veidrodėlį. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad gerai įsidėmėjo automobilio vairuotojÄ , kadangi tarp jų atstumas buvo tik apie 2 metrus, jie buvo sustoję vienas Å¡alia kito dėl automobilių kamščio, ji gerai įsidėmėjo S. S. veidÄ , be to, ji dar buvo spėjusi atsidaryti langÄ (b.l.33).AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusioji D.

V. – M. nurodė ir savo paaiÅ¡kinime, papildomai nurodydama, kad norėdama iÅ¡vengti susidÅ«rimo su nubaustojo automobiliu, ji 2-3 kartus panaudojo garsinį signalÄ (b. l. 9).Teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 7), taip pat pažymoje apie papildomus duomenis apie eismo įvykį (b.l.

8) bei fotolentelėse (b.l.

22) užfiksuota, kad 2014-04-01, 11.47 val., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, Vilniuje, stovinčiam automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtas kairės pusės galinio matymo veidrodėlis. Iš fotolentelės matyti, kad ant automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio yra nežymus įbrėžimas (b.l. 22).Policijos pareigūnas L. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014-04-01, apie 11.50 val., buvo gautas pranešimas, kad Žalgirio g. 122, Vilniuje, automobilis „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės veidrodėlį ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo (b.l. 6).Iš pareigūno R. G. tarnybinio pranešimo (b.l. 11), fotolentelių (b.l. 14, 21) ir elektroninio laiško (b.l. 13-14) matyti, kad nukentėjusioji D. V.-M. tiksliai atpažino S. S., kaip asmenį, kuris eismo įvykio metu vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. parodymus, matyti, kad jis nepripažino vairavęs automobilį „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu, tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima netikėti nukentėjusiosios parodymais. Pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad tokia nubaustojo pozicija vertintina kritiÅ¡kai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, o liudytojo P. P. parodymai melagingi, kadangi juos paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Teisme taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindÄ netikėti byloje surinkta medžiaga.Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad S. S. administraciniai teisės pažeidimai, numatyti LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., yra visiÅ¡kai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ dalyje dėl nubaustojo S. S. kaltės.LR ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio aiÅ¡ku, kad atstovė kelia ir administracinės nuobaudos individualizavimo klausimÄ . LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 100 litų iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo 1000 litų iki 2000 litų. LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 3000 litų iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo 4000 litų iki 5000 litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.Nubaustajam S. S. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ paskirta 1500 Lt dydžio bauda, už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ paskirta administracinė nuobauda – 4500 Lt dydžio bauda su transporto priemonės automobilio „Mercedes Benz S350“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. S. S. paskirta galutinė nuobauda – 4500 Lt dydžio bauda su transporto priemonės automobilio „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.Pagal LR ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

LR ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai Lietuvos Respublikos ATPK 31 ir 32 str.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiÅ¡kia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas);

įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis Å¡iuo principu, įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis; Å¡iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu bÅ«tina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu ir nustatė S. S. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, t.y., tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rÅ«Å¡ies administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismo nuomone, nubaustajam S. S. paskirta administracinė nuobauda už teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 130 str. 1 d. nėra proporcinga (adekvati) teisės pažeidimui.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyti abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių galinio vaizdo veidrodėlių įbrėžimai, tačiau jie nustatyti nežymÅ«s. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, į nubaustojo S. S. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir S. S. už LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ neskiriant transporto priemonės automobilio „Mercedes Benz S350“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Nagrinėjamu atveju skyrimas LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos yra akivaizdžiai neteisingas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 6 p., n u t a r i a:administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. atstovės advokatės D. J. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nutarimÄ pakeisti: S. S. už LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ paskirtÄ transporto priemonės automobilio „Mercedes Benz S350“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ panaikinti bei, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., S. S. galutinę nuobaudÄ pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., paskirti 4500 litų dydžio baudÄ .KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                            Laureta Ulbienė