52c95aa7-e448-4b02-9e21-bccfa61af8b3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-8470-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-00744-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. Ž. ir jo atstovui advokatui Mansurui Muksinovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas E. Ž. skundu (t. 1, b. l. 1–6) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pareiškėjas teigia, kad jam atvykus į Lukiškių TI-K, tik po 5 parų buvo išduotas nepilnas patalynės komplektas. Kamerų plotas neatitiko minimalių įstatymų nustatytų reikalavimų, jį papildomai ribojo kamerose esantys baldai ir sanitarinis mazgas, dėl to pareiškėjas visiškai neturėjo judėjimui skirtos erdvės. Kamerose buvo bloga ventiliacija, dėl to trūko oro, jautėsi nuolatinė didelė drėgmė, nuo sienų ir lubų luposi tinkas su dažais. Įrengti staliukai buvo per maži, todėl nebuvo galimybės valgyti prie stalo.

Kamerose bÅ«davo buitinių parazitų. Dėl netinkamų suėmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, diskomfortÄ , depresijÄ . Pablogėjo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgÅ«džiai. PareiÅ¡kėjas negali ramiai miegoti, tapo dirglus, nervingas, pradėjo jausti baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ (t. 1, b. l. 10-17) praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi nėra bÅ«tinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2012-01-04 iki 2014-02-04, tačiau per šį laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje ne visada neatitiko nustatytus reikalavimus, be to, dalį laiko pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs. Atsakovo atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.

Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus LukiÅ¡kių TI-K užtikrina UAB „Dezinfa“. Remontas kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Langai LukiÅ¡kių TI-K kamerose vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus, papildomai nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tualeto ventiliacijos, jis nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, Å¡viesa silpna, tai labai gadino akis, veikė psichologinę bÅ«klę. Dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų sutriko pareiÅ¡kėjo sveikata, jis turėjo kreiptis į gydytojus dėl Å¡irdies ir galvos skausmų.

Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, 2012-01-01–2014-02-04 laikotarpiu vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K.Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-6185-629/2014 2014-07-17 teismo sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 5 600 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ (t. 1, b. l. 52-55). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-04-15 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-07-17 sprendimÄ ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo argumentų dėl drėgmės, blogos ventiliacijos, remonto kamerose reikalingumo, patalynės komplekto neišdavimo, sveikatos pablogėjimo, pelėsio, oro temperatūros, sanitarinės švaryklos ir medikų apžiūros pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K (t. 1, b. l. 75-79). Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose jam tenkantis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (t. 1, b. l. 18-23) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2012-01-04 iki 2014-02-04 buvo laikomas kamerose Nr. 121, 285, 337, 122, 107, 116, 213, 108, 133, 106, 254, 119, 263, 111, 310, 117, 398, 104, 153, 181, 164, 125, 189, 110, 387, 323, 108, 363, 205, 264, 316, 312, 115, 258, 109, 318.

Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2012-01-04 vakare, 2012-01-05–2012-01-25, 2012-01-27 vakare, 2012-01-28–2012-02-14, 2012-02-22 vakare, 2012-02-23 vakare, 2012-02-24–2012-02-28, 2012-03-07 vakare, 2012-03-08–2012-03-27, 2012-04-04 vakare, 2012-04-10 vakare, 2012-04-11–2012-04-17, 2012-04-25 vakare, 2012-04-26–2012-05-16, 2012-06-28 vakare, 2012-06-29 vakare, 2012-06-30–2012-07-04, 2012-08-16 vakare, 2012-08-17–2012-08-22, 2012-08-23 vakare, 2012-08-24–2012-08-29, 2012-11-08 vakare, 2012-11-10 vakare, 2012-11-11, 2012-11-26 vakare, 2012-11-27–2012-11-28, 2013-04-03 vakare, 2013-04-04–2013-04-14, 2013-04-16–2013-06-12, 2013-06-20 vakare, 2013-06-21 vakare, 2013-06-22–2013-06-29, 2013-08-16, 2013-09-06–2013-09-08, 2013-10-15 vakare, 2013-10-16–2013-10-23, 2013-10-25–2013-12-02, 2013-12-04–2013-12-05, 2013-12-07–2013-12-09, 2013-12-11–2013-12-17, 2014-01-01, 2014-01-18–2014-01-19, 2014-01-23 vakare, 2014-01-24–2014-02-03 laikotarpiu (t. 1, b. l. 10-14, 18-23).

Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 266 paras ir 20 kartų dalį paros buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus, sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijÄ , valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96 ir kt.).

IÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 63955/00 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas suėmime ilgÄ laikÄ buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kurios neatitiko minimalaus ploto reikalavimų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ toks elgesys pažeidžia pareiÅ¡kėjo orumÄ ir laikytinas nežmoniÅ¡ku.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose neužtikrinus pareiÅ¡kėjui minimalaus gyvenamojo ploto, yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo faktÄ bei neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidusius pareiÅ¡kėjo teises.Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-05-08 pažymoje Nr. 24-2935 (t. 1, b. l. 114) nurodoma, kad visų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų, apie visiÅ¡kÄ privatumo užtikrinimÄ (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo visiÅ¡kai užtikrinta teisė į privatumÄ ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sÄ lygų bloginimui.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose nuo lubų luposi tinkas ir dažai.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010). Vadovaujantis HN 76:2010 62 punktu, laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Nors HN 76:2010 nėra reglamentuotas remonto atlikimo dažnis, tačiau laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga laiku nustatyti paprastojo remonto poreikį.

PareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų kuriose konkrečiai kamerose ir kada nebuvo laiku konstatuotas paprastojo remonto poreikis, tuo tarpu Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų, kurių laikotarpis apytiksliai atitinka pareiÅ¡kėjo tikrintose kamerose laikymo laikotarpį, metu sienų ir lubų pažeidimų nenustatyta kamerose Nr. 119 ir 111 (t. 1, b. l. 120-122, 136-137, 157-159, 162-163). Kita vertus Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013-08-05 patikrinimo metu konstatavo, kad kameroje Nr. 323 (pareiÅ¡kėjas laikytas 2013-08-19) vietomis yra atsilupę sienų dažai (t. 2, b. l. 22-24), todėl pagal byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė HN 76:2010 62 punkto nuostatÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose labai trÅ«kdavo oro.

HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laiku turi bÅ«ti 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju – 0,05–0,15 m/s (HN 76:2010 26 punktas). PareiÅ¡kėjas nusiskundimo dėl nepakankamo oro judėjimo greičio patalpose nekonkretizavo, nepatikslino jo teigiamo pažeidimo laikotarpių, nenurodė kamerų, kuriose oro judėjimo greitis buvo netinkamas, todėl teismas vadovaujasi byloje pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų duomenimis: 2014-02-05 patikrinimo metu nustatyta, kad kamera Nr. 258 yra vėdinama pro langÄ , jį galima atverti, oro judėjimo greitis tinkamas (t. 2, b. l. 51-53), tačiau 2013-07-18 patikrinimo metu kameroje Nr. 104 (pareiÅ¡kėjas laikytas 2013-06-20) ir 2013-08-05 patikrinimo metu kameroje Nr. 323 (pareiÅ¡kėjas laikytas 2013-08-19) oro judėjimo greitis buvo per mažas (t. 1, b. l. 187-188, t. 2, b. l. 22-24).

Tai sudaro pagrindÄ konstatuoti HN 76:2010 26 punkto pažeidimo faktÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad gyvenamosiose kamerose bÅ«davo labai drėgna, trÅ«kdavo oro. Pagal HN 76:2010 26 punktÄ , santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų laiku turi bÅ«ti 35–65 proc., Å¡altuoju – 35–65 proc. Kadangi pareiÅ¡kėjas konkrečių kamerų ir laikotarpių, kuomet santykinė oro drėgmė buvo per didelė, nenurodė, įvertinus į pakankamai ilgÄ pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, teisingumo ir protingumo principų neatitiktų reikalavimas atsakovo atstovui paneigti abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius.

Atsižvelgiant į tai, vertindamas pareiÅ¡kėjo nurodytus apgyvendinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerose sÄ lygų pažeidimus, teismas remiasi Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuotus duomenis, apytiksliai atitinkančius pareiÅ¡kėjo laikymo tikrintose kamerose laikotarpius. Atliktų patikrinimų metu Vilniaus visuomenės sveikatos centras nustatė, kad santykinė oro drėgmė atitinka HN 76:2010 26 punkto reikalavimus kamerose Nr. 111, 104, 164, 323 (t. 1, b. l. 157-159, 187-188, t. 2, b. l. 4-6, 22-24, 25-26), duomenų apie kitose pareiÅ¡kėjo kamerose buvusiÄ santykinę oro drėgmę byloje nėra.

Kadangi pareiškėjas šio nusiskundimo papildomai nekonkretizavo ir byloje nustatyti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Pareiškėjas teigia, kad kamerose ir čiužiniuose būdavo kenkėjų. Vadovaujantis HN 76:2010 60 punktu, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. HN 76:2010 63 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės aktų nustatytas normas.

Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims (HN 76:2010 65 punktas). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Byloje esančios Lukiškių TI-K sudarytos paslaugų teikimo sutartys su atitinkamomis kenkėjų profilaktikos ir naikinimo darbų paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“), galiojančios nuo 2012-01-03 iki 2014 m. gruodžio mėn. (t. 1, b. l. 24-33), Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-28 patikrinimo aktas (t. 2, b. l. 29-34) patvirtina, kad Lukiškių TI-K dezinsekcijos darbai yra atliekami kas savaitę, pagal poreikį.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-05-08 pažymoje Nr. 24-2935 nurodyta, kad patalynė ir minkštasis inventorius išduodami dezinfekuoti, švarūs ir tvarkingi (t. 1, b. l. 114), 2012-09-10, 2013-05-28 patikrinimo aktuose nurodyta, kad miegui skirtas minkštas inventorius (čiužiniai, pagalvės antklodės) Lukiškių TI-K yra dezinfekuojami dezinfekcinėje kameroje (t. 1, b. l. 170-171, t. 2, b. l. 32), 2013-07-25 patikrinimo metu konstatuota, kad kameroje Nr. 104 (pareiškėjas laikytas 2013-06-20) patalynė buvo švari (t. 1, b. l. 191-192) tai patvirtina, jog Lukiškių TI-K užtikrina, jog suimtiems asmenims būtų išduodamas švarus minkštasis inventorius.

Pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, nenurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl kenkėjų naikinimo darbų vykdymo ir jo prašymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti HN 76:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.Pareiškėjas teigia, kad atvykus į Lukiškių TI-K tik po 5 parų jam buvo išduotas nepilnas patalynės komplektas. Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (toliau – Aprūpinimo normos) nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems suimtiems asmenims 4 metams išduodamas vienas čiužinys, 3 metams viena antklodė, 2 metams pagalvė, metams laiko du užvalkalai pagalvei ir 4 paklodės, vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-05-08 pažymoje Nr. 24-2935 nurodyta, kad pareiškėjui patalynė buvo išduota vadovaujantis Aprūpinimo normomis. Apie išduotas patalynės dalis pareiškėjas pasirašydavo armatūrinėse kortelėse, tačiau jos už 2012-2013 m. nėra išlikusios. 2014 m. pareiškėjas naudojosi savo patalyne (t. 1, b. l. 114, 15-16). Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymose pateiktais duomenimis. Skunde nurodytas pareiškėjo nusiskundimas dėl patalynės komplekto neišdavimo yra abstraktus ir nekonkretus.

IÅ¡ atsiliepime į skundÄ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K buvo atvykęs ne kartÄ , tačiau skunde nenurodė, kuriuo konkrečiai laikotarpiu jam nebuvo iÅ¡duotas pilnas patalynės komplektas ir kurios bÅ«tent patalynės dalys nebuvo iÅ¡duotos. Nenurodė, kad dėl neiÅ¡duoto inventoriaus kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, jog LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo iÅ¡duodamas pilnas patalynės komplektas.PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengti stalai buvo per maži, todėl nebuvo galimybės valgyti prie stalo.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.6 punkte nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi bÅ«ti stalas. Kita vertus, Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra reglamentuotas stalo plotas. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad kamerose buvo įrengti stalai, tačiau teisės aktais nesant nustatytų reikalavimų kamerose įrengtų stalų iÅ¡matavimams, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo fakto, neužtikrinus kamerose pakankamo pločio stalų.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose oro temperatÅ«ra neatitiko nustatytų reikalavimų, tačiau kokiose kamerose, kada ir kaip pareiÅ¡kėjas nustatė, kad oro temperatÅ«ra neatitiko nustatytų reikalavimų, ar kreipėsi į įstaigos administracijÄ su skundais dėl Å¡io pažeidimo, nenurodo.

HN 76:2010 26 punkte nustatyta, kad oro temperatūra kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti 18–28 °C, šaltuoju – 18–22 °C, santykinė oro drėgmė šiltuoju laikotarpiu – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu nustatyta, kad kamerose Nr. 104, 164, 323 ir 363 oro temperatūra yra tinkama (t. 1, b. l. 187-188, t. 2, b. l. 4-6, 22-24, 42-44). Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjo kamerose buvusi oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentas dėl HN 76:2010 26 punkto pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.Pareiškėjas teigia, kad dėl prasto kamerų apšvietimo sutriko jo regėjimas.

Pagal HN 76:2010 23 punktÄ natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas kameroje turi bÅ«ti 0,5 procentų, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė dieninė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Pagal atsakovo atstovo pateiktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus kamerose Nr. 117, 104, 107 ir 164 apÅ¡vietimas buvo tinkamas (t. 1, b. l. 183–184, 191-192, 200, t. 2, b. l. 1, 4-6). Duomenų apie kitose pareiÅ¡kėjo kamerose buvusį apÅ¡vietimÄ byloje nėra. Pažymėtina, kad vadovaujantis HN 76:2010 2 punktu, Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad skaidraus stiklo langų, užtikrinančių tinkamÄ dieninį apÅ¡vietimÄ , įrengimas kamerose bÅ«tų susijęs su rekonstrukcijos darbais, Å¡is reikalavimas LukiÅ¡kių TI-K netaikytinas. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl apÅ¡vietimo reikalavimų pažeidimo nėra konkretÅ«s, skunde nenurodyta, kuriose kamerose ir kuriuo metu buvo pažeista jo teisė į tinkamÄ apÅ¡vietimÄ , byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo kamerose bÅ«tų konstatuotas apÅ¡vietimo normų pažeidimo faktas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti ir pernelyg abstraktūs.Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo įrengta vėdinimo sistema, o vėdinimas per langus buvo nepakankamas. Vadovaujantis HN 76:2010 24 punktu, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsižvelgiant į tai, kad mechaninės vėdinimo sistemos įrengimas kamerose būtų susijęs su rekonstrukcijos darbais, reikalavimas įrengti atskiras patalpų vėdinimo sistemas Lukiškių TI-K netaikytinas.

PareiÅ¡kėjas neneigė galimybės patalpas vėdinti pro langÄ . TokiÄ galimybę patvirtina ir LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-05-08 pažyma Nr. 24-2935 (t. 1, b. l. 114), Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kuriuose konstatuota, kad kameros Nr. 106, 111, 104 ir 258 yra vėdinamos per langÄ (t. 1, b. l. 139-141, 157-159, 191-192, t. 2, b. l. 51-53). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino tinkamo vėdinimo bÅ«do.PareiÅ¡kėjas pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme posėdžio metu teigė, kad kamerose buvo pelėsis.

Pagal HN 76:2010 56 punkto reikalavimus, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl pelėsio yra labai abstraktus, pareiÅ¡kėjas nenurodė kuriose konkrečiai kamerose buvo pelėsis, kad kreipėsi į įstaigos administracijÄ dėl jo iÅ¡naikinimo. Vilniaus visuomenės sveikatos centro pareiÅ¡kėjui aktualiu laikotarpiu atliktų patikrinimų metu pelėsio kamerose nebuvo nustatyta, prieÅ¡ingai, konstatuota, kad kamerose Nr. 111 ir 323 vizualiai pelėsio nematyti (t. 1, b. l. 157-159, t. 2, b. l. 22-24).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl pelėsio atmestinas kaip neįrodytas.PirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme pareiÅ¡kėjas teigė, kad atvykus į LukiÅ¡kių TI-K jis nebuvo apžiÅ«rėtas medikų. Å iuos pareiÅ¡kėjo argumentus paneigia jo medicininėje kortelėje esantys 2012-01-06 įraÅ¡ai, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į LukiÅ¡kių TI-K buvo užvesta jo medicininė kortelė, jis buvo nusiųstas rentgenologiniam tyrimui, atlikta pirminė gydytojų apžiÅ«ra (t. 1, b. l. 88, 90, 95-98), todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinę žalÄ dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«do, atsižvelgia į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo sÄ lygų pažeidimai buvo ilgalaikiai ir žymÅ«s, dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė daug neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ , kuriÄ yra pagrindas įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad po to, kai neturtinė žala buvo teisingai atlyginta, pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1897/2008).Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose buvo laikomas 266 paras ir 20 kartų dalį paros, suėmimo vykdymo sÄ lygas papildomai blogino privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas. Atsiliepime į skundÄ nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas tokiomis sÄ lygomis buvo priverstas gyventi 23 valandas per parÄ , iÅ¡skyrus 1 valandos pasivaikščiojimÄ pasivaikščiojimų kiemelyje.

Tai suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y., pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Kiti byloje nustatyti LukiÅ¡kių TI-K pažeidimai – kamerose Nr. 104 ir Nr. 323 nustatyti oro judėjimo greičio pažeidimai, kameroje Nr. 323 laiku nekonstatuotas paprastojo remonto poreikis, teismo vertinimu, nelaikytini žymiais, esmingai galėjusiais įtakoti pareiÅ¡kėjo gyvenimo kokybę.

Kamerose, kuriose nustatyti pastarieji pažeidimai, pareiÅ¡kėjas gyveno po vienÄ dienÄ , todėl Å¡ie pažeidimai dėl savo trukmės negalėjo pareiÅ¡kėjui sukelti esminių neigiamų iÅ¡gyvenimų. PareiÅ¡kėjas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, tačiau skunde nurodo, kad dėl suėmimo vykdymo sÄ lygų pažeidimų patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, baimę, nerimÄ , emocinę depresijÄ , stresÄ ir kitus nepatogumus, pareiÅ¡kėjui sutriko miegas, jis jaučia nuolatinę depresijÄ .

Kita vertus, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad dėl patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų kreipėsi medicininės ar psichologinės pagalbos į LukiÅ¡kių TI-K dirbančius specialistus, pareiÅ¡kėjo medicininėje kortelėje tokių įrašų taip pat nėra (t. 1, b. l. 86-111). PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų sutriko jo sveikata, sutriko regėjimas, skaudėjo galvÄ ir Å¡irdį, tačiau pagal pareiÅ¡kėjo Medicininės kortelės 2012-09-01 įraÅ¡Ä (t. 1, b. l. 102) pareiÅ¡kėjui deÅ¡inės akies regėjimas buvo sutrikęs dėl 2012-09-01 traumos, vėliau regėjimas pagerėjo ir pareiÅ¡kėjas panaÅ¡aus pobÅ«džio nusiskundimų neturėjo, kiti pareiÅ¡kėjo sveikatos nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, įrašų apie Å¡irdies sveikatos sutrikimus medicininėje kortelėje nėra.

Atsižvelgiant į tai, teismas negali daryti iÅ¡vados, kad bÅ«tent netinkamos gyvenimo sÄ lygos tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus. Be to, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų ar siekio iÅ¡skirti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras (t. 1, b. l. 16).

IÅ¡ teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K yra nuolat atliekami gyvenimo sÄ lygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas HN 76:2010, o nustatyti pažeidimai Å¡alinami per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ (t. 1, b. l. 120-122, 136-137, 142-143, 168-169, 183-184, t. 2, b. l. 45-46, 47-48, 49-50).Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir intensyvumÄ , kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, prieina prie iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 1 750 EUR sumos priteisimas.

Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ 2015-04-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015, kurioje nustačius, kad pareiÅ¡kėjui 297 dienas nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas ir dalis suėmimo vykdymo sÄ lygų neatitiko nustatytų reikalavimų, buvo priteista 1 448 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 2015-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-559-858/2015, kurioje LukiÅ¡kių TI-K 222 dienas pažeidus minimalius vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, pareiÅ¡kėjui priteista 1 600 EUR, ar 2015-01-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-40/2015, kurioje LukiÅ¡kių TI-K 270 dienas pažeidus minimalius vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, pareiÅ¡kėjui priteista 1 600 EUR.

Dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atlyginti 1 050 EUR bylos nagrinėjimo iÅ¡laidas.Pagal ABTÄ® 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , t. y., pareiÅ¡kėjas turi teisę reikalauti priteisti skundo suraÅ¡ymo, jo padavimo, atstovavimo, transporto ir kitas, su bylos nagrinėjimu susijusias, iÅ¡laidas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui, t. y., tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2015-07-16 vykusio teismo posėdžio metu pateikė teismui advokato M.

Muksinovo 2015-06-16 iÅ¡raÅ¡ytÄ orderį atstovauti pareiÅ¡kėjÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant bylÄ dėl LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų (t. 2, b. l.

72) bei advokato M. Muksinovo už teisines paslaugas iÅ¡raÅ¡ytÄ 2015-08-28 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas. 2015-08-27 teismo posėdžio metu teismui buvo pateikta 1 050 EUR sÄ skaita už teisines paslaugas ir 2015-08-28 pinigų priėmimo kvitas Nr. 764704 (t. 2, b. l. 82, 83). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui teikė teisines paslaugas suraÅ¡ant skundÄ teismui, apeliacinį skundÄ bei atstovaudamas teismo posėdyje. Tačiau, pažymėtina, kad vienintelis advokato M. Muksinovo pareiÅ¡kėjo atstovavimÄ teisme patvirtinantis įrodymas yra 2015-06-16 iÅ¡raÅ¡ytas orderis, tuo tarpu skundas teismui paduotas 2014-02-04 (t. 1, b. l. 7), apeliacinis skundas – 2014-07-29 (t. 1, b. l.

65) Nei pareiÅ¡kėjas, nei jo atstovas nepateikė teismui įrodymų, kad skundo teismui ir apeliacinio skundo suraÅ¡ymo metu advokatas M. Muksinovas pareiÅ¡kėjui teikė teisines paslaugas. Vadinasi, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti atstovavimo iÅ¡laidas už skundo ir apeliacinio skundo parengimÄ yra nepagrįstas.Advokatas M. Muksinovas pareiÅ¡kėjÄ atstovavo tik 2015-08-27 teismo posėdžio metu. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje.

Vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje sudarė 699,80 EUR (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=61881). Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ taikytinas koeficientas 0,1 (69,98 EUR). 2015-08-27 teismo posėdis vyko 24 min., todėl pagal Rekomendacijų 9 punktÄ teismo posėdžio laikas apvalinamas iki 30 min. Vadinasi, už 30 min. teismo posėdį maksimalus Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytas darbo užmokestis yra 34,99 EUR.IÅ¡ advokato M.

Muksinovo pateiktos 2015-08-28 sÄ skaitos už teisines paslaugas matyti, kad pareiÅ¡kėjo atstovo susipažinimas su administracine byla užtruko 2 valandas (t. 2, b. l. 82). Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , taikytinas koeficientas 0,1 (69,98 EUR), todėl maksimaliu už nurodytas paslaugas advokato darbo užmokesčiu laikytina 139,96 EUR (69,98 x 2) suma.Kadangi Å¡iuo atveju skundas iÅ¡ esmės patenkintas, pareiÅ¡kėjui priteistina 34,99 EUR iÅ¡laidų suma už atstovavimÄ teismo posėdyje ir 139,96 EUR iÅ¡laidos už advokato susipažinimÄ su byla.

Viso pareiÅ¡kėjui priteistina 174,95 EUR bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo E. Ž. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 750 EUR (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ir 174,95 EUR (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt keturis eurus, devyniasdeÅ¡imt penkis euro centus) bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų.LikusiÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                   Marius Bajoras                          Â