52c7fe63-db56-4d7f-af86-ae736a14c0bc · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2A-427-524/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01619-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužÄs 18 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisÄjų Erikos MisiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Almanto Padvelskio, GiedrÄs SeselskytÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2019 m. lapkriÄio 27 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei âLeresaâ dÄl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated52c7fe63-db56-4d7f-af86-ae736a14c0bc · KlaipÄdos apygardos teismas: Vis dÄlto, atsakovei nepasirÅ«pinus reikiamu leidimu, buvo pasikÄsinta į teisÄs aktais saugomas vertybes â nugenÄti saugotini želdiniai, todÄl atsakovÄ negali iÅ¡vengti atsakomybÄs už savo neteisÄtus veiksmus. Teismas įvertinÄs minÄtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, praÅ¡omos priteisti žalos dydį mažina per pusÄ, priteisiant iÅ¡ atsakovÄs 3292,50 Eur žalos atlyginimo. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 5. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys dÄl 3 292,50 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkinti.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-427-524/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01619-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužÄs 18 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisÄjų Erikos MisiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Almanto Padvelskio, GiedrÄs SeselskytÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2019 m. lapkriÄio 27 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei âLeresaâ dÄl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs (toliau â UAB) âLeresaâ 6585 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 procentus procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaiÄiuojamų nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodÄ aplinkybes, kad 2017 m. balandžio 7 d. valstybinÄ aplinkos apsaugos kontrolÄ vykdanÄioms pareigÅ«nÄms fiksuojant administracinį nusižengimÄ dÄl UAB âLeresaâ vykdomų statybos darbų žemÄs sklype, esanÄiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minÄtos bendrovÄs statybų direktorius R. L. organizavo neteisÄtus saugotinų želdinių genÄjimo darbus gretimame žemÄs sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neturÄdamas atitinkamos institucijos iÅ¡duoto leidimo želdinių genÄjimui.
Tokiais neteisÄtais veiksmais nupjovus medžių lajų skeletines Å¡akas sužalota 19 mažalapių liepų ir 1 mažalapÄ liepa apgenÄta nepažeidžiant jos gyvybinių funkcijų. 2017 m. balandžio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLAANN-96729928-17 (ROIK: 17067052401) UAB âLeresaâ statybos direktorius R. L. patrauktas administracinÄn atsakomybÄn pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau â ANK) 281 straipsnio 1 dalį (už neteisÄtÄ Å¾eldynų naikinimÄ arba neteisÄtÄ ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄje auganÄių saugotinų medžių ir krÅ«mų žalojimÄ ), ir jam skirta administracinÄ nuobauda â 80 Eur dydžio bauda.
UAB âLeresaâ statybos direktorius, veikdamas juridinio asmens vardu (pagal UAB âLeresaâ 2016 m. kovo 16 d. direktoriaus įsakymÄ ), savavaliÅ¡kai nugenÄjÄs / nupjovÄs skeletines Å¡akas saugotiniems želdiniams, pažeidÄ aplinkosauginius norminius aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87, 9 punktÄ , bei tuo padarÄ prieÅ¡ingÄ teisei neteisÄtÄ veikÄ , kuri yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su saugomiems medžiams padaryta žala, kuri sudaro 6585 Eur.
Žalos dydis apskaiÄiuotas pagal rekomenduojamÄ metodikÄ (2014 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. Dl-269 âDÄl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaiÄiavimo metodikos patvirtinimoâ), todÄl atitinka tuo metu galiojusias teisÄs normas. Taigi nurodo, kad atsakovÄs neteisÄto veikimo, kai juridinis asmuo jam nepriklausanÄiame privaÄiame žemÄs sklype, neturÄdamas nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, genÄdamas saugotinus želdinius (devyniolika mažalapių liepų), nupjaudamas skeletines Å¡akas, taip pažeisdamas minÄtų želdinių gyvybines funkcijas, ir vienos mažalapÄs liepos Å¡akas, nepažeisdamas gyvybinių funkcijų, sužalojo 20 saugotinų medžių.
Tarp atsakovÄs neteisÄtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, žala padaryta atsakovÄs kaltais veiksmais. Atsižvelgdamas į tai, ieÅ¡kovas teigia, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos sÄ lygos ir atsakovas privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ aplinkai (kraÅ¡tovaizdžiui). II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmÄ 3. KlaipÄdos apylinkÄs teismas 2019 m. lapkriÄio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisÄ valstybei iÅ¡ atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âLeresaâ 3 292,50 Eur padarytos žalos gamtai atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3 292,50 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme 2018 m. rugsÄjo 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteistas lÄÅ¡as pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos KlaipÄdos valdybos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetÄ, priteisÄ valstybei iÅ¡ atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âLeresaâ 74 Eur žyminio mokesÄio.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nÄra ginÄo, jog buvo nugenÄti saugotini medžiai, taip pat byloje nÄra ginÄo nei dÄl nugenÄtų medžių kiekio, nei dÄl aplinkai padarytos žalos fakto, nei dÄl asmens, atsakingo už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ . Byloje kyla ginÄas dÄl ieÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo dydžio, atsakovei praÅ¡ant jį sumažinti, argumentuojant tuo, kad neteisÄtai nugenÄti medžiai jau ataugo ir kad atsakovÄs turtinÄ padÄtis yra sunki.
Želdinių nugenÄjimo metu (2017 m. balandžio 7 d.), atsakovÄs darbuotojo neteisÄtai nugenÄti želdiniai (dvideÅ¡imt mažalapių liepų) buvo priskirti saugotiniems vadovaujantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 âDÄl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir medžių ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniemsâ (redakcija galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.: 3.1 ir 3.9 punktuose nurodytus kriterijus â medžiai auga mieste, privaÄioje žemÄs vadoje, kurorto apsaugos zonoje.
AtsakovÄs darbuotojas, einantis savo darbines pareigas, savo neteisÄtais veiksmais (savavaliÅ¡kai nugenÄjus / nupjovus skeletines Å¡akas saugotiniems želdiniams), pažeidÄ aplinkosauginius norminius teisÄs aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-87, 9 punktÄ , t. y., neturÄdamas nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, atliko neteisÄtus veiksmus, kurie yra susijÄ priežastiniu ryÅ¡iu su saugomiems medžiams padaryta žala, tai sÄ lygoja atsakovÄs civilinÄs atsakomybÄs atsiradimÄ (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).
NustaÄius visas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas, atsakovÄ privalo atlyginti gamtai padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas apskaiÄiavo, kad žala gamtai (kraÅ¡tovaizdžiui) už atsakovÄs darbuotojo, einanÄio savo darbines pareigas, nugenÄtas liepas sudaro 6585 Eur. Padarytos žalos įvertinimo skaiÄiuotÄs atsakovÄ neginÄijo, taÄiau, sprendžiant reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo priteisimo, praÅ¡o vadovautis protingumo principu bei atsižvelgti į tai, kad neteisÄtai nugenÄti medžiai jau ataugo, bei įvertinti atsakovÄs turtinÄ padÄtį.
PažymÄtina, kad atsakovÄ byloje nepateikÄ jokių įrodymų, galinÄių patvirtinti jos darbuotojo, Äjusio darbines pareigas, atliktų veiksmų teisÄtumÄ ar aplinkybÄ, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai (CPK 178 straipsnis). Taigi nustaÄius, kad atsakovÄs darbuotojas neteisÄtai nugenÄjo saugotinus želdinius (dvideÅ¡imties mažalapių liepų Å¡akas), ir tuo padarÄ Å¾alÄ gamtai, atsakovei kyla deliktinÄ atsakomybÄ â ji privalo atlyginti neteisÄtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ gamtai.
AtsakovÄ praÅ¡o sumažinti iÅ¡ jos priteistinos žalos atlyginimo dydį ne tik dÄl sunkios finansinÄs padÄties, bet ir dÄl to, kad neteisÄtai nugenÄti medžiai jau ataugo. Teismas konstatavo, kad atsakovÄ savo itin sunkios turtinÄs padÄties bei to, jog dÄl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, neįrodÄ. TodÄl teismas neturi pagrindo sumažinti priteistino žalos atlyginimo dydį ir vadovaudamasis 6.282 straipsnio 3 dalimi, taÄiau sprendžiant klausimÄ dÄl žalos dydžio, įvertintinos aptariamo teisÄs pažeidimo padarymo ir kitos svarbios bylai aplinkybÄs. Priteisiant iÅ¡ atsakovÄs padarytÄ gamtai žalos atlyginimÄ , atsižvelgiama į tai, kad atsakovÄs darbuotojo, einanÄio savo darbines pareigas, neteisÄtai nugenÄtų dvideÅ¡imties mažalapių liepų bÅ«klÄ yra gera, medžiai gyvybinių funkcijų neprarado ir yra atžÄlÄ (t. 1, b. l. 60â66), tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nebuvo padaryta itin didelÄ Å¾ala gamtai.
Tai, kad gamtai nebuvo padaryta didelÄ Å¾ala, pagrindžia ir ta aplinkybÄ, kad medžiai buvo tik nugenÄti (buvo nupjautos devyniolikos mažalapių liepų lajų skeletinÄs Å¡akos pažeidžiant jų gyvybines funkcijas ir vienos mažalapÄs liepos Å¡aka nepažeidžiant gyvybinių funkcijų), o ne nupjauti. NagrinÄjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad, kaip parodÄ ieÅ¡kovo atstovÄ 2018 m. lapkriÄio 30 d. teismo posÄdžio metu, medžių nukirtimo atveju žalos suma bÅ«tų panaÅ¡i ir žymiai nesiskirtų, o tai, teismo vertinimu, taip pat sudaro pagrindÄ mažinti žalos dydį, kadangi situacija, kai už nukirstÄ medį žala gamtai yra skaiÄiuojama iÅ¡ esmÄs tapati kaip ir už medžio Å¡akų nugenÄjimÄ , nÄra sÄ Å¾ininga, ir tai yra pagrindas taikyti protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.
Vis dÄlto, atsakovei nepasirÅ«pinus reikiamu leidimu, buvo pasikÄsinta į teisÄs aktais saugomas vertybes â nugenÄti saugotini želdiniai, todÄl atsakovÄ negali iÅ¡vengti atsakomybÄs už savo neteisÄtus veiksmus. Teismas įvertinÄs minÄtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, praÅ¡omos priteisti žalos dydį mažina per pusÄ, priteisiant iÅ¡ atsakovÄs 3292,50 Eur žalos atlyginimo. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 5. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys dÄl 3 292,50 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkinti.
Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino praÅ¡omos priteisti žalos dydį, formaliai taikydamas protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. AplinkybÄ, kad medžiai sužaliavÄ, nepaneigia fakto, kad želdiniams buvo padaryta žala. 5.2. Žalos aplinkai apskaiÄiavimo metodikose nustatyti dydžiai gali bÅ«ti paneigiami tik iÅ¡imtiniais atvejais. Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad žalos aplinkai atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaiÄiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisÄs aktų nuostatas.
DÄl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaiÄiavimo dydžių, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Teismų praktika Nr. 48, 2018). 5.3. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad verslininkams yra keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai. AtsakovÄ yra bendrovÄ, kuri verÄiasi statybų verslu, todÄl jai turÄjo bÅ«ti žinoma, kad medžių genÄjimui reikalingas Palangos miesto savivaldybÄs administracijos leidimas, taÄiau sÄ moningai neteisÄtai nugenÄjo medžius, kadangi medžių Å¡akos trukdÄ statybos darbams bei užstojo fasado vaizdÄ (2017-04-07 R.
L. paaiÅ¡kinimas). 5.4. Teismas nustatÄ, kad atsakovÄ nepateikÄ duomenų, patvirtinanÄių itin sunkiÄ atsakovÄs turtinÄ padÄtį ir jog dÄl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo bendrovei atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. AplinkybÄ, kad medžiai sužaliavÄ, nepaneigia fakto, kad želdiniams buvo padaryta žala.
6. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 7. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliuÄių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismas skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka turi teisÄ, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinÄjimas, atsižvelgiant į bylos esmÄ, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatÄ iÅ¡skirtinių aplinkybių, dÄl kurių bylos apeliacinÄs instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka.
GinÄo apeliacinÄs instancijos teisme esmÄ 9. Byloje nustatyta, kad 2017-04-07, apie 11.00 val., R. L., atlikdamas darbines UAB âLeresaâ statybos direktoriaus pareigas, žemÄs sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neturÄdamas Palangos miesto savivaldybÄs administracijos iÅ¡duoto leidimo saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimui, persodinimui ar kitokiam paÅ¡alinimui, genÄjimo darbams žemÄs sklype, esanÄiame adresu (duomenys neskelbtini), organizavo želdinių genÄjimo darbus, kurių metu buvo nupjauta 19 mažalapių liepų lajų skeletinÄs Å¡akos pažeidžiant jų gyvybines funkcijas ir 1 mažalapÄs liepos Å¡akos nepažeidžiant gyvybinių funkcijų.
IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad neteisÄtais veiksmais â želdinių genÄjimo darbų organizavimu žemÄs sklype â R. L. pažeidÄ aplinkosauginius norminius aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Želdynų įstatymo 14 str. 2 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87, patvirtintų Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertÄs atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 9 p., ir taip padarÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 str. 2 d. (žalos aplinkai (kraÅ¡tovaizdžiui) padarymas), už tai buvo skirta administracinÄ nuobauda â 80 Eur dydžio bauda.
10. IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âLeresaâ 6585 Eur padarytai žalai atlyginti.
11. AtsakovÄ praÅ¡Ä sumažinti iÅ¡ jos priteistino žalos atlyginimo dydį vadovaujantis protingumo principu bei atsižvelgti į tai, kad neteisÄtai nugenÄti medžiai jau ataugo, bei į sunkiÄ atsakovÄs turtinÄ padÄtį.
12. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad atsakovÄs darbuotojo, einanÄio savo darbines pareigas, neteisÄtai nugenÄtų 20 mažalapių liepų bÅ«klÄ yra gera, medžiai gyvybinių funkcijų neprarado ir yra atžÄlÄ, medžiai buvo tik nugenÄti, o ne nupjauti, todÄl padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nebuvo padaryta itin didelÄ Å¾ala gamtai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs minÄtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo dydį sumažino per pusÄ, priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs 3292,50 Eur žalos atlyginimo.
13. Apeliacinio skundo motyvais Å¡ioje byloje pasisakytina dÄl praÅ¡omo priteisti padarytos žalos gamtai atlyginimo dydžio sumažinimo pagrindų. DÄl praÅ¡omo priteisti padarytos žalos gamtai atlyginimo dydžio sumažinimo pagrindų 14. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos Å«kio subjektai privalo atkurti aplinkos bÅ«klÄ, esant galimybei, iki pirminÄs bÅ«klÄs, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaiÄiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintÄ metodikÄ , įvertinant pirminÄ bÅ«klÄ (sÄ lygas), neigiamo poveikio aplinkai reikÅ¡mingumÄ , natÅ«ralaus aplinkos atsikÅ«rimo galimybes ir laikÄ , taÄiau nevertinamas anksÄiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradÄs dÄl konkreÄios Å«kinÄs veiklos, kuriÄ nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų.
Kasacinis teismas yra nurodÄs, jog žalos dydis turi bÅ«ti įrodytas, taÄiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudÄtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaiÄiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisÄs aktų nuostatas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-61/2014).
15. Pirmosios instancijos teismas, nustatÄs 6585 Eur padarytos žalos dydį, jį sumažino iki 3292,50 Eur, vadovaudamasis tik CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, konstatavÄs, jog atsakovÄ neįrodÄ sunkios turtinÄs padÄties, bei atsižvelgÄs į aplinkybÄ, jog medžiai atžÄlÄ ir tebeauga. Apeliacinio skundo argumentai yra susijÄ su nustatyto žalos dydžio sumažinimu.
16. PažymÄtina, jog nagrinÄjant civilines bylas dÄl deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs, žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti nukentÄjÄs asmuo, o aplinkybes, dÄl kurių žalos atlyginimas turÄtų bÅ«ti sumažintas, â žalÄ padarÄs asmuo. CK 6.251 str. 2 d. teismui suteikta teisÄ, atsižvelgiant į atsakomybÄs prigimtį, Å¡alių turtinÄ padÄtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dÄl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.
Å i teisÄs norma gali bÅ«ti taikoma ne tik sutartinÄs, bet ir deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs atveju (CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str.). Nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo gali bÅ«ti nukrypta ir CK 6.282 str. pagrindu, atsižvelgiant į nukentÄjusiojo asmens kaltÄ ar žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iÅ¡ pagrindinių civilinÄs atsakomybÄs principų â visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo â iÅ¡imtis, turi bÅ«ti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jo taikymo sÄ lygos, ir sÄ Å¾iningumas, protingumas ir teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. lapkriÄio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.).
17. Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje sprÄsti žalos atlyginimo klausimÄ , nes įstatymų leidÄjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklÄs ar sprendimo varianto. MinÄti principai leidžia atsižvelgti į konkreÄios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas â skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Å is principas įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, taÄiau kartu turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltÄ, turtinÄ padÄtį, kitas bylos aplinkybes.
Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rÅ«pestingai, atidžiai ir sÄ Å¾iningai. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai â neatidžiai, nerÅ«pestingai, neapdairiai, nesÄ Å¾iningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisÄmis ir t.t. Protingumo principas reikalauja iÅ¡ asmenų, kad Å¡ie aktyviai gilintų savo žinias ir įgÅ«džius, kadangi įstatymų nežinojimas, jų nesuvokimas ar netinkamas suvokimas rodo, kad asmuo nepakankamai domÄjosi savo teisÄmis ir pareigomis.
Protingumo principas įpareigoja, iÅ¡kilus neaiÅ¡kumams tam tikroje situacijoje, kreiptis pagalbos į teisininkus ar kitas institucijas, kurios galÄtų suteikti teisinÄ pagalbÄ . PaminÄtų principų turinys leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje 50 procentų sumažinus atsakovÄs padarytos žalos atlyginimÄ CK 1.5 str. įtvirtinti principai pritaikyti teisingai, tarp Å¡ios bylos Å¡alių iÅ¡laikyta interesų patenkinimo pusiausvyra. Byloje įrodyta, kad neteisÄtai nugenÄtų dvideÅ¡imties mažalapių liepų bÅ«klÄ yra gera, medžiai gyvybinių funkcijų neprarado ir yra atžÄlÄ ir Å¡i aplinkybÄ Ä¯rodo, kad nebuvo padaryta itin didelÄ Å¾ala gamtai (t.1, b. l. 41â47).
18. NagrinÄjamos bylos kontekste paminÄto teisingumo principas pritaikytas pagrįstai, nes pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieÅ¡kovo atstovÄs paaiÅ¡kinimÄ 2018 m. lapkriÄio 30 d. teismo posÄdžio metu, kad medžių nukirtimo atveju žalos suma bÅ«tų panaÅ¡i ir žymiai nesiskirtų. Å ioje byloje įrodyta, kad nugenÄtų medžių gyvybinÄs funkcijos nepažeistos ir jie nebuvo nukirsti. Byloje įrodyta, jog net žalos padarymo metu užfiksuota daugumos mažalapių liepų bÅ«klÄ buvo gera (t.1, b. l. 7â9).
 TodÄl teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Å¡ios nutarties 14 p. nurodyta kasacinio teismo praktika, kad žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaiÄiavimo metodikas, kurios taikytinos kartu atsižvelgiant ir į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad yra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį. 19. ApeliacinÄs instancijos teismas, konstatavÄs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatÄs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikÄs materialinÄs teisÄs normas, priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmÄs gali pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
20. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino materialines teisÄs normas, todÄl skundžiamo teismo sprendimo dalį atsakovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nÄra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326â331 straipsniais, teisÄjų kolegija n u t a r i a : KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2019 m. lapkriÄio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Erika MisiÅ«nienÄ Almantas Padvelskis GiedrÄ SeselskytÄ