Legislator Case Law & Legislation
52c7fe63-db56-4d7f-af86-ae736a14c0bc AI generated

52c7fe63-db56-4d7f-af86-ae736a14c0bc · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 52c7fe63-db56-4d7f-af86-ae736a14c0bc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-427-524/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01619-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leresa“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

52c7fe63-db56-4d7f-af86-ae736a14c0bc · Klaipėdos apygardos teismas: Vis dėlto, atsakovei nepasirÅ«pinus reikiamu leidimu, buvo pasikėsinta į teisės aktais saugomas vertybes – nugenėti saugotini želdiniai, todėl atsakovė negali iÅ¡vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, praÅ¡omos priteisti žalos dydį mažina per pusę, priteisiant iÅ¡ atsakovės 3292,50 Eur žalos atlyginimo. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 5. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl 3 292,50 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-427-524/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01619-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leresa“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Leresa“ 6585 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 procentus procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2017 m. balandžio 7 d. valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms pareigÅ«nėms fiksuojant administracinį nusižengimÄ dėl UAB „Leresa“ vykdomų statybos darbų žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėtos bendrovės statybų direktorius R. L. organizavo neteisėtus saugotinų želdinių genėjimo darbus gretimame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas atitinkamos institucijos iÅ¡duoto leidimo želdinių genėjimui.

Tokiais neteisėtais veiksmais nupjovus medžių lajų skeletines Å¡akas sužalota 19 mažalapių liepų ir 1 mažalapė liepa apgenėta nepažeidžiant jos gyvybinių funkcijų. 2017 m. balandžio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLAANN-96729928-17 (ROIK: 17067052401) UAB „Leresa“ statybos direktorius R. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį (už neteisėtÄ Å¾eldynų naikinimÄ arba neteisėtÄ ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krÅ«mų žalojimÄ ), ir jam skirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda.

UAB „Leresa“ statybos direktorius, veikdamas juridinio asmens vardu (pagal UAB „Leresa“ 2016 m. kovo 16 d. direktoriaus įsakymÄ ), savavaliÅ¡kai nugenėjęs / nupjovęs skeletines Å¡akas saugotiniems želdiniams, pažeidė aplinkosauginius norminius aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87, 9 punktÄ , bei tuo padarė prieÅ¡ingÄ teisei neteisėtÄ veikÄ , kuri yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su saugomiems medžiams padaryta žala, kuri sudaro 6585 Eur.

Žalos dydis apskaičiuotas pagal rekomenduojamÄ metodikÄ (2014 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. Dl-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“), todėl atitinka tuo metu galiojusias teisės normas. Taigi nurodo, kad atsakovės neteisėto veikimo, kai juridinis asmuo jam nepriklausančiame privačiame žemės sklype, neturėdamas nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, genėdamas saugotinus želdinius (devyniolika mažalapių liepų), nupjaudamas skeletines Å¡akas, taip pažeisdamas minėtų želdinių gyvybines funkcijas, ir vienos mažalapės liepos Å¡akas, nepažeisdamas gyvybinių funkcijų, sužalojo 20 saugotinų medžių.

Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, žala padaryta atsakovės kaltais veiksmais. Atsižvelgdamas į tai, ieÅ¡kovas teigia, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos sÄ lygos ir atsakovas privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ aplinkai (kraÅ¡tovaizdžiui). II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leresa“ 3 292,50 Eur padarytos žalos gamtai atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3 292,50 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteistas lėšas pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leresa“ 74 Eur žyminio mokesčio.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo, jog buvo nugenėti saugotini medžiai, taip pat byloje nėra ginčo nei dėl nugenėtų medžių kiekio, nei dėl aplinkai padarytos žalos fakto, nei dėl asmens, atsakingo už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ . Byloje kyla ginčas dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo dydžio, atsakovei praÅ¡ant jį sumažinti, argumentuojant tuo, kad neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo ir kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki.

Želdinių nugenėjimo metu (2017 m. balandžio 7 d.), atsakovės darbuotojo neteisėtai nugenėti želdiniai (dvideÅ¡imt mažalapių liepų) buvo priskirti saugotiniems vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir medžių ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniems“ (redakcija galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.: 3.1 ir 3.9 punktuose nurodytus kriterijus – medžiai auga mieste, privačioje žemės vadoje, kurorto apsaugos zonoje.

Atsakovės darbuotojas, einantis savo darbines pareigas, savo neteisėtais veiksmais (savavaliÅ¡kai nugenėjus / nupjovus skeletines Å¡akas saugotiniems želdiniams), pažeidė aplinkosauginius norminius teisės aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-87, 9 punktÄ , t. y., neturėdamas nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su saugomiems medžiams padaryta žala, tai sÄ lygoja atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimÄ (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, atsakovė privalo atlyginti gamtai padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas apskaičiavo, kad žala gamtai (kraÅ¡tovaizdžiui) už atsakovės darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, nugenėtas liepas sudaro 6585 Eur. Padarytos žalos įvertinimo skaičiuotės atsakovė neginčijo, tačiau, sprendžiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo, praÅ¡o vadovautis protingumo principu bei atsižvelgti į tai, kad neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo, bei įvertinti atsakovės turtinę padėtį.

Pažymėtina, kad atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos darbuotojo, ėjusio darbines pareigas, atliktų veiksmų teisėtumÄ ar aplinkybę, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai (CPK 178 straipsnis). Taigi nustačius, kad atsakovės darbuotojas neteisėtai nugenėjo saugotinus želdinius (dvideÅ¡imties mažalapių liepų Å¡akas), ir tuo padarė žalÄ gamtai, atsakovei kyla deliktinė atsakomybė – ji privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ gamtai.

Atsakovė praÅ¡o sumažinti iÅ¡ jos priteistinos žalos atlyginimo dydį ne tik dėl sunkios finansinės padėties, bet ir dėl to, kad neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo. Teismas konstatavo, kad atsakovė savo itin sunkios turtinės padėties bei to, jog dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, neįrodė. Todėl teismas neturi pagrindo sumažinti priteistino žalos atlyginimo dydį ir vadovaudamasis 6.282 straipsnio 3 dalimi, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl žalos dydžio, įvertintinos aptariamo teisės pažeidimo padarymo ir kitos svarbios bylai aplinkybės. Priteisiant iÅ¡ atsakovės padarytÄ gamtai žalos atlyginimÄ , atsižvelgiama į tai, kad atsakovės darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, neteisėtai nugenėtų dvideÅ¡imties mažalapių liepų bÅ«klė yra gera, medžiai gyvybinių funkcijų neprarado ir yra atžėlę (t. 1, b. l. 60–66), tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nebuvo padaryta itin didelė žala gamtai.

Tai, kad gamtai nebuvo padaryta didelė žala, pagrindžia ir ta aplinkybė, kad medžiai buvo tik nugenėti (buvo nupjautos devyniolikos mažalapių liepų lajų skeletinės Å¡akos pažeidžiant jų gyvybines funkcijas ir vienos mažalapės liepos Å¡aka nepažeidžiant gyvybinių funkcijų), o ne nupjauti. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad, kaip parodė ieÅ¡kovo atstovė 2018 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu, medžių nukirtimo atveju žalos suma bÅ«tų panaÅ¡i ir žymiai nesiskirtų, o tai, teismo vertinimu, taip pat sudaro pagrindÄ mažinti žalos dydį, kadangi situacija, kai už nukirstÄ medį žala gamtai yra skaičiuojama iÅ¡ esmės tapati kaip ir už medžio Å¡akų nugenėjimÄ , nėra sÄ Å¾ininga, ir tai yra pagrindas taikyti protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.

Vis dėlto, atsakovei nepasirÅ«pinus reikiamu leidimu, buvo pasikėsinta į teisės aktais saugomas vertybes – nugenėti saugotini želdiniai, todėl atsakovė negali iÅ¡vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, praÅ¡omos priteisti žalos dydį mažina per pusę, priteisiant iÅ¡ atsakovės 3292,50 Eur žalos atlyginimo. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 5. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl 3 292,50 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino praÅ¡omos priteisti žalos dydį, formaliai taikydamas protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Aplinkybė, kad medžiai sužaliavę, nepaneigia fakto, kad želdiniams buvo padaryta žala. 5.2. Žalos aplinkai apskaičiavimo metodikose nustatyti dydžiai gali bÅ«ti paneigiami tik iÅ¡imtiniais atvejais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalos aplinkai atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.

Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Teismų praktika Nr. 48, 2018). 5.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad verslininkams yra keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai. Atsakovė yra bendrovė, kuri verčiasi statybų verslu, todėl jai turėjo bÅ«ti žinoma, kad medžių genėjimui reikalingas Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas, tačiau sÄ moningai neteisėtai nugenėjo medžius, kadangi medžių Å¡akos trukdė statybos darbams bei užstojo fasado vaizdÄ (2017-04-07 R.

L. paaiÅ¡kinimas). 5.4. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių itin sunkiÄ atsakovės turtinę padėtį ir jog dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo bendrovei atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Aplinkybė, kad medžiai sužaliavę, nepaneigia fakto, kad želdiniams buvo padaryta žala.

6. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 9. Byloje nustatyta, kad 2017-04-07, apie 11.00 val., R. L., atlikdamas darbines UAB „Leresa“ statybos direktoriaus pareigas, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, persodinimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimo darbams žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), organizavo želdinių genėjimo darbus, kurių metu buvo nupjauta 19 mažalapių liepų lajų skeletinės šakos pažeidžiant jų gyvybines funkcijas ir 1 mažalapės liepos šakos nepažeidžiant gyvybinių funkcijų.

IeÅ¡kovė nurodė, kad neteisėtais veiksmais – želdinių genėjimo darbų organizavimu žemės sklype – R. L. pažeidė aplinkosauginius norminius aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Želdynų įstatymo 14 str. 2 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87, patvirtintų Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 9 p., ir taip padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 str. 2 d. (žalos aplinkai (kraÅ¡tovaizdžiui) padarymas), už tai buvo skirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda.

10. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leresa“ 6585 Eur padarytai žalai atlyginti.

11. Atsakovė prašė sumažinti iÅ¡ jos priteistino žalos atlyginimo dydį vadovaujantis protingumo principu bei atsižvelgti į tai, kad neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo, bei į sunkiÄ atsakovės turtinę padėtį.

12. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, neteisėtai nugenėtų 20 mažalapių liepų bÅ«klė yra gera, medžiai gyvybinių funkcijų neprarado ir yra atžėlę, medžiai buvo tik nugenėti, o ne nupjauti, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad nebuvo padaryta itin didelė žala gamtai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo dydį sumažino per pusę, priteisė iÅ¡ atsakovės 3292,50 Eur žalos atlyginimo.

13. Apeliacinio skundo motyvais Å¡ioje byloje pasisakytina dėl praÅ¡omo priteisti padarytos žalos gamtai atlyginimo dydžio sumažinimo pagrindų. Dėl praÅ¡omo priteisti padarytos žalos gamtai atlyginimo dydžio sumažinimo pagrindų 14. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos Å«kio subjektai privalo atkurti aplinkos bÅ«klę, esant galimybei, iki pirminės bÅ«klės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintÄ metodikÄ , įvertinant pirminę bÅ«klę (sÄ lygas), neigiamo poveikio aplinkai reikÅ¡mingumÄ , natÅ«ralaus aplinkos atsikÅ«rimo galimybes ir laikÄ , tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios Å«kinės veiklos, kuriÄ nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog žalos dydis turi bÅ«ti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs 6585 Eur padarytos žalos dydį, jį sumažino iki 3292,50 Eur, vadovaudamasis tik CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, konstatavęs, jog atsakovė neįrodė sunkios turtinės padėties, bei atsižvelgęs į aplinkybę, jog medžiai atžėlė ir tebeauga. Apeliacinio skundo argumentai yra susiję su nustatyto žalos dydžio sumažinimu.

16. Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti sumažintas, – žalÄ padaręs asmuo. CK 6.251 str. 2 d. teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Å i teisės norma gali bÅ«ti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str.). Nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo gali bÅ«ti nukrypta ir CK 6.282 str. pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – iÅ¡imtis, turi bÅ«ti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jo taikymo sÄ lygos, ir sÄ Å¾iningumas, protingumas ir teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.).

17. Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimÄ , nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Å is principas įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes.

Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rÅ«pestingai, atidžiai ir sÄ Å¾iningai. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai – neatidžiai, nerÅ«pestingai, neapdairiai, nesÄ Å¾iningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t. Protingumo principas reikalauja iÅ¡ asmenų, kad Å¡ie aktyviai gilintų savo žinias ir įgÅ«džius, kadangi įstatymų nežinojimas, jų nesuvokimas ar netinkamas suvokimas rodo, kad asmuo nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir pareigomis.

Protingumo principas įpareigoja, iÅ¡kilus neaiÅ¡kumams tam tikroje situacijoje, kreiptis pagalbos į teisininkus ar kitas institucijas, kurios galėtų suteikti teisinę pagalbÄ . Paminėtų principų turinys leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje 50 procentų sumažinus atsakovės padarytos žalos atlyginimÄ CK 1.5 str. įtvirtinti principai pritaikyti teisingai, tarp Å¡ios bylos Å¡alių iÅ¡laikyta interesų patenkinimo pusiausvyra. Byloje įrodyta, kad neteisėtai nugenėtų dvideÅ¡imties mažalapių liepų bÅ«klė yra gera, medžiai gyvybinių funkcijų neprarado ir yra atžėlę ir Å¡i aplinkybė įrodo, kad nebuvo padaryta itin didelė žala gamtai (t.1, b. l. 41–47).

18. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėto teisingumo principas pritaikytas pagrįstai, nes pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieÅ¡kovo atstovės paaiÅ¡kinimÄ 2018 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu, kad medžių nukirtimo atveju žalos suma bÅ«tų panaÅ¡i ir žymiai nesiskirtų. Å ioje byloje įrodyta, kad nugenėtų medžių gyvybinės funkcijos nepažeistos ir jie nebuvo nukirsti. Byloje įrodyta, jog net žalos padarymo metu užfiksuota daugumos mažalapių liepų bÅ«klė buvo gera (t.1, b. l. 7–9).

 Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Å¡ios nutarties 14 p. nurodyta kasacinio teismo praktika, kad žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos kartu atsižvelgiant ir į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad yra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį. 19. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

20. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalį atsakovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė