52c5e1e9-8bfd-4fd4-b8a1-d9076a7f0fa3 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-2783-342/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00122-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1; 16.4; 16.6; 41; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 30 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir AuÅ¡relės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2020 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos H.

L. skundÄ atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja H. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) skundu praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administracijÄ (toliau – ir atsakovė, Administracija) per 30 dienų pradėti teritorijų planavimo procedÅ«ras Alksnių g. sprendiniams keisti.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad į AdministracijÄ kreipėsi su 2019-11-21 praÅ¡ymu (toliau – ir PraÅ¡ymas). Pažymi, jog Administracija, priimdama neigiamÄ sprendimÄ , raÅ¡to gale tiesiog įsakmiai nurodo, kad ji sprendžia tai, ko visuomenei reikia, cituodama vietos savivaldos įstatymo punktus. Mano, jog toks raÅ¡to motyvas turi arba galimai įgaliojimų virÅ¡ijimo arba visiÅ¡kos nekompetencijos požymius. Teigia, kad, kaip ir kiti pretendentai, kuriems atsiras galimybė susigrÄ Å¾inti protėvių nacionalizuotas žemes, yra taip pat visuomenės dalis, piliečiai.

Argumentuoja, jog Administracija netinkamai vykdo jai priskirtas funkcijas, nes nuo 1994 m. suplanuota gatvė visiÅ¡kai neatlieka jokios funkcijos, iÅ¡skyrus, kad gretimų sklypų savininkai jÄ â€žsavinasi”. Atkreipia dėmesį, kad jokių konkrečių veiksmų, kurie bÅ«tų pagrįsti konkrečiais planavimo dokumentais, Administracija nėra atlikusi, ir tai matyti iÅ¡ pateikto atsakymo. Mano, kad Administracija, vykdydama jai pavestas funkcijas, pamirÅ¡o vadovautis AtkÅ«rimo įstatymu visapusiÅ¡kai.

Cituoja Å¡io įstatymo preambulę. Pažymi, kad Administracija planuodama teritorijas turi atsižvelgti į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , tačiau ji patogiausiu bÅ«du tai daro taikydama AtkÅ«rimo įstatymo 12 str. nuostatas, neobjektyviai priskirdama teritorijÄ valstybės iÅ¡perkamai. Tvirtina, jog yra paneigiamos pareiÅ¡kėjos ir kitų teisėtų pretendentų teisės į nuosavybę. Argumentuoja, kad Administracijos specialistas, kuriam nukreiptas nagrinėti PraÅ¡ymas, bÅ«damas valstybės tarnautoju, privalo vadovautis Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintais veiklos principais, tačiau Administracijos sprendime iÅ¡dėstytos aplinkybės, suponuoja, kad tarnautojas nesivadovavo jam įstatymo keliamais specialiais reikalavimais darbe.

Mano, jog nurodytÄ aplinkybę patvirtina tai, kad PraÅ¡ymas, kuriame nurodyti galimi pažeidimai valstybinėje žemėje, nebuvo persiųstas kompetentingoms institucijoms. Teigia, jog pažymėjus Alksnių g. teritorijÄ kaip laisvÄ (neužstatytÄ ) ir sudarius galimybes atkurti nuosavybės teises, nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, visos visuomenės interesai. Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimus (Konstitucinio Teismo 2008-05-20, 2001-04-02, 2002-05-10 nutarimai).

Argumentuoja, kad gautas Administracijos sprendimas nepagrįstas, nemotyvuotas, neteisėtas, Administracija nevykdo jai priskirtų funkcijų ir virÅ¡ija įgaliojimus, nevisapusiÅ¡kai įvertino praÅ¡yme aplinkybes, t. y. į piliečio praÅ¡ymÄ atsakyta lakoniÅ¡kai ir atmestinai, tokiu nekompetentingu valstybės tarnautojo darbu sudarydamos dirbtines kliÅ«tis nuosavybės teisių atkÅ«rimui, pažeidžiami teisėti lÅ«kesčiai, apkraunami teismai darbu, Å¡vaistomas valstybės turtas. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su skundu nesutinka, ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sutinka su ginčijamo sprendimo argumentais. Pažymi, kad ginant visuomenės interesÄ atsisakė pradėti teritorijų planavimo procedÅ«ras, kuriomis bÅ«tų naikinama Alksnių g. Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėja teigia, kad eismas gali vykti kitomis gatvėmis, tačiau Plaušės kvartalas nėra užstatytas pastatais. Mano, kad užstačius visÄ kvartalÄ , didės transporto priemonių srautai ir bus reikalingos visos suplanuotos gatvės. Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėja neturi architektÅ«rinio iÅ¡silavinimo, todėl nepagrįstai teigia, kad gatvė turi bÅ«ti panaikinta kaip nereikalinga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) praÅ¡o byloje esančius įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiÅ¡kina, jog spręsdama nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimus, vykdydama nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę procedÅ«ras, vadovaujasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymu (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Lietuvos Respublikos piliečiams į iki 1940 metų nacionalizacijos valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemę.

Nurodo Tvarkos 106 punktÄ , Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 19 punktÄ . PraneÅ¡a, kad priims sprendimÄ atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises vadovaudamasi Administracijos direktoriaus patvirtinta informacija apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (minėta, toliau – ir atsakovė, Administracija) 2019-12-18 sprendimo „Dėl informacijos apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę” (toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus.

Faktinės bylos aplinkybės Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019-11-18 prašymu „Dėl laisvos neužstatytos žemės” (minėta, toliau – ir Prašymas) kreipėsi į atsakovę, kuriuo buvo prašoma:

1) panaikinti Alksnių g. komunikacinį koridorių, atliekant Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekto 1994-09-23 sprendimu Nr. 44, (kompl. Nr. 018-GP) koregavimÄ arba keitimÄ ;

2) Alksnių g. sprendinių neperkelti į rengiamÄ Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialųjį planÄ ;

3) Alksnių g. pažymėti kaip laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kad galėtų bÅ«ti sugrÄ Å¾inta natÅ«ra pretendentams. PraÅ¡yme, be kita ko, nurodyta, jog 1994 m. Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekte (kompl. Nr. 018-GP), patvirtintame Palangos miesto tarybos 1994-09-23 sprendimu Nr. 44, nagrinėjamos Alksnių g. vietoje yra suplanuotas pėsčiųjų koridorius, pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai” E kategorijos pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvę, kurios minimalus atstumas tarp Raudonųjų g. linijų 7,0 m.

Pažymėta, jog vėlesnio teritorijų planavimo dokumento - Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m., sprendiniuose Alksnių g. nenagrinėjama, ir nėra numatyta. Prašyme nurodyta, kad šiai dienai Alksnių g. neatlieka susisiekimo funkcijos, dėl kai kuriose gatvės atkarpose suaugusių savaiminių krūmynų ir medžių neįmanoma praeiti pėstiesiems, kitose gatvės atkarpose gretimų sklypų savininkai užgrobinėja valstybinę žemę sodindami dekoratyvinius medynus, naudodami žemę savo reikmėmis parkuodami nuosavus automobilius.

Teigiama, kad Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekte per 25 metus realaus ir faktinio poreikio nesukÅ«rė. Tvirtinama, kad Alksnių g. sprendinių pakeitimas, pažymint gatvę kaip laisvÄ neužstatyta, nesudarytų neapsunkintų vietos gyventojų ir lankytojų judėjimo, nes teritorijoje yra kitos gatvės leidžiančios organizuoti eismÄ t.y. Sermiesčio g. ir Ajerų g., tarp kurių atstumas vos 250 m. Pažymėta, jog atlikus paieÅ¡kÄ vieÅ¡uose interneto žemėlapiuose, tokios gatvės Palangoje paieÅ¡kos rezultatuose;

Alksnių g. adresas nėra suteiktas nė vienam žemės sklypui esančiam Å¡alia gatvės. Ginčijamame sprendime, iÅ¡nagrinėjus PraÅ¡ymÄ , informuota, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo (minėta, toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 5 straipsnyje nustatyta nuosavybės teisių į miesto žemę atkÅ«rimo sÄ lygos ir tvarka. Nurodytas AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir pažymėta, jog pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas Alksnių g. priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį.

Pažymėta, kad nuosavybės teisių grÄ Å¾inimÄ vykdo NŽT, todėl dėl atlyginimo bÅ«dų pasiÅ«lyta kreiptis į NŽT Palangos skyrių. Ginčijamame sprendime pažymėta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano, savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, kraÅ¡tovaizdžio, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savavarankiÅ¡kosios savivaldybės funkcijos.

Nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, ginant visuomenės interesÄ , atsižvelgdama į parengtus, rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, Administracija sprendžia, kurios gatvės reikalingos ir svarbios miesto gyventojams, siekiant iÅ¡saugoti racionalų ir saugų susisiekimo tinklÄ Palangos mieste. Dėl nurodytos priežasties ginčijamame sprendime nuspręsta nepradėti teritorijų planavimo procedÅ«ros, kuria bÅ«tų naikinama Alksnių g. Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, ginčijamas sprendimas administracinio teismo gali bÅ«ti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡taraujančiu aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtais dėl to, kad priimant jį buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).

Savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarkÄ Ä¯gyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetencijÄ , funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusÄ , savivaldybių Å«kinės ir finansinės veiklos pagrindus nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Å io įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos savarankiÅ¡kosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas) yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai. Pagal KonstitucijÄ negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetencijÄ , tiesiogiai įtvirtintÄ Konstitucijoje. Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai, reiÅ¡kia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo Å¡ias funkcijas ta apimtimi, kuria Å¡ios yra joms priskirtos.

Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos.

Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimÄ organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiÅ«lymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.

Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo Å¡io pasiÅ«lymo gavimo dienos privalo priimti sprendimÄ tenkinti pasiÅ«lymÄ arba motyvuotai atmesti pasiÅ«lymÄ . Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnį 5 dalį savivaldybės institucijos: įgyvendina valstybės politikÄ teritorijų planavimo srityje rengiant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus (1 punktas); atlieka savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo stebėsenÄ (2 punktas); pagal kompetencijÄ informuoja Å¡io įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka visuomenę apie teritorijų planavimo procesÄ ir jo metu priimamus sprendimus, sudaro sÄ lygas visuomenei dalyvauti teritorijų planavimo procese (3 punktas); atlieka kitas Å¡io įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytas funkcijas (4 punktas).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjos argumentų pagrįstumo klausimÄ pažymėtina, kad atsakovė, įgyvendindama įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais vieÅ¡osios teisės principais. Tai reiÅ¡kia, jog institucija privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnyje įtvirtintų vieÅ¡ojo administravimo principų. VAÄ® 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo virÅ¡enybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais.

Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs” (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ , motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756 450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556 15/2010, ir kt.).

Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, kad bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iÅ¡ dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012 ir kt.).

Taigi, sprendžiant, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimÄ nepradėti teritorijų planavimo procedÅ«ros, kuria bÅ«tų naikinama Alksnių g., teisėjų kolegija privalo įvertinti ginčijamame raÅ¡te iÅ¡dėstytų faktinių bei teisinių argumentų pagrįstumÄ . Minėta, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiÅ«lymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.

LVAT tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiÅ«lymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sÄ vokos „pasiÅ«lymai” lingvistinis aiÅ¡kinimas bei pats Å¡ios teisės normos turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiÅ«lymus, planavimo organizatorius turi diskrecijÄ Ä¯ juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiÅ«lymų nagrinėjimo procedÅ«ros bei, atmetus gautus pasiÅ«lymus, motyvuotai raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai pasiÅ«lymus pateikusiam asmeniui (žr., pvz., LVAT 2012-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014-12-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016 ir kt.).

Atsižvelgiant į LVAT praktikÄ bei teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad planavimo organizatoriui suinteresuotų asmenų pateikti pasiÅ«lymai neprivalomi, nes planavimo organizatorius turi diskrecijos teisę spręsti priimti arba atmesti gautus pasiÅ«lymus. Kita vertus, atsisakymas tenkinti suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ privalo bÅ«ti pagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio, atsakovė, jį priimdama, rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 26, 28, 32 punktais, t. y. iÅ¡ esmės bendromis normomis, kuriose tam tikrose srityse įtvirtintos savarankiÅ¡kosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybės funkcijos; taip pat visuomenės interesu.

Teisėjų kolegija pritaria atsakovės pozicijai, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omus priimti sprendimus iÅ¡ esmės priima savivaldybė. Tačiau kaip jau buvo minėta, Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ir tos funkcijos, kurios priklauso iÅ¡imtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais; nė viena iÅ¡ Å¡ių funkcijų nereiÅ¡kia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiÅ¡kos. Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime jokie konkretÅ«s motyvai bei įrodymai, pagrindžiantys realų visuomenės interesÄ nėra pateikti.

Taip pat nėra nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pradėti teritorijų planavimo procedÅ«rÄ negali bÅ«ti tenkinamas; neiÅ¡dėstyti argumentai, aplinkybės, dėl kurių pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymai negali bÅ«ti tenkinami. Ginčijamame sprendime iÅ¡ viso nėra atsakyta į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo argumentus apie tai, jog vėlesnio teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose Alksnių g. nėra numatyta; Å¡iai dienai Alksnių g. neatlieka susisiekimo funkcijos, kai kuriose gatvės atkarpose auga krÅ«mynai ir medžiai, todėl neįmanoma praeiti pėstiesiems;

Alksnių g. sprendinių pakeitimas, pažymint gatvę kaip laisvÄ neužstatytÄ , nesudarytų neapsunkintų vietos gyventojų ir lankytojų judėjimo, nes teritorijoje yra kitos gatvės leidžiančios organizuoti eismÄ ; atlikus paieÅ¡kÄ vieÅ¡uose interneto žemėlapiuose, tokios gatvės Palangoje paieÅ¡kos rezultatuose; Alksnių g. adresas nėra suteiktas nė vienam žemės sklypui esančiam Å¡alia gatvės. Ginčijamame sprendime iÅ¡ esmės tik apsiribota bendro pobÅ«džio teiginiais, kad praÅ¡omo sprendimo priėmimas yra savivaldybės savarankiÅ¡koji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) funkcija, ginamas visuomenės interesas, tačiau jokių kitų teisės aktų nuostatų, aplinkybių, įrodymų nėra pateikta.

Be kita ko, pažymėtina tai, kad ginčijamame sprendime nurodytomis AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 12 straipsnio nuostatomis bei pasiÅ«lymu dėl atlyginimo bÅ«dų kreiptis į NŽT Palangos skyrių, iÅ¡ esmės nėra atsakyta į pareiÅ¡kėjos pateiktÄ pasiÅ«lymÄ Alksnių g. pažymėti kaip laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kad ji galėtų bÅ«ti sugrÄ Å¾inta natÅ«ra pretendentams. IÅ¡ trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo turinio matyti, kad praÅ¡ymas atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises galėtų bÅ«ti tenkinamas tik vadovaudamasi Administracijos direktoriaus patvirtinta informacija apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę.

Duomenų apie kitus dokumentus, kuriuose bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytas teisinis ir faktinis ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas, teismui taip pat nepateikta. Atsiliepime atsakovė nurodo, jog nors pareiÅ¡kėja teigia, kad eismas gali vykti kitomis gatvėmis, tačiau Plaušės kvartalas nėra užstatytas pastatais, o užstačius visÄ kvartalÄ , didės transporto priemonių srautai ir bus reikalingos visos suplanuotos gatvės. Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ie argumentai nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti vertinami pareiÅ¡kėjos ginčijamo administracinio akto faktiniu bei teisiniu pagrindimu, kurį atsakovė privalėjo iÅ¡dėstyti pačiame individualiame administraciniame akte, atlikusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pagrįstumo vertinimÄ .

Ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi bÅ«ti vertinamas. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2018-04-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-756/2018 ir kt.). Be kita ko, dėl nurodytų atsakovės atsiliepimo argumentų, bei argumento, kad pareiÅ¡kėja neturi architektÅ«rinio iÅ¡silavinimo, todėl nepagrįstai teigia, jog gatvė turi bÅ«ti panaikinta kaip nereikalinga, pažymėtina tai, kad su atsiliepimu į skundÄ nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės teiginius apie Alksnių g. reikalingumÄ , naudojimÄ bei Plaušės kvartalo užstatymÄ , transporto priemonių srauto didėjimÄ ateityje ir pan., todėl atsakovė Å¡ių argumenų neįrodė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, jog negalima tokia vieÅ¡ojo administravimo subjekto veikloje susiklostanti teisinė situacija, kuri neužtikrintų teisinio tikrumo bei aiÅ¡kumo Å¡io teisinio santykio dalyviams. Nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo tinkamai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , atsakydama dėl jame pareiÅ¡kėjos iÅ¡keltų reikalavimų, motyvuoti savo pozicijÄ taip, jog motyvų iÅ¡dėstymas bÅ«tų adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas, pagrįsdama ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir konkrečiomis teisės normomis.

Vadovaudamasi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu teisinės valstybės principu, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus ir VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nurodytu įstatymo viršenybės principu, teisėjų kolegija sprendžia, jog priimtas individualus administracinis aktas nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atsakovė adekvačiai, aiškiai ir pakankamai nemotyvavo, kodėl pareiškėjos prašymas netenkinamas.

Nurodyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys tiek pareiÅ¡kėjos teises į teisminę gynybÄ , tiek ginčui persikėlus į teismÄ , atima galimybę pareiÅ¡kėjai suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ . Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas iÅ¡vadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės priimtas ginčijamas sprendimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu ir naikintinu.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus PareiÅ¡kėja skunde prašė įpareigoti atsakovę per 30 dienų pradėti teritorijų planavimo procedÅ«ras Alksnių g. sprendiniams keisti. Regionų apygardos administracinio teismo 2020-01-27 nutartimi Å¡is pareiÅ¡kėjos reikalavimas patikslintas ir skundas priimtas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus - iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2019-11-18 praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėja minėtos nutarties įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas iÅ¡vadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinus, jog ginčijamas sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, vadovaujantis ABTÄ® 94 straipsnyje numatytomis akto panaikinimo pasekmėmis, atsakovė privalo tinkamai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir terminais.

Teisėjų kolegija mano, jog tikslinga pažymėti ir tai, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiÅ¡kÅ«s jo priėmimo motyvai, nereiÅ¡kia, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ â€“ Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimÄ (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2014-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014-02-04. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H.v. Finland; ir kt.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos H. L. skundÄ atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti. Panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019-12-18 sprendimÄ â€žDėl informacijos apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę”. Ä®pareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administracijÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir terminais iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos H.L. 2019-11-18 praÅ¡ymÄ â€žDėl laisvos neužstatytos žemės”.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjai Remigijus Arminas Eglė Kiaurakytė AuÅ¡relė Mažrimienė