52c4701c-177b-4b8b-a12d-e078ccb332d9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-3213-1102/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34263-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.3.5; 2.3.10.7; 3.2.6.1; 3.4.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. M. ieÅ¡kinį atsakovui L. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovui R.

S. dėl tėvystės nustatymo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė I. M. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovams L. M. ir R. S., praÅ¡ydama pripažinti, kad atsakovas jos sutuoktinis L. M. nėra jos vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vaikas), tėvas ir panaikinti vaiko gimimo įraÅ¡e esančius duomenis apie tai, kad vaiko tėvas yra L.

M.; nustatyti vaiko tėvystę bei pripažinti vaiko biologiniu tėvu atsakovÄ R. S.; suteikti vaikui jo biologinio tėvo pavardę „S.“. IeÅ¡kovė nurodė, jog su atsakovu L. M. santuokoje gyveno nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d., tačiau palaipsniui iÅ¡ryÅ¡kėjus nesutarimams Å¡alys nebegalėjo gyventi kartu, todėl ji paliko Å¡eimos bÅ«stÄ ir kartu su poros sÅ«numi iÅ¡sikėlė gyventi kitur. Nuo 2019 m. kovo 21 d. su atsakovu L. M. negyvena kaip Å¡eima, nebeveda bendro Å«kio, tarp jų nėra intymių santykių, tačiau santuoka nėra nutraukta, nes sutuoktiniai negali sutarti dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Nurodė, kad gyvenant atskirai ieÅ¡kovė sutiko artimÄ Å¾mogų R. S., su kuriuo de fakto tapo Å¡eima, kartu rÅ«pinasi buitimi, gyvena kaip sutuoktiniai. Nenuraukus santuokos jai (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus. L. M. negali bÅ«ti vaiko tėvu, kadangi su juo nebegyveno ir neturėjo intymių santykių, ieÅ¡kovė gyvena su R. S., kuris rÅ«pinasi ieÅ¡kove ir biologiniu sÅ«numi, yra atidus ir mylintis tėvas, tarp jo ir vaiko nuo pat gimimo formuojasi socialinis ir emocinis ryÅ¡ys. Vaiko tėvu įregistruotas ieÅ¡kovės sutuoktinis, todėl Å¡ie duomenys turi bÅ«ti panaikinti.

IeÅ¡kovės duomenimis, atsakovai sutinka, kad vaikas bÅ«tų registruotas kaip biologinio tėvo vaikas, tačiau bendru pareiÅ¡kimu Å¡alys to negali padaryti dėl galiojančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.141 straipsnio 2 punkto nuostatų. Atsakovas R. S. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu sutinka visa apimtimi bei prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nuo 2019 m. birželio mėn. gyvena su ieÅ¡kove kaip Å¡eima, kartu gyveno ieÅ¡kovei laukiantis, dalyvavo gimdyme, nuo pat pirmos dienos rÅ«pinasi gimusiu sÅ«numi.

Jo žiniomis, ieÅ¡kovė su buvusiu sutuoktiniu jokių santykių nepalaiko, iÅ¡skyrus santuokos nutraukimo klausimų sprendimÄ . Pažymėjo, kad yra pasirengęs rÅ«pintis vaiku, suteikti jam pavardę (2021 m. sausio 15 d. DOK-10175). Teikė papildomus dokumentus (2021 m. vasario 19 d. DOK-34162). Atsakovas L. M. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog iÅ¡ esmės sutinka su ieÅ¡kinio reikalavimais. Tačiau nesutinka su ieÅ¡kovės nurodomomis aplinkybėmis, susijusiomis su jų nepilnamečiu vaiku O.

M.. Nurodė, kad nuo 2018 metų vidurio sutuoktiniai nebetvarko bendro Å«kio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nes ieÅ¡kovė pradėjo gyventi atskirai, savo gyvenimÄ planavo be sutuoktinio ir sÅ«naus, dažnai iÅ¡vykdavo iÅ¡ gyvenamosios vietos kelioms paroms, pradėjo keliauti be Å¡eimos ir atskirai atostogauti užsienyje. 2018 m. pabaigoje sutuoktinė iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡eimos namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame L. M. liko gyventi su sÅ«numi O. M.. Teigė, kad ieÅ¡kovė Å¡io sÅ«naus auklėjime dalyvavo epizodiÅ¡kai ir tik kartais iÅ¡ namų pasiimdavo sÅ«nų su savimi.

Pažymėjo, jog santuoka su ieÅ¡kove yra pasibaigusi ir praktiÅ¡kai iÅ¡irusi, abu sutuoktiniai siekia juridiÅ¡kai įforminti santuokos nutraukimÄ , tačiau iki Å¡iol nėra iÅ¡sprendę Å¡alių sÅ«naus auklėjimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo klausimų. IeÅ¡kovė jam pranešė apie savo nėštumÄ ir vaiko gimimÄ . Pažymėjo, kad negali bÅ«ti naujagimio tėvu, nes su ieÅ¡kove nuo 2018 metų gruodžio mėnesio negyvena kartu. Sutinka, kad vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys yra neatitinkantys tikrovės. Patvirtino, kad atsakovas sutinka su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo (2021 m. sausio 28 d.

DOK-19451). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ â€žDėl nepilnamečio A. M.“, 2021 m. sausio 18 d. aktus Nr. 1TSD-229, Nr. 1TSD-236, Nr. 1TSD-230. Dokumentuose nurodė, kad su Å¡alimis buvo bendrauta telefonu. IeÅ¡kovė Tarnybos atstovui nurodė, kad jos ir L. M. santuoka nėra nutraukta, tačiau jie gyvena skyriumi ir bendro Å«kio nebeveda; ji su vaikais A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir O.

M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su vaiko A. M. biologiniu tėvu R. S. 5 kambarių, apie 260 kv. m įrengtame name prie miÅ¡ko. Moters teigimu, bÅ«stas nuosavybės teise priklauso atsakovui R. S.. Atsakovas R. S. Tarnybos atstovei nurodė, jog yra nepilnamečio A. M. biologinis tėvas, su ieÅ¡kove kartu gyvena, veda bendrÄ Å«kį nuo 2019 metų pradžios, patvirtino, jog dalyvavo vaiko gimdyme, berniukÄ prižiÅ«ri, iÅ¡laiko, juo rÅ«pinasi. Atsakovas L. M. Tarnybos atstovui nurodė, jog su ieÅ¡kove santuokos nėra nutraukęs, tačiau gyvena atskirai, bendro Å«kio neveda nuo 2018 metų pabaigos.

Pažymėjo, jog nepilnametis A. M. nėra jo biologinis sÅ«nus ir su ieÅ¡kove jis turi tik vienÄ bendrÄ vaikÄ O. M.. Tarnybos iÅ¡vadoje pažymėta, kad Å¡i Å¡eima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų Tarnybai nėra žinoma. Daroma iÅ¡vada, kad I. M. ieÅ¡kinys dėl tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo yra pareikÅ¡tas nepilnamečio interesais, siekiant užtikrinti jo teisę žinoti savo tikrÄ jÄ kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžiÄ ir visas pareigas vaiko atžvilgiu.

Nustačius, kad nepilnamečio biologinis tėvas yra atsakovas R. S., Tarnybos vertinimu, reikalavimas dėl pavardės „S.“ suteikimo vaikui neprieštarauja vaiko interesams, kadangi vaikas dar yra kūdikis ir negali savęs identifikuoti kaip „M.“ (2021 m. sausio 19 d. DOK-11556). Ieškinys tenkinamas. Atsakovams pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Teismas šiame sprendime nepasisako dėl aplinkybių, kurios tiesiogiai nėra susijusios su tėvystės nuginčijimo, nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo klausimais.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir raÅ¡ytinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei gimė sÅ«nus A. M., kurio tėvu yra įregistruotas atsakovės sutuoktinis – atsakovas L. M. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) padarytas gimimo įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini)). IÅ¡ byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad ieÅ¡kovė I. M. (pavardė iki santuokos – B.) ir atsakovas L. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ LiÅ¡kiavos RKB bei (duomenys neskelbtini) įregistravo Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini).

Å alių patvirtinimu, ieÅ¡kovės ir atsakovo L. M. santuoka nenutraukta. CK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikÄ pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraÅ¡e įraÅ¡omas vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraÅ¡e apie tėvÄ , o duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

1. Dėl tėvystės nuginčijimo Remdamasis Å¡alių raÅ¡ytiniais parodymais teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra įrodyta, kad ieÅ¡kovė su atsakovui sutuoktiniu L. M. negyveno kartu ir neturėjo artimų santykių daugiau kaip 1,5 metų iki gimstant vaikui A. M., taigi L. M. negali bÅ«ti biologiniu vaiko tėvu. Dėl Å¡ios aplinkybės ginčo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų nėra. L. M. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ , kad bÅ«tų nuginčyta jo tėvystė vaiko A. M. atžvilgiu, patvirtino, kad neaugina vaiko, taigi nėra susiformavusi ir socialinė tėvystė. Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms vertintina, kad nėra DNR ekspertizės atlikimo bÅ«tinybės. Spręstina, kad L. M. tėvystė nuginčytina ir Å¡is nuginčijimas – atsižvelgiant į tai, kad sprendimu yra ir nustatoma vaiko tėvystė – nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

2. Dėl tėvystės nustatymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningÄ teisinę praktikÄ yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi bÅ«ti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę.

Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.). Atsakovo R. S. pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir kiti dokumentai, t. y. nuotraukos, liudijančios jo artimÄ santykį su gimusius vaiku, patvirtina, kad tarp atsakovo ir nepilnamečio A. M. formuojasi socialinė tėvystė. Å alių parodymais, atsakovas R. S. yra vienintelis tikėtinas vaiko biologinis tėvas.

R. S. patvirtino savo ketinimÄ prisiimti tėvystės santykiu sukuriamas teises ir pareigas. Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrÄ jÄ kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžiÄ , gintų vaiko interesus, teiktų materialinį iÅ¡laikymÄ , ieÅ¡kinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas. Pažymėtina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ , įraÅ¡ytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kinama, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo R.

S. tėvystę nepilnamečio A. M. (po šio sprendimo įsiteisėjimo – A. S.) atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.

3. Dėl pavardės suteikimo CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iÅ¡ tėvo ir motinos pavardžių. CPK 376 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę Å¡eimos bylose, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, patenkinant jų daugiau nei buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimant sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

IeÅ¡kovė prašė suteikti nepilnamečiam vaikui atsakovo pavardę „S.“, atsakovas R. S. sutinka su Å¡iuo reikalavimu, atsakovas L. M. tam neprieÅ¡taravo. Teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių praÅ¡ymus, neprieÅ¡taravimus, į Tarnybos iÅ¡vadÄ , kad kÅ«dikio pavardės keitimas nepažeis vaiko interesų, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl pavardės vaikui suteikimo tenkina. Vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais spręstina, kad sprendimas nukreiptinas vykdyti skubiai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį už reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Duomenų apie kitas byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose neprašė priteisti iÅ¡ atsakovų jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl atsižvelgiant į ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytus reikalavimus bei atsakovų procesinį elgesį (atsakovai pateikė atsiliepimus, nevilkino bylos nagrinėjimo), teismas nepriteisia iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio sumos).

Nagrinėjant civilinę bylÄ teismas patyrė 3,58 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, su vėlesniais pakeitimais, nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (5 Eur), nurodyta suma iÅ¡ Å¡alių nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, nusprendžia: ieškinį tenkinti. Nustatyti, kad atsakovas L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus. Nustatyti, kad atsakovas R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas A.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sÅ«nus. Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Pakeisti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant jam tėvo pavardę „S.“. SprendimÄ vykdyti skubiai. IÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ vaiko gimimÄ Ä¯registravusiam Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Eglė Mauricė