52c1da84-7bc5-4d45-81df-e3d3f5573833 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-932/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29292-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei, nuteistojo L.

B. gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių bÅ«du), nuteistojo D. Å . gynėjui advokatui Sergejui Milovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. Å . ir L. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo: L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (vėliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

L. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, L. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktais, L. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

1) tęsti darbÄ , o, pasibaigus darbo santykiams, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. D. Å . pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 4 dalies 1 ir 4 punktais, D. Å . įpareigotas: 1)dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant įvykdyti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) tęsti mokslÄ , pabaigus valstybinio vidurinio mokslo ugdymÄ ar nebaigus mokslų – per vienÄ mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Nuosprendžiu nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. P. (A. P.) civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies: iÅ¡ nuteistojo L. B. priteista nukentėjusiajam A. P. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; iÅ¡ nuteistųjų L. B., N. Å ., D. Å . solidariai priteista nukentėjusiajam A. P. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo L.

B. taip pat priteista civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 57,18 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistųjų L. B., N. Š., D. Š. priteista nukentėjusiajam A. P. po 323,33 Eur proceso išlaidoms atlyginti. Nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, buvo pripažintas kaltu ir N. Š., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L.

B. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje, biliardinėje, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė A. P. į veidÄ , padarydamas nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį nosies nugarėlės žaizda bei nosies kaulų lūžiu, tuo nesunkai sutrikdė A. P. sveikatÄ . Tokiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

2. Be to, L. B. pripažintas kaltu ir dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje esančioje biliardinėje, vieÅ¡oje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su N. Å ., įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, sudavė vienÄ smÅ«gį A. P. į veidÄ , padarydamas nesunkų sveikatas sutrikdymÄ , dėl ko, A. P. nugriuvus ant grindų, L. B., suduodamas nenustatytÄ skaičių smÅ«gių A.

P. į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, N. Å . sudavus nukentėjusiajam rankomis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, tokiu bÅ«du sukeldamas A. P. fizinį skausmÄ , savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , L. B. 2021 m. rugpjūčio 16 d., apie 02 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje, antrame aukÅ¡te, esančiame kambaryje, vieÅ¡oje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su D. Å ., įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, D.

Å . sudavus medine lenta vienÄ kartÄ A. P. į kairį petį ir ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį A. P. į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, bendrai su D. Å . sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius į virÅ¡utinę kÅ«no dalį ir kojas, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį IV-V krumplio srities patinimu bei skausmingumu, poodinę kraujosruvÄ kairės pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukeldamas fizinį skausmÄ , savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

Tokiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. Å . buvo pripažintas kaltu dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2021 m. rugpjūčio 16 d., apie 02 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje, antrame aukÅ¡te, esančiame kambaryje, vieÅ¡oje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. B., įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, sudavė medine lenta vienÄ kartÄ A. P. į kairį petį ir ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, bendrai su L.

B. sudavė A. P. ne mažiau kaip tris smÅ«gius į virÅ¡utinę kÅ«no dalį ir kojas, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį IV-V krumplio srities patinimu bei skausmingumu, poodinę kraujosruvÄ kairės pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukeldamas fizinį skausmÄ , savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį. Tokiais savo veiksmais D. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai ir praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu, ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį – nuosprendį, o nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti. 4.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik iÅ¡vardino byloje surinktus ir teismo posėdžiuose iÅ¡tirtus įrodymus, atskleidė jų turinį, tačiau nepasisakė, kurie įrodymai patvirtina aplinkybes, sudarančias D.

Å . inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, pirmiausia jo objektyviÄ jÄ pusę. Teismas nevertino įrodymų taip, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatos bei pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. 4.2. Apelianto įsitikinimu, byloje esančių įrodymų analizė leidžia kategoriÅ¡kai tvirtinti, jog jis nepadarė veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Pirmiausia pažymi, kad jam inkriminuoti veiksmai „sudavė medine lenta vienÄ kartÄ A.

P. į kairį petį ir ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį A. P. į virÅ¡utinę kÅ«no dalį“, – jei ir bÅ«tų įrodyti kaip atlikti, objektyviai, jie negali sukelti kaltinime nurodytų pasekmių – nukentėjusiojo patirtų sužalojimų: „deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio IV-V krumplio srities patinimu bei skausmingumu, poodinės kraujosruvos kairės pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje“. Poodinė kraujosruva kairės pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje gali atsirasti suduodant smÅ«gį į pėdÄ , bet ne į petį ar kitÄ virÅ¡utinę kÅ«no dalį.

DeÅ¡inės plaÅ¡takos IV-V krumpliai taip pat negalėjo bÅ«ti sužaloti suduodant smÅ«gius į kaltinime nurodytas nukentėjusiojo kÅ«no vietas, be to, Å¡is sužalojimas pasireiÅ¡kė ne odos nubrozdinimais ar kraujosruvomis, kas bÅ«tų logiÅ¡ka ir bÅ«dinga kontaktuojant su medine lenta, bet vien tik patinimu. Toks sužalojimas paprastai atsiranda ne gaunant (patiriant), bet suduodant smÅ«gius kitam asmeniui Teismo medicinos specialistas J. R. patvirtino, jog aptariamas sužalojimas pagal savo lokalizacijÄ ir traumavimo mechanizmÄ yra bÅ«dingas bÅ«tent smÅ«giuojančiajam.

Pats nukentėjusysis įvykio naktį užsipuolė vienÄ iÅ¡ jo gimtadienyje dalyvavusių svečių – E. D., sudavė pastarajam vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , taip sulaužydamas žandikaulį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptartų aplinkybių, rodančių aiÅ¡kius prieÅ¡taravimus tarp kaltinimÄ sudarančių elementų, nenagrinėjo ir nemotyvavo padarytos iÅ¡vados, jog sužalojimai nukentėjusiojo pėdoje ir deÅ¡inės rankos krumpliuose atsirado dėl D. Å . jam suduotų smÅ«gių į petį ir virÅ¡utinę kÅ«no dalį. 4.3.

Apeliantas taip pat pažymi, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio nėra aiÅ¡ku, kurie įrodymai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina, jog D. Å . atliko jam inkriminuotus veiksmus, t. y. „sudavė medine lenta vienÄ kartÄ A. P. į kairį petį ir ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį A. P. į virÅ¡utinę kÅ«no dalį“, pažymi, jog teismas atmetė įrodymus, kurie paneigia D. Å . inkriminuotame kaltinime nurodytas aplinkybes, neaiÅ¡ku, kaip teismas vertino tarp įrodymų esančius akivaizdžius prieÅ¡taravimus. 4.4.

Toliau skunde apeliantas cituoja savo duotus parodymus ir tvirtina, kad antro aukÅ¡to kambaryje A. P. jam buteliu trenkė per galvÄ , bÅ«tent po ko jis (D. Å .) pargriovė nukentėjusįjį ant lovos, prispaudė ir pasakė „ar pasiduodi?“. Nukentėjusysis atsakė pasiduodantis. Apeliantas neigia lenta mušęs nukentėjusįjį. Å ioje dalyje apeliantas cituoja kitų nuteistųjų N. Å ., L. B., liudytojų D. D., E. M. (M.), D. V., D. B. (B.) parodymus ir daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių asmenų parodymai patvirtina jo parodymus bei jo pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ .

Nė vienas iÅ¡ apklaustų asmenų nenurodė, kad kildamas į antrÄ aukÅ¡tÄ ar kuriuo nors kitu momentu apeliantas bÅ«tų turėjęs medinę lentÄ ar panašų daiktÄ . 4.5. Kitoje skundo dalyje nuteistasis cituoja nukentėjusiojo A. P. ir liudytojos S. K. parodymus, pabrėždamas, kad jie nėra nuoseklÅ«s ir prieÅ¡tarauja tarpusavyje. A. P. iÅ¡ karto po įvykio parodė, kad D. Å . jį mušė lenta, sudavė apie 3-4 smÅ«gius į virÅ¡utinę kÅ«no dalį ir kojas. Vėliau nukentėjusysis savo parodymus pakeitė – nurodė, kad su lenta gavo tik vienÄ smÅ«gį į petį, o tada D.

Å . jam gulinčiam sudavė kumščiais apie du smÅ«gius į virÅ¡utinę kÅ«no dalį. Teisme nukentėjusysis ir vėl aiÅ¡kino, jog muÅ¡amas buvo tik medinėmis lentomis, nuo kurių dengėsi paveikslu, tačiau tokių jo parodymų nepatvirtino įvykį mačiusi S. K.. Pastaroji nurodė, kad ji matė, kaip nukentėjusysis mušėsi su nuteistuoju kambaryje ant grindų. D. Å . mušė A. P. kumščiais į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, sudavė keliolikÄ smÅ«gių, momento, kada nukentėjusysis paėmė paveikslÄ , norėdamas užsidengti nuo smÅ«gių lenta, apskritai neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. nebuvo nurodžiusi jokių aplinkybių dėl paveikslo. 4.6. Anot apelianto, nukentėjusiojo A. P. ir liudytojos S. K. parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip minėjo anksčiau, apklausti nuteistieji neigė turėję lentas, o liudytojai parodė, jog vienintelis, kurį matė su lenta rankose, buvo L. B.. Ikiteisminiame tyrime medicininiais dokumentais buvo nustatyta, kad įvykio metu A. P. patyrė nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį nosies nugarėlės žaizda bei nosies kaulu lūžiu; deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį IV-V krumpliu srities patinimu bei skausmingumu; poodinę kraujosruvÄ kairės pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti trimis trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Å ie objektyvÅ«s duomenys visiÅ¡kai paneigia liudytojos S. K. ir nukentėjusiojo parodymus apie pastarajam suduotus daugybę ir net keliolikÄ smÅ«gių tiek medinėmis lentomis, tiek kumščiais. 4.7. Skunde pažymima, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kas reiÅ¡kia esant bÅ«tina, jog kaltininkas suvoktų, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka ir to norėtų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Å . į sodybÄ , kurioje nukentėjusysis Å¡ventė savo gimtadienį, vyko vieninteliu tikslu – parsivežti namo draugÄ E. D., kuris prieÅ¡ tai jam paskambino ir to paprašė. Nėra ginčo ir dėl to, kad D. Å . nesukėlė konflikto ir nedalyvavo konflikte, kuris įvyko sodybos pirmame aukÅ¡te, kurio metu nukentėjusiajam buvo sužalota nosis bei pėda. Apeliantas tuo metu buvo lauke, o, kai grįžo, konfliktas jau buvo pasibaigęs. Å ias aplinkybes patvirtina tiek liudytojas D.

B., tiek kiti byloje apklausti liudytojai. Nustatyta, kad po Å¡io konflikto D. Å . su kitais nuteistaisiais pasiÅ¡alino iÅ¡ sodybos ir antrÄ kartÄ grįžo todėl, kad jam paskambino Å¡ventėje dalyvavęs E. K., kuris pranešė, kad E. D. sumuÅ¡tas bei sužalotas, jį reikia parvežti namo. Taigi apeliantas tvirtina į sodybÄ sugrįžęs vieninteliu tikslu – surasti E. D.. BÅ«tent jo, o ne nukentėjusiojo ar kieno kito jis ieÅ¡kojo sodybos antrame aukÅ¡te. Byloje nebuvo nustatyta, kodėl kilo konfliktas tarp nukentėjusiojo ir apelianto, todėl jo parodymai, kad nukentėjusysis jį puolė pirmas ir sudavė buteliu per galvÄ , liko nepaneigti.

Kita vertus, laikant, jog konfliktÄ , įvykusį antrame sodybos aukÅ¡te tarp nukentėjusiojo ir D. Å ., sukėlė bÅ«tent apeliantas, tokį jo elgesį gali paaiÅ¡kinti noras atkerÅ¡yti už sumuÅ¡tÄ draugÄ , bet jokiu bÅ«du ne noras demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai. Tai patvirtina aplinkybę, kad D. Å . daugiau su niekuo iÅ¡ sodyboje buvusių svečių nekonfliktavo, nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų neparodė, jog apeliantas elgėsi chuliganiÅ¡kai. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad teismas net neanalizavo apelianto padarytos veikos BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių kontekste.

Nuosprendyje buvo vertinami tik nuteistųjų L. B. ir N. Š. veiksmai. 4.8. Skunde taip pat pabrėžiama, kad teismas peržengė nagrinėjimo teisme ribas, pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas. Iš pareikštų kaltinimų pagal BK 284 straipsnį matyti, kad chuliganiški veiksmai objektyviai pasireiškė tik smūgių nukentėjusiajam sudavimu. Tuo tarpu nuosprendyje konstatuoti šūkavimai, grasinimai ir konflikto, peraugusio į smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, sukėlimas kaltinime nėra nurodyti, šios faktinės aplinkybės kaltinamiesiems nebuvo inkriminuotos, apie galimybę juos nuteisti dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, nepranešta, todėl nuosprendžio dalis, kuria kaltinamieji nuteisti pagal BK 284 straipsnį, naikintina. 4.9.

Apeliantas papildomai pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės teikia pagrindÄ taikyti CK 6.282 straipsnio nuostatas ir mažinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡ apelianto priteistÄ nukentėjusiajam tariamai padarytos neturtinės žalos dydį arba atmesti reikalavimÄ dėl tokios žalos atlyginimo. Visi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad iki įvykio nukentėjusysis A. P. vartojo alkoholį ir įvykio metu buvo apgirtęs. Nuteistieji vienbalsiai parodė, kad atvykus į sodybÄ ir bandant paaiÅ¡kinti savo vizito tikslÄ , nukentėjusysis jų visiÅ¡kai neklausė, Å¡Å«kavo, necenzÅ«riÅ¡kai keikėsi, stumdėsi ir taip sukėlė konfliktÄ , peraugusį į jo ir L.

B. muÅ¡tynes. Teismas, spręsdamas dėl L. B. veikos pavojingumo, įvertino ir nukentėjusiojo elgesį, t. y. nukentėjusysis atvykusius nuteistuosius ne Å¡iaip paprašė iÅ¡eiti, bet tai darė rėkdamas, keikdamasis ir besistumdydamas. Apelianto manymu, tokios aplinkybės yra reikÅ¡mingos sprendžiant nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Byloje nėra ginčo dėl to, kokiu tikslu nuteistieji atvažiavo į įvykio vietÄ â€“ parsivežti namo telefonu to papraÅ¡iusio draugo E. D.. Visi nuteistieji buvo blaivÅ«s ir labiausiai tikėtina, kad konfliktas apskritai nebÅ«tų prasidėjęs, jei ne agresyvÅ«s iÅ¡gėrusio nukentėjusiojo veiksmai, kurie civilinės teisės prasme laikomi aiÅ¡kiu pagrindu mažinti reikalavimÄ atlyginti žalÄ arba visai jį atmesti.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo:

1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtÄ 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, ir paskirti jam galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymÄ 9 mėnesiams;

2) sumažinti nukentėjusiajam A. P. iÅ¡ L. B. priteistÄ neturtinę žalÄ iki 600 Eur;

3) sumažinti nukentėjusiajam A. P. iÅ¡ L. B. solidariai su N. Å . ir D. Å . priteistÄ neturtinę žalÄ iki 200 Eur. 5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė apeliantui per griežtÄ bausmę, taip pat nustatė per ilgÄ bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , nors jis anksčiau nėra teistas, iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, dirba. Tolesnėje skundo dalyje nuteistasis iÅ¡samiai cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ bei daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai iÅ¡vardino L.

B. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kuri turi didelę reikÅ¡mę bausmės skyrimui bei individualizavimui, tačiau teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis praeityje nebuvo teistas, nėra baustas už Å¡iurkščius administracinius nusižengimus, dirba, pasekmių, dėl jo veiksmais nukentėjusiajam sutrikdytos sveikatos, neliko. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl paskyrė net dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir tokiam pat laikotarpiui atidėjo jos vykdymÄ , dėl ko Å¡ioje dalyje nuosprendis keistinas.

Ppapildomai nurodoma, kad paskyrus švelnesnę bausmę, bus įgyvendinti bausmės tikslai ir teisingumo principas. 5.2. Apeliantas taip pat nesutinka su nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu. Skunde nurodoma, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės, nenustačius jokių sveikatos sužalojimo pasekmių, nesudaro pagrindo priteisti nukentėjusiajam iš viso net 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, neproporcingas padarytai žalai nukentėjusiojo sveikatai, neatitinkantis teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. 5.3.

Cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esmines aplinkybes, netinkamai vertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos kriterijus ir nepagrįstai priteisė per didelę sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas sutinka, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patyrė nerimÄ , nepatogumus, tačiau tvirtinti, kad, atsižvelgus į padarytų sužalojimų pobÅ«dį, pasekmes ir gydymo laikotarpį, nėra pagrindo spręsti, kad Å¡ie iÅ¡gyvenimai buvo nepaprastai dideli.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama nesant duomenų, jog dėl nosies kaulų lūžių nukentėjusysis dar turės bÅ«ti operuojamas ar kaip nors kitaip gydomas ateityje. Nenustatyta ir jokių nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie iÅ¡ esmės pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Nukentėjusiojo gyvybei pavojus nekilo, jis visiÅ¡kai pagijo, prieÅ¡ jį panaudotas smurtas nebuvo intensyvus. Nukentėjusysis neprarado darbingumo, neįrodė, kad suprastėjo jo gyvenimo kokybė, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių padarytÄ Å¾alÄ jo psichinei sveikatai, neįrodė, jog sumažėjo jo bendravimo galimybės. Apeliantas pabrėžia, kad žala turi bÅ«ti atlyginama teisingai, nustatant protingÄ jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros.

6. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. P. atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. 6.1. Atsiliepime A. P. plačiau pasisako tik dėl neturtinės žalos ir teigia, kad priteistas neturtinės žalos dydis visiÅ¡kai atitinka teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Nukentėjusysis pabrėžia, kad L. B. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (kvalifikuota nusikaltimo sudėtis), todėl priteista žala didesnė nei esant BK 138 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėčiai.

Be to, dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, smurtavimo prieÅ¡ nukentėjusįjį, nuteisti keli bendrai veikę asmenys, kas lemia dar didesnę priteistinÄ neturtinės žalÄ . 6.2. Nukentėjusysis pažymi, kad prieÅ¡ jį atliktais nusikalstamais nukentėjusiųjų veiksmais buvo pažeista viena svarbiausių vertybių – sveikata. Dėl sulaužytos nosies nukentėjusysis iki Å¡iol patiria didelį fizinį ir psichologinį skausmÄ . Dėl sužalojimų bei nosies lūžio ilgai negalėjo sportuoti, kÄ anksčiau darydavo nuolat.

Iki Å¡iol jaučia didelį diskomfortÄ , sunku kvėpuoti. Dėl suduotų smÅ«gių ilgÄ laikÄ negalėjo užmigti naktimis, tokių sunkumų bÅ«na ir Å¡iuo metu, kadangi po įvykio vis kartojasi galvos skausmai. Be to, pakito nosies forma, negrįžtamai pažeista veido iÅ¡vaizda. Teismui buvo pateikti medicininiai dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad po nosies traumos nukentėjusiajam vis dar sunku kvėpuoti, nosies pertvara pakrypusi į deÅ¡inę pusę, apatinės nosies kriauklės ademiÅ¡kos, hipertrofiÅ¡kos, ypač užpakaliniai galai. 2023 m. balandžio 19 d. jam paskirta nosies operacija.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dar ilgÄ laikÄ bus priverstas kentėti skausmÄ bei diskomfortÄ , kurį laikÄ bus hospitalizuotas. 6.3. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad nuteistieji, atvykę į nukentėjusiojo gimtadienio Å¡ventę, kuri buvo planuojama ilgÄ laikÄ ir kurioje dalyvavo visi nukentėjusiojo draugai, vieÅ¡ai pažemino nukentėjusįjį. Iki atvykstant kaltininkams, visi draugiÅ¡kai bendravo, smagiai leido laikÄ . Atvykus nuteistiesiems ir užpuolus nukentėjusįjį, gimtadienio Å¡ventė buvo sugadinta, po užpuolimo dauguma svečių iÅ¡vyko namo, buvo iÅ¡sigandę ir sukrėsti.

Dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, iki šiol jaučia baimę, bijo susitikti nuteistuosius ir vėl be jokios priežasties būti užpultas ir sužalotas.

7. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistųjų D. Å . ir L. B. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies 8. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis D. Å . apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, o civilinį ieÅ¡kinį atmesti arba sumažinti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinę žalÄ . Nuteistasis L.

B. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei jos vykdymo atidėjimo terminu, taip pat praÅ¡o sumažinti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose Dėl nuteistojo D. Å . apeliacinio skundo 9.

Apeliaciniame skunde pirmiausia keliamas procesinis klausimas dėl nagrinėjimo teisme ribų peržengimo, taip pažeidžiant BPK 255 straipsnio nuostatas. Apeliantas pabrėžia, jog kaltinime nurodyti chuliganiški veiksmai inkriminuoti kaip objektyviai pasireiškę tik smūgių sudavimu nukentėjusiajam, tuo tarpu nuosprendyje konstatuota, jog buvo šūkaujama, grasinama, kilo konfliktas, peraugęs į smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, nors tokios faktinės aplinkybės nebuvo inkriminuotos, apie galimybę nuteisti dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, nepranešta.

Su tokiais apelianto argumentais nesutiktina.

10. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės dėl D. Å . veiksmų yra visiÅ¡kai tokios pat, kokios ir buvo nurodytos kaltinamajame akte. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas anksčiau iÅ¡dėstytų pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių, pabrėžia, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs apylinkės teismas papildomai neinkriminavo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, dėl ko kaip aiÅ¡kiai nepagrįsti atmestini argumentai dėl nagrinėjimo teisme ribų peržengimo ar nuteisimo dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi.

Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, vertinant nuteistųjų veiksmus, paminėtos frazės apie Å¡Å«kavimus, grasinimus, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas Å¡ioje vietoje iÅ¡plėtė kaltinimo ribas. Å ioje nuosprendžio dalyje teismas, vertindamas įrodymus, aprašė kilusio konflikto aplinkybes ir eigÄ , iÅ¡ ko matyti neabejotinai buvus tiek Å¡Å«kavimus, tiek ir grasinimus, tačiau tokios aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ar suvaržytos nuteistųjų teisės.

11. Nuteistasis D. Å ., praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti, tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik iÅ¡vardino byloje surinktus ir teismo posėdžiuose iÅ¡tirtus įrodymus, atskleidė jų turinį, tačiau nepasisakė, kurie įrodymai patvirtina aplinkybes, sudarančias D. Å . inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytus įrodymus bei argumentus įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. Å . pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, tačiau sutiktina su apelianto argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje nepateikti detalesni motyvai dėl D. Å . nusikalstamų veiksmų vertinimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡dėstys detalius įrodymų vertinimo motyvus, pagrindžiančius apelianto kaltę padarius nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

12. Teisėjų kolegija, pritardama apelianto argumentams, pažymi, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog D. Å . ir L. B., veikdami bendrai, sudavė smÅ«gį A. P. į pėdÄ , padarė nukentėjusiajam deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį IV-V krumplio srities patinimu bei skausmingumu bei poodinę kraujosruvÄ kairės pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje. Viena vertus, dėl tokių nukentėjusiojo patirtų sužalojimų abejonių nekyla, jie yra užfiksuoti objektyviais duomenimis – medicininiais dokumentais (1 t., b. l. 19-20), tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar nustatyti sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent nuteistųjų veiksmais.

Pirmiausia, specialistas paaiÅ¡kino, kad deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas pačiam A. P. suduodant smÅ«gius kitam asmeniui, o kairės pėdos sužalojimui bÅ«dingas smÅ«gio sudavimas (1 t., b. l. 22). Atkreiptinas dėmesys, kad A. P. yra pripažintas kaltu, jog to paties konflikto metu, sodyboje, kumščiu sudavė E. D. į veidÄ ir padarė apatinio žandikaulio lūžį, tokias aplinkybes patvirtino ir Å¡ioje byloje kaip liudytojas apklaustas E. D.. Pats A. P. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad antrame sodybos aukÅ¡te buvo muÅ¡amas pagaliais, tačiau nenurodė, kur jam buvo suduoti smÅ«giai (1 t., b. l. 40).

Papildomai apklausiamas nukentėjusysis svarstė deÅ¡inės plaÅ¡takos ir kairės pėdos sumuÅ¡imÄ galėjęs patirti antrame sodybos aukÅ¡te kilusio konflikto metu, tačiau negalėjo nurodyti, kuris nuteistasis ir į kuriÄ kÅ«no dalį sudavė (1 t., b. l. 52). Dar kartÄ apklausiamas nukentėjusysis parodė, kad rankos sužalojimÄ patirti galėjo tuo metu, kai rankose laikė paveikslÄ ir gynėsi nuo smÅ«gių, tačiau negalėjo nurodyti, kuris asmuo smÅ«giavo, tuo tarpu dėl pėdos sužalojimo iÅ¡vis negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių (1 t., b. l. 57).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad D. Å . jam trenkė lenta per petį, o jis pats gynėsi paėmęs į rankas paveikslÄ , juo dengėsi. Tuo pačiu teigė, kad krumpliai buvo sužaloti antrame aukÅ¡te, tačiau neatsimena, kur sužalojo pėdÄ , galbÅ«t pirmame aukÅ¡te. Taigi nukentėjusysis viso proceso metu negalėjo patvirtinti aiÅ¡kių aplinkybių dėl pėdos ir plaÅ¡takos sužalojimo, jo pozicija nebuvo nuosekli. Atkreiptinas dėmesys, kad konflikto antrame aukÅ¡te metu buvo ir liudytoja S. K., tačiau ji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad smÅ«giai nukentėjusiajam buvo suduodami tik į virÅ¡utinę kÅ«no dalį (1 t., b. l. 92-93), teisiamojo posėdžio metu nedetalizavo smÅ«gių vietos, tik nurodė, kad A.

P. buvo suduoti smÅ«giai. Tuo tarpu D. Å . neigė sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam, o L. B. neigė apskritai buvęs antrame aukÅ¡te. Nors ir tokie nuteistųjų parodymai ginčijant bent kokių smÅ«gių sudavimÄ ir nėra teisingi, tačiau objektyvių įrodymų, kad nukentėjusiajam plaÅ¡takos ir pėdos sužalojimas buvo padarytas nuteistųjų veiksmais (juo labiau, atsižvelgiant į specialisto paaiÅ¡kinimus), taip pat nėra.

13. Pastebėtina, kad antro aukÅ¡to kambaryje, kuriame vyko konfliktas, daugiau kitų asmenų nebuvo. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo A. P. parodymų, pastarasis iÅ¡ esmės negalėjo paaiÅ¡kinti, kokiu metu ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo padaryti sužalojimai plaÅ¡takoje ir pėdoje, svarstė, kad pėda galimai sužalota pirmame aukÅ¡te (čia pabrėžtina, jog D. Å . dalyvavo tik konflikto dalyje, vykusioje antrame namo aukÅ¡te). Nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai plaÅ¡takoje pagal jų lokalizacijÄ ir pobÅ«dį bÅ«dingi pačiam suduodant smÅ«gį, kÄ logiÅ¡kai paaiÅ¡kina ir neginčytinai nustatytas faktas, kad to paties konflikto metu A.

P., suduodamas smÅ«gius E. D., sulaužė pastarajam žandikaulį. Be to, pats nukentėjusysis tik fragmentiÅ¡kai pažymėjo, kad plaÅ¡taka galėjo bÅ«ti sužalota antrame aukÅ¡te tuo metu, kai jis paveikslu dengėsi nuo nuteistųjų, tačiau detaliau nenurodė, jog to konflikto metu bÅ«tų pajautęs smÅ«gį į nurodytÄ kÅ«no vietÄ . Be to, Å¡alia buvusi liudytoja S. K. teigė mačiusi smÅ«gius tik į virÅ¡utinę A. P. kÅ«no dalį, jos parodymai nėra pakankami patikimai spręsti, kad nuteistųjų veiksmais buvo sužalota nukentėjusiojo plaÅ¡taka ir pėda.

Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio Å¡alintinos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, jog D. Å . ir L. B., veikdami bendrininkų grupe, sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į kojas bei padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvÄ kairės pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį IV-V krumplio srities patinimu bei skausmingumu, taip padarydami A. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir paÅ¡alinus dalį nuteistiesiems inkriminuotų aplinkybių, D. Å . ir L. B. pagrįstai pripažinti kaltais padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio nėra aiÅ¡ku, kurie įrodymai patvirtina, jog D. Å . lenta sudavė smÅ«gį A. P. į petį bei smÅ«gį į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, taip pat skunde daroma klaidinga iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo A. P. ir liudytojos S. K. parodymai nėra nuoseklÅ«s, jie prieÅ¡tarauja tarpusavyje ir tokių parodymų, prieÅ¡ingai nei nuteistųjų dėstomos įvykio versijos, nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiais argumentais apeliantas pateikia selektyvų, iÅ¡skirtinai jam palankų įrodymų vertinimÄ , neatitinkantį byloje nustatytų aplinkybių.

15. Analizuojant nuteistojo D. Å . parodymus matyti, kad pastarasis tvirtino, jog antro aukÅ¡to kambaryje A. P. buteliu trenkė jam per galvÄ , po ko jis (D. Å .) pargriovė nukentėjusįjį ant lovos ir Å¡is pasidavė. IÅ¡ paties D. Å . parodymų galima spręsti, kad jis antrame aukÅ¡te esantį kambarį užėjo neva vienas, kadangi, anot apelianto, L. B. tuo metu buvo lauke, o N. Å . – pirmame aukÅ¡te. Nuteistasis L. B. taip pat neigė buvęs antrame aukÅ¡te. Tokie nuteistųjų parodymai vertintini kaip akivaizdžiai neteisingi.

Nekyla abejonių, kad į kambarį, kuriame buvo A. P. ir S. K., D. Å . užėjo kartu su L. B.. Tokias aplinkybes nuosekliai nurodė tiek kambaryje buvę nukentėjusysis A. P. ir liudytoja S. K., tiek ir kiti liudytojai – D. B. (B.), L. D.. Be to, L. B., lipantį į antrÄ aukÅ¡tÄ , matė ir D. D.. Kitų apelianto nurodomų aplinkybių dėl nukentėjusiojo suduoto smÅ«gio buteliu į galvÄ bei grumtynių ant lovos nepatvirtino nė vienas asmuo, be kita ko, ir kiti nuteistieji.

16. Apeliantas neigia lenta mušęs nukentėjusįjį ir, įrodinėdamas tokiÄ aplinkybę, pabrėžia, kad nė vienas iÅ¡ apklaustų asmenų nenurodė, jog lipdamas į antrÄ aukÅ¡tÄ ar kuriuo nors kitu momentu jis (D. Å .) bÅ«tų turėjęs medinę lentÄ . Byloje apklaustų liudytojų parodymuose nėra nurodyta aplinkybė, kad bÅ«damas pirmame aukÅ¡te D. Å . turėjo lentÄ , tačiau tai savaime niekaip nepaneigia, kad antro aukÅ¡to kambaryje apeliantas visgi sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį medine lenta.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo ir liudytojos S. K., kitų liudytojų – D. D. ir D. B. parodymai patvirtina, kad nuteistieji į antrÄ aukÅ¡tÄ užlipo neÅ¡ini medine lenta (D. D. patvirtino matęs vienÄ iÅ¡ nuteistųjų lipantį į antrÄ aukÅ¡tÄ su medine lenta, D. B. nurodė matęs, jog neÅ¡ini pagaliu nuteistieji užėjo į nukentėjusiojo kambarį), liudytojas L. M. teigė bendrai matęs, kaip nuteistųjų rankose buvo pagaliai. Pabrėžtina, kad nė vienas iÅ¡ liudytojų nematė, kas vyko antrame aukÅ¡te, kur įvykio vietoje (kambaryje) be nuteistųjų buvo tik A.

P. ir S. K.. Šioje vietoje pastarieji nuosekliai tvirtino, jog D. Š. lenta sudavė smūgius. Atsižvelgiant į pirmajame aukšte buvusių liudytojų parodymus, nekyla abejonių, kad į antro aukšto kambarį buvo atnešta medinė lenta, su kuria pagal A. P. bei S. K. parodymus ir buvo suduoti smūgiai. Taigi liudytojų, kurių antrame aukšte nebuvo, parodymai nepaneigia A. P. bei S. K. parodymų ir niekaip nepatvirtina apelianto nurodomų įvykio aplinkybių.

17. Nėra pagrindo pritarti ir apelianto argumentams, kuriais įrodinėjamas nukentėjusiojo parodymų prieÅ¡taringumas. Tai, kad nukentėjusysis negalėjo tiksliai įvardinti aplinkybių dėl sužalojimų plaÅ¡takoje ir pėdoje, savaime nereiÅ¡kia, kad A. P. parodymai visa apimtimi yra prieÅ¡taringi ar nepatikimi kaip bandoma pateikti apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija vadovaujasi nukentėjusiojo parodymų dalimi, kuriÄ patvirtina ir kambaryje buvusios liudytojos S. K. parodymai. Tuo tarpu paties apelianto pateikiamos įvykio versijos pagrįstai įvertintos kaip nepagrįstos, jas atmetant remiantis kitų asmenų parodymais.

Nors nukentėjusysis nuo pat nagrinėjamo įvykio pradžios nevisiÅ¡kai detaliai nurodė nuteistųjų veiksmų eigÄ , tačiau davė aiÅ¡kius parodymus, esminės aplinkybės dėl sodybos antrame aukÅ¡te kilusio konflikto ir prieÅ¡ jį atliktų D. Å . bei L. B. smurtinių veiksmų, taip pat ir panaudojant medinę lentÄ , iÅ¡liko nuoseklios. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis patikslino pirminius parodymus, kuriuose anksčiau teigė, jog nuteistieji daužė jį pagaliais ir paaiÅ¡kino, kad nuteistieji lenta sudavė 3-4 smÅ«gius į virÅ¡utinę kÅ«no dalį (1 t., b. l. 52).

Vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje A. P. parodė, kad D. Å . lenta sudavė smÅ«gį į petį ir kumščiais apie du smÅ«gius į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, po to, dengdamasis paveikslu, jis pajuto dar tris smÅ«gius, lenta suduotus D. Å . ir L. B. (1 t., b. l. 57). Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme A. P. taip pat teigė, kad L. B. ir D. Å . atėjo į antro aukÅ¡to kambarį, abu turėjo medines lentas, D. Å . lenta trenkė į petį, o jis, paėmęs paveikslÄ , dengėsi.

Nors A. P. parodymuose yra tam tikrų neatitikimų, būtent dėl smūgių skaičiaus, tačiau šie skirtumai nepripažintini esminiais ir nesudaro pagrindo abejoti ar nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais. Juo labiau, kaip jau minėta, pastarojo parodymus dėl smurtavimo prieš jį patvirtina kambaryje kartu buvusios liudytojos S. K. parodymai. Teisiamojo posėdžio apklausta S. K. parodė, kad D. Š. ir dar vienas vaikinas užėjo į antro aukšto kambarį, kur nukentėjusiajam lenta buvo suduoti 5-6 smūgiai, iš viso pastarajam suduota keliolika smūgių.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis ir liudytoja buvo įtemptoje ir pavojų keliančioje situacijoje, prieš A. P. buvo smurtaujama, jis neabejotinai buvo stresinėje būsenoje, suprantama, kad detaliai jam suduotų smūgių neskaičiavo ir jų skaičių galėjo nurodyti nevisiškai tiksliai. Liudytoja taip pat buvo išsigandusi, kitame kambaryje buvęs E. M. apklaustas patvirtino, kad gretimame kambaryje vyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kitų asmenų, S. K. verkė. Tokių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojos S. K. parodymais dėl to, kad nuteistieji smurtavo prieš A.

P.. Pastarojo ir S. K. parodymai iÅ¡ esmės sutampa, jie viso proceso metu nuosekliai teigė, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį sodybos antro aukÅ¡to kambaryje nuteistieji smurtavo tiek panaudodami medinę lentÄ , tiek ir kumščius. Kadangi nei nukentėjusysis, nei liudytoja negalėjo įvardinti tikslaus smÅ«gių skaičiaus, nuteistiesiems bendrai buvo inkriminuota, kad pastarieji sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius (Å¡ių smÅ«gių sudavimas bendrame parodymų kontekste abejonių nekelia), o dalis netiksliai nurodytų įvykio aplinkybių, nesudaro pagrindo visus nukentėjusiojo bei liudytojos parodymus vertinti kaip nepatikimus ir jais nesiremti.

18. Siekiant paneigti nukentėjusiojo bei liudytojos S. K. parodymus, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota jokių sužalojimų viršutinėje kūno dalyje. Apeliantas aplinkybę dėl sužalojimų viršutinėje kūno dalyje nebuvimo nurodo teisingai, iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti tik nosies, pėdos ir plaštakos sužalojimai. Šioje vietoje tikslinga pažymėti, kad D. Š. kartu su L. B. inkriminuotas kaltinimas nėra susijęs su nosies sužalojimu, šio nuosprendžio 12 – 14 pastraipose išdėstytais motyvais pašalinta, kad apeliantas kartu su bendrininku padarė nukentėjusiajam sužalojimus plaštakoje ir pėdoje, kas reiškia, kad nuosprendyje nustatytais veiksmais suduodant nukentėjusiajam bendrai ne mažiau kaip tris smūgius į viršutinę kūno dalį ir kojas, pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Fizinis skausmas yra subjektyvus dalykas, jis (skausmas) nepalieka žymių kÅ«ne, tačiau pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo abejoti, kad dėl apelianto ir jo bendrininko veiksmų nukentėjusysis iÅ¡ties patyrė fizinį skausmÄ . Kaip jau buvo nustatyta, nuteistieji neabejotinai sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam tiek medine lenta, tiek kumščiais. Nukentėjusysis A. P. paaiÅ¡kino, kad dėl smÅ«gio į petį kraujosruvos nebuvo, tačiau jis juto skausmÄ , kreipdamasis į gydytojus įvykio metu patirto skausmo nesureikÅ¡mino, nes skausmas beveik buvo praėjęs, kas matyti ir iÅ¡ medicininių dokumentų – nukentėjusysis apžiÅ«ros metu akcentavo tik sunkesnius sužalojimus.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nuteistiesiems smurtaujant antro aukÅ¡to kambaryje prieÅ¡ A. P., pastarasis dėl bendrų smurtinių veiksmų, jautė fizinį skausmÄ .

19. Kitoje apeliacinio skundo dalyje dėstomi argumentai, kuriais tvirtinama, kad D. Å . veiksmuose nėra visų bÅ«tinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymių. Apeliantas tikina, kad vienintelis jo grįžimo į sodybÄ tikslas buvo surasti E. D.. Be to, net ir laikant, kad jis (D. Å .) sukėlė konfliktÄ , toks elgesys paaiÅ¡kinamas noru atkerÅ¡yti už sumuÅ¡tÄ draugÄ , bet jokiu bÅ«du ne siekiant demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyti nuteistojo veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

20. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykis, kurio metu D. Å . kartu su L. B. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį A. P., kilo (duomenys neskelbtini) kaimo sodybos patalpose. Ä® Å¡ias patalpas bet kada, taip pat ir veikos padarymo metu, galėjo patekti minėtos sodybos savininkai, kiti privačioje Å¡ventėje dalyvavę svečiai, kurie ir buvo nagrinėjamo įvykio metu.

Nustatyta, kad nusikalstamÄ Ä¯vykį (konflikto dalį, kuriame dalyvavo apeliantas) betarpiÅ¡kai matė antro aukÅ¡to kambaryje buvusi liudytoja S. K.. Be to, įvykio metu gretimame kambaryje buvo liudytojas E. M., jis girdėjo S. K. verksmÄ , konfliktÄ tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų, jo teigimu, Å¡ventė buvo sugadinta. Taip pat sodyboje buvo ir kitų asmenų, kuriuos nuteistieji neabejotinai matė, dėl to (duomenys neskelbtini) kaimo sodybos patalpos, nepaisant to, kad jose vyko privati gimtadienio Å¡ventė, pripažintina vieÅ¡a vieta.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad nuteistųjų inicijuotas konfliktas su nukentėjusiuoju dėl menkavertės priežasties, agresyvus elgesys ir fizinio smurto panaudojimas yra nesuderinamas su elgesio reikalavimais vieÅ¡oje vietoje. Dėl tokio elgesio sodyboje buvę kiti asmenys buvo Å¡okiruoti, iÅ¡sigandę, jautėsi nesaugiai, jų teigimu, po tokio nuteistųjų elgesio abiejuose sodybos aukÅ¡tuose, jiems vėliau pasiÅ¡alinus, Å¡ventė buvo galutinai sugadinta, svečiai iÅ¡siskirstė, taip elgdamiesi nuteistieji sÄ moningai ignoravo elgesio vieÅ¡oje vietoje ir moralės normas.

Nors apeliantas ir bando teigti, kad toks elgesys gali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas kerÅ¡tu už sumuÅ¡tÄ draugÄ , tačiau toks asmeninių santykių sprendimas pasirenkant bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, įsiveržiant į privačiÄ Å¡ventę, vėliau dar kartÄ grįžtant ir vėl smurtaujant, taip demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-7-489/2015).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistieji, praėjus pirmajai konflikto stadijai, grįžo į sodybÄ ir neradę savo draugo iÅ¡ jos nepasiÅ¡alino, o užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ , kur užėjo į kambarį, kuriame buvo A. P. su S. K., ir tęsė konfliktÄ , pradėjo smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį. Taigi akivaizdu, kad nuteistieji grįžo ne tik surasti ir parsivežti kito Å¡ventėje dalyvavusio asmens, o savo elgesiu parodyti nepagarbÄ aplinkiniams, smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Å iuo atveju D. Å ., veikiant kartu su L. B., bendras veiksmų pobÅ«dis, intensyvumas, pasirinkta vieta, menkavertė priežastis konfliktui, aplinkinių reakcija, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas (taip pat ir nuteistasis L. B.) neabejotinai suvokė, jog veika buvo nukreipta ne tik prieÅ¡ nukentėjusįjį, bet ir prieÅ¡ neapibrėžtÄ asmenų ratÄ , visuomenės rimtį.

21. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija, paÅ¡alinusi dalį įrodyta pripažintų aplinkybių, konstatuoja, kad D. Å . 2021 m. rugpjūčio 16 d., apie 02 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje, antrame aukÅ¡te, esančiame kambaryje, vieÅ¡oje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. B., įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, medine lenta sudavė vienÄ kartÄ A. P. į kairį petį ir ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, bendrai su L. B. sudavė A. P. ne mažiau kaip tris smÅ«gius į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, tokiu bÅ«du sukėlė fizinį skausmÄ ir savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį. Tokiais veiksmais D. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

22. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo reikalavimÄ panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl D. Å . nuteisimo, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo iÅ¡teisinti apeliantÄ , toliau patikrina nuosprendį dėl bausmės skyrimo nuteistajam, nors skunde detalesni argumentai dėl to ir nėra pateikti.

23. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iÅ¡ uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiÅ¡kia tuo, kad teismas turi skirti tokiÄ bausmę, kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir paskyrė D. Å . straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį, jos terminÄ nustatydamas artimÄ vidurkiui, tačiau tokia bausmė paskirta neįvertinus visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl to yra neteisinga. Pastebėtina, kad teismas visiems trims nuteistiesiems pagal BK 284 straipsnį skyrė identiÅ¡kas bausmes – laisvės apribojimÄ vieneriems metams, nors nuteistųjų veiksmų apimtis bei asmenybės skiriasi.

25. D. Å . padarė vienÄ nesunkų, tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Apeliantas nei iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos, nei po nusikaltimo padarymo nebuvo teistas (2 t., b. l. 76-77), administracine tvarka baustas tik vienÄ kartÄ (už važiavimÄ vieÅ¡uoju transportu be bilieto), bauda sumokėta, administracinė nuobauda negaliojanti (2 t., b. l. 74). Nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam didesnė žala nepadaryta, sukeltas tik fizinis skausmas, neturtinė žala taip pat neženkli (vėliau iÅ¡dėstytais argumentais mažintinas skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis).

Nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe kartu su L. B., kas pagrįstai pripažinta D. Å . atsakomybę sunkinančia aplinkybe, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis yra jauno amžiaus, nevedęs, teismui prieinamais registro duomenimis, pastarasis dirba UAB „I.“. Be to, sprendžiant bausmės klausimÄ atsižvelgtina ir į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu buvo sumažinta apelianto padarytų nusikalstamų veiksmų apimtis, t. y. iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alintos aplinkybės, kuriomis skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad D.

Å ., veikdamas bendrai su L. B., nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .

26. Už BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas D. Å . paskyrė trečiÄ pagal griežtumÄ bausmės rūšį, tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡is Å¡iuo atveju nėra pakankama ir proporcinga. Pabrėžtina, kad D. Å . anksčiau nebuvo padaręs jokios nusikalstamos veikos, administracine tvarka baustas tik kartÄ už mažo pavojingumo nusižengimÄ , yra jauno amžiaus, dirba.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas paskirti nuteistajam D. Å . Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę – baudÄ , nustatant minimalų jos dydį. Ä®vertinus tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padaryto nusikaltimo apibÅ«dinančias aplinkybes, spręstina, kad tokia bausmė pilnai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.

27. Abiejų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų priteisė nukentėjusiajam A. P. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunduose pažymima, jog nukentėjusysis elgėsi agresyviai, nuteistuosius iÅ¡ sodybos varė rėkdamas, keikdamasis ir taip sukėlė konfliktÄ , peraugusį į jo ir L. B. muÅ¡tynes. Pasak D. Å ., visi nuteistieji buvo blaivÅ«s ir tikėtina, kad konfliktas apskritai nebÅ«tų prasidėjęs, jei ne agresyvÅ«s iÅ¡gėrusio nukentėjusiojo veiksmai.

28. Teisėjų kolegija bendrai pritaria apeliantams, kad nustatyta 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra neproporcinga ir per didelė, tačiau dalis skunduose nurodomų argumentų atmestini kaip nepagrįsti. Pirmiausia, kaip matyti, apeliantai bando sumenkinti savo pačių smurtinį elgesį, akcentuodami vien tik nukentėjusiojo agresyvumÄ . Čia atkreiptinas dėmesys, kad dar iki nuteistiesiems atvykstant į sodybÄ , A. P. aiÅ¡kiai pranešė (per Å¡ventėje dalyvavusį nuteistųjų draugÄ ), jog pastarieji yra nepageidaujami.

Nepaisydami tokio įspėjimo, nuteistieji visgi atvyko į sodyboje vykusiÄ privačiÄ Å¡ventę ir nukentėjusiojo papraÅ¡yti ne tik nepasiÅ¡alino iÅ¡ jos, bet ir pradėjo prieÅ¡ A. P. smurtauti. Visi liudytojai patvirtino, kad bÅ«tent nuteistieji buvo konflikto iniciatoriai ir nukentėjusysis nesiėmė smurtinių ar kitokių neteisėtų veiksmų. Nukentėjusiojo net ir agresyviau ar įžeidžiančiai iÅ¡sakyta frazė įsiveržusiems nuteistiesiems, praÅ¡ant juos iÅ¡eiti, negali iÅ¡ esmės nulemti priteistinos neturtinės žalos dydžio mažinimÄ .

29. Tuo pačiu teisėjų kolegija pabrėžia, kad smurtinio pobÅ«džio bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobÅ«dį, dėl sveikatos sutrikdymo atsiradusias turtines ir neturtines pasekmes (sveikatai pagerinimui bÅ«tinas lėšas, fizinius bei dvasinius iÅ¡gyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitas aplinkybes, darančias tiesioginę įtakÄ asmens fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų stiprumui ir kartu lemiančias piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymÄ .

30. Teikdamas patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo solidariai iÅ¡ visų kaltininkų, nukentėjusysis nurodė, kad nuteistieji jį vieÅ¡ai pažemino, sugadino gimtadienio Å¡ventę, sumušė jį prie draugų, dėl ko jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, baimę, fizinį skausmÄ (2 t., b. l. 176-179). Dėl tokių nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių abejonių nekyla, pats nukentėjusysis viso proceso metu pabrėžė kilusį fizinį skausmÄ , nurodė buvęs pažemintas draugų akivaizdoje, taip pat ir apklausti liudytojai patvirtino, kad dėl tokių nuteistųjų veiksmų buvo sugadinta nukentėjusiojo gimtadienio Å¡ventė, jaučiamas nerimas.

Nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo abejoti, kad dėl nuteistųjų veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltos neigiamos emocijos ir iÅ¡gyvenimai. Visgi čia pabrėžtina, kad labiausiai prie neturtinės žalos kilimo prisidėjo nuteistojo L. B. veiksmai, kuriais nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti nuteistųjų bendri nusikalstami veiksmai netruko ilgÄ laikÄ , jų veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, kuris nebuvo ilgalaikis ir nepareikalavo gydymo, tuo tarpu baimės jausmas, didesni iÅ¡gyvenimai bei nepatogumai, dėl nosies kaulų lūžių sukeltos pasekmės, kurios iÅ¡likusios dar ir Å¡iai dienai (jų Å¡alinimui yra suplanuota operacija) didžiÄ ja dalimi buvo nulemti bÅ«tent L.

B. veiksmų pirminėje konflikto stadijoje. Tad, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, papildomai įvertinus nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, spręstina, kad nukentėjusiojo nurodyta ir pirmosios instancijos teismo priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai, kilusiai dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, atlyginti yra pernelyg didelė, todėl mažintina iki 400 Eur. Pažymėtina, kad tokia išvada reiškia, jog nuosprendis civilinio ieškinio dalyje švelnintinas ir apeliacinio skundo nepadavusiam nuteistajam N. Š. (BPK 320 straipsnio 5 dalis).

Dėl nuteistojo L. B. apeliacinio skundo 31. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jos vykdymo atidėjimo termino. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl praeityje neteistam, dirbančiam asmeniui paskyrė tokiÄ griežtÄ bausmę, jos neindividualizavo, todėl praÅ¡o laisvės atėmimo bausmės terminÄ sutrumpinti iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o bausmės vykdymÄ atidėti devyniems mėnesiams.

32. Skundžiamu nuosprendžiu L. B. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnį, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, jos vykdymas atidedant taip pat dvejų metų terminui. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę L. B. buvo atsižvelgta į tai, kad jis padarė vienÄ apysunkį, tyčinį smurtinį nusikaltimÄ bei vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , nusikalstamais veiksmais padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nekonstatuota; taip buvo atsižvelgta į tai, kad L.

B. neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Taigi iš tokių nuosprendžio motyvų matyti, kad, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienos jų nesureikšmino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl paskirto laisvės atėmimo bausmės dydžio. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija.

Apeliacinės instancijos teismas suÅ¡velninti ar sugriežtinti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar per Å¡velniÄ ir dėl to neteisingÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas už BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų.

Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra Å¡velnesnė už sankcijoje numatytÄ vidurkį.

33. Apeliaciniame skunde nuteistasis pakankamai daug dėmesio skiria asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms – yra neteistas, nebaustas už Å¡iurkščius administracinius nusižengimus, dirbantis, pažymi, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas nėra iÅ¡likęs. Vertinant nuteistojo asmenybę tikslinga pažymėti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu L. B., tuomet padaręs analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, (2 t., b. l. 41).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu L. B. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Taigi šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika negali būti vertinama kaip visiškai atsitiktinė. Be to, kaip matyti iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro, L. B. jau po šios nusikalstamos veikos padarymo buvo nubaustas dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo, jų įžeidinėjimo, tarnybinio automobilio inventoriaus daužymo (2 t., b. l. 33).

Dar anksčiau pastarasis baustas už agresyvų elgesį, pasižymintį chuliganiÅ¡komis paskatomis, svetimo turto gadinimu, bei kitokio pobÅ«džio nusižengimus (2 t., b. l. 34-38). Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokį pasikartojantį chuliganiÅ¡kÄ elgesį, pagrįstai paskyrė apeliantui laisvės apribojimo bausmę 2 metams. Papildomai pažymėtina, kad nors nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme L. B. teigė dirbantis, tačiau baudžiamojoje byloje nėra detalesnės informacijos apie dabartinį nuteistojo darbÄ .

Teismui prieinamose duomenų bazėse fiksuota informacija apie nuteistojo darbÄ tik iki 2022 m. liepos 18 d. Taip pat nesutiktina su nuteistojo argumentais, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajam neliko padarinių sveikatai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam dar tik bus daroma nosies operacija (2 t., b. l. 184), todėl akivaizdu, kad nuteistojo veiksmais padarytas nosies lūžis sukėlė pakankamai ilgalaikes pasekmes sveikatai.

34. Atsižvelgdama į visas anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam L. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams yra tinkama ir pagrįsta, o skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo Å¡iÄ bausmę vertinti kaip pernelyg griežtÄ . Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir atidėjo jos vykdymÄ dvejų metų laikotarpiui.

Nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio 2 dalis numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas parinko vidurkį atitinkantį terminÄ . Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nepateikiama jokių argumentų, kodėl bausmės vykdymo atidėjimo terminas turėtų bÅ«ti dar labiau sumažintas. Nors apeliantas praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nagrinėjamo nusikaltimo dienÄ laikytinas kaip teisiamas pirmÄ kartÄ , visgi tokia aplinkybė bendrai vertinant nuteistojo asmenybę leidžia spręsti, kad pastarojo nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai, juo labiau, atsižvelgiant į padarytus administracinius nusižengimus vieÅ¡ajai tvarkai, valdymo tvarkai, tyčinį turto sugadinimÄ .

Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju vienintelis L. B. prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo abiejų konflikto dalių metu (kai tik atvyko į sodybÄ bei vėliau, kai atvažiavo antrÄ kartÄ ), kas vėlgi rodo, jog smurtinis elgesys nebuvo spontaniÅ¡kas, prieÅ¡ingai, net ir po to, kai sodybos biliardinėje pastarasis, suduodamas kumščiu A. P. į veidÄ , padarė Å¡iam nosies kaulų lūžį, netrukus vėl kartu su N. Å . smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, tokį patį elgesį demonstravo ir tada, kai po kurio laiko darsyk atvyko į sodybÄ .

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra tinkamas, pagrindų jį trumpinti nenustatyta.

35. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistÄ neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija papildomai nepasisako dėl solidariai priteistos neturtinės žalos dydžio, kadangi Å¡is klausimas jau buvo aptartas ankstesnėje Å¡io nuosprendžio dalyje (28 – 31 pastraipose). Nuteistojo teigimu, priteista suma neturtinei žalai atlyginti (3 000 Eur) yra per didelė, neatitinkanti teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Pasak apelianto, nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusiojo iÅ¡gyvenimai buvo nepaprastai dideli, nėra duomenų, jog dėl nosies kaulų lūžių nukentėjusysis dar turės bÅ«ti operuojamas ar kaip nors kitaip gydomas ateityje, nenustatyti ilgalaikiai padariniai, kurie iÅ¡ esmės pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes neturtinės žalos dydžiui nustatyti.

36. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), pobÅ«dis, bet ir kitos aplinkybės, apibÅ«dinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., bÅ«damas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumÄ , suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmÄ , kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t.

Taip pat turi reikÅ¡mę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalÄ padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamÄ veikÄ padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumÄ , tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio iÅ¡raiÅ¡ka) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. P. dėl L. B. prieÅ¡ jį panaudoto fizinio smurto patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ atitinkančius sužalojimus – nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį nosies nugarėlės žaizda bei nosies kaulų lūžį. Nustatyta, kad L. B. savo veiksmais – kumščiu suduotu smÅ«giu nukentėjusiajam į veidÄ â€“ veikdamas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , dėl kurio nukentėjusysis patyrė žalÄ sveikatai, fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

Be to, nusikalstama veika padaryta atvykus į privačiÄ nukentėjusiojo gimtadienio Å¡ventę, kurioje nuteistasis buvo akivaizdžiai nepageidaujamas asmuo. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jo smurtiniai veiksmai nesukėlė rimtesnių padarinių sveikatai. Dėl nuteistojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis, nustatytas nosies pertvaros iÅ¡krypimas, operacinis gydymas numatytas 2023 m. balandžio 19 d. (2 t., b. l. 184), t. y. nusikalstamais veiksmais sukeltos pasekmės nėra iÅ¡nykusios ir Å¡iai dienai, nors nuo nusikalstamos veikos praėjo jau daugiau nei pusantrų metų.

Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad tiek nusikalstamos veikos metu, tiek ir po jos nukentėjusysis jautė fizinį skausmÄ , diskomfortÄ , sveikatos sutrikdymo pasekmes.

38. Nėra pagrindo pritarti apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos formuojamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų, tačiau įprastai priteistina suma yra kiek mažesnė ir siekia iki 2 800 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Be to, nagrinėjamu atveju buvo padarytas kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis veikė iš chuliganiškų paskatų, save bandydamas pastatyti prieš nukentėjusįjį, akivaizdžiai negerbdamas bendro pobūdžio elgesio taisyklių.

39. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, nukentėjusiojo sužalojimo laipsnį, gydymo eigÄ , patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kitas faktines aplinkybes, bei nustatė teisingÄ ir pagrįstÄ nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį. Galima sutikti su apeliantu, kad teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti yra mažesnės nei Å¡iuo konkrečiu atveju, vis dėlto apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepaneigia, juolab, konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, t. y.

Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas ir negali bÅ«ti vienodas, kadangi įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 40. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. gruodžio 8 d. pateikė teismui pažymÄ , kurioje praÅ¡oma iÅ¡ L. B. valstybės naudai priteisti 73,33 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

41. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

42. Å i baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama, be kita ko, ir pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundÄ . Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis) ir pats nuteistasis neturėjo pasirinkęs gynėjo, kreipėsi su praÅ¡ymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius L.

B. parinko advokatÄ PetrÄ PrijalgauskÄ , kurį teismas paskyrė nuteistojo gynėju advokatu. Taigi įstatymui numatant privalomÄ gynėjo dalyvavimÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjas nuteistajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiÅ¡kia, kad nuteistasis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nėra suderinamas su jo teise į gynybÄ .

Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistojo L. B. apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, paties nuteistojo finansinė sudėtis yra pakankamai sudėtinga, skundžiamu nuosprendžiu iš pastarojo ir taip priteisti pakankamai ženklūs finansiniai įpareigojimai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : nuteistųjų D. Š. ir L. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti: iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti, kad D. Å ., veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. B., sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam A. P. į kojas bei padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvÄ kairės pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį IV-V krumplio srities patinimu bei skausmingumu, taip padarydami nukentėjusiajam A. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

D. Å . už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudÄ . IÅ¡ nuteistųjų D. Å ., L. B. ir N. Å . nukentėjusiajam A. P. solidariai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 400 Eur. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ nuteistojo L. B. nepriteisti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis