2024-07-17 Nr. AB-11037-3-61-3-00806-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1894-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00806-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 24S55517 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jai (pareiškėjai) panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi).

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 3 d. išdavė pareiškėjai Leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2026 m. liepos 12 d., kurį Sprendimu panaikino, nes pareiškėja neatitiko Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias pareiškėjai buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, bei dėl to, jog pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja buvo įdarbinta uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) (duomenys neskelbtini); ši profesija yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti savo darbo funkcijas, Bendrovė turėjo įsigyti naują įrangą, kurios užsakymu pasirūpino dar 2023 m. rugpjūčio 9 d., tačiau dėl užsienio gamintojo kaltės, iš anksto nenumatytų ilgų įrangos pristatymo terminų, įranga buvo atgabenta tik 2024 m. sausio mėnesio pabaigoje. Bendrovei neturint įrangos, pareiškėja negalėjo atlikti darbo funkcijų, tačiau darbdavys, siekdamas išsaugoti tiek pareiškėjos darbo vietą, tiek ir neprarasti retos kvalifikacijos darbuotojo, bendru sutarimu su pareiškėja priėmė sprendimą išleisti ją nemokamų atostogų ir vėliau jas tęsti iki bus pristatyta įranga.

3. Po pareiškėjos prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) ir Bendrovės tarpininkavimo rašto pateikimo atsakovui, Bendrovės vienintelis akcininkas priėmė sprendimą įsteigti naują įmonę (UAB (duomenys neskelbtini)) atsiskyrimo nuo Bendrovės būdu, su šia įmone 2023 m. rugpjūčio 23 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį ir jai 2024 m. sausio 22 d. perleido įsigytą įrangą. Atgabenus įrangą, 2024 m. vasario 1 d. buvo priimtas įsakymas, kuriuo pareiškėjos darbas pradžioje buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, o vėliau pareiškėja pradėjo dirbti Bendrovėje ir užtikrina tinkamą paslaugų teikimą, t. y. pagal 2023 m. rugpjūčio 24 d. susitarimą su UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. vasario vidurio užtikrina UAB (duomenys neskelbtini) konsultacines paslaugas gamybos įrangos parinkimo klausimais, gaminamų dažų ir lakų asortimento formavimą, gaminamų prekių technologijos bei gamybos procesų, įskaitant formules, kūrimą ir pan. Atgabenus nurodytą įrangą, pareiškėja įdarbinta visam etatui ir nuo 2024 m. vasario mėnesio gauna tiek prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, tiek tarpininkavimo rašte nurodyto dydžio darbo užmokestį.

4. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ketinamas gauti ir tarpininkavimo rašte nurodytas planuojamas mokėti darbo užmokesti kurį laiką nebuvo mokamas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios ir veiksmų nepriklausančių aplinkybių. Pareiškėja gauna 2 550 Eur atlyginimą, kas atitinka Įstatymo reikalavimus ir užtenka pragyventi Lietuvoje.

5. Atsakovas, patikrinimo metu nustatęs, kad pareiškėjai nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei tarpininkavimo rašte numatyto dydžio darbo užmokestis, prieš priimdamas sprendimą panaikinti Leidimą laikinai gyventi, įvertinęs, kad Leidimas laikinai gyventi išduotas 3 metams, o numatyto dydžio atlygis nemokamas tik keletą mėnesių, galėjo susisiekti su pareiškėja ir / ar Bendrove ir suteikti galimybę jiems paaiškinti tokių aplinkybių atsiradimo / išnykimo priežastis ir taip išvengti situacijos, kai priimamas sprendimas grindžiamas aplinkybėmis, kurios jau išnyko.

6. Neužtikrinus bendradarbiavimo su pareiškėja bei jos darbdaviu, neužtikrintas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas (Sprendimas priimtas formaliai), kas yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimais.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėja, ketindama dirbti (duomenys neskelbtini) Bendrovėje, 2023 m. birželio 20 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2023 m. liepos 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai Leidimą laikinai gyventi, kuris išduotas 2023 m. liepos 18 d. ir galiojo iki 2026 m. liepos 12 d.

2. Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje, nustatyta, kad pareiškėja įmonėje įdarbinta nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. ir jai nėra mokamas darbo užmokestis, siekiantis 1,2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – ir BDU) dydį. Pareiškėjai už 2023 m. rugsėjo mėnesį išmokėtas 102,24 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. spalio mėnesį – 97,59 Eur, už 2023 m. lapkričio mėnesį – 107,35 Eur, už 2023 m. gruodžio mėnesį – 113 Eur. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, 2024 m. vasario 19 d. priėmė Sprendimą.

3. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo ar keitimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesilaikė Įstatymo 40 straipsnio reikalavimų, pareiškėja, teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad ji dirbs ne visą darbo laiką ar jai bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. Pareiškėja, kreipdamasi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jos pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis.

4. Pareiškėjai nė karto nebuvo išmokėta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) ir jokių kitokių reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėja negauna, todėl buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

5. Žymiai mažesnis darbo užmokestis pareiškėjai buvo mokamas nuo pat Leidimo laikinai gyventi išdavimo, todėl tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip trumpalaikės ar atsitiktinės. Įstatymo nuostatos yra imperatyvios, jokios išimtys nėra įtvirtintos ir Migracijos departamentui nėra suteikti įgaliojimai netaikyti imperatyvių Įstatymo nuostatų.

6. Pareiškėjai Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėja ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, būdama Bendrovės darbuotoja. Pareiškėjai negaunant Įstatyme nustatyto atlyginimo, išnyko teisinis pagrindas, dėl kurio buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėja galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą ir informuoti apie pasikeitusią jos teisinę padėtį ir kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

7. Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

8. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitinka Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindus ir sąlygas.

II. 5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) skundą.

6. Teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:

1. Pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, nes ketino dirbti pagal profesiją (duomenys neskelbtini), kuri įtraukta į Sąrašą, ir nurodė, jog jai bus mokamas ne mažesnis negu 1,2 BDU dydžio atlyginimas. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėja nurodė, kad numatomas 2 147 Eur darbo užmokestis per mėnesį, patvirtino, jog jai žinoma, kad ji privalo informuoti apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą, jog pateikti duomenys yra teisingi. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai Leidimą laikinai gyventi. 2023 m. liepos 18 d. pareiškėjai buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2026 m. liepos 12 d.

2. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja Bendrovėje įdarbinta nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. ir jai nėra mokamas darbo užmokestis, siekiantis 1,2 BDU. Pareiškėjai už 2023 m. rugsėjo mėnesį išmokėtas 102,24 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. spalio mėnesį – 97,59 Eur, už 2023 m. lapkričio mėnesį – 107,35 Eur, už 2023 m. gruodžio mėnesį – 113 Eur.

3. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjai tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis nebuvo mokamas, todėl ji neatitiko Įstatyme nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jai buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti Leidimą laikinai gyventi.

7. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 5 p.), nurodė, kad pareiškėjai tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 441 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus pareiškėjai turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir Leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2026 m. liepos 12 d. Teismas pažymėjo, kad išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

8. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (441 str. 1 d., 40 str. 1 d. 41 p., 26 str. 1 d. 3 p.), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas) nuostatas (8.3 p.), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ nuostatas (1.3 p.), nurodė, kad, pagal bylos duomenis, pareiškėjai kiekvieną mėnesį nuo įsidarbinimo pradžios iki 2024 m. sausio 31 d. būdavo suteikiamos nemokamos atostogos, o pareiškėja Bendrovėje per mėnesį dirbdavo tik po vieną dieną. Teismas nurodė, kad tik nuo 2024 m. vasario 1 d. pareiškėjai pavesta darbo funkcijas atlikti nuotoliniu būdu, pareiškėja tik nuo 2024 m. vasario mėnesio gavo 2 550 Eur dydžio atlyginimą.

9. Teismas, įvertinęs tiek pareiškėjos, tiek atsakovo pateiktus dokumentus, konstatavo, kad Sprendimo priėmimo metu atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja neatitiko Įstatyme numatytų reikalavimų, t. y. negavo darbo užmokesčio, kuris buvo nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei tarpininkavimo rašte, o gautos pajamos nesudarė 1 MMA. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, jog pareiškėja neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jos nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

10. Teismas akcentavo, kad tai, jog po Sprendimo priėmimo situacija pasikeitė ir pareiškėja nuo 2024 m. vasario mėnesio gauna numatytą atlyginimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka gali kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

11. Teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus.

III. 12. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjos prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ketinamas gauti ir tarpininkavimo rašte nurodytas planuojamas mokėti dydžio darbo užmokestis kurį laiką nebuvo mokamas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios ir veiksmų nepriklausančių aplinkybių, šios aplinkybės buvo laikinos.

2. Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi bei tarpininkavimo raštas pildomas aprašant jame planuojamo darbo sąlygas bei darbo užmokestį 3 metams į priekį (išduodamo leidimo laikinai gyventi laikotarpis), o nuo 2024 m. vasario mėnesio (dar iki Sprendimo priėmimo) išnykus objektyvioms priežastims, lėmusioms laikiną mažesnio dydžio darbo užmokesčio mokėjimą (įrangos nebuvimą), pareiškėja gauna 2 550 Eur darbo užmokestį, kas atitinka Įstatymo reikalavimus, taip pat pakanka pragyventi Lietuvoje. Pareiškėja kartu su skundu į bylą pateikė duomenis, pagrindžiančius, kad dar iki Sprendimo priėmimo pareiškėjos situacija pasikeitė, t. y. jos gaunamas darbo užmokestis jau tenkino pragyvenimo lėšų dydžio reikalavimus Lietuvoje.

3. Pareiškėja išduoto leidimo laikinai gyventi metu nepažeidė Įstatymo 36 straipsnyje numatytų užsieniečių, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi, pareigų. Atsakovui priėmus Sprendimą, pareiškėjos individuali situacija, įskaitant ir darbo užmokesčio mokėjimą, kas yra laikoma esmine Sprendimo motyvavimo priežastimi, jau buvo pasikeitusi.

4. Vadovaujantis Aprašo 130 punktu ir VAĮ nuostatomis, atsakovas, patikrinimo metu nustatęs, kad pareiškėjai nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei tarpininkavimo rašte numatyto dydžio darbo užmokestis, prieš priimdamas Sprendimą panaikinti Leidimą laikinai gyventi, įvertinęs, kad Leidimas laikinai gyventi išduotas 3 metams, o numatyto dydžio atlygis nemokamas tik keletą mėnesių, turėjo susisiekti su pareiškėja ir / ar su Bendrove, suteikiant galimybę jiems paaiškinti tokių aplinkybių atsiradimo / išnykimo priežastis.

5. Neužtikrinus bendradarbiavimo su pareiškėja bei jos darbdaviu, neužtikrintas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas (Sprendimas priimtas formaliai), kas yra nesuderinama su VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimais, įpareigojančiais viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

14. Atsakovas Migracijos departamentas, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti galioti.

15. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms dėl ginčo esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 24S55517, kuriuo panaikintas pareiškėjai 2023 m. liepos 18 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (galiojantis iki 2026 m. liepos 12 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas nepanaikino atsakovo Sprendimo, nustatęs, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą Leidimą laikinai gyventi, nes pagal VSDFV informacinės sistemos duomenis pareiškėjai nebuvo mokamas UAB (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, todėl ji neatitiko Įstatymo nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jai buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

18. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. birželio 5 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nes ketino dirbti pagal profesiją (duomenys neskelbtini), kuri įtraukta į Sąrašą, ir nurodyta, jog jai bus mokamas ne mažesnis negu 1,2 BDU dydis. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėja nurodė, jog numatomas 2 147 Eur darbo užmokestis per mėnesį, patvirtino, jog jai žinoma, kad ji privalo informuoti apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą, bei patvirtino, jog pateikti duomenys yra teisingi. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 18 d. pareiškėjai išdavė Leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2026 m. liepos 12 d.

19. Pagal byloje surinktus įrodymus pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. ir jai nebuvo mokamas darbo užmokestis, siekiantis 1,2 BDU (pareiškėjai už 2023 m. rugsėjo mėnesį išmokėtas darbo užmokestis – 102,24 Eur, už spalio mėnesį – 97,59 Eur, už lapkričio mėnesį – 107,35 Eur, už gruodžio mėnesį – 113 Eur). Pareiškėjai kiekvieną mėnesį nuo įsidarbinimo pradžios iki 2024 m. sausio 31 d. būdavo suteikiamos nemokamos atostogos, o pareiškėja įmonėje per mėnesį dirbdavo po vieną dieną ir tik nuo 2024 m. vasario 1 d. pareiškėjai pavesta darbo funkcijas atlikti nuotoliu, pareiškėja už 2024 m. vasario mėnesį gavo priskaičiuotą 2 550 Eur dydžio atlyginimą.

20. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

21. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsienietis neatitinka Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Įstatymo 441 straipsnio 1 dalis (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, o jeigu pateikiamas darbdavio įsipareigojimas yra įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, – ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio; 2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; 3) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 Eur. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.

22. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Aprašo 8.3 punktas nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

23. Akcentuotina, kad pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, – 1 MMA (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 Nr. „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2023 metais (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 840 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktą, 2024 metais taikoma MMA – 924 Eur.

24. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas Sprendimą priėmė atlikęs patikrinimą, kurio metu nustatė, jog pareiškėja Bendrovėje realiai nevykdė darbo funkcijų, kurioms vykdyti buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, jai nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, o gautos pajamos nesudarė 1 MMA, kurios galėtų būti laikomos pakankamomis pragyventi Lietuvoje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Ši išvada padaryta tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo Sprendimas būtų panaikintas, iš esmės nurodo tik aplinkybes, dėl kurių jai nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, t. y. kad dėl darbdavio tam tikrų veiksmų, susijusių su įrangos įsigijimu, akcininkės sprendimu steigti naują įmonę pareiškėja nuo įdarbinimo pradžios negalėjo atlikti darbo funkcijų, kad dėl įrangos nebuvimo darbdavys išleido pareiškėją nemokamų atostogų. Pareiškėja akcentuoja nuo 2024 m. vasario mėnesio gaunamą 2 550 Eur darbo užmokestį, tai, kad ji į Lietuvą gyventi atvyko 2024 m. vasario 17 d., o Sprendimas priimtas, kai jau ji dirbo ir jai buvo mokamas darbo užmokestis, todėl priimtas Sprendimas yra formalus, jį priimant nebuvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas.

26. Nagrinėjant šiuos argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nepaneigiant asmens teisės į nemokamas atostogas, reikšminga aplinkybe pripažintina tai, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; kt.). Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024; kt.).

27. Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, jog nuo pareiškėjos įdarbinimo Bendrovėje nebuvo mokamas pareiškėjos prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, darytina išvada, jog yra pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos Įstatymu nustatytos prievolės, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir toks nuolatinis iš Įstatymo kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024; kt.).

28. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėja realiai pradėjo dirbti 2014 m. vasario mėnesį, nekeičia reikalo esmės, nes pareiškėja nuo pat įdarbinimo pradžios turėjo vykdyti sąlygas, dėl kurių jau buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, o šiuo atveju nustatyta, kad sąlygos nebuvo vykdomos, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindų panaikinti Sprendimą. Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, priimtas įvertinus pareiškėjos individualią situaciją ir nėra formalus.

29. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

31. Atmetus apeliacinį skundą netenkinamas pareiškėjos prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė