52c096be-719d-4d22-ab71-e8f1c55f448e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-679-614/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00451-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės MB „APS Trans“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje ieÅ¡kinį atsakovui MB „APS trans“ dėl draudiminės iÅ¡mokos sumos grÄ Å¾inimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje (toliau – ieÅ¡kovas) ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu teismui priėmus prieÅ¡taravimus dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo MB „APS trans“ 1261,53 Eur dydžio draudiminę iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ sieja draudimo teisiniai santykiai, ginčas byloje kilo dėl teisinių pasekmių atsakovui netinkamai vykdant prievoles pagal draudimo sutartį. IeÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties Nr. E200150116 pagrindu buvo apdrausta atsakovui priklausančios transporto priemonės „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Pagal draudimo sutarties Nr. E200150116 sÄ lygas, draudimo įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2020 m. kovo 17 d., atsakovas draudimo įmokÄ sumokėjo tik 2020 m. gegužės 20 d.

Per tÄ laikotarpį, t. y. 2020 m. balandžio 4 d. Latvijos Respublikoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, eismo įvykio kaltininku pripažintas vairuotojas, vairavęs atsakovui priklausančiÄ transporto priemonę, tai patvirtina vairuotojų paaiÅ¡kinimai, policijos surinkta medžiaga. Å ie įrodymai laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Jokių kitų įrodymų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl Å¡io eismo įvykio kilimo ar atlikto tyrimo objektyvumo byloje nėra.

Å is įvykis buvo pripažintas draudiminiu, buvo sudaryta transporto priemonės apgadinimų sÄ mata, draudimo kompanija įvertino transporto priemonės valdytojui dėl transporto priemonės apgadinimo padarytos žalos dydį ir iÅ¡mokėjo 1261,53 Eur dydžio draudiminę iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudaro padaryta žala ir 80 Eur dydžio korespondento paslaugos, kuri pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-686/2017) įskaičiuojama į padarytos žalos dydį.

Draudimo kompanija įvykdė prievolę ir iÅ¡mokėjo transporto priemonės „K. C.“, valst. Nr. KM796, valdytojui eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovas pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas laiku nesumokėdamas draudimo įmokos, todėl atsakovui pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, atsiranda prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo sumokėtas sumas. IeÅ¡kovas nurodė ir įrodė dvi privalomas sÄ lygas, t. y. tai, kad atsakovas nesumokėjo draudimo įmokos, ir antra – per tÄ laikotarpį, kai draudėjas nemokėjo draudimo įmokos, įvyko eismo įvykis.

Draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas atsakovui (draudėjui pagal sutartį) nesukeltų jokių teisinių padarinių, jeigu atsakovas, nebÅ«tų pažeidęs draudimo sutarties sÄ lygų, t. y. laiku sumokėjęs draudimo įmokÄ . Å ių faktinių aplinkybių atsakovas neginčija, tai reiÅ¡kia, kad Å¡ias aplinkybes pripažįsta. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. e3K-3-3/2011) nurodyta, kad atsakovas, atsisakydamas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , privalėjo įrodyti, kad žala buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų.

Atsakovas ginčija žalos faktÄ , tačiau nepateikia jokių savo pozicijÄ pagrindžiančių duomenų. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.

2. Atsakovas MB „APS trans“ prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka, jog ieÅ¡kovo nurodytas 2020 m. balandžio 4 d. eismo įvykis Latvijos Respublikoje iÅ¡ viso buvo įvykęs, atsakovas iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos neturėjo jokios informacijos apie ieÅ¡kovo nurodomÄ eismo įvykį ir nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime. Mano, kad transporto priemonė „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui. Atsakovas Å¡iÄ transporto priemonę draudė, tik nebuvo sumokėta draudimo įmoka.

Atsakovas ginčija padarytos žalos faktÄ , dėl kurios padarymo ieÅ¡kovui kyla pareiga atlyginti žalÄ . IeÅ¡kovas draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo tik pagal Latvijos policijos pateiktÄ pažymÄ . Atsakovas nėra gavęs jokių dokumentų, kad buvo eismo įvykis ir galimai padaryta žala. Atsakovas mano, kad žala nepadaryta, todėl ieÅ¡kovas neturėjo pareigos atlyginti žalÄ , kuri nėra padaryta, be to ieÅ¡kovas galėjo ginčyti žalos padarymo faktÄ . Kilus ginčui dėl žalos padarymo fakto, byla turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta dalyvaujant visiems galimai dėl žalos padarymo atsakingiems asmenims.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovo vairuotojas kaltės nepripažino, vairuotojas nėra gavęs jokių policijos dokumentų, priekaba buvo tempiama apie 1000 km, todėl manytina, kad akmenukai, jei jie ir bÅ«tų kritę, jau bÅ«tų iÅ¡kritę iki tariamo eismo įvykio. Žalos faktas buvo pernelyg paprastai konstatuotas ieÅ¡kovo, žala nebuvo padaryta, o policijos pažyma nėra pakankamas pagrindas žalos faktui pripažinti. IeÅ¡kovas turėjo susipažinti su visais dokumentais ir tik tada spręsti ar iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti draudimo įmonei. Jeigu ieÅ¡kovas nepagrįstai iÅ¡mokėjo žalÄ , tai aplinkybė, kad draudimo įmoka sumokėta pavėluotai, reikÅ¡mės neturi, todėl žalos atlyginimas iÅ¡ atsakovo nepriteistinas. Atsakovas neturėjo pakankamai galimybių apsiginti nuo ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, nes atsakovo praÅ¡ymai įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu vairuotojÄ A. H. ir / ar Å vedijos bendrovę, kurios agregatÄ traukė atsakovo darbuotojo A.

H. vairuojama transporto priemonė, nebuvo patenkintas. PraÅ¡o ieÅ¡kinio netenkinti ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ MB „APS Trans“ AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, naudai 1261,53 Eur nuostolių atlyginimui, 873,41 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ viso – 2134,94 Eur ir 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1261,53 Eur ) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje (draudikas) ir atsakovas – MB „APS trans“ (draudėjas) 2020 m. kovo 12 d. sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį Nr.E200150116, kurios pagrindu 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. birželio 16 d. draudikas (ieÅ¡kovas) apdraudė krovininio automobilio „R. M.“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę, o draudėjas (atsakovas) Sutarties 4 punktu įsipareigojo 273 Eur draudimo įmokÄ sumokėti iki 2020 m. kovo 17 d. Atsakovas draudimo įmokÄ sumokėjo 2020 m. gegužės 20 d. Atsakovas sutinka, kad automobilis „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau ginčija 2020 m. balandžio 4 d. eismo įvykio, įvykusio Latvijos Respublikos, buvimo faktÄ , nurodydamas, kad iÅ¡ Latvijos Respublikos policijos pareigÅ«nų negavo jokio praneÅ¡imo apie eismo įvykį, todėl jokia žala neatsirado, o ieÅ¡kovas iÅ¡mokėdamas trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ veikė savo rizika.

5. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ tais atvejais, kai žalÄ sukėlusios transporto priemonės vairuotojas yra darbuotojas, atliekantis darbo funkcijas, transporto priemonės valdytoju laikomas darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007).

6. Teismas atkreipė dėmesys, jog pagal TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 3 dalies nuostatas pakankamu eismo įvykio kaltininko įrodymu laikytinas kompetentingų institucijų dokumentas. Teismo vertinimu į bylÄ pateiktas Latvijos Respublikos valstybinės policijos pareigÅ«no 2020 m. balandžio 4 d. praneÅ¡imas ir kelių eismo įvykio registravimo protokolas Nr. NK007231, automobilio R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. H., ir automobilio K.C., valst. Nr., vairuotojo G. B. paaiÅ¡kinimai, 2020 m. balandžio 4 d. administracinio pažeidimo protokolo Nr. PG596928, Sausumos transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (OCTA) informacinės sistemos pažyma apie eismo įvykį ir Å¡ių dokumentų vertimai į lietuvių kalbÄ , patvirtina tai, kad 2020 m. balandžio 4 d. 14.00 val.

Latvijos Respublikoje, Aluojos apylinkėje, Aluojos valsčiuje, kelio Ainažiai-MatyÅ¡iai 39 km, kryptimi į MatyÅ¡ius, A. H., vairuodamas transporto priemonę „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabintu agregatu (asvaltbetonio ardikliu), prasilenkdamas su iÅ¡ priekio atvažiuojančia transporto priemone K C, valst. Nr., neįsitikino, kad iÅ¡ agregato gali iÅ¡byrėti akmenys, ir akmenys kliudė iÅ¡ priekio važiavusiÄ transporto priemonę K C, valst. Nr., bei jÄ apgadino, dėl ko A. H. pripažintas atsakingu už Å¡io eismo įvykio kilimÄ ir jam pagal Latvijos Respublikos Administracinių pažeidimų kodekso 149.4.14 straipsnį dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo paskirta administracinė nuobauda.

Teismo vertinimu, nurodytų ieÅ¡kovo pateiktų duomenų visuma sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad 2020 m. balandžio 4 d. Latvijoje įvyko eismo įvykis, už kurio kilimÄ atsakingu pripažintas atsakovo transporto priemonės valdytojas A. H..

7. Teismas nurodė, kad atsakovas neigdamas eismo įvykio kilimo faktÄ , jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl teiginius apie 2020 m. balandžio 4 d. eismo įvykio nebuvimÄ atmetė kaip nepagrįstus.

8. Teismas nurodė, kad pagal TPVCAPDÄ® 1 straipsnio 3 dalį, už žalÄ , padarytÄ kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, draudikas moka iÅ¡mokÄ pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas arba pagal Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jei Å¡ios draudimo sumos yra didesnės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalies nuostatÄ , draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrÄ Å¾inti jai atlyginti iÅ¡mokėtas draudimo sumas iÅ¡ draudėjo, nepaisant to, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmokÄ po draudžiamojo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).

TPVCAPDÄ® 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . Atsakovas iki draudimo sutartyje nustatyto termino (2020 m. kovo 17 d.) draudimo įmokos nesumokėjo, per tÄ laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta įvyko (2020 m. balandžio 4 d.) draudžiamasis įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė K C, valst.

Nr., atsakingu už Å¡io eismo įvykio kilimÄ yra pripažintas atsakovo darbuotojas, eismo įvykio metu vairavęs atsakovo transporto priemonę „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančius dokumentus (Latvijos policijos surinktÄ medžiagÄ , fotonuotraukas, automobilio K C, valst. Nr., remonto paslaugų kainų apskaičiavimus, įvykių iÅ¡klotinę, poliso iÅ¡klotinę, draudžiamojo įvykio tyrimo aktÄ , 2020 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymÄ dėl transporto priemonės K C, valst.

Nr., apgadinimų draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo), byloje nesant duomenų, sudarančių pagrindÄ mažinti praÅ¡omos priteisti žalos dydį, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, o ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo jÄ susigrÄ Å¾inti (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalis), todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 1261,53 Eur draudimo iÅ¡mokos priteisimo patenkino.

9. IeÅ¡kinį patenkinęs, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 6 procentų palÅ«kanas nuo priteistos 1261,53 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis) ir 873,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai 10. Atsakovas MB „APS trans“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui su nurodymais, įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu A.

H., a.k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbiami), ir pripažinti jo dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu įmonę Klaravik AB, Tynasgatan 10, Karlstad, Å vedija, įmonės kodas SE556881869301, arba bent jau iÅ¡kviesti ir apklausti aukščiau nurodytus asmenis (jų atstovus) liudytojais dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad: 10.1. atsakovas ginčijo tÄ ieÅ¡kovo įrodinėtÄ aplinkybę, kad, bÅ«tent, apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala.

Tuo tarpu iÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų duomenų galima matyti, kad galimai žalÄ padarę akmenukai nukrito nuo A. H. priekaboje vežamo asfaltbetonio ardiklio, kuris nepriklausė atsakovui ar apskritai nuo kitos transporto priemonės, kadangi atsakovo darbuotojas A. H. apskritai nepastebėjo, kad nuo jo valdomų transporto priemonių bÅ«tų kritę akmenukai. Byloje nėra duomenų, ar priekaba buvo registruota įstatymo nustatyta tvarka ir apdrausta, taip pat ar asfaltbetonio ardiklį galima laikyti registruotina transporto priemone, kuri turėtų bÅ«ti apdrausta įstatymo nustatyta tvarka ir jos savininkas atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad Latvijos policija 2020 m. balandžio 4 d. registravo eismo įvykį, nubaudė atsakovo darbuotojÄ ir vien tuo remdamasis pripažino, kad, bÅ«tent, atsakovo apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala; 10.2. užsienio teismo sprendimai pripažįstami Lietuvoje ne automatiÅ¡kai, o įstatymuose nustatyta tvarka. Juo labiau negalėjo bÅ«ti pripažįstamas ne teismo sprendimas, o vykdomosios valdžios institucijos Latvijos policijos 2020 m. balandžio 4 d. nutarimas dėl eismo įvykio.

Lietuvoje nepripažįstami užsienio teismų sprendimai, kuriuose vykusiuose procesuose Å¡aliai nepraneÅ¡ama apie procesÄ arba netinkamai praneÅ¡ama, neužtikrinamos Å¡alies procesinės teisės. Å iuo atveju atsakovui nebuvo praneÅ¡ta apie administracinę bylÄ , kurioje priimtas 2020 m. balandžio 4 d. nutarimas, atsakovas nebuvo administracinės bylos Å¡alis, niekaip negalėjo Latvijos policijai pateikti savo paaiÅ¡kinimų, praÅ¡ymų, tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ tikrųjų kilo 2020 m. balandžio 4 d. eismo įvykis, ir, kas svarbiausia, ar, bÅ«tent, atsakovo apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala.

Tuo tarpu iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų kyla pagrįstos abejonės, kad žala buvo padaryta, bÅ«tent, dėl atsakovo transporto priemonės; 10.3. ieÅ¡kovas klaidino teismÄ , nurodydamas, kad administracinė nuobauda dėl eismo įvykio buvo skirta atsakovui. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų matyti, kad administracinė nuobauda buvo skirta atsakovo darbuotojui A. H.. Tačiau Å¡is asmuo buvo ne vien tik atsakovo apdraustos transporto priemonės, bet ir priekabos, taip pat asfalto ardiklio valdytoju. Todėl Å¡iuo atveju svarbu nustatyti ne asmenį, nubaustÄ administracine bauda, bet transporto priemonę, sukėlusiÄ Å¾alÄ .

Ir dar daugiau, nustatyti, ar žalos Å¡altinis negalėjo bÅ«ti ne atsakovo darbuotojo valdomos transporto priemonės. Akmenukų Å¡altinis ir jų padarytos žalos laikas ginčytini, kadangi juos galėjo paleisti nebÅ«tinai atsakovo valdomos transporto priemonės (automobilis, priekaba, asfalto ardiklis), o kitos pravažiuojančios transporto priemonės, ir nebÅ«tinai 2020 m. balandžio 4 d. eismo įvykio metu ar vietoje; 10.4. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas iÅ¡mokėjo atitinkamo dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , turi bÅ«ti nustatyta, ar tokia iÅ¡moka iÅ¡mokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį; 10.5. tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti žalos padarymo aplinkybes, konkrečiai, akmenukų Å¡altinį, žalos padarymo mechanizmÄ , laikÄ , vietÄ , atsakingÄ asmenį, atsakovas prašė teismÄ Ä¯traukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis arba apklausti liudytojais 2020 m. balandžio 4 d.

įvykyje dalyvavusius asmenis, tačiau teismas nepagrįstai atmetė atsakovo atstovo praÅ¡ymus, dėl jų pagrįstumo apskritai nepasisakė galutiniame procesiniame sprendime. Atsakovo atstovas prašė teismÄ iÅ¡reikalauti įrodymus, kurių pagalba bÅ«tų galima nustatyti žalos kilimo Å¡altinį, priežastinį ryšį, kitas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, praÅ¡ydamas teismÄ Ä¯traukti į bylÄ trečiuoju asmeniu A. H. ir pripažinti jo dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu įmonę Klaravik AB, Tynasgatan 10, Karlstad, Å vedija (asfalto ardiklio savininkÄ ) arba iÅ¡kviesti ir apklausti juos teismo posėdyje, tikslu nustatyti aukščiau nurodytas įvykio aplinkybes.

Todėl tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo teisę praÅ¡yti teismÄ iÅ¡reikalauti įrodymus ir gintis nuo ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų. Pažymėjo, kad jokiais kitais bÅ«dais, iÅ¡skyrus teismo pagalbÄ , prisikviesti nurodytus asmenis į teismo posėdį arba surinkti kažkokius kitokius įrodymus nagrinėjamoje byloje buvo neįmanoma, turint omenyje, kad ir Latvijos policijos 2020 m. balandžio 4 d. nutarimas, kuriuo buvo konstatuotas eismo įvykis ir nustatytas dėl jo kaltas asmuo, iÅ¡ esmės rėmėsi nukentėjusiojo, atsakovo darbuotojo paaiÅ¡kinimais, o ne raÅ¡ytiniais ar daiktiniais įrodymais.

Pastarieji – nukentėjusiojo automobilio nubrozdinimų nuotraukos galėtų byloje patvirtinti nebent žalos padarymo faktÄ , tačiau nepatvirtintų nei jos padarymo laiko, nei vietos, nei jÄ padariusio asmens, be kitų įrodymų - įvykyje dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimų; 10.6. egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų, nepaisant atsakovo praÅ¡ymų Å¡iuos asmenis įtraukti į bylÄ . Teismas, ignoruodamas atsakovo praÅ¡ymus, surinkti ir nepriklausomai nuo Latvijos policijos iÅ¡ naujo iÅ¡tirti žalos padarymo aplinkybes, paprasčiausiai konstatavo, kad žalÄ padarė byloje nedalyvaujantis asmuo atsakovo darbuotojas A.

H., žalos padarymo Å¡altinis darbuotojo valdomas vilkikas, o ne asfeltbetonio ardiklis, kurio savininkas Å vedijos įmonė Klaravik AB, Tynasgatan 10, Karlstad, Å vedija, ar kita transporto priemonė, ar apskritai kitas žalos padarymo Å¡altinis, kitu laiku ir kitoje vietoje; 10.7. atsakovui nebuvo pateikti su eismo įvykiu susiję dokumentai. IeÅ¡kovas juos iÅ¡vertė į lietuvių kalbÄ ir pateikė atsakovui tik nagrinėjant bylÄ teisme. Todėl bÅ«tent dėl atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kų veiksmų, kuriais jis net nesigilino į eismo įvykio aplinkybes, tiesiog atlygindamas žalÄ nukentėjusiajam, net nesusimastydamas apie atsakovo teisę gauti su eismo įvykiu susijusius dokumentus, paprasčiausiai persiuntė latvių kalba dalį Å¡ių dokumentų atsakovui, reikalaudamas regreso tvarka atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Tai patvirtina ieÅ¡kovo neprofesionalumÄ , nerÅ«pestingumÄ , ir bÅ«tent, jam turėtų tekti dokumentų vertimo į lietuvių kalbÄ , taip pat kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

11. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad: 11.1. atsakovo atsikirtimai paremti teiginiais apie tai, kad atsakovo vairuotojui nekilo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims, taip ir liko tik samprotavimų lygmenyje. Pagal CPK 178 straipsnį ir bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , Å¡alis teigdama esant tam tikrÄ aplinkybę, privalo šį teiginį ir įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008).

Atsakovas taip ir nepateikė jokio įrodymo pagrindžiančio savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Regresinis reikalavimas priskirtinas dispozityviosioms byloms, kuriose teismas pagal įstatymÄ neprivalo veikti ex officio ir neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų. Nagrinėjamu atveju, atsakovas atstovaujamas profesionalaus teisininko, viso proceso metu teigė, kad atsakovas nėra atsakingas dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims, tačiau jokių įrodymų patvirtinančių pamÄ stymus taip ir nepateikė; 11.2. ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, t. y.

Latvijos Respublikos valstybinės policijos pareigÅ«no 2020 m. balandžio 4 d. praneÅ¡imÄ ir kelių eismo įvykio registravimo protokolÄ Nr. NK007231, automobilio R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. H., ir automobilio K C, valst. Nr., vairuotojo G. B. paaiÅ¡kinimus, 2020 m. balandžio 4 d. administracinio pažeidimo protokolÄ Nr. PG596928, Sausumos transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (OCTA) informacinės sistemos pažymÄ apie eismo įvykį ir Å¡ių dokumentų vertimus į lietuvių kalbÄ , kurie patvirtina tai, kad 2020 m. balandžio 4 d. 14.00 val.

Latvijos Respublikoje, Aluojos apylinkėje, Aluojos valsčiuje, kelio Ainažiai-MatyÅ¡iai 39 km, kryptimi į MatyÅ¡ius, A. H., vairuodamas transporto priemonę „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabintu agregatu (asvaltbetonio ardikliu), prasilenkdamas su iÅ¡ priekio atvažiuojančia transporto priemone K C, valst. Nr., neįsitikino, kad iÅ¡ agregato gali iÅ¡byrėti akmenys, ir akmenys kliudė iÅ¡ priekio važiavusiÄ transporto priemonę K C, valst. Nr. , bei jÄ apgadino, dėl ko A.

H. pripažintas atsakingu už Å¡io eismo įvykio kilimÄ ir jam pagal Latvijos Respublikos Administracinių pažeidimų kodekso 149.4.14 straipsnį dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo paskirta administracinė nuobauda; 11.3. Latvijos policijos pateikti dokumentai pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį yra laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Atsakovo atstovas, apeliaciniame skunde kelis kartus pasikartodamas, nurodo, kad liudytojai galėtų paneigti oficialius raÅ¡ytinius įrodymus. IeÅ¡kovas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad byloje esanti pažyma apie kelių eismo įvykį, suformuota Latvijos Sausumo transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (OCTA) informacinės sistemos iÅ¡ Latvijos Vidaus reikalų ministerijos informacijos centro, kuris talpina kompetentingų institucijų duomenis, įskaitant policijos apie: eismo įvykio protokolÄ , dalyvius, transporto priemones, transporto priemonių pažeidimus, KET pažeidimus bei pažeidėjus, todėl minėti raÅ¡ytiniai dokumentai laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais eismo įvykio aplinkybes ir kaltininkÄ (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-873-577/2016 ); 11.4. dėl atsakovo argumentų, kad administracine tvarka nubaustas vairuotojas, todėl atsakovui nekyla civilinė atsakomybė, nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ tais atvejais, kai žalÄ sukėlusios transporto priemonės vairuotojas yra darbuotojas, atliekantis darbo funkcijas, transporto priemonės valdytoju laikomas darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007); 11.5.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, aiÅ¡kindama TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį ir jos taikymÄ , 2012 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012 nurodė, kad TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grÄ Å¾inti draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ ) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sÄ lygų buvimu:

1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ;

2) per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Å iuo atveju nustatytos visos TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalies taikymo sÄ lygos: atsakovas iki draudimo sutartyje nustatyto termino draudimo įmokos nesumokėjo, per tÄ laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta įvyko (2020 m. balandžio 4 d.) draudžiamasis įvykis. Atsakovas (draudėjas) draudimo įmokÄ sumokėjo 2020 m. gegužės 20 d., t. y. po eismo įvykio. Atsakovas neginčijo ieÅ¡kinio faktinio pagrindo dėl sutartinės prievolės pažeidimo ir atsakomybės pagal TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, todėl ieÅ¡kinys yra pilnai įrodytas; 11.6. atsakovo atsakomybė už draudimo sutarties pažeidimÄ yra Å¡ios bylos faktinis ir teisinis pagrindas bei ieÅ¡kinio dalykas.

Atsakovo atstovas nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovo vairuotojas, ar kiti asmenys, buvo gavę iÅ¡ atsakovo pinigus draudimo apsaugai apmokėti, tačiau Å¡ių pinigų ieÅ¡kovui nesumokėjo. Sprendimas nagrinėjamoje byloje, niekaip, jokiu bÅ«du negali turėti įtakos jokių trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, nes draudimo sutartį pažeidė iÅ¡imtinai tik draudėjas / atsakovas, su kuo jis pats ir sutiko. Atsakovas motyvuodamas savo vairuotojo įtraukimÄ Ä¯ bylÄ , įrodinėjo, kad bÅ«tent vairuotojui teks pareiga atlyginti žalÄ pagal ieÅ¡kinį (triplikas).

Akivaizdu, kad ne vairuotojas atsakingas už draudimo sutarties pažeidimÄ , todėl atsakovo paaiÅ¡kinimai laikytini teisiÅ¡kai nepagrįstais, nes atsakovas negalės pareikÅ¡ti jokių atgręžtinių reikalavimų savo darbuotojui dėl to, kad pats atsakovas pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas. Bet koks nesuinteresuotų trečiųjų asmenų įtraukimas į bylÄ bÅ«tų yra neteisėtas, nes bÅ«tų iÅ¡einama už ieÅ¡kinio ribų; 11.7. apelianto argumentai, kad iÅ¡laidos už vertėjų paslaugas yra nelaikytinos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir neturėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovo, yra niekaip nesuderinami su CPK.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

13. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo teismas patenkino ieÅ¡kovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje ieÅ¡kinį atsakovui MB „APS trans“ dėl draudiminės iÅ¡mokos sumos grÄ Å¾inimo.

15. Atsakovas nesutikdamas su teismo sprendimu nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylÄ trečiuoju asmeniu transporto priemonę vairavusio A. H. ir Å vedijos įmonę Klaravik AB, kurių teisėms ir pareigoms turės įtakos priimtas sprendimas, todėl sprendimas turi bÅ«ti panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo argumentu nesutinka.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė.

Tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme prašė įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų transporto priemonę vairavusio A. H. ir Å vedijos įmonę Klaravik AB, o teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindÄ , nes pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl Å¡ių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prievolę tinkamai apdrausti transporto priemonę (laiku sumokėti nustatytÄ draudimo įmokÄ ) turėjo atsakovas.

Draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas atsakovui (draudėjui pagal sutartį) nesukeltų jokių teisinių padarinių, jeigu atsakovas, nebÅ«tų pažeidęs draudimo sutarties sÄ lygų, t. y. laiku sumokėjęs draudimo įmokÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neįtraukė trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo praÅ¡omų asmenų.

17. Apeliantas apeliaciniu skundu ginčija 2020 m. balandžio 4 d. eismo įvykio, įvykusio Latvijos Respublikos, buvimo faktÄ , kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta apdrausta transporto priemone. Teigia, jog nagrinėjant administracinę bylÄ nedalyvavo ir neturėjo galimybės susipažinti su visais dokumentais, juos ginčyti, negalėjo Latvijos policijai pateikti savo paaiÅ¡kinimų, praÅ¡ymų, tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ tikrųjų kilo 2020 m. balandžio 4 d. eismo įvykis, ar atsakovo apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, be to, administracine tvarka nubaustas atsakovo vairuotojas, todėl atsakovui nekyla civilinė atsakomybė.

18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.). Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014 ir kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

19. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti padarytos žalos faktÄ , pateikė teismui Latvijos Respublikos valstybinės policijos pareigÅ«no 2020 m. balandžio 4 d. praneÅ¡imÄ ir kelių eismo įvykio registravimo protokolÄ Nr. NK007231, automobilio R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. H., ir automobilio K C, valst. Nr. , vairuotojo G. B. paaiÅ¡kinimus, 2020 m. balandžio 4 d. administracinio pažeidimo protokolÄ Nr. PG596928, Sausumos transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (OCTA) informacinės sistemos pažymÄ apie eismo įvykį ir Å¡ių dokumentų vertimus į lietuvių kalbÄ , kurie patvirtina ieÅ¡kovo nurodytas eismo įvykio aplinkybes.

Tuo tarpu atsakovas, ginčydamas eismo įvykio buvimo faktÄ , kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta apdrausta transporto priemone, jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovo argumentai, kuriais ginčija eismo įvykio buvimo ir žalos padarymo faktÄ , atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad tais atvejais, kai žalÄ sukėlusios transporto priemonės vairuotojas yra darbuotojas, atliekantis darbo funkcijas, transporto priemonės valdytoju laikomas darbdavys, todėl atsakovo argumentai, kad administracine tvarka nubaustas atsakovo vairuotojas, todėl atsakovui nekyla civilinė atsakomybė, atmestini kaip nepagrįsti.

21. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grÄ Å¾inti draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ ) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sÄ lygų buvimu:

1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ;

2) per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios bylos atveju yra nustatytos visos TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalies taikymo sÄ lygos, t. y. atsakovas iki draudimo sutartyje nustatyto termino (2020 m. kovo 17 d.) draudimo įmokos nesumokėjo, per tÄ laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta įvyko draudžiamasis įvykis (2020 m. balandžio 4 d.), kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė K C, valst. Nr. , o atsakingu už Å¡io eismo įvykio kilimÄ buvo pripažintas atsakovo darbuotojas, eismo įvykio metu vairavęs atsakovo transporto priemonę „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais iÅ¡mokėjo nukentėjusiam trečiajam asmeniui 1181,53 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir 80 Eur korespondento mokestį, iÅ¡ viso 1261,53 Eur, todėl vadovaujantis TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalimi, turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡vardintas kasacinio teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, į byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, jog nagrinėjamo ginčo kontekste nėra pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo pozicija, kad ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja jo sumokėtos draudimo iÅ¡mokos, ir jo reikalavimai tenkintini.

24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog nėra pagrindo atlyginti ieškovui jo turėtų išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu.

25. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, ieÅ¡kovas prašė priteisti 345,41 Eur iÅ¡laidų, susijusių su teismui teiktinų dokumentų vertimu iÅ¡ latvių kalbos į valstybinę kalbÄ . Pažymėtina, kad CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Dokumentai buvo parengti latvių kalba, todėl ieÅ¡kovas, kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir reikalavimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo grįsdamas šiais dokumentais, tam, kad teismas juos priimtų ir vertintų, privalėjo juos iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , o tai sÄ lygojo ir atitinkamų iÅ¡laidų už vertimo paslaugas patyrimÄ . Todėl ieÅ¡kovui pateikus įrodymus, kad patyrė dokumentų vertimo iÅ¡laidas, Å¡ios iÅ¡laidos pagrįstai buvo priteistos iÅ¡ atsakovo.

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties 27. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 28. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.

29. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios pagrįstos pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais: 2022 m. sausio 12 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija MS Nr. 22004 ir 2022 m. sausio 18 d. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u Nr. 022018C120. IÅ¡laidų dydis už advokato paslaugas nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 500 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atsakovo MB „APS trans“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo MB „APS Trans“ ieÅ¡kovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, naudai 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėja Eglė Surgailienė