2022-07-05 Nr. CB-5687-2-23-3-00060-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3489

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00060-2021-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2022 m. birželio 28 d. paduotu atsakovo J. K. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino, nukrypo nuo apeliacinės instancijos teismų praktikos, kurioje toks ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas ir skolą yra priskiriamas prie periodinių išmokų išieškojimo, kuriam taikomas sutrumpintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Teismai nepasisakė dėl ieškovės praleisto termino ieškiniui dėl delspinigių priteisimo pareikšti, todėl pažeidė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, nustatantį sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigiams.

Teismai nepagrįstai netaikė Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. spalio 25 d. direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių ir nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusio CK 6.22816 straipsnio, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo, pagal kuriuos pareiga įrodyti, kad vartotojas išreiškė valią sudaryti vartojimo sutartį (užsakė prekes ar paslaugas) tenka verslininkui, o vartotojas turi teisę savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją). Nors ieškovė atsisakė dalies ieškinio (12,86 Eur skolos), teismai nenutraukė bylos dalies, todėl netinkamai aiškino ir taikė CPK 140 ir 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

Teismai, priteisdami ieškovei prašomą skolą už 3 dienų laikotarpį po ieškovės kreipimosi į teismą, taip pat priteisdami skolą už laikotarpį 2015 m. sausio 1 d. – 13 d. ir iki atsakovo sutarties sudarymo su UAB „Vilniaus energija“, išėjo už ieškinio ribų. Teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 185 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, nes nevertino namo administratorės UAB „Servico“ prašymo UAB „Vilniaus energija“ atgaline data pasirašyti šilumos pirkimo–pardavimo sutartis su butų savininkais.

Teismai nevertino, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. 2014 m. rugsėjo 12 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pagal namo įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis parengtas sąskaitas UAB „Vilniaus energija“ privalo siųsti ne atsakovui, o UAB „Infra būstas“, ir būtent UAB „Infra būstas“ privalo jas apmokėti. Teismai nepagrįstai rėmėsi administracinėje byloje Nr. eI2-1779- 535/2020 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, kad ieškovė pagal 2002 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį perėmė iš UAB „Vilniaus energija“ reikalavimo teisę į atsakovo prievolių iš sutartinių energijos tiekimo santykių įvykdymą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Taip pat pažymėtina, kad CPK 347 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kasacinį skundą surašo advokatas. Remiantis CPK 57 straipsnio 3 dalimi prie pateikiamo kasacinio skundo turi būti pridėtas atstovavimo pagrindą patvirtinantis dokumentas. Šiuo atveju pateiktas kasacinis skundas surašytas ir pasirašytas advokatės, tačiau prie kasacinio skundo atstovavimo sutartis nepateikta.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas