52c057e6-aec2-46b2-a874-e12fe09b0ef6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Valerijai Prichodko,

liudytojui L. G.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1. ieÅ¡kovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – atsakovė), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 777,11 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 19,37 Eur palÅ«kanas, 5,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2021 m. lapkričio 22 d. automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 9, Vilniuje, užvažiavo ant statomos saugios salelės ir buvo apgadintas. Ä®vykio metu Å¡is automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Anot ieÅ¡kovės, ji vadovaudamasi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, apskaičiavo apdraustos transporto priemonės remonto kainÄ ir iÅ¡mokėjo draudėjui 937,11 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad atsakovė, kaip kelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė, privalo atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ . Pasak ieÅ¡kovės, ji ragino atsakovę sumokėti žalÄ , atsiradusiÄ dėl eismo įvykio, tačiau atsakovė turtinės žalos neatlygino.

3. Atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei pakeisti atsakovę byloje ir atsakove įtraukti uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – UAB) „YIT Lietuva“; netenkinus pirmojo praÅ¡ymo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ; netenkinus antrojo praÅ¡ymo sumažinti ieÅ¡kiniu praÅ¡omų priteisti nuostolių dydį; atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl palÅ«kanų, į civilinę bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukti uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „YIT Lietuva“.

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ginčo kelyje vyko statybos darbai, kuriuos vykdė rangovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „YIT Lietuva“. Anot atsakovės, ginčo kelio valdymo teisė buvo perduota įmonei UAB „YIT Lietuva“ sutartiniu pagrindu, todėl šiuo atveju turėtų būti taikomos statybos teisės ir su ja susijusios teisės normos, numatančios rangovo atsakomybę. Paaiškina, kad rangovei UAB „YIT Lietuva“ 2021 m. gegužės 10 d. buvo išduotas leidimas kasti Nr. AK-619/42/202, pagal kurį buvo vykdomi salelės įrengimo darbai ginčo kelio atkarpoje.

Ginčo eismo įvykio metu atsakinga už statybos objekto statybvietės saugumÄ ir greta jos judančių žmonių apsaugÄ nuo statybos darbų keliamo pavojaus buvo statybos rangovė UAB „YIT Lietuva“. Atsakovė laikosi pozicijos, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra už ieÅ¡kovės patirtÄ turtinę žalÄ atsakingas asmuo ir prievolė atlyginti žalÄ tenka įmonei vykdžiusiai statybos darbus ginčo kelio atkarpoje. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ginčo kelio atkarpoje buvo įrengti įspėjamieji kelio ženklai, tad transporto priemonės valdytojas turėjo suvokti, jog yra vykdomi statybos darbai.

Vairuotojas, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, privalėjo taip pat imtis priemonių, kad maksimaliai iÅ¡vengtų eismo įvykio ir kliūčių judėjimo metu. Be to, ieÅ¡kovė klaidingai nurodo, jog atsakovė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, kai bÅ«tent rangovė UAB „YIT Lietuva“ Å¡iuo atveju yra atsakinga už saugumÄ statybvietėje. IeÅ¡kovė, anot atsakovės, neįrodė, jog ji bÅ«tų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, atsakovės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, taigi nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti praÅ¡omÄ Å¾alos atlyginimÄ .

Be to, ieÅ¡kovė neįrodė ir nepagrindė praÅ¡omos priteisti žalos fakto bei dydžio. Maža to, iÅ¡ Å¡ios bylos medžiagos nėra aiÅ¡ku kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis ir ar buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Atsakovė pabrėžia, kad vairuotojas turėjo itin atidžiai stebėti eismo sÄ lygas kelyje bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Atsakovės įsitikinimu, saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo bÅ«ti lemiamas veiksnys, sÄ lygojęs žalos atsiradimÄ .

IeÅ¡kovės patirta žala bent iÅ¡ dalies kilo ir dėl vairuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pažymi, kad neturi pareigos kompensuojamųjų palÅ«kanų mokėti delikto atveju, ieÅ¡kovei nepagrįstai delsiant pateikti ieÅ¡kinį, taip pat palÅ«kanos negali bÅ«ti skaičiuojamos nuo eismo įvykio įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas yra nepagrįstas.

5. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad ieškinį palaiko ieškinyje ir dublike nurodytais teisiniais argumentais, prašo ieškinį tenkinti visiškai.

6. IeÅ¡kovė dublike papildomai nurodo, kad jos nuomone, ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui. Daikto savininkas, nurodytas vieÅ¡ame registre, yra laikomas ir valdytoju. Duomenų, kad valdymo teisė į keliÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo perduota UAB „YIT Lietuva“ ir Å¡is faktas buvo įregistruotas, nėra. IeÅ¡kovė pažymi, kad iÅ¡ sutarties turinio matyti, jog UAB „YIT Lietuva“ negalėjo savarankiÅ¡kai daryti Å«kinio ar kitokio poveikio keliui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal sutarties nuostatas atsakovė, įsipareigojo kontroliuoti sutarties vykdymÄ (vykdyti kontrolę ir priežiÅ«rÄ ) ir aptikus vykdymo trÅ«kumus ar pažeidimus, duoti rangovei, bÅ«tinus nurodymus trÅ«kumus ar pažeidimus paÅ¡alinti. Å i sutarties nuostata, anot ieÅ¡kovės patvirtina, kad kelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdymas nebuvo perleistas kitiems asmenims. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, su ieÅ¡kiniu pateiktos transporto priemonės nuotraukos, policijos pažyma patvirtina transporto priemonės apgadinimus ir žalos dydį.

7. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad ginčo eismo įvykio metu teritorija, kurioje vyko salelės įrengimo darbai, nebuvo užbaigta ir perduota naudoti savivaldybei pagal priėmimo – perdavimo aktÄ , todėl už saugumÄ statybvietėje, o taip pat ir už ieÅ¡kovės turtinę žalÄ , yra atsakinga rangovė „YIT Lietuva“. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji yra kelio atkarpos greta statybvietės savininkė (valdytoja), negali lemti jos atsakomybės, kai žala turtui padaroma statybvietėje, už kurios eksploatavimo saugumÄ ji neatsako. Dėl to nenustačius visų bÅ«tinųjų deliktinei atsakomybei CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme atsirasti sÄ lygų, t. y. objekto valdymo fakto, priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, deliktinė atsakomybė negalėjo atsirasti ir bÅ«ti taikoma atsakovei. Papildomai pažymi, kad leidime yra numatyti ypatingi reikalavimai – užtikrinti saugų praėjimÄ pėstiesiems ir pravažiavimÄ transporto priemonėms, vadinasi, rangovė neabejotinai privalėjo užtikrinti saugumÄ teritorijoje, kurioje buvo vykdomi statybos darbai (salelės įrengimas). Apibendrinant atsakovė nurodo, kad ji nėra ir nebuvo atsakinga už ieÅ¡kovės patirtÄ turtinę žalÄ . Be to, ginčo eismo įvykio metu naujai sukurtas objektas – salelė nebuvo perduota atsakovei pagal priėmimo – perdavimo aktÄ , tad atsakovė neturėjo jokių nuosavybės teisių į salelę.

8. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „YIT Lietuva“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su atsakove 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė sutartį Nr. A62-125/20, pagal kuriÄ atsakovė pavedė, o ji įsipareigojo atlikti Specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimo darbus. Anot trečiojo asmens, vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pabrėžia, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas juridiniams asmenims gali bÅ«ti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu (Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).

Šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas. Sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens, yra tik dėl eismo saugumo priemonių įrengimo pagal atsakovės pateikiamus užsakymus. Pasak UAB „YIT Lietuva“, dėl nurodytų aplinkybių trečiasis asmuo nelaikytinas savivaldybei priklausančio turto valdytoju, nes tai prieštarauja VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms. UAB „YIT Lietuva“ teigimu, atsakovė klaidingai nurodo, kad trečiasis asmuo vykdė statybos darbus ir įvykis įvyko trečiajam asmeniui perduotoje statybvietėje, kadangi sutarties objektas – specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimas, o ne statinio statybos darbai.

Be to trečiasis asmuo pažymėjo, kad prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, nurodytame leidime kasti Nr. AK-619/42/2021 nurodyta darbų rÅ«Å¡is – gatvių dangų priežiÅ«ra, įrengimo ir remonto darbai, mechanizmų pastatymas, o ne statybos darbai. UAB „YIT Lietuva“ laikosi pozicijos, jog atsakovės teiginiai, kad trečiasis asmuo yra atsakingas už žalÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Maža to, ieÅ¡kovės nurodyto įvykio vietoje buvo įrengta greičio ribojimo salelė bei įrengtas nukreipiantysis kelio ženklas „apvažiavimas iÅ¡ deÅ¡inės“, ginčo kelio atkarpa apÅ¡viesta.

Trečiojo asmens tvirtinimu, nurodytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog eismo įvykio metu apgadinto automobilio vairuotojas matė greičio ribojimo salelę, nukreipiantį kelio ženklÄ ir privalėjo bei turėjo objektyviÄ galimybę tiesiame ir apÅ¡viestame kelio ruože apvažiuoti esančiÄ kliÅ«tį, todėl galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio.

9. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė palaikė ieÅ¡kinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad į įvykio vietÄ atvažiavę policijos pareigÅ«nai, įvertinę įvykio aplinkybes, nenustatė transporto priemonės vairuotojo galimų eismo taisyklių pažeidimų, jo administracinėn atsakomybėn nepatraukė, todėl vairuotojo veiksmai negalėjo turėti įtakos nei žalos atsiradimui nei jo padidėjimui.

10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį atmesti arba tenkinti jį iÅ¡ dalies, jei visgi teismas nustatytų pagrindÄ ieÅ¡kininį tenkinti.

11. Liudytojas L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. apie 19 val. vakaro, po darbų važiavo į parduotuvę. Kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, jam yra gerai pažįstamas. Pasak liudytojo, važiuodamas nuo GariÅ«nų ir pasukęs į šį keliÄ užvažiavo ant naujai įrengtos kelio salelės, kurios nepastebėjo, nes įspėjimo ženklo nebuvo. IÅ¡kart po įvykio sustojo Å¡alikėlėje, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio skambino policijai. Kol telefonu policijos pareigÅ«nams tikslino įvykio aplinkybes, ant naujai įrengtos kelio salelės užvažiavo dar vienas automobilis, kuris nepatyręs žalos nuvažiavo toliau. Laukiant, kol atvyks policijos pareigÅ«nai, prie jo priėję Å¡alia įmonėje „Melga“ dirbantys asmenys, parodė, kad įspėjantis apie kelio salelę ženklas guli nuverstas už maždaug 20 – 30 metrų, kurį numušė pro Å¡alį važiavęs sunkvežimis. Ä®vertinę susiklosčiusiÄ situacijÄ ir siekdami apsaugoti kitus vairuotojus, ženklÄ pastatė atgal į vietÄ . Liudytojo teigimu, jis važiavo leistinu greičiu. PaaiÅ¡kino, kad gyvena už Vilniaus, tačiau aptariamu keliu tenka važiuoti bent kartÄ per savaitę. PrieÅ¡ eismo įvykį, kelio darbų ženklų nepastebėjo.

Ieškinys tenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

12. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 22 d. automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 9, Vilniuje, užvažiavo ant statomos saugios salelės ir buvo apgadintas. Ä®vykio metu Å¡is automobilis buvo apdraustas pas ieÅ¡kovę Transporto priemonių draudimu (Kasko). Dėl padarytos žalos ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo nukentėjusiam asmeniui 777,11 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė siuntė atsakovei 2021 m. gruodžio 18 d. reikalavimÄ sumokėti 777,11 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovė ieÅ¡kovei žalos neatlygino, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovė laikosi pozicijos, kad sutarties pagrindu ginčo kelio valdymo teisė buvo perduota trečiajam asmeniui UAB „YIT Lietuva“, kuri įvykio metu buvo atsakinga už statybos objekto statybvietės saugumÄ ir greta jos judančių žmonių apsaugÄ nuo statybos darbų keliamo pavojaus. IÅ¡ esmės atsakovė tvirtina, kad sutarties pagrindu yra perdavusi trečiajam asmeniui ne tik statinių (gatvių ir kiemų) techninę priežiÅ«rÄ , bet ir Å¡ių objektų valdymÄ , dėl ko ne atsakovė, o trečiasis asmuo yra atsakingas už žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamos gatvių priežiÅ«ros. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.

14. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektÄ tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymÄ , turi tirti sutarties turinį, aiÅ¡kinti jos sÄ lygas pagal sutarties pažodinę reikÅ¡mę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiÅ«ros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

15. Kaip matyti iÅ¡ CK 6.266 straipsnio 2 dalies, atsakomybės subjektu gali bÅ«ti ne tik asmuo, valdantis daiktÄ nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Valdytoju gali bÅ«ti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju įvykis atsitiko Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, o vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esančios Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), kuriai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas). Taigi, byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, savininkė yra atsakovė. Tačiau atsakovė įrodinėja, kad neturi pareigos atlyginti kilusios žalos, kadangi minėtos gatvės valdymo teises sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „YIT Lietuva“.

17. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, o sutarčių aiÅ¡kinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir iÅ¡plėtota. Sutarties Å¡alims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sÄ lygų, teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl tokių sutarties sÄ lygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiÅ¡kina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize. Kai Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (Å¡alių tikrųjų ketinimų) sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701; 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, atsikirsdamas į atsakovės argumentus, pateikė 2020 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo sutartį Nr. A62-125/20, sudarytÄ tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip užsakovo ir trečiojo asmens kaip rangovo, kuria Å¡alys sutarė, kad rangovas įsipareigoja atlikti specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimo darbus kairėje Neries upės miesto teritorijoje (teritorija apima gatvių susisiekimo tinklÄ nuo Neries upės iki Vilniaus miesto teritorijos priežiÅ«ros ribos Å¡iaurės kryptimis), o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui bÅ«tinas darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbus pagal rangovo pasiÅ«lytus įkainius (sutarties 1 punktas). IÅ¡analizavus Å¡ios sutarties nuostatas matyti, jog sutarties 11 punkte Å¡alys susitarė, kad užsakovas sumoka rangovui už faktiÅ¡kai atliktus darbus pagal priėmimo-perdavimo aktÄ (sutarties 4 priedas), darbų ir iÅ¡laidų apmokėjimo pažymÄ (sutarties 2 priedas) ir Darbų iÅ¡laidų apmokėjimo pažymÄ . Tuo tarpu sutarties 13 punkte Å¡alys susitarė, kad už faktiÅ¡kai atliktus darbus užsakovas sumoka rangovui per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai užsakovas priima iÅ¡ rangovo darbų priėmimo-perdavimo aktÄ (sutarties 2 priedas), darbų ir iÅ¡laidų apmokėjimo pažymÄ (sutarties 3 priedas) apie faktiÅ¡kai atliktus darbus ir gauna PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ arba lygiavertį dokumentÄ . Savo ruožtu, sutarties 22.2. punkte rangovas įsipareigoja darbus atlikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku, gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakovo užsakymÄ , kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi bÅ«ti atlikti.

19. Teismas sprendžia, kad sistemiškai įvertinus šias aukščiau nurodytas sutarties nuostatas, laikytina, jog šiomis sutarties nuostatomis šalys faktiškai susitarė dėl specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimo ginčo gatvėje, kuris bus vykdomas pagal savivaldybės kaip kelio savininkės užsakymus ir atsiskaitymus. Pažymėtina, kad pirkimo sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvė perduodama trečiajam asmeniui (rangovui) savarankiškai valdyti.

20. Teismų praktikoje pripažinta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymÄ ir valdymo teisės perdavimÄ kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir VSÄ® nuostatos. Pagal VSÄ® 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios iÅ¡imtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, Å¡io turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSÄ® 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtÄ kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSÄ® 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali bÅ«ti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens pirkimo sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų bÅ«ti perduotas savivaldybės turto valdymas. Dėl nurodytų aplinkybių UAB „YIT Lietuva“ nelaikytina savivaldybei priklausančio turto valdytoja 2020 m. rugpjūčio 12 d. sutarties pagrindu, nes tai prieÅ¡tarautų VSÄ® 16 ir 48 straipsnių nuostatoms (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019; 2022 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-704-560/2022).

21. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Tokios praktikos laikosi ir apygardos teismai kitose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020, 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020, 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1682-933/2020, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021 ir kt.).

22. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad gatvėje, kurios savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, įvyko įvykis, kurio metu automobilis VW GOLF užvažiavo ant statomos saugios salelės ir buvo apgadintas, gatvių ir kiemų danga savarankiÅ¡kai valdyti trečiajam asmeniui perduota nebuvo, spręstina, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ sÄ lygos (CK 6.266 straipsnis).

23. Atsakovės įsitikinimu, galimai saugaus greičio nesilaikymas ir vairuotojo neatidumas įvykio metu taip pat galėjo bÅ«ti lemiamas veiksnys, sÄ lygojęs žalos atsiradimÄ . Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio vairuotojas įvykio metu buvo nepakankamai atidus ar nerÅ«pestingas, bÅ«tų virÅ¡ijęs greitį ar bÅ«tų pažeidęs kokias nors kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos (CPK 178 straipsnis). To nenustatė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Bylos nėra duomenų, patvirtinančių, jog naujai įrengta kelio salelė bÅ«tų buvusi pažymėta įspėjamaisiais ženklais. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino liudytojas (apgadinto automobilio vairuotojas), įspėjantis apie kelio salelę ženklas buvo nuverstas už maždaug 20 – 30 metrų nuo įvykio vietos, kurį numušė pro Å¡alį važiavęs sunkvežimis. Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, jog nauja kelio salelė įrengta vienoje iÅ¡ dviejų kelio juostų, kurios skirtos automobilių važiavimui, jokių salelę žyminčių ženklų kelyje nėra įrengta, kelio juostos nėra pritaikytos prie naujai įrengtos salelės. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį, taip pat laikyti, jog ieÅ¡kovė neįrodė žalos dydžio, todėl tokie atsakovės argumentai laikomi deklaratyviais, nepateikiant Å¡iuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų (duomenų) (CPK 178 straipsnis).

24. Anot atsakovės, draudimo bendrovė neįrodė ir nepagrindė praÅ¡omos priteisti žalos fakto bei dydžio. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymÄ apie eismo įvykį, kurioje nurodytos eismo įvykio aplinkybės. IeÅ¡kovė taip pat pateikė apgadintos transporto priemonės nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti transporto priemonės apgadinimai. Taip pat pateikė remonto sÄ matÄ ir sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , iÅ¡ kurių matyti apgadinto automobilio defektacija ir remonto darbai bendrai 777,11 Eur sumai. Tuo tarpu atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindÄ abejoti ieÅ¡kovės byloje pateiktais raÅ¡ytinais įrodymais bei juose nurodytos remonto kainos pagrįstumu (CPK 178 straipsnis).

25. Pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 19,37 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

26. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

27. CPK 79 straipsnyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

29. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 473,580Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 18,00 Eur žyminis mokestis, 455,58 Eur už suteiktas teisines paslaugas (ieÅ¡kinio parengimÄ ). IeÅ¡kovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei jų apmokėjimo faktÄ (DOK-18503, CPK 178 straipsnis).

30. Susidariusios ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos yra protingo dydžio, nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, kas sudaro pagrindÄ tenkinti jos praÅ¡ymÄ .

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, CPK 79 straipsniu, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas 473,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

32. Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,12 Eur bei virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ patvirtintÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ 5,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistina – 11,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 777,11 Eur (septynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt septynių eurų ir 11 ct) turtinės žalos atlyginimÄ , 19,37 Eur (devyniolikos eurų ir 37 ct) palÅ«kanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (796,48 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 473,58 Eur (keturių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt trijų eurų ir 58 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 11,00 Eur (vienuolikos eurų ir 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad Å¡i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Jelena Leščinskienė