52be6ec5-ef60-4b15-9073-e71e375decf8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1810-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16606-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2. (S) V I L N I A U S A P Y G A R D O S T E I S M A S N U T A R T I S 2016 m. liepos 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (pareiÅ¡kėjos) N. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos N. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – turto pripažinimo asmenine nuosavybe, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja N. A. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ ypatingosios teisenos tvarka praÅ¡ydama pripažinti turtÄ jos asmenine nuosavybe, t. y. nustatyti, kad butas, esantis Skroblų g. 17-39, Vilniaus mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/210140 ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/137480, priklauso pareiÅ¡kėjai asmeninės nuosavybės teise, kadangi pareiÅ¡kėja nekilnojamÄ jį turtÄ 2000 m. įsigijo pardavusi jai priklausiusį namÄ Kalvarijų g. 41/17-3A, Vilniuje.

Taip pat pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ dėl 41 Eur žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjos N. A. patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl 41 Eur žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ir pakartotinai nutarė įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ iki 2016 m. liepos 1 d. paÅ¡alinti praÅ¡ymo trÅ«kumus.             Teismas nurodė, kad notaras atsisakė tvirtinti buto pardavimo sandorį, nurodydamas, kad butas (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

PareiÅ¡kėjos pateiktas patikslintas praÅ¡ymas turi bÅ«ti įvardintas ieÅ¡kiniu, o pareiÅ¡kėjos procesinė padėtis nurodyta kaip ieÅ¡kovė, atsakovu įtrauktas VÄ® Turto bankas, nes buvęs pareiÅ¡kėjos sutuoktinis I. M. yra miręs. Kadangi pareiÅ¡kėja reiÅ¡kia turtinio pobÅ«džio reikalavimus, ji turi nurodyti praÅ¡omo pripažinti asmenine nuosavybe turto vertę bei sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat teismas pažymėjo, kad reikÅ¡dama praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ , pareiÅ¡kėja turi pateikti sunkiÄ turtinę patvirtinančius dokumentus.

Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja nepateikia duomenų apie tai, kad namas (duomenys neskelbtini), priklausė N. A. asmeninės nuosavybės teise, o ne buvo bendra sutuoktinių nuosavybė. Taip pat teismas pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai pasinaudoti teisine pagalba arba valstybės garantuojama teisine pagalba.              III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėja N. A. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti ir iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:LR CPK 115 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sÄ skaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento suraÅ¡ymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliÅ«tis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra praÅ¡oma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti Å¡io straipsnio 2 dalį.I.

M. 2003-07-25 mirė Rusijos Federacijoje, faktas apie jo mirtį LR gyventojų registre užregistruotas 2016-03-17. Nė vienas iÅ¡ I. M. įpėdinių (byloje nurodytų trečiaisiais asmenimis) nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes turtÄ laiko asmenine pareiÅ¡kėjos nuosavybe, Lietuvos Respublikai turtas nėra perėjęs, todėl nėra pagrindo atsakovu laikyti VÄ® Turto bankÄ .PareiÅ¡kėja pirminiame 2016-05-05 praÅ¡yme yra nurodžiusi, kad nekilnojamÄ jį turtÄ 2000 m. įsigijo panaudojusi savo asmenines lėšas – pardavusi jai priklausiusį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini).Duomenys apie turto vertę buvo pateikti dar su pirminiu 2016-05-05 praÅ¡ymu (2016-02-08 VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai).

Taip pat pareiÅ¡kėja pažymi, kad 2000 m. turtÄ Ä¯sigijo ir iÅ¡laikė pati, be 1990 m. iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vykusio sutuoktinio pagalbos, todėl ji siekianti pakeisti tik turto teisinį režimÄ pripažįstant turtÄ jos asmenine nuosavybe. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-15 nutarties, remiasi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.             Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiÅ¡kėjos teisės paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl nenutraukus santuokos įsigyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe ypatingosios teisenos tvarka žyminio mokesčio atidėjimo bei pareigos pateikti kitus teismo nutartyje dėl trÅ«kumų Å¡alinimo nurodytus įrodymus.Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ .

Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Teismų nustatomi juridiniai faktai yra iÅ¡vardinti CPK 444 straipsnio 2 dalyje. PareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas yra susijęs su nuosavybės teisėmis į nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl galimumas pateikti tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kimÄ analizuotinas vertinant CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , pagal kurį nurodoma, jog teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , apžvalgoje nurodyta, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali bÅ«ti nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos:

1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) įgijęs nuosavybės teisę;

2) pareiÅ¡kėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

Teismui nustačius tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktÄ tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjas daiktÄ nuosavybės teise valdė visÄ laikÄ nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).IÅ¡ pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ aplinkybių matyti, jog asmeninės nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į nekilnojamÄ jį turtÄ ji niekada neturėjo.

Galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir tik įrodžiusi, jog ji turtÄ Ä¯gijo asmeninės nuosavybės teise, pareiÅ¡kėja įgis asmeninės nuosavybės teisę į turtÄ . Daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pareiÅ¡kėjai nurodė, jog tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o turi bÅ«ti nagrinėjamas ieÅ¡kininės teisenos tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškimo trūkumai – ieškinio sumos nenurodymas bei žyminio mokesčio nepaskaičiavimas ir nesumokėjimas, yra pagrįsti (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 135 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja nurodo, jog ji yra teismui pateikusi 2016 m. VĮ Registrų centro pažymas apie nekilnojamojo turto vertę. Kaip matyti iš pažymų (b. l. 11, 14) pareiškėja yra pateikusi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai nėra pasisakęs dėl šių pažymų tinkamumo ieškinio sumai nustatyti, todėl šių pažymų tinkamumas apeliacinėje instancijoje nėra vertinamas.

CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, jog ieÅ¡kinio sumos nurodymas ieÅ¡kinyje yra ieÅ¡kovo, o ne teismo pareiga. Tai susiję su tuo, kad asmuo geriau žino turto vertę, galimai turi kitų turto vertę pagrindžiančių dokumentų. PareiÅ¡kėjos pateiktose pažymose nurodyta, kad turtas įvertintas prieÅ¡ 16 metų, todėl jo vertė gali bÅ«ti pasikeitusi. Žyminio mokesčio dydis mokamas ir apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieÅ¡kinys ar prieÅ¡ieÅ¡kinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi bÅ«ti sumokamas prieÅ¡ atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieÅ¡kinį, apeliacinį ar atskirÄ jį skundÄ ir kt.).

PrieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kiniui ar skundui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad Å¡is trÅ«kumas bÅ«tų iÅ¡taisytas. Nustatytu terminu neiÅ¡taisius nurodyto trÅ«kumo, ieÅ¡kinys ar skundas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui.              CPK 84 straipsnis suteikia teismui teisę, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį bei motyvuotame praÅ¡yme iÅ¡dėstytus argumentus, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos.

Tokio procesinio sprendimo tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kas yra tikslinga tuo atveju, jei ieÅ¡kovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismÄ dienÄ , tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, praÅ¡o teismo atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo, motyvuodama tuo jog, ji yra pensininkė, gaunanti 153,40 Eur dydžio pensijÄ , blogos sveikatos, todėl 41 Eur dydžio žyminis mokestis jai yra didelė suma.

Kreipdamasi CPK 84 straipsnio pagrindu pareiÅ¡kėja turi prie praÅ¡ymo pridėti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėja turi pateikti duomenis apie gaunamos pensijos dydį ir kitas pajamas, jeigu tokių turi. Nors pareiÅ¡kėja ir teigia, kad be pagrindo praÅ¡oma, jog ji atsakovu įtrauktų VÄ® Turto bankÄ , tačiau atsižvelgiant į CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatÄ , kad tuo atveju, kai nei vienas įpėdinis nepriima palikimo, jis pereina valstybei, valstybės atstovo įtraukimas į bylos nagrinėjimÄ , yra pagrįstas.

PareiÅ¡kėja nėra nurodžiusi, jog kas nors bÅ«tų paveldėjęs turtÄ , dėl kurio ji kelia byla teisme.Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ teismui turi bÅ«ti pateikiami ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl teismo siÅ«lymas pareiÅ¡kėjai pateikti įrodymus dėl pajamų, iÅ¡ kurių buvo pirktas asmenine nuosavybe praÅ¡omas pripažinti turtas, yra veikimas tinkamai užtikrinant pareiÅ¡kėjos interesus. Civilinis procesas Lietuvos Respublikoje yra prieinamas visiems gyventojams.

Esantis sunkioje turtinėje padėtyje asmuo gali pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ ir dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir dėl dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, jog asmenys gali bÅ«ti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymuose nustatytais atvejais. Remiantis Å¡ia įstatymo nuostata, esant sunkiai finansinei padėčiai, siÅ«lytina kreiptis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPÄ®) pagrindu, kuris nustato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmenys, nagrinėjant civilines bylas, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (VGTPÄ® 20 straipsnio 1 dalis).

Norintis gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmuo privalo tarnybai pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ (VGTPÄ® 18 straipsnio 1 dalis. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: PareiÅ¡kėjos N. A. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                            JÅ«ra Marija Strumskienė