52bcc090-c64d-4da4-9faf-b17f164372bf · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-973-464/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00426-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės L. L. Ž.-A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2962-912/2019 pagal ieÅ¡kovės L.

L. Ž.-A. ieÅ¡kinį atsakovei V. Ž. dėl neteisėto praturtėjimo, daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, turtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. L. Ž.-A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (atskirojo skundo medžiagos b. l. 1-7), praÅ¡ydama: 1.1. priteisti iÅ¡ atsakovės V. Ž. 41 914,81 Eur kaip nepagrįstai praturtėjus gauta lėšas; 1.2. priteisti iÅ¡ atsakovės 14 160 Eur žalos atlyginimÄ , 1.3. priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 1.4.

įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ â€“ virtuvės baldų komplektÄ , esantį atsakovei priklausančiame name (duomenys neskelbtini). 1.5. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad su atsakove, savo motina, sutarė sujungti lėšas, gautas pardavus joms asmeninės nuosavybės teises priklausančius butus, ir jas panaudoti namo statyboms. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovė jÄ Ä¯galiojo atlikti visus su statybomis susijusius darbus, sutarė, kad turtas bus įregistruotas jų abiejų vardu. Teigia, kad namui pastatyti ir įrengti buvo panaudotos jų abiejų lėšos, tačiau galiausiai atsakovė šį turtÄ Ä¯registravo savo vardu, o ieÅ¡kovei neleidžia ne tik jame gyventi, bet ir į jį patekti.

Mano, kad atsakovė neteisėtai praturėjo jos sÄ skaita, t. y. pasistatė ir įsirengė namÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gautų lėšų, t. y. 41 914,81 Eur. Pardavusi butÄ , ji su Å¡eima buvo priversta nuomotis kitÄ bÅ«stÄ , dėl ko patyrė papildomas 14 161 Eur iÅ¡laidas, jas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės kaip žalos atlyginimÄ . Be to, teigia, kad iÅ¡ jai priklausančių lėšų name buvo sumontuotas virtuvės komplektas, kurio vertė 1 737,72 Eur ir kurį praÅ¡o įpareigoti atsakovę jai grÄ Å¾inti.

3. IeÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovei priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad ieÅ¡kinio suma yra labai didelė, atsakovė yra pensinio amžiaus, neturi pakankamai pajamų, kurios galėtų užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ . Todėl mano, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o atsakovei perleidus turtÄ tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-22 nutartimi (b. l. 10-12) atmetė ieÅ¡kovės L. L. Ž.-A. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

5. Teismas sprendė, kad ieškovė pareikštus reikalavimus grindžia ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra aplinkybių, dėl kurių ieškinys galėtų būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

6. Spręsdamas dėl antrosios sÄ lygos laikinosios apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymu buvimo, teismas pažymėjo, kad lemiamÄ reikÅ¡mę turi atsakovės sÄ Å¾iningumas. Galiojantys įstatymai asmens nesÄ Å¾iningumo, sprendžiant dėl jo turto areÅ¡to ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, todėl nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga Å¡iuo atveju tenka bÅ«tent ieÅ¡kovei (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1186-196/2017).

7. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡ esmės daro tik teorinę prielaidÄ , kad, jų netaikius, gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismo vertinimu, į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės sunkiÄ turtinę padėtį, o grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas susietas su, ieÅ¡kovės nuomone, atsakovei reikÅ¡minga reikalavimo suma. Tačiau tai yra nepakankama sÄ lyga teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei pripažinti. Dėl to pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavus atsakovei priklausantį turtÄ , lėšas, turtines teises – bÅ«tų pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip iÅ¡imtinės procesinės priemonės, esmė.

8. Ä®vertinęs aptartas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje numatytų sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti visuma Å¡iuo atveju neįrodyta, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino. III. Atskirojo skundo argumentai  9. IeÅ¡kovė L. L. Ž.-A. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019-03-22 nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – jos praÅ¡ymÄ patenkinti ir atsakovės atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , privalėjo atsižvelgti tiek į atsakovės turtinę padėtį, jos pokyčio perspektyvas, tiek į jos elgesį iki bylos iÅ¡kėlimo, jos nagrinėjimo metu. Tik įvertinęs visumÄ , o ne pavienes faktines aplinkybes, teismas galėjo spręsti dėl atsakovės sÄ Å¾iningumo kaip pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017). 9.2.

Kartu su ieÅ¡kiniu pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, negrÄ Å¾indama investuotų lėšų į namo statybas, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-18927-16 esantis nutarimas. Be to, pats faktas, kad atsakovė daugiau nei 9 metus vengia grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės lėšas, įrodo jos nesÄ Å¾iningumÄ . 9.3. Tik pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones bus užtikrinta Å¡alių interesų pusiausvyra, bus užtikrinta ieÅ¡kovės teisė atgauti atsakovės nepagrįstai pasisavintÄ turtÄ , tuo tarpu nekilnojamojo turto areÅ¡tas jai nesukels jokių neigiamų padarinių.

Teisėja k o n s t a t u o j a :

10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jeigu nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ susieja su dviem privalomomis sÄ lygomis: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones konstatavęs, kad nėra įrodyta viena iÅ¡ minėtų sÄ lygų – grėsmė galimai apeliantei L. L. Ž.-A. palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Kadangi apeliantė nekvestionuoja teismo iÅ¡vados, susijusios su ieÅ¡kinio preliminariu pagrįstumu, apeliacinis teismas Å¡ių iÅ¡vadų teisėtumo bei pagrįstumo taip pat netikrina ir toliau pasisako tik dėl teismo argumentų, susijusių su grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimu.

12. Visų pirma atmetami kaip aiÅ¡kiai nepagrįsti tokie atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamos sÄ lygos, nukrypo nuo Å¡iam klausimui aktualių Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė bÅ«tent pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotÄ taisyklę, kad didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areÅ¡tuoti atsakovais įvardijamų asmenų turtÄ ar iki ginčo galutinio iÅ¡sprendimo taikyti jiems ribojimus disponuoti turtu, taip pat net ir tuo atveju, jeigu Å¡ie asmenys neturi tokios vertės turto, kuris atitiktų reikalavimų sumÄ , arba jiems priklausančiam turtui jau yra nustatyti apribojimai (turtas įkeistas, areÅ¡tuotas ir pan.). Kitaip tariant, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais yra paneigta vien didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

13. Pažymėtina, kad finansinis neiÅ¡galėjimas įvykdyti sprendimÄ ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis iÅ¡vengti vykdymo) yra visiÅ¡kai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Todėl atskirojo skundo argumentai dėl blogos atsakovės turtinės padėties laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra reikÅ¡mingi.

14. Å iame kontekste, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo poreikio, svarbÅ«s ne tik nacionaliniai įstatymai ir jų aiÅ¡kinimo teisminė praktika, bet ir Lietuvai privalomi tarptautiniai teisės aktai, kuriuose sureguliuoti panaÅ¡Å«s klausimai ar santykiai. Antai Europos Parlamento ir Tarybos 2014-05-15 Reglamento (ES) Nr.655/2014, kuriuo nustatyta europinio sÄ skaitos blokavimo įsakymo procedÅ«ra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ civilinėse ir komercinėse bylose, preambulės 5 punkte nurodyta, kad visose valstybėse narėse yra nustatytos nacionalinės procedÅ«ros dėl apsaugos priemonių, pavyzdžiui, sÄ skaitų blokavimo, tačiau labai skiriasi tokių priemonių skyrimo sÄ lygos ir jų įgyvendinimo procedÅ«ros.

Todėl bÅ«tina ir tikslinga patvirtinti privalomÄ ir tiesiogiai taikomÄ SÄ jungos aktÄ , kuriuo bÅ«tų sukurta nauja SÄ jungos procedÅ«ra, sudaranti galimybę tarpvalstybiniais atvejais veiksmingai ir greitai blokuoti banko sÄ skaitose laikomas lėšas. Reglamento preambulės 14 punkte nustatyta, kad sÄ lygomis, kuriomis remiantis iÅ¡duodamas blokavimo įsakymas, turėtų bÅ«ti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad bÅ«tų iÅ¡duotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra.

15. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali bÅ«ti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamÄ arba bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , nes skolininkas gali bÅ«ti iÅ¡Å¡vaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtÄ arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastÄ jo kiekį arba tai padaręs neįprastu bÅ«du. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimÄ , arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vienÄ kreditorių, neturėtų bÅ«ti savaime laikoma pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų bÅ«ti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui iÅ¡duoti. Ä® Å¡iuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esamam rizikos (Reglamento (ES) Nr.655/2014 preambulės 14 p. 4 d.).

16. Vadinasi, tiek nacionalinis reglamentavimas, kurio aiÅ¡kinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pakitusi, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Todėl nei tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, negrÄ Å¾indama į namÄ investuotų apeliantės asmeninių lėšų, nei argumentai, susiję su atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykiu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos ir konkrečiais teismų praktikos pavyzdžiais motyvuojamos iÅ¡vados, kad grėsmė, kaip sÄ lyga taikyti atsakovės turtui areÅ¡tÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo įrodyta.

17. Apeliantė atskirajame skunde nurodo dar ir tokias aplinkybes, kad teismas, atmesdamas jos praÅ¡ymÄ , nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017, suformuotų iÅ¡aiÅ¡kinimų, kad, siekiant tinkamai iÅ¡spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi bÅ«ti atžvelgiama į aplinkybių visumÄ , o ne į pavienes aplinkybes. Viena vertus, iÅ¡ tiesų, aptartoje Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje konstatuota, kad kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikÅ¡minga tiek ieÅ¡kinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sÄ Å¾iningumÄ .

Kita vertus, apeliantė neapgrįstai ignoruoja aptariamoje nutartyje pateiktÄ ir tokį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad tik nustačius visų Å¡ių aplinkybių visumÄ gali bÅ«ti konstatuojama grėsmė kaip sÄ lyga laikinosios apsaugos priemonėms taikyti.

18. Ä®rodinėjant grėsmę sprendimo įvykdymui, bÅ«tina įvardinti tokius atsakovo atliktus ar tikėtinai atliktinus nesÄ Å¾iningus veiksmus, kurie kelia pagrįstų abejonių sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis bÅ«tų palankus Å¡ias priemones praÅ¡ančiam taikyti asmeniui (ieÅ¡kovui). Dėl grėsmės ir atsakovo nesÄ Å¾iningumo įrodinėjimo apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartÄ jau buvo pasisakyta, t. y. pirmiausiai Å¡i pareiga tenka tai Å¡aliai, kuri pareiÅ¡kia teisme reikalavimÄ ir kartu praÅ¡o taikyti antrajai ginčo Å¡aliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai Å¡aliai, kuri norėtų tokių padarinių iÅ¡vengti.

Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naÅ¡tos Å¡alims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikÅ¡tų, kad atsakovas, aiÅ¡kiai nežinodamas, kÄ ieÅ¡kovas laiko grėsmę jo turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų net atsikirsti, o tai nėra suderinama su Å¡alių procesiniu lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principais (CPK 12 str., 17 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-854-464/2018).

19. Vadinasi, atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016,; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016, 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).

20. Nagrinėjamu atveju apeliantė laikosi pozicijos, kad atsakovės galimÄ nesÄ Å¾iningÄ elgesį patvirtina jos ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su apeliantės investuotų lėšų į turtÄ negrÄ Å¾inimu. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su ginčo turto statybomis bei investicijomis į jas, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, t. y. byloje įrodinėtinos aplinkybės. Tokios aplinkybės, kurias kiekviena iÅ¡ bylos Å¡alių interpretuoja sau palankia linkme, negali bÅ«ti laikomos vienos Å¡alies (t. y. atsakovės) nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodančiais faktais, lemiančiais tokių griežtų ribojimų iki ginčo galutinio iÅ¡sprendimo jai taikymÄ , kurių praÅ¡o apeliantė.

21. Å io atveju galima įsitikinti tik tuo, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje apie labiau tikėtinÄ asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nesÄ Å¾iningumÄ buvo sprendžiama, pavyzdžiui, kai atsakovas slėpė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kai vienos įmonės veikla buvo perkelta į kitÄ Ä¯monę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1063-516/2017), ir prieÅ¡ingai, buvo pasisakyta, jog tokios aplinkybės, kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, sudaro ginčo iÅ¡ esmės nagrinėjimo dalykÄ ir, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , negali bÅ«ti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-731-516/2017).

22. Taigi, visiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad apeliantė neįrodė atsakovės nesÄ Å¾iningumo kaip vienos iÅ¡ grėsmę sprendimo įvykdymui galinčių pagrįsti aplinkybių, o vien galimai sunki atsakovės turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apie poreikį užtikrinti Å¡alių pusiausvyrÄ buvo jau pasisakyta ir Å¡ios nutarties 14 punkte, aptariant tarptautinį panaÅ¡ių teisinių santykių reglamentavimÄ .

23. Apeliantės atskirajame skunde nurodytų aplinkybių bei faktų nepakanka kitokiai iÅ¡vadai dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui padaryti, nei padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Kačinskienė