Legislator Case Law & Legislation
52b9035e-b3d7-4cb2-9f3c-c41da0e08c3b AI generated

52b9035e-b3d7-4cb2-9f3c-c41da0e08c3b · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

Case Number 52b9035e-b3d7-4cb2-9f3c-c41da0e08c3b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

Legislator headnote

AI generated

52b9035e-b3d7-4cb2-9f3c-c41da0e08c3b · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas: Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės AB „Lesto“ ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes nėra actio Pauliana instituto taikymui reikalingų sÄ lygų viseto.Teismo posėdžio metu atsakovas S. V. paaiÅ¡kino, jog tada, kai pardavė žemę S. K., apie skolas jam nieko nesakė. S. K. dažnai atvažiuodavo pas jo kaimynÄ K. K., tačiau, ar jie giminės, jis nežino. S. K. dar iki sutarties sudarymo beveik prieÅ¡ dvejus metus dalimis jam iÅ¡mokėjo visus pinigus už perkamÄ Å¾emės sklypÄ ir jis tuo pinigus iÅ¡leido savo reikmėms - maistui, rÅ«kalams, namo, kuriame gyvena, remontui, atidavė skolas kaimynams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

CivCivilinė byla Nr. 2-19-548/2015                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01278-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 20.1; 20.2; 20.3; 35.4; 35.6.1; 93.2.5;93.2.7; 93.2.8; 93.2.11; 93.2.21; 99.1;99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 99.11; 114.1;114.2; 114.3; 114.4;114.5; 114.9; 116.1.KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 5 d.Kaišiadorys Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lesto“ atstovui Andrej Židul, atsakovui S. K., atsakovų S. K. ir K.

K. atstovei advokato padėjėjai Ingridai Paliukaitei, atsakovui S. V., trečiajam asmeniui antstoliui Dariui Jonaičiui, nedalyvaujant atsakovei K. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lesto“ ieÅ¡kinį atsakovams S. V., K. K., S. K. bei trečiajam asmeniui antstoliui Dariui Jonaičiui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.             IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė:IeÅ¡kovė AB „Lesto“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. birželio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kuria S. K. ir K.

K. buvo perleistas miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini);2. priteisti iÅ¡ atsakovų visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės AB „Lesto“ įgaliotas atstovas Andrej Židul teismo posėdžio metu visiÅ¡kai palaikė ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti.Atsakovų S. K. ir K. K. atstovė advokato padėjėja Ingrida Paliukaitė teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutiko ir prašė jį atmesti.Atsakovas S. V. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutiko ir prašė jį atmesti, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Tretysis asmuo Darius Jonaitis teismo posėdžio metu prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.IeÅ¡kovės AB „Lesto“ ieÅ¡kinio reikalavimai grindžiami Å¡iais argumentais:

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2014-06-30 sprendimu patenkino ieÅ¡kovės AB „Lesto“ ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovo S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1741,86 Lt skolos už suvartotÄ elektros energijÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-06-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 54,00 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovės AB „Lesto“ (į.k. 302577612, buveinė Žvejų g. 14, Vilnius) naudai. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, antstolio kontorai buvo pateiktas vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-994-359/2014 dėl priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo. 2014-08-29 patvarkymu antstolis Darius Jonaitis informavo, jog skolininkas pajamų ir turto neturi, skolos geranoriÅ¡kai nemoka, atsiradus prievolei atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtu elektros energijos naudojimu, S. V. 2014-04-29 priėmė palikimÄ ir siekdamas iÅ¡vengti prievolių kreditoriams vykdymo, netrukus pardavė paveldėtÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypÄ (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį(duomenys neskelbtini). Kadangi antstolio patvarkymas, kuriame nurodyta skolininko turtinė padėtis ir jo nekilnojamojo turto perleidimas, gautas 2014-08-29, laikytina, kad Å¡iÄ dienÄ kreditorius sužinojo apie jo teises pažeidžiantį sandorį. IÅ¡dėstyti faktai patvirtina, kad S. V. yra ieÅ¡kovo AB „Lesto“ skolininkas; S. V. po to, kai buvo užfiksuotas pažeidimas (neteisėtas elektros energijos naudojimas) ir atsirado prievolė atlyginti neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , perleido savo turtÄ tretiesiems asmenims; skolininkas neturi kito turto, į kurį galima bÅ«tų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir skolos geranoriÅ¡kai nemoka.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas mano, kad S. V. neturėjo sudaryti 2014-06-27 sandorio, kuriuo S. K. ir K. K. perleido miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypÄ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir kad toks perleidimas buvo įvykdytas siekiant iÅ¡vengti prievolių ieÅ¡kovui įvykdymo. Turto perleidimas iÅ¡ esmės pažeidė ieÅ¡kovo teises, nes jis visiÅ¡kai prarado galimybes patenkinti teisėtus savo reikalavimus, o S. V. perleisdamas turtÄ Å¾inojo apie ieÅ¡kovo pretenzijas, nes jam 2014-03-26 buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl žalos atlyginimo, o 2014-06-10 įteikti teismo procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinys su priedais).

IÅ¡ antstolio patvarkymo matyti, kad, prieÅ¡ sudarant sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, buvo domėtasi, kokių skolų turi S. V., tačiau negalėdamas teikti duomenų apie vykdomosios byluos eigÄ neįgaliotam asmeniui, antstolis nesuteikė duomenų apie skolos dydį, tačiau pažymėjo, jog S. V. skolų tikrai turi, todėl paveldėjęs turtÄ po motinos mirties, kol skolos nesumokėtos, tokio turto tikrai negali perleisti. Taigi prieÅ¡ sudarant sandorį pirkėjams buvo žinoma, jog pardavėjas turi neįvykdytų prievolių ir neatsiskaitęs su kreditoriais negali perleisti jokio turto, tačiau, nepaisant to, pirkėjai įsigijo žemės sklypÄ iÅ¡ S. V., žinodami apie jo skolas, todėl jie laikytini nesÄ Å¾iningais CK 6.66 str. 2 d. prasme.

Atsižvelgiant į S. V. skolos ieÅ¡kovui sumÄ , mano, kad ieÅ¡kovo teisėtiems reikalavimams apginti. BÅ«tina pripažinti negaliojančiu minėtÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovams S. K. ir K. K. buvo perleistas aukščiau minėtas žemės sklypas bei taikyti abipusę restitucijÄ .Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės AB „Lesto“ įgaliotas atstovas Andrej Židul patikslino, jog tÄ aplinkybę, jog atsakovas S. V. neturi jokio kito turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimus, sužinojo iÅ¡ antstolio.

Å iai dienai S. V. skola AB „Lesto“ nepasikeitusi ir yra tokia, kokia priteista teismo sprendimu. Apklaustas paaiÅ¡kino, jog mano, kad pas antstolį informacijos apie S. V. skolas teiravęsis K. K. ir atsakovas S. K. yra giminės ir todėl atsakovams turėjo bÅ«ti taip pat žinoma apie S. V. skolas.Atsakovai S. K. ir K. K. savo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad: 2014-06-27 pirkimo-pardavimo sutartis nepažeidžia kreditoriaus AB „Lesto“ teisių, kadangi žemės sklypas buvo nupirktas už 4500,00 Lt, pinigai S. V. buvo perduoti prieÅ¡ sudarant sutartį, todėl S. V. turtinė padėtis, perleidus minėta nekilnojamÄ jį turtÄ , nepablogėjo.

S. V. pardavė sklypÄ už protingÄ kainÄ , o gautų lėšų pakako atsiskaityti su kreditoriumi, kadangi S. V. skola AB „Lesto“ sudaro tik 1741,86 Lt. Kur S. V. panaudojo gautus pinigus ir dėl kokių priežasčių jis už parduotÄ turtÄ gautų pinigų nepanaudojo skolų dengimui, jiems yra nežinoma. Jie sumokėjo S. V. 4500 Lt ir neturėjo pareigos kontroliuoti, kaip jis Å¡ias lėšas panaudos, todėl ne pats sandoris pažiedžia kreditoriaus AB „Lesto“ interesus, bet S. V. elgesys, kuomet jis iÅ¡ jų gautas lėšas panaudojo kitais tikslais, o ne skolos dengimui.

Be to, jie yra sÄ Å¾iningi įgijėjai, kadangi sudarant 2014-06-27 pirkimo-pardavimo sutartį, S. V. patvirtino, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini)., nėra niekam kitam parduotas, neareÅ¡tuotas, hipotekoje neregistruotas. Pirkimo-pardavimo sutarties 8.1 p. nurodyta, kad pardavėjas, t.y. S. V., žinių apie galimas arba reiÅ¡kiamas trečiųjų asmenų kitas pretenzijas ir teises, kurios apsunkintų arba padarytų neįmanomu pirkėjui įgyvendinti įstatymo suteikiamas savininko teises į perkamÄ turtÄ , neturi.

S. K. ir K. K. nežinojo apie S. V. skolÄ AB „Lesto“, pas antstolį D.Jonaitį niekada nebuvo ir nesiteiravo apie S. V. atžvilgiu užvestas vykdomÄ sias bylas. Sudarant su S. V. sutartį, minėtas žemės sklypas nebuvo areÅ¡tuotas, sutartis buvo sudaryta 2014-06-27, o S. V. ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijo paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu 2014-04-29, įraÅ¡as apie tai galioja nuo 2014-05-27. Taigi per vienÄ mėnesį antstolis neareÅ¡tavo S. V. priklausančio turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti skolas kreditoriams, todėl jie negali bÅ«ti atsakingi už aplaidų antstolio darbÄ .

Pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu jiems nebuvo žinoma apie jokias S. V. skolas ir apie tai, kad jis neturi teisės perleisti jam priklausančio turto. IeÅ¡kovo pozicija, kad ieÅ¡kinio suma yra vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, t.y. 4819,00 Lt, yra nepagrįsta, nes pagal kasacinio teismo praktikÄ , taikant actio Pauliana institutÄ , kreditoriaus reikalavimas turi bÅ«ti nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui tenkinti, prie ieÅ¡kinio pridėtas KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimas įrodo, jog AB „Lesto“ naudai iÅ¡ S. V. buvo priteista 1741,86 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 54,00 Lt žyminio mokesčio, taigi iÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ nukreipia į didesnę sumÄ nei bÅ«tina jo reikalavimui patenkinti ir tokiu bÅ«du piktnaudžiauja savo teisėmis.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės AB „Lesto“ ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes nėra actio Pauliana instituto taikymui reikalingų sÄ lygų viseto.Teismo posėdžio metu atsakovas S. V. paaiÅ¡kino, jog tada, kai pardavė žemę S. K., apie skolas jam nieko nesakė. S. K. dažnai atvažiuodavo pas jo kaimynÄ K. K., tačiau, ar jie giminės, jis nežino. S. K. dar iki sutarties sudarymo beveik prieÅ¡ dvejus metus dalimis jam iÅ¡mokėjo visus pinigus už perkamÄ Å¾emės sklypÄ ir jis tuo pinigus iÅ¡leido savo reikmėms - maistui, rÅ«kalams, namo, kuriame gyvena, remontui, atidavė skolas kaimynams.

Tada jam dar nebuvo žinoma apie skolÄ už elektros energijÄ . Nurodė, kad jo pajamas sudaro gaunama bedarbio paÅ¡alpa - 280,00 Lt. Apklaustas nurodė, jog apie skolÄ AB „Lesto“ žinojo, tačiau neturėjo pinigų jai atlyginti. Jeigu kas pirktų jo namÄ , kuris įregistruotas jo vardu, jis jį parduotų ir galėtų atsiskaityti su AB „Lesto“, o pats rastų, kur kitur gyventi. Kai pasiraÅ¡inėjo pirkimo-pardavimo sutartį pas notarÄ , jam nebuvo žinoma, kad jis negali to daryti.Teismo posėdžio metu atsakovas S. K. paaiÅ¡kino, kad K.

K. yra jo tėvas ir atsakovo S. V. kaimynas. Išėjus iÅ¡ kalbos, kad S. V. pardavinėja žemės sklypÄ , kuris jį domino, pasiÅ«lė S. V. sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Dėl kainos susitarė iÅ¡ karto, jam kaina tiko, o dokumentų tvarkymu rÅ«pinosi jo tėvas. Apklaustas pasakė, kad atsiskaitinėjo su S. V. grynais pinigais per kelis kartus, pirmÄ kartÄ pinigus sumokėjo 2014 m. pavasarį ir tai buvo 1000 Lt, vėliau mokėjo po kelis Å¡imtus litų ir visa suma buvo sumokėta dar iki raÅ¡ytinio sandorio sudarymo.

Kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini), apie S. V. skolas galėjo domėtis jo tėvas K. K., kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad sklypas, kurį jis perka, nebuvo areÅ¡tuotas. Nežino, kÄ S. V. veikė su jam sumokėtais pinigais, nematė, ar jis name darė remontÄ , pas jį nėra buvęs, pas tėvÄ , gyvenantį S. V. kaimynystėje, apsilanko du kartus į mėnesį. Nurodė, kad pirkdamas žemės sklypÄ , nežinojo S. V. turtinės padėties ir neprašė kitų asmenų, kad jÄ pasidomėtų, tačiau žinojo, kad S. V. turėjo skolų, tačiau kam, kiek ir kokio dydžio nežinojo.

Kai pirkimo-pardavimo sandoris buvo pasiraÅ¡inėjamas pas notarÄ , buvo tikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenys ir sklypas nebuvo areÅ¡tuotas. Kai su S. V. derėjosi dėl sklypo pardavimo, jo kainos, sklypas dar nebuvo jo vardu, tačiau buvo tik laiko klausimas, kada sklypas buvo perregistruotas jo vardu. Prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismo posėdžio metu atsakovų S. K. ir K. K. atstovė advokato padėjėja Ingrida Paliukaitė paaiÅ¡kino, jog pirkimo-pardavimo sutartis, kuriÄ ginčija ieÅ¡kovė yra dviÅ¡alis atlygintinis sandoris, tiek pirkėjas, tiek pardavėjas susitarė dėl parduodamo turto kainos ir atsakovas S. K. kaip pirkėjas sumokėjo S. V. 4500 Lt.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nepažeidžia kreditorių teisių (konkrečiai – AB „Lesto“) ir teisėtų interesų, kadangi žemės sklypas buvo nupirktas už realiÄ ir protingÄ kainÄ , su pardavėju buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais iki sutarties sudarymo, Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir S. V. ir ta suma buvo tokio dydžio, kad S. V. galėjo atsiskaityti su kreditore AB „Lesto“ pagal teismo sprendimÄ ir padengti iÅ¡ jo priteistÄ skolÄ .

Atsakovai S. K. ir K. K. savo pareigÄ pagal pirkimo-pardavimo sutartį įvykdė tinkamai, sumokėjo visÄ sumÄ už perkamÄ Å¾emės sklypÄ ir neturėjo pareigos kontroliuoti kur ir kaip pardavėjas S. V. panaudojo jam sumokėtus pinigus. Be to, S. K. ir K. K. laikytina sÄ Å¾iningais įgijėjais, kadangi sutarties sudarymo dienÄ vieÅ¡ame registre nebuvo įregistruota jokia informacija apie tai, kad minėto žemės sklypo negalima perleisti, todėl notaras, prisiimdamas už tai atsakomybę, patvirtino pirkimo-pardavimo sandorį.

Pažymėjo, kad antstolis parduodamo ir perkamo turto areÅ¡tavęs nebuvo, atsakovai turėjo žinių apie tam tikras galimas S. V. skolas, tačiau tai buvo 2014 m. sausio mėn., o pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik 2014-06-27, taigi tų skolų galėjo ir nebebÅ«ti, o antstolis per tÄ laikÄ galėjo pasidomėti S. V. turtine padėtimi, tačiau to nepadarė. Prašė įvertinti bylos medžiagÄ , atsižvelgti į tai, kad nėra įrodytos visos sÄ lygos, kad galima bÅ«tų taikyti actio Pauliana institutÄ pagal CK 6.66 str. ir ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdžio metu tretysis asmuo Darius Jonaitis paaiÅ¡kino, jog asmeniÅ¡kai jis nieko nežino apie S. V. skolas, apie jas žino jo padėjėja.

Apklaustas parodė, jog S. V. turi kito turto, tačiau iÅ¡ jo negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, nes turto vertė gerokai didesnė negu skola. Kodėl neareÅ¡tavo S. V. turimo paveldėto žemės sklypo pasakyti negali. Pažymėjo, kad S. V. jau 2013 m. žinojo apie savo turimas skolas, kadangi jo atžvilgiu buvo vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai kitose vykdomosiose bylose, be to jis pats kaip skolininkas turėjo pareigÄ domėtis savo turimomis skolomis ir jų mokėjimo galimybėmis.IÅ¡ byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų matyti:- KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2014-06-30 sprendimu patenkino ieÅ¡kovės AB „Lesto“ ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovo S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1741,86 Lt skolos už suvartotÄ elektros energijÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-06-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 54,00 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovės AB „Lesto“ (į.k. 302577612, buveinė Žvejų g. 14, Vilnius) naudai; - iÅ¡ 2014-08-29 antstolio Dariaus Jonaičio patvarkymo dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybių Nr. K044839 matyti, kad antstolis nutarė informuoti iÅ¡ieÅ¡kotojus Kauno RAAD KaiÅ¡iadorių r. agentÅ«rÄ bei AB „Lesto“ apie S. V. turto pardavimÄ 2014-06-27 bei skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes iÅ¡ieÅ¡kotojams, t.y. pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojams kreiptis į teismÄ ir ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo;- iÅ¡ 2014-08-29 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2000-06-06 iki 2014-05-27 apskrities virÅ¡ininko sprendimo (2000-04-14, Nr. 9-12139) ir apskrities virÅ¡ininko įsakymo (2000-04-14, Nr. 02-04-3048) pagrindu priklausė V.

V., nuo 2014-05-27 iki 2014-07-07 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo (2014-04-29 Nr. 1347) pagrindu - S. V., o nuo 2014-07-07 pirkimo pardavimo sutarties (2014-06-27, Nr. 2-2760) pagrindu priklauso S. K. ir K. K.;- iÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 0117/14/00837 (iÅ¡ieÅ¡kotojas AB „Lesto“, skolininkas S. V.) matyti, kad:- KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-994-359/2014 (teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-07-31), 2014-08-04 iÅ¡duotas ieÅ¡kovei AB „Lesto“ ir 2014-08-18 perduotas vykdyti antstolio Dariaus Jonaičio kontorai;- antstolis Darius Jonaitis 2014-08-13 patvarkymu Nr. K044540 priėmė vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ ir 2014-08-13 priėmė raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ Nr. K044541 bei patvarkymÄ dėl vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo Nr. K044542, kurie buvo iÅ¡siųsti skolininkui S. V. (įteikti jam asmeniÅ¡kai 2014-08-19), taip pat priėmė 2014-08-13 patvarkymÄ dėl vykdymo iÅ¡laidų mokėjimo atidėjimo AB „LESTO;- 2014-09-09 antstolis Darius Jonaitis patikrino duomenis apie skolininko S. V. turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke, iÅ¡ kurio iÅ¡raÅ¡o matyti, kad S. V. vardu yra registruotas pastatas – gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu (2014-04-29, Nr. 1347), įraÅ¡as galioja nuo 2014-05-27, taip pat buvo patikrinti LR kelių transporto priemonių registro duomenys ir Sodra, nustatyta, kad skolininko S. V. vardu registruotų transporto priemonių nėra, skolininkas nedirba; piniginių lėšų sÄ skaitų neturi; - iÅ¡ antstolio Dariaus Jonaičio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0117/11/00731(iÅ¡ieÅ¡kotojas Kauno RAAD KaiÅ¡iadorių r. agentÅ«ra, skolininkas S. V.) matyti, kad antstolis Darius Jonaitis 2011-09-08 patvarkymu priėmė vykdyti Kauno RAAD KaiÅ¡iadorių r. agentÅ«ros 2011-06-28 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 64AM040885 dėl 2000,00 Lt piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ S. V.; 2011-09-09 patikrinus VÄ® „Registrų centras“ duomenis, buvo nustatyta, jog S. V. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bankuose piniginių lėšų sÄ skaitose neturi, nedirba; 2011-09-27 ir 2013-05-22 S. V. buvo iÅ¡siųsti praneÅ¡imai dėl atvykimo pas antstolį; - iÅ¡ antstolio Dariaus Jonaičio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0117/11/00902 (iÅ¡ieÅ¡kotojas Kauno apskrities VMI, skolininkas S. V.) matyti, kad antstolis S. M., pavaduojantis antstolį Darių Jonaitį, 2011-11-04 patvarkymu priėmė vykdyti Kauno apskrities VMI pateiktÄ KaiÅ¡iadorių r. apylinkės teismo 2011-11-02 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-1228-753/2011 dėl 77,40 Lt piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ S. V.; 2011-11-04 S. V. buvo iÅ¡siųstas raginimas įvykdyti sprendimÄ ir sumokėti vykdymo iÅ¡laidas, kuris 2011-11-09 buvo asmeniÅ¡kai įteiktas S. V.;- iÅ¡ antstolio Dariaus Jonaičio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0117/11/00923(iÅ¡ieÅ¡kotojas Kauno RAAD KaiÅ¡iadorių r. agentÅ«ra, skolininkas S. V.) matyti, kad antstolis Darius Jonaitis 2011-11-14 patvarkymu priėmė vykdyti Kauno RAAD KaiÅ¡iadorių r. agentÅ«ros 2011-11-02 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-1228-753/2011 dėl 1424,50 Lt piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ S. V.; 2011-11-14 S. V. buvo iÅ¡siųstas raginimas įvykdyti sprendimÄ ; 2012-02-24 patvarkymu areÅ¡tuotos lėšos – 2041,93 Lt, priklausančios S. V., gautinos į Paparčių paÅ¡to skyrių; 2013-05-22 S. V. buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl atvykimo pas antstolį; 2013-07-31 Kauno apskrities VMI iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl paveldimo turto; 2014-08-06 nustačius, kad S. V. minėtÄ Å¾emės sklypÄ pardavė S. K. ir K.

K., buvo areÅ¡tuotos lėšos, priklausančios S. V., esančios pas S. K., t.y. 4500,00 Lt; 2014-08-20 patvarkymu, patenkinus S. K. 2014-08-18 skundÄ , areÅ¡tas panaikintas; 2014-08-29 S. V. iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl atvykimo pas antstolį;- pagal ieÅ¡kovės AB „Lesto“ ir trečiojo asmens antstolio Dariaus Jonaičio pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus atsakovas S. V., be ieÅ¡kovės AB „Lesto“ turėjo ir kitų kreditorių (Kauno RAAD KaiÅ¡iadorių r. agentÅ«ra, Kauno apskrities VMI), su kuriais atsakovui buvo privalu atsiskaityti anksčiau negu su ieÅ¡kove AB „Lesto“.IeÅ¡kinys atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga.

Pagal CPK 176 str. nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 str., Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (185 str.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Å ie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl notarės Vidos Bietkienės notariÅ¡kai patvirtintos atsakovų S. V. ir S. K. bei K.

K. 2014-06-27 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria pardavėjas S. V. pardavė, o pirkėjas S. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės AB „Lesto“ tikslas – nukreipti atsakovo S. V. asmeninės prievolės įvykdymÄ pagal KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimÄ už akių – skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kuriÄ neva neteisėtai įgijo atsakovai S. K. ir K.

K..Teismas asmenų pažeistas civilines teises gina įstatymų nustatyta tvarka ir bÅ«dais, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityviÅ¡kumo principo (CK 1.137 ir 1.138 str.).CK 6.66 str. įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Å iame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo bÅ«das, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymÄ .CK 6.66 str.

įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis 3K-3-587/2008). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.IeÅ¡kovė AB „Lesto“ mano, kad atsakovų S. V. ir S. K. bei K.

K. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises, nes jis visiÅ¡kai prarado galimybes patenkinti teisėtus savo reikalavimus.Atsakovai S. K. ir K. K. tvirtina, kad 2014-06-27 pirkimo-pardavimo sutartis nepažeidžia ieÅ¡kovės AB „Lesto“ teisių, kadangi žemės sklypas buvo nupirktas už 4500 Lt, pinigai S. V. buvo perduoti prieÅ¡ sudarant sutartį, todėl S. V. turtinė padėtis, perleidus minėta nekilnojamÄ jį turtÄ , nepablogėjo, be to, S. V. pardavė sklypÄ už protingÄ kainÄ , o gautų lėšų pakako atsiskaityti su kreditoriumi, kadangi S. V. skola AB „Lesto“ sudaro tik 1741,86 Lt.CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 str. prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustatinėjant Å¡iÄ actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ , bÅ«tina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-3-362/2011).Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamÄ sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliano taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditorius turi teisę laisvai rinktis savo teisių gynimo bÅ«dus, spręsti dėl jų naudojimo laiko bei eiliÅ¡kumo, jeigu Å¡ios jo laisvės neriboja įstatymas ar sutartis. Å i kreditoriaus teisė negali bÅ«ti ribojama, jei savo teisėms ginti jis naudojasi įstatymo suteiktais instrumentais. Tokiu atveju kreditorius, pasirinkdamas tam tikrus savo teisių gynimo bÅ«dus ir juos naudodamas, turi laikytis tam tikrų reikalavimų ir prisiimti su atitinkamais savo pasirinkimais susijusiÄ rizikÄ .

Pasirinkti teisių gynimo strategijÄ ir bÅ«dus yra kreditoriaus teisė, tačiau ji nepaneigia kreditoriaus pareigos įrodyti esant pažeistas teises ir visas kitas sÄ lygas actio Pauliana ieÅ¡kiniui tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi AB „Lesto“, turėdama reikalavimo teisę į S. V., turi teisę ginčyti jos teises pažeidžiantį sandorį, tačiau turi ir pareigÄ Ä¯rodyti, kad jos teisės pažeistos. Šiuo atveju ieÅ¡kovė AB „Lesto“ mano, kad atsakovas S. V., parduodamas jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡ kurio galima bÅ«tų vykdyti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , siekė iÅ¡vengti prievolių ieÅ¡kovui įvykdymo, kadangi, perleisdamas turtÄ , žinojo apie ieÅ¡kovo pretenzijas, jam 2014-03-26 buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl žalos atlyginimo, o 2014-06-10 įteikti teismo procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinys su priedais).

Sudaręs ginčijamÄ sandorį, kurio jis sudaryti neprivalėjo, skolininkas S. V. tapo nemokus, apie tai jis žinojo ir to siekė, norėdamas iÅ¡vengti įvykdyti savo prievolę, todėl toks sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės kaip kreditorės interesus. Tokiu bÅ«du ir atsakovai S. K. ir K. K., sudarę su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningi, nes taip pat žinojo apie atsakovo S. V. turimas skolas, prieÅ¡ sudarant sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, domėjosi, kokių skolų turi S. V., tačiau negalėdamas teikti duomenų apie vykdomosios bylos eigÄ neįgaliotam asmeniui, antstolis nesuteikė duomenų apie skolos dydį, tik pažymėjo, jog S. V. skolų tikrai turi, todėl paveldėjęs turtÄ po motinos mirties, kol skolos nesumokėtos, tokio turto tikrai negali perleisti.

Taigi prieÅ¡ sudarant sandorį atsakovams S. K. ir K. K. buvo žinoma, jog pardavėjas S. V. turi neįvykdytų prievolių ir neatsiskaitęs su kreditoriais negali perleisti jokio turto, tačiau, nepaisant to, pirkėjai įsigijo žemės sklypÄ iÅ¡ S. V., žinodami apie jo skolas, todėl jie laikytini nesÄ Å¾iningais CK 6.66 str. 2 d. prasme.Atsakovai S. K. ir K. K. atskirsdami į tokius ieÅ¡kovės teiginius, tvirtino, kad sudarant 2014-06-27 pirkimo-pardavimo sutartį, S. V. patvirtino, kad ginčo žemės sklypas nėra niekam kitam parduotas, neareÅ¡tuotas, hipotekoje neregistruotas.

Pirkimo-pardavimo sutarties 8.1 p. nurodyta, kad pardavėjas, t.y. S. V., žinių apie galimas arba reiÅ¡kiamas trečiųjų asmenų kitas pretenzijas ir teises, kurios apsunkintų arba padarytų neįmanomu pirkėjui įgyvendinti įstatymo suteikiamas savininko teises į perkamÄ turtÄ , neturi. Sudarant sutartį su S. V., minėtas žemės sklypas nebuvo areÅ¡tuotas, sutartis buvo sudaryta 2014-06-27, S. V. ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijo paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu 2014-04-29, o įraÅ¡as apie tai galioja nuo 2014-05-27.

S. K. ir K. K. nežinojo apie S. V. skolÄ AB „Lesto“, pas antstolį D.Jonaitį niekada nebuvo ir nesiteiravo apie S. V. atžvilgiu užvestas vykdomÄ sias bylas. Antstolis neareÅ¡tavo S. V. priklausančio turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti skolas kreditoriams, todėl jie negali bÅ«ti atsakingi už aplaidų antstolio darbÄ . Pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu jiems nebuvo žinoma apie jokias S. V. skolas ir apie tai, kad jis neturi teisės perleisti jam priklausančio turto. Be to, ieÅ¡kovės AB „Lesto“ pozicija, kad ieÅ¡kinio suma yra vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, t.y. 4819 Lt, yra nepagrįsta, nes pagal kasacinio teismo praktikÄ , taikant actio Pauliana institutÄ , kreditoriaus reikalavimas turi bÅ«ti nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui tenkinti, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimas už akių įrodo, jog AB „Lesto“ naudai iÅ¡ S. V. buvo priteista 1741,86 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 54,00 Lt žyminio mokesčio, taigi ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ nukreipia į didesnę sumÄ nei bÅ«tina jo reikalavimui patenkinti ir tokiu bÅ«du piktnaudžiauja savo teisėmis.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus.

Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).Ä®vertinęs Å¡alių argumentus, teismo posėdžio metu Å¡alių ir jų atstovų duotus paaiÅ¡kinimus ir bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė AB „Lesto“ neįrodė, jog atsakovas S. V. po ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties: tapo nemokus, suteikė pirmenybę kuriam kitam kreditoriui, gerokai sumažino turto ar jo vertę, kitaip pažeidė ieÅ¡kovo teises, dėl ko ieÅ¡kovas prarado galimybę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus.

IeÅ¡kovas taip pat neįrodė, jog atsakovas S. V. ar atsakovai S. K. bei K. K. buvo nesÄ Å¾iningi ir siekė iÅ¡vengti ir/ar apsunkinti skolinės prievolės įvykdymÄ ieÅ¡kovės AB „Lesto“ naudai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtų įrodymų nustatyta, kad ginčo žemės sklypas iki ginčijamos tarp atsakovų sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties įgytas ir perleistas bei Å¡iuo metu turimas turtas nėra ir nebuvo niekaip apsunkintas – jam nebuvo uždėtas areÅ¡tas, jis nebuvo įkeistas kitiems kreditoriams, kuriems prievolių įvykdymo terminai jau buvo suėję, todėl ieÅ¡kovė nebÅ«tų galėjusi ir negali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į jį.

PrieÅ¡ingai, atsakovas S. V. pardavė jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ už 4500,00 Lt, bei turėjo visas galimybes už gautÄ pinigų sumÄ ne tik atsiskaityti su kreditore AB „Lesto“, tačiau ir kitais turimais kreditoriais, kadangi S. V. skola AB „Lesto“ sudaro tik 1741,86 Lt. Teismas sutinka su atsakovų S. K. ir K. K. argumentais, kad negalėjo bÅ«ti žinoma ir nėra žinoma, kur atsakovas S. V. panaudojo už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ gautus pinigus ir dėl kokių priežasčių jis už parduotÄ turtÄ gautų pinigų nepanaudojo skolų dengimui, kadangi jie sumokėję S. V. 4500,00 Lt neturėjo pareigos kontroliuoti, kaip jis Å¡ias lėšas panaudos, todėl jie negali bÅ«ti laikomi nesÄ Å¾iningais.

Teismas taip pat sutinka ir su atsakovų argumentais, kad ieÅ¡kovė AB „Lesto“ savo reikalavimÄ nukreipia į didesnę sumÄ nei bÅ«tina jo reikalavimui patenkinti, kas prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kuriÄ taikant actio Pauliana institutÄ , kreditoriaus reikalavimas turi bÅ«ti nukreipiamas tik į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui tenkinti, o ne į kreditoriaus pageidaujamÄ sumÄ . IeÅ¡kovė AB „Lesto“ taip pat neįrodė, jog, patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovės galimybė visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus ženkliai padidėtų.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. V., nors ir nedirba, tačiau patvirtino, kad ieÅ¡kovė AB „Lesto“ nėra praradusi galimybės visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo S. V. visÄ pinigų sumÄ , kadangi jis savo vardu nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį sutiktų parduoti ir už gautus pinigus atsiskaityti su kreditoriumi AB „Lesto“.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ kreditorius gindamas savo teises, gali pareikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, todėl svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ .

Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ . Prievolės atsiradimo momentÄ lemia juridinio fakto, iÅ¡ kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Tai reiÅ¡kia, kad, sprendžiant dėl galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, teisinę reikÅ¡mę turi faktinės aplinkybės, kada skolininkas sudarė, kreditoriaus teigimu, pažeidžiantį jo teises sandorį ir kada kreditorius įgijo reikalavimo teisę į skolininkÄ , nustatymas. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, Å¡alys neginčija faktų, kad atsakovas yra skolingas AB „Lesto“ ir kitiems kreditoriams ir jo atžvilgiu yra vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas. Be to, tai patvirtina ir bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog, nors atsakovų S. V. ir S. K. bei K. K. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu – 2014-06-27, ieÅ¡kovę AB „Lesto“ ir atsakovÄ S. V. siejo teisiniai prievoliniai santykiai – atsakovas S. V. padarė ieÅ¡kovei AB „Lesto“ žalÄ , nemokėdamas už elektros energijÄ , t.y. ieÅ¡kovas turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ , tačiau KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimas už akių, kuriame nustatytos anksčiau minėtos aplinkybės, buvo priimtas tik 2014-06-30, o įsiteisėjo tik 2014-07-31, t.y. atsakovų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ atsakovo S. V. buvo priteista 1741,86 Lt skola už suvartotÄ elektros energijÄ , 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-06-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 54,00 Lt žyminis mokestis, nebuvo nei priimtas, nei juo labiau nebuvo įsiteisėjęs, todėl nei atsakovui S. V., nei juo labiau atsakovams S. K. ir K.

K. apskritai nebuvo žinoma apie tokio sprendimo galimÄ priėmimÄ pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė AB „Lesto“ pirkimo-pardavimo sutarties atžvilgiu apskritai neturi actio Pauliana pagrindu reikalavimo teisės ir negali jos ginčyti.Atsižvelgdamas į visas Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju ne tik, kad nebuvo nustatytos visos CK 6.66 str. numatytos sÄ lygos, kurios bÅ«tinos pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau konstatuota, jog ieÅ¡kovė AB „Lesto“ pirkimo-pardavimo sutarties atžvilgiu apskritai neturi actio Pauliana pagrindu reikalavimo teisės ir negali jos ginčyti, todėl ieÅ¡kovės AB „Lesto“ ieÅ¡kinys dėl atsakovų S. V. ir S. K. bei K.

K. 2014-06-27 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento actio Pauliana pagrindu atmestinas.Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios civilinės bylos sudėtingumÄ , bylos nagrinėjimo eigÄ , parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį, taip pat į atsakovų S. K. ir K. K. atstovės advokato padėjėjos Ingridos Paliukaitės atstovavimo kokybę: parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir kokybę, aktyvumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pateiktų iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba, dydis nevirÅ¡ija rekomendacijose, patvirtintose Teisingumo ministro 2014-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamų dydžių, todėl atsakovų S. K. ir K.

K. prašomų priteisti išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis yra pagrįstas.Atmetus ieškinį, iš ieškovės AB „Lesto“ priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: atsakovams S. K. ir K. K. – 900,00 Lt (t.y. 260,27 Eur) išlaidų teisinei pagalbai, ir valstybei – 40,47 Lt (t.y. 11,72 Eur) pašto išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 ir 7 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:Ieškovės AB „LESTO“ ieškinį atmesti.Priteisti iš AB „LESTO“ (j.a.k. 302577612, buveinė:

Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius) 260,27 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 27 ct (t.y. 900,00 Lt*) iÅ¡laidų teisinei pagalbai S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)). Priteisti iÅ¡ AB „LESTO“ (j.a.k. 302577612, buveinė: Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius) 11,72 Eur (vienuolika eurų 72 ct, t.y. 40,47 Lt) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (paÅ¡to iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir iÅ¡laidos susijusios su bylos nagrinėjimu).Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nutartimi AB „LESTO“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ? įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                          Ričardas Juodis