52b72d2d-6d9f-413a-bf42-289fffa3e11f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2404-1058/2020

Teisminio proceso 4-68-3-02017-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. liepos 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

V. V. 2020 m. liepos 6 d., 19.29 val., Vilniuje, J. Tumo-Vaižganto g. 2, vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pasirinktu greičiu tiesiame kelio ruože nesuvaldė vairuojamo automobilio atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais V. V. pažeidė KET 9, 127 bei 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Ä® teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jie buvo informuoti tinkamai bei laiku (b. l. 1), neatvykimo priežastys nežinomos, praÅ¡ymai atidėti bylos nagrinėjimÄ negauti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas nutaria bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinio nusižengimo protokole atsakomybėn traukiamas V. V. nurodė, kad su pažeidimais sutinka, labai gailisi (b. l. 1). Tyrimo metu V. V. nurodė, kad vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, dėl to labai gailisi. Atsitrenkė į kitÄ automobilį, užkabino kairį veidrodėlį ir pasiÅ¡alino (b. l. 13).

Be paties V. V. prisipažinimo jo kaltę padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys įrodymai: V. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos specialisto T. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 6 d., jam dirbant kartu su būrio vadais A.

V. ir A. A., patruliuojant Tumo Vaižganto g., į juos kreipėsi asmuo, nurodydamas, kad kÄ tik automobilis „Toyota Prius“, Å¡viesios spalvos, užkabino kitÄ automobilį ir nuvažiavo Gedimino pr. link Seimo, GoÅ¡tauto g. Automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas ir įjungus Å¡vyturėlius sustabdytas. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, automobilį vairavo V. V.. Bendraujant su vairuotoju akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, jam iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, iÅ¡lipęs vairuotojas svirduliavo.

Atvykus Kelių policijos valdybos ekipažui V1865 ir patikrinus V. V. blaivumÄ , vairuotojui pirmu putimu nustatytas 2,12 promilių girtumas. Nuvažiavus į įvykio vietÄ , liudytojo nerado, bet pastebėjo apgadintÄ automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės G. K. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 6 d., apie 19.29 val. iÅ¡ VPK OVS buvo gautas praneÅ¡imas, kad automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitÄ automobilį ir pasiÅ¡alino, įvykį matė liudytojas (duomenys neaiÅ¡kÅ«s), kuris kreipėsi į pravažiuojantį patrulį V1921.

Patrulis sulaikė minėtÄ automobilį „Toyota“ A. GoÅ¡tauto g. Atvykus nurodytu adresu paaiÅ¡kėjo, kad automobilį „Toyota“ vairavo V. V., kuris aiÅ¡kino, kad labai gailisi, jog vairavo neblaivus, neneigė, kad padarė eismo įvykį, tačiau nejuto smÅ«gio. V. V. alkotesteriu 19.39 val. nustatytas 2,12 promilių girtumas, antru pÅ«timu nustatytas – 2,06 promilių girtumas. Patrulis V1921 nurodė, kad apgadintas automobilis stovi prie Užsienio reikalų ministerijos, adresu J. Tumo-Vaižganto g.

2. Atvykę rado stovintį apgadintÄ automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad automobilių „Toyota“ ir „Volvo“ apgadinimų aukÅ¡tis panaÅ¡us. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, automobilio „Volvo“ vairuotojas yra N. L., iÅ¡ jo paimtas paaiÅ¡kinimas. Eismo įvykio vieta filmuojama, dėl vaizdo įraÅ¡o reikia kreiptis į Užsienio reikalų ministerijÄ (b. l. 5); eismo įvykio vietos schemos, kuriose užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 6, 7); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta – priekinis bamperis, deÅ¡inės pusės užpakalinis vaizdo veidrodėlis, priekinės deÅ¡inės pusės durys, priekinis deÅ¡inės pusės ratas, priekinis deÅ¡inės pusės sparnas, apgadinimų aukÅ¡tis 0,23-0,72, o automobiliui „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinta – priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, apgadinimų aukÅ¡tis 0,13-0,74 (b. l. 8); nukentėjusiojo N. L. paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 5 d., apie 18 val., jis paliko savo automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu J.

Tumo-Vaižganto g. 2, transporto priemonė buvo palikta neapgadinta. 2020 m. liepos 6 d., apie 20 val. atėjo prie savo automobilio ir pastebėjo, kad jis apgadintas, ant priekinio stiklo buvo paliktas policijos praneÅ¡imas. Paskambinus nurodytu telefonu, jam nurodė atvykti į policijos komisariatÄ . Padarytos žalos Å¡iuo metu įvertinti negali (b. l. 9); UAB „M“ pateikta remonto sÄ mata, iÅ¡ kurios matyti, kad automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontas įvertintas 2 386,30 EUR (b. l. 10-12); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilių „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 16-24).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. Taigi KET 9 punktas įtvirtina bendro pobÅ«džio pareigÄ bÅ«ti pakankamai atidiems ir rÅ«pestingiems. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Administracinė atsakomybė už padarytÄ KET pažeidimÄ , kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), kyla pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. V. vairuodamas automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, važiuodamas pasirinktu greičiu tiesiame kelio ruože nesuvaldė vairuojamo automobilio atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės neneigė, jo kaltę sukėlus eismo įvykį bei automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų faktÄ patvirtina nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimas, pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, papildomi duomenys apie eismo įvykį bei automobilių apgadinimų fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad automobilių apgadinimų aukÅ¡tis ir pobÅ«dis atitinka. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad V. V. veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas iÅ¡ kaltinimo Å¡alina administracinio nusižengimo protokole V. V. inkriminuotÄ KET 14 punkto pažeidimÄ bei faktinę aplinkybę, kad jis vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,06 promilių girtumas, kadangi vairavimo neblaiviam faktas jau yra įvertintas kitoje byloje ir už vairavimÄ esant neblaiviam asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (baudžiamoji byla Nr. e1-2045-486/2020). Toks tikslinimas atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.

KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas iÅ¡ eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau iÅ¡vardintos pareigos traktuojamas kaip pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Å is nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. V., bÅ«damas atsakingas už eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo, nevertino savo veiksmais padarytos žalos, apie įvykį policijai nepranešė, tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. PasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos faktÄ patvirtina pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotos aplinkybės, to neneigė ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų bei papildomų duomenų apie eismo įvykį, matyti, kad susidÅ«rimo bÅ«ta stipraus, taigi atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nepajusti, jog atsitrenkė į kitÄ automobilį, kas liudija, jo tyčiÄ pasiÅ¡alinti. Be to, eismo įvykio metu V. V. buvo neblaivus, kas tik patvirtina, jog siekdamas iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės už vairavimÄ esant neblaiviam jis tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. IÅ¡ UAB „M“ pateiktos sÄ matos matyti, kad automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontas įvertintas 2 386,30 EUR, t. y. eismo įvykio metu padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl V. V. veiksmai pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. V. prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad administraciniai nusižengimai padaryti neblaivaus asmens, kas turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taip pat įvertinama V. V. asmenybė – baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimų padarymÄ , galiojančių nuobaudų neturi, už analogiÅ¡kų nusižengimų padarymÄ nebaustas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas už vairavimÄ esant neblaiviam, dirbantis. Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti V. V. paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas mažesnis už ANK 417 straipsnio 7 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkius. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. e1-2045-486/2020, kurioje V. V. nuteistas už vairavimÄ esant neblaiviam, jam jau taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 2 metų laikotarpiui, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju netikslinga skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

V. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 11 EUR dydžio baudÄ .

V. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 190 EUR dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo bÅ«du ir V. V. paskirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 1 190 EUR dydžio baudÄ .

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) –20118354453.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė