52b6269a-e7f8-4231-8449-0c2aa9ae2ea4 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-857-440/2018 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01791-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos : 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.1.2.2.2.; 3.1.2.2.3.; 3.1.2.2.5.; 3.1.2.3.; 3.1.2.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 8 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. K. ir L.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5165-721/2018 pagal ieÅ¡kovų A. K. ir L. K. ieÅ¡kinį atsakovui AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl teisės į draudimo iÅ¡mokÄ pripažinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismingumo taisyklių taikymo. 2. 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieÅ¡kovai A. K. ir L. K. (toliau - ieÅ¡kovai), atstovaujami advokato D.

C., pateikė teismui ieškinį atsakovui AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, kuriuo prašė pripažinti ieškovams A. K. ir L. K. draudimo išmokos reikalavimo teisę iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gaisro. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 30 straipsnio 3, 6, 9, 11, 12 dalimis, ieškinį reiškia Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams kadangi draudimo sutartis buvo sudaryta Mažeikiuose, kur atsakovas turi net tris skyrius, Mažeikių rajone buvo padaryta žala ieškovų turtui, Mažeikių rajone yra sutarties vykdymo vieta, ieškinio reikalavimas kilęs iš vartojimo sutarties.

3. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinę bylÄ perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau Å¡iÄ nutartį ieÅ¡kovai apskundė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2018 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nutartį, kuria civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. K. ir L. K. ieÅ¡kinį atsakovui AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl teisės į draudimo iÅ¡mokÄ pripažinimo, perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovų reikalavimas kildinamas iÅ¡ draudėjo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Kadangi atsakovas AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ nedalyvavo ieÅ¡kovų A. K. ir L. K. nurodytame įvykyje, kurio metu buvo padaryta žala, jis yra tik draudikas, kuris sudarydamas draudimo sutartį su draudėju ir draudimo sutarties galiojimo metu atsitikus tam tikram joje nurodytam įvykiui, įsipareigojo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , bet ne prisiimti atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ ir jÄ atlyginti.

Duomenų, kad atsakovas savo veiksmais bÅ«tų padaręs ieÅ¡kovų turtui žalÄ , ieÅ¡kovai nenurodo, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 6 dalis netaikytina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo buveinė yra Vilniuje, teismas konstatavo, jog bylÄ teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes įstatymas nenumato ieÅ¡kovui teisės pasirinkti teismingumÄ , reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį juridiniam asmeniui dėl įstatyminės pareigos nevykdymo (CPK 29 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirasis skundas buvo grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Nors ieÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio pateikimui TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mams yra penkios sÄ lygos (CPK 30 straipsnio 3, 6, 9, 11, 12 dalys), iÅ¡ kurių pakanka bent vienos, kad ieÅ¡kinį bÅ«tų galima nagrinėti pagal paties ieÅ¡kovo pasirinktÄ vietÄ , tačiau teismas nusprendė, jog ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl teisės į draudimo iÅ¡mokÄ neteismingas Mažeikių rÅ«mams, nes ieÅ¡kinyje nurodyta CPK 30 straipsnio 6 dalies teismingumo ieÅ¡kovo pasirinkimu sÄ lyga yra nepagrįsta. 6.2.

Teismas nepaneigė CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodytos sÄ lygos, kad „ieÅ¡kinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietÄ â€œ. IeÅ¡kovo draudimo polise yra nurodyta, kad draudimo vieta, o tai reiÅ¡kia ir sutarties vykdymo vieta, yra Mažeikių r. sav. Taigi vien Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nagrinėjamas ieÅ¡kovo pasirinkimu TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«muose. 6.3. Teismas nepaneigė CPK 30 straipsnio 11 dalyje nurodytos sÄ lygos, kad „ieÅ¡kinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ â€œ.

Draudimo sutartis yra pripažintina vartojimo sutartimi - ieÅ¡kovas draudė savo Å¡eimos bÅ«stÄ , kuriame gyveno ir kurį įsigijo savo asmeninių ir Å¡eimos poreikių tenkinimui. Nurodo teismų praktika dėl teismingumo bylose dėl draudimo iÅ¡mokos (Kauno apygardos teismo nutartis 2010-03-17 Nr. 2S-749-109/2010). Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje (toliau - atsakovas) prašė palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile (nuolatinė gyvenamoji vieta) principu, pagal kurį ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ ja vietÄ (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytÄ juridinių asmenų registre. Tam kad bÅ«tų galima taikyti alternatyvųjį teismingumÄ (CPK 30 straipsnis), konkreti proceso įstatymo norma turi įtvirtinti ieÅ¡kovui tokiÄ galimybę (CPK 30 straipsnio 12 dalis). 7.2.

Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo veiksmais bÅ«tų padaręs ieÅ¡kovų turtui žalÄ , todėl CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikytinos. 7.3. Teismas pagrįstai pripažino bylÄ esant teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes įstatymas nenumato ieÅ¡kovui teisės pasirinkti teismingumÄ , reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį juridiniam asmeniui dėl įstatyminės pareigos nevykdymo (CPK 29 straipsnis). 7.4. Netaikytina CPK 30 straipsnio 9 punkto sÄ lyga, nes nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alys nesusitarė dėl draudimo sutarties įvykdymo vietos, o Å¡alims nesusitarus dėl draudimo sutarties įvykdymo vietos, neturi reikÅ¡mės įvykio, dėl kurio kvalifikavimo kyla ginčas, vieta, nes tai nėra Å¡alių tarpusavio prievolių įvykdymo vieta.

Esant tokioms aplinkybėms, kai draudimo sutarties Å¡alys sutartyje nenurodė jos įvykdymo vietos ir nesusitarė dėl to kitokiu bÅ«du, tarp Å¡alių kilęs ginčas, turi bÅ«ti nagrinėjamas pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles (CPK 29 straipsnis). 7.5. Nors ieÅ¡kovai nurodo, kad pagal CPK 30 straipsnio 3 dalies nuostatas, byla teisminga TelÅ¡ių apylinkės teismui Mažeikių rÅ«mams, tačiau draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, neturi filialų TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų aptarnavimo veiklos teritorijoje, todėl konstatuotina, jog bylÄ teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, pagal atsakovo buveinės vietÄ . 7.6.

Gyventojų turto draudimo sutartyje, sudarytoje tarp šalių, naudos gavėjas nurodytas juridinis asmuo, t. y. SEB bankas, kas neatitinka vieno iš pagrindinių vartojimo sutartims kvalifikuoti būtinų požymių, jog prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo, todėl nagrinėjamu atveju draudimo sutarčiai negali būti taikytinas vartojimo sutarties statusas. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės Ieškovas A. K. 2017 m. sausio 16 d. su atsakovu sudarė ieškovams priklausančių gyvenamojo namo, garažo, tvarto, šiltnamio, viralinės, ūkinio pastato, pavėsinės, esančių (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Gyventojų turto draudimo sutartis). 2018 m, kovo 1 d. apdraustas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudegė.

TelÅ¡ių apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Mažeikių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnyba nustatė, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dÅ«mtraukio įrengimo taisyklių pažeidimas. IeÅ¡kovai kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos, tačiau atsakovas 2018 m. balandžio 25 d. raÅ¡tu informavo, kad priėmė sprendimÄ draudimo iÅ¡mokos nemokėti. Dėl teismingumo taisyklių taikymo Teisės kreiptis į teismÄ tvarkÄ nustato CPK normos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio (savo inciatyva) ieÅ¡kinio priėmimo metu, kuris visada yra nustatomas atsižvelgiant į ieÅ¡kinio materialinį reikalavimÄ . Tinkamas teismingumo klausimo iÅ¡sprendimas užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytos asmens teisės kreiptis į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ Ä¯gyvendinimÄ . (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-415-464/2018) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ ja vietÄ (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytÄ juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis).

Tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieÅ¡kovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu, t. y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 straipsnis). Alternatyvusis teismingumas paprastai nustatomas bylose, kuriose ypač reikÅ¡mingos ieÅ¡kovo teisės bei interesai. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui patogiau įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ . (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis c. b. Nr. 2A-560/2013). Taigi, CPK 29 straipsnyje įtvirtinta teisės norma pagal savo pobÅ«dį yra imperatyvi.

Joje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė, kuri yra taikoma įprastiniais atvejais, iÅ¡skyrus tam tikras CPK numatytas iÅ¡imtis. CPK 30 straipsnyje yra iÅ¡vardyti atvejai, kai ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimų teismų. Apeliantai nurodo, kad jų ieÅ¡kinys gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mams vadovaujantis CPK 30 straipsnio 3, 6, 9, 11, 12 dalies nuostatomis ir akcentuoja CPK 30 straipsnio 9 ir 11 sÄ lygų egzistavimÄ . Apeliantų vertinimu pakanka bent vienos sÄ lygos, kad ieÅ¡kinį bÅ«tų galima nagrinėti pagal paties ieÅ¡kovo pasirinktÄ vietÄ , tačiau teismas nusprendė, jog ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl teisės į draudimo iÅ¡mokÄ neteismingas Mažeikių rÅ«mams, teismas nepagrįstai perdavė ieÅ¡kinį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl CPK 30 straipsnio 9 dalies egzistavimo CPK 30 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad ieÅ¡kinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietÄ . IÅ¡ Å¡ios normos matyti, kad ji nėra imperatyvi. Ja ieÅ¡kovui tik suteikiama teisė savo nuožiÅ«ra pasirinkti teismÄ Ä¯ kurį jis gali kreiptis - tiek pagal sutarties įvykdymo, tiek pagal atsakovo buveinės vietÄ . Å i proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai Å¡alys, remdamosi sutarties laisvės principu, sutartyje nustato jos įvykdymo vietÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad materialiojo teisinio pobÅ«džio susitarimas tarp Å¡alių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę Å¡aliai. Pažymėtina, kad, aiÅ¡kinant CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintÄ formuluotę „sutarties įvykdymo vieta“, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kaip Å¡iÄ prievolių teisės kategorijÄ apibrėžia civiliniai įstatymai. CK 6.52 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė turi bÅ«ti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kuriÄ nulemia prievolė esmė.

Kaip minėta pirmiau, esminę reikÅ¡mę, vertinant, ar Å¡alys buvo susitarusios dėl sutarties įvykdymo vietos, turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta. Kaip taisyklė, Å¡alys turto draudimo sutartyje nenustato draudimo sutarties įvykdymo vietos, kadangi draudimo sutarties prigimtis lemia, jog draudiko ir draudėjo sutartinių prievolių vykdymo tvarka iÅ¡ esmės skiriasi. Draudėjas turi mokėti draudimo įmokas, operatyviai informuoti draudikÄ apie įvykusį galimai draudiminį įvykį, tuo tarpu draudikas turi tinkamai vykdyti draudėjo supažindinimo su draudimo taisyklėmis pareigÄ , o įvykus įvykiui, spręsti dėl jo pripažinimo (ne)draudiminiu bei draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, ir iÅ¡mokėti Å¡iÄ iÅ¡mokÄ .

Kitaip tariant, draudimo sutarties Å¡alims bÅ«tų itin sudėtinga nustatyti tokios sutarties įvykdymo vienÄ vietÄ . Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl draudimo sutarties įvykdymo konkrečios vietos. Taigi, sutiktina su atsakovo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėstyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alys nesusitarė dėl draudimo sutarties įvykdymo vietos, o apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad draudimo polise nurodyta draudimo vieta reiÅ¡kia ir sutarties vykdymo vietÄ , atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Å¡ių priežasčių yra pagrindo spręsti ieÅ¡kinys ieÅ¡kovų pasirinkimu negali bÅ«ti paduotas pagal CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintÄ alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę. Dėl CPK 30 straipsnio 11 dalies egzistavimo CPK 30 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog ieÅ¡kinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad Å¡iuo atveju buvo sudaryta vartojimo sutartis, todėl byla yra teisminga TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mams.

Draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis (CK 6.987 straipsnis). Draudimo sutartys ne visais atvejais yra vartojimo sutartys. Draudimo sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi gali bÅ«ti tam tikrais atvejais pagal sandorio Å¡alis ir jo sudarymo tikslus.

Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį sutarčių sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes. Ginčo Å¡alių sudaryta sutartis yra dėl gyventojų turto (gyvenamojo namo, garažo, tvarto, Å¡iltnamio, viralinės, Å«kinio pastato ir pavėsinės) draudimo. Ä® tai atsižvelgiant turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas Å¡ios sutarties sÄ lygų turinys. Siekiant nustatyti, ar ginčo atveju draudimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, reikia palyginti, ar draudimo sutarties požymiai atitinka vartojimo sutarties požymius.

Apeliantai nurodo, kad Gyventojų turto draudimo sutartis yra pripažintina vartojimo sutartimi, nes ieÅ¡kovas A. K. draudė savo Å¡eimos bÅ«stÄ , kuriame gyveno ir kurį įsigijo savo asmeninių ir Å¡eimos poreikių tenkinimui. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2, 8, 19 dalyse nurodyta, jog finansinė paslauga – draudimo ir pensijų kaupimo paslaugos ir Finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos; paslaugų teikėjas – verslininkas, kuris siÅ«lo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams; vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

Teismų praktikoje vartojimo sutartis yra apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-511-196/2015). Nagrinėjamu atveju Gyventojų turto draudimo sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens – ieÅ¡kovo A.

K., sudariusio sutartį savo asmeninei ir Å¡eimos naudai, ir draudiko – atsakovo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje – asmens, veikiančio verslo tikslais. ,,BTA Insurance Company“ Gyventojų turto taisyklių Nr. 039.1 bendrųjų sÄ lygų 1 dalyje iÅ¡aiÅ¡kintos draudimo sutarties sÄ vokos: „Draudikas - „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, toliau vadinama BTA“; „Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi į BTA dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam BTA pasiÅ«lė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su BTA savo ar kitų asmenų naudai“;

Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo, paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ .“; „Draudimo sutarties Å¡alys – Draudėjas ir BTA”. Nors atsakovas nurodo, kad Gyventojų turto draudimo sutartyje, sudarytoje tarp Å¡alių, naudos gavėjas nurodytas juridinis asmuo, t. y. SEB bankas, o tai neatitinka vieno iÅ¡ pagrindinių vartojimo sutartims kvalifikuoti bÅ«tinų požymių, jog prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo, tačiau, kaip jau buvo minėta, draudimo sutarties Å¡alys dėl to nepasikeičia – Gyventojų turto draudimo sutartis sudaryta tarp ieÅ¡kovo A.

K. ir atsakovo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokiais atvejais, kai sutartyje aiÅ¡kiai įvardytas naudos gavėjas, jis pripažįstamas paskirtuoju naudos gavėju, dėl kurio, kaip trečiojo asmens, teisių sutarties Å¡alys susitarė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-706/2016). Sutiktina, kad pagal CK 6.1006 straipsnio 3 dalį teisę į draudimo iÅ¡mokÄ turi naudos gavėjas, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad naudos gavėjas ir draudikas negali susitarimu eliminuoti draudėjo teisių ir teisėtų interesų <...>. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-706/2016).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog bankas yra nurodytas kaip naudos gavėjas, nelemia iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas A. K. nebuvo suinteresuotas apsaugoti įkeistÄ turtÄ nuo galimos jo sunaikinimo ar sugadinimo rizikos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Gyventojų turto draudimo sutartis teisine prasme vertintina kaip vartojimo sutartis ir jai turi bÅ«ti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims.

Kadangi CPK 30 straipsnyje numatytais atvejais ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ nurodytų teismų, kuriam byla teisminga (CPK 30 straipsnio 12 dalis), nagrinėjamu atveju spręstina dėl ieÅ¡kovų teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mams (CPK 30 straipsnio 11 dalis). Dėl CPK 30 straipsnio 6 dalies sÄ lygos egzistavimo Pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį ieÅ¡kinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ ar žalos padarymo vietÄ .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai reikalavimus kildina iÅ¡ su atsakovu (draudiku) sudarytos Gyventojų turto draudimo sutarties ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. atlyginti žalÄ , padarytÄ apdraustam turtui gaisro metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pagal ieÅ¡kovų reiÅ¡kiamo reikalavimo pobÅ«dį Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį (CK 6.987 straipsnis ), o ne atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl delikto.

Ä®gyvendinant teisę į žalos, padarytos gaisro metu, atlyginimÄ ir pateikiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netaikytinos CPK 30 straipsnio 6 dalyje nustatytos alternatyvaus teismingumo nuostatos. Dėl CPK 30 straipsnio 3 dalies sÄ lygos egzistavimo IeÅ¡kinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiama taip pat pagal filialo buveinę (CPK 30 straipsnio 3 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas Mažeikiuose turi filialÄ . Tai patvirtina ir pats atsakovas. Dėl kasacinio teismo praktikos Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635/2015).

Atsakovas nurodo, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog draudimo sutartys ne visais atvejais yra vartojimo sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008). Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka ir tai akcentuoja nutartyje (šios nutarties 20 punktas), tačiau pažymi, kad atsakovo nurodomose kasacinio teismo nutartyse pasisakyta dėl transporto priemonių draudimo teisinių santykių kvalifikavimo, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas, kilęs iš nekilnojamojo turto draudimo teisinių santykių, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos precedento taikymo taisyklės. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl bylos procesinės baigties Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismingumÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstÄ nutartį, todėl ji naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

IeÅ¡kinio priėmimo klausimo iÅ¡sprendimas yra pirmosios instancijos teismo, kuriam byla teisminga, prerogatyva (CPK 137 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoda nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju skundžiama nutartis panaikintina, o ieÅ¡kinio priėmimo klausimas pagal kompetencijÄ perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų KlausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡sprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimÄ , priklausomai nuo to, koks yra bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas.

Ä®statymas nenumato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimÄ , bÅ«tų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo iÅ¡sprendimo rezultato. Todėl Å¡ioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurių atlyginimo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas priimant sprendimÄ byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kovų A. K. ir L. K. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Teisėja Vilija Valantienė