2023-02-22 Nr. AB-4273-3-63-3-00879-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-265-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00879-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. A. ir R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. A. ir R. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai O. A. ir R. A. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. spalio 9 d. raštą Nr. 12SD-5312-(14.12.104.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2004-04-30 žemėtvarkos projekto sprendinių pakeitimo“, NŽT 2021 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 1SS- 575-(5.59E)) „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) bei NŽT Klaipėdos rajono skyrių įpareigoti iš naujo išnagrinėti jų 2021 m. vasario 8 d. skundą.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie yra žemės sklypo, esančio adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) bendraturčiai, 2021 m. vasario 8 d. kreipėsi į NŽT ir prašė pateikti tikslią informaciją ir tai pagrindžiančius dokumentus, atsakant į klausimus. Be to, buvo prašoma suteikti rekomendacijas, kartu pateikiant kartografinę medžiagą ir kt., kaip turėtų būti parengtas „Žemės sklypo situacijos brėžinys“, kad būtų galima parengti schemas / planus, siekiant konstruktyviau atlikti darbus. Pareiškėjai pažymėjo, kad NŽT 2021 m. kovo 4 d. rašte Nr. 1SS-345-(5.59E) „Dėl termino skundui išnagrinėti pratęsimo“ nurodė, jog 2021 m. vasario 8 d. gavo jų skundą, tačiau atsakymui parengti būtinas ilgesnis terminas, t. y. iki 2021 m. kovo 26 d. Nepaisant to, NŽT savo nustatyto termino nesilaikė ir papildomai nepranešusi atsakymą į 2021 m. vasario 8 d. prašymą pateikė tik 2021 m. balandžio 14 d. Pareiškėjų teigimu, NŽT visiškai nesprendžia susiklosčiusios situacijos, priešingai – jų prašymo netenkino, remdamasi neesminiais, klaidingais faktais.

3. Pareiškėjai nurodė, kad Rašto turinio neįmanoma suprasti, atsakymas formalus. Esminis ginčas kyla dėl kelio Žemės sklype. Pareiškėjų teigimu, Žemės sklype kelio nėra. Pareiškėjai pažymėjo, kad Rašte nurodyta, jog Žemės sklype kelio nėra, nežiūrint į tai, dėl nesuprantamų priežasčių nesutinkama patikslinti Žemės sklypo duomenis. 2004 m. rugpjūčio 18 d. parengtas Žemės sklypo lauko matavimų brėžinys (abrisas), kuriame yra sutartinis žymėjimas, kad į Žemės sklypą patenkama keliu, kurio dalis yra nurodyta Žemės sklype, tėra daikto kontūrinis vaizdas ant permatomos medžiagos, jis nėra tikslus, nekvestionuojamas žemėlapio nustatymo / sudarymo reiškinys. Pareiškėjų teigimu, abrisas atspindėjo tik faktiškai išvaikščiotą takelį. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypo žemė buvo išvaikščiota / išvažinėta išimtinai tik dėl šio sklypo naudojimo – specialių transporto priemonių, kurios eksploatuodavo šį žemės sklypą / karjerą, tačiau takelio išvaikščiojimas / išvažinėjimas negali būti pripažįstamas vietinės ar kitokios reikšmės keliu. Pareiškėjai nesutiko su NŽT argumentu, kad Žemės sklype esantis kelias yra vienintelis, kuris veda iki (duomenys neskelbtini) pilkapyno. Klaipėdos rajono savivaldybės kelių žemėlapyje nurodytas kelias Nr. KL0206 veda tik iki Žemės sklypo. Pareiškėjai pažymėjo, kad keliai bei prieigos prie (duomenys neskelbtini) slėnio, senųjų (duomenys neskelbtini) kapinaičių ir piliakalnio yra numatyti galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose bei yra eksploatuojami.

4. Pareiškėjai nurodė, kad jie Žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo klausimą bando spręsti jau nuo 2017 metų. Nepaisant to, NŽT visiškai nesprendžia susidariusios situacijos. Pareiškėjų teigimu, būdama Lietuvos Respublikos valstybės institucija, NŽT turėtų siekti kaip įmanoma greičiau išspręsti susidariusią situaciją, tačiau to nedaro, o formaliai deklaruoja, kad šią problemą būtų galima spręsti Rašte nurodytu būdu, t. y. nustatant servitutą Žemės sklype arba privataus žemės sklypo dalį paimant visuomenės poreikiams. Dėl tokios priežasties pareiškėjai negali įsiteisinti Žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pareiškėjų teigimu, nėra jokio teisinio pagrindo perimti jų nuosavybės teise priklausantį turtą ar nustatyti servitutą, nes jokiame oficialiame dokumente nėra duomenų, kad Žemės sklype yra kelias. Pareiškėjų manymu, NŽT piktnaudžiauja savo įgaliojimais.

5. Atsakovas NŽT atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovo teigimu, pareiškėjai praleido terminą skundui pateikti, nes skundas teismui pateiktas 2021 m. gegužės 20 d., o ginčijami sprendimai pareiškėjams buvo išsiųsti elektroniniu paštu jų registravimo dieną. Kadangi pareiškėjai neprašė praleisto termino atnaujinti, skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas pareiškėjams.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. spalio 9 d. rašto Nr. 12 SD-5312-(14.12.104) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2004-04-30 žemėtvarkos projekto sprendinių pakeitimo“ neskundė, todėl darė išvadą, jog NŽT Klaipėdos rajono skyriaus pateiktas atsakymas į matininko T. T. 2020 m. rugsėjo 8 d. pateiktą prašymą pareiškėjus tenkino. Atsakovo teigimu, kelio atkarpa Ž-12 į Žemės sklypą nepatenka, Projektu suformuotame žemės sklype Nr. 429 kelias yra nurodytas, tačiau jis nebuvo įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą, atkuriant nuosavybės teises buvusiam Žemės sklypo savininkui P. N. (Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. 55/12880). Atsakovas nurodė, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius gavo matininko T. T. 2020 m. rugsėjo 8 d. prašymą ir 2020 m. rugsėjo 22 d. patikslintą prašymą patikslinti Projekto sprendinius, minėtame žemėtvarkos projekte panaikinant akligatvio dalį, kuri yra nurodyta Žemės sklype.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjai skunde nenurodė nei vieno teisinio argumento, kurio pagrindu NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. spalio 9 d. raštas Nr. 12 SD-5312-(14.12.104) turėtų būti panaikintas. Atsakovas pažymėjo, kad visi argumentai, nurodyti skunde, yra nepagrįsti ir atmestini, nes pareiškėjai turi teisę atlikti Žemės sklypo kadastro kadastrinius matavimus, nekeičiant Projekto sprendinių ir nepažeidžiant trečiųjų (suinteresuotų) asmenų teisių. Dėl reikalavimo įpareigoti NŽT Klaipėdos skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2021 m. vasario 8 d. skundą atsakovas atkreipė dėmesį, kad NŽT tokio skyriaus nėra, skundas buvo pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

10. Teismas nustatė, kad Žemės sklypas suprojektuotas Projektu, vykdant nuosavybės teisių į žemę atkūrimą buvusiam savininkui P. N. (Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. 55/12880). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjai Žemės sklypą įsigijo 2016 m. spalio 10 d. pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu. Matininkas T. T. 2021 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių su prašymais patikslinti Projekto sprendinius, Žemės sklype panaikinant pažymėtą akligatvio dalį. Raštu prašymas netenkintas, konstatavus, jog, panaikinus Projektu Žemės sklype suprojektuotą kelią, būtų apsunkintas priėjimas prie bendram naudojimui skirtų teritorijų. Žemės sklypo kadastrinius matavimus atsisakyta tvirtinti, konstatavus, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype kelio nėra. Ši aplinkybė nėra nuginčyta. Teismas nustatė, kad kelio (Ž-12) tęsinys, kuris išsišakoja ir 1993 m., 1999 m. ir 2004 m. žemės reformos žemėtvarkos projektuose pažymėtas punktyrine linija per privačius žemės sklypus iki lankytino objekto (duomenys neskelbtini) pilkapyno (kodas (duomenys neskelbtini)) yra vietinės reikšmės kelias. Teismas darė išvadą, jog inicijuojant šį ginčą, pareiškėjai siekia Projekte pažymėtos kelio atkarpos Ž-12 sąskaita pasididinti nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo plotą.

11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1, 2 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad šio teisinio santykio objekto paminėti požymiai yra būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės – įgyti nuosavybėn valstybinį žemės sklypą – atsiradimas. Teismas pažymėjo, kad ginčo teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėjai, Projekte numatyta kaip kelias, reikalingas patekimui prie Kultūros vertybių registre įrašytų kapinių ir prie (duomenys neskelbtini), ir prie šalia esančios (duomenys neskelbtini) upės pakrantės. Duomenų, kad ginčo teritorijos statusas teisės aktų nustatyta tvarka yra pakeistas, byloje nėra. Teismas konstatavo, jog ginčo teritorija, kurios sąskaita pareiškėjai siekia pasididinti jų nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo plotą, nėra laisva, todėl negali būti privatizuojama. Tai, kad kelias nėra įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės ir nesuponuoja, kad žemė, užimta kelio, kuris pažymėtas Projekte, kurio sprendiniai yra galiojantys bei faktiškai šiuo tikslu naudojamas, yra priskirtina prie laisvos valstybinio fondo žemės. Šių teisinių argumentų kontekste teismas pažymėjo, kad teismų formuojama teisės aiškinimo praktika panašiose teisinėse situacijose, kaip ši. Aplinkybės, kad ginčo valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias – neatitinka techninių statinio reikalavimų ir įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, kelio buvimo fakto savaime nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2012). Kadangi nėra byloje nagrinėjamo teisinio santykio objekto, dėl ko neegzistuoja ir teisinė prielaida, kuri yra būtina pareiškėjų subjektinei teisei – įsigyti nuosavybėn ginčo teritoriją, atsirasti. Teismas darė išvadą, kad skundžiami raštai laikytini teisėtais ir pagrįstais, teisinio pagrindo jų panaikinimui nėra. Teismas atmetė ir išvestiniu laikytiną reikalavimą įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių įpareigoti NŽT Klaipėdos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. vasario 8 d. skundą. Kadangi skundas netenkintas, teismas nurodė, kad pareiškėjai neįgijo teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.

III. 12. Pareiškėjai O. A. ir R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

13. Pareiškėjai nurodo, kad teismo išvada, jog kelio (Ž-12) tęsinys, kuris išsišakoja ir 1993 m., 1999 m. ir 2004 m. žemės reformos žemėtvarkos projektuose pažymėtas punktyrine linija per privačius žemės sklypus iki lankytino objekto (duomenys neskelbtini) yra vietinės reikšmės kelias, padaryta vadovaujantis išimtinai tik atsakovo teikiama nuomone, bet neatsižvelgiant į teisinę bazę, byloje turimas faktines aplinkybes bei pareiškėjų pateiktus įrodymus byloje. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Žemės sklype nėra jokio inžinerinio statinio, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 punkte įtvirtintą kelio sąvoką. Pareiškėjai vadovaujasi Kelių įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalimis ir pažymi, jog tam, kad kelias būtų priskiriamas į valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės, jis privalo būti laikomas keliu kaip numatyta Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Pareiškėjų teigimu, teismas, nenagrinėdamas, kas yra kelias ir kokius kriterijus jis turi atitikti, bei nelygindamas su faktine situacija Žemės sklype, priėmė naikintiną sprendimą. Pareiškėjai vadovaujasi Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, 7 straipsnio 3 dalimi ir pažymi, kad savivaldybės taryba turėjo imtis veiksmų, jeigu norėjo įregistruoti vietinės reikšmės kelią privataus fizinio asmens nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Pareiškėjai nurodo, kad vien ši aplinkybė, jog nei Klaipėdos rajono taryba, nei atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl tariamo vietinės reikšmės kelio įteisinimo žemės sklype, parodo, jog nei Klaipėdos rajono savivaldybė, nei atsakovas netiki, kad toks kelias yra Žemės sklype; tiek Klaipėdos rajono savivaldybė, tiek ir atsakovas supranta, jog jeigu bandys įregistruoti vietinės reikšmės kelią Žemės sklype, tai pareiškėjai tai ginčys teismine tvarka; Klaipėdos rajono savivaldybė ir atsakovas supranta, kad šiuo atveju nėra galimybės pradėti vietinės reikšmės kelio įteisinimo procedūros. Pareiškėjai akcentuoja, kad teismas nepagrįstai vertino, jog Žemės sklype yra vietinės reikšmės kelias.

14. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Žemės sklypas, įskaitant ir vietą, kur, pasak teismo, eina vietinės reikšmės kelias, nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo teritorija, kurios sąskaita pareiškėjai siekia pasididinti jų nuosavybė teise valdomo Žemės sklypo plotą, nėra laisva, todėl negali būti privatizuojama. Pareiškėjų teigimu, teismas nepagrįstai vertina, kad tariamas kelias, einantis per Žemės sklypą, reikalingas patekimui prie Kultūros vertybių registre įrašytų kapinių ir prie (duomenys neskelbtini) pilkapyno ir prie šalia esančios (duomenys neskelbtini) upės pakrantės. Pareiškėjai pažymi, kad Klaipėdos rajono savivaldybės kelių žemėlapyje kelias Nr. KL0206 yra nurodytas tik iki žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, kurių planavimo organizatorius yra NŽT ir (ar) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius, keliai bei prieigos iki NŽT Klaipėdos rajono skyriaus rašte minimo (duomenys neskelbtini) slėnio, senųjų (duomenys neskelbtini) kapinaičių ir piliakalnio yra numatyti bei eksploatuojami, kas pilnai tenkina trečiųjų asmenų pagrįstus reikalavimus. Pareiškėjai daro išvadą, kad tariamo kelio, einančio per Žemės sklypą, visiškai nereikia dėl patekimo prie Kultūros vertybių registre įrašytų kapinių ir prie (duomenys neskelbtini) pilkapyno, ir prie šalia esančios (duomenys neskelbtini) upės pakrantės. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl NŽT nuoseklaus ydingo problemos nesprendimo. Pareiškėjų teigimu, NŽT, būdama Lietuvos Respublikos valstybės institucija, turėtų siekti kaip įmanoma greičiau išspręsti susidariusią situaciją.

15. Atsakovas NŽT atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjų apeliaciniu skundu, paaiškina, kad ginčo esmė – kelio atkarpa, kuri yra žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neįskaičiuota į bendrą Žemės sklypo plotą atkuriant nuosavybės teises buvusiam žemės sklypo savininkui P. N. (Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. 55/12880). Pareiškėjai siekia pakeisti žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius ir tikslinti savo žemės sklypo ribas, prijungiant akligatvio dalį prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje kilo ginčas dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. spalio 9 d. rašto Nr. 12SD-5312-(14.12.104.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2004-04-30 žemėtvarkos projekto sprendinių pakeitimo“ ir NŽT 2021 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 1SS- 575-(5.59E)) „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad ginčo teritorija žemėtvarkos projekte numatyta kaip kelias, reikalingas patekimui bendram naudojimui skirtų teritorijų, todėl ši teritorija negali būti privatizuojama (Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 p.).

19. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1358 patvirtino Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą (toliau – ir Projektas). Pasak pareiškėjų, šio Projekto sprendiniuose pavaizduotas kelias (jo dalis) baigiasi buvusio karjero šlaito viršutinėje dalyje, kuris nėra eksploatuojamas. Matininkas T. T.2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymais kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydamas patikslinti Projektą, panaikinant suprojektuotą kelio atkarpą žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Klaipėdos rajone. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. spalio 9 d. raštu atsisakyta tenkinti šiuos prašymus, nurodant, kad panaikinus prašomą kelią gyventojams būtų apsunkintas priėjimas prie bendram naudojimui skirtų teritorijų.

22. NŽT Raštas priimtas atsakant į pareiškėjų 2021 m. vasario 8 d. prašymą, kuriame nurodomas nesutikimas su NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. spalio 9 d. raštu bei prašoma pateikti tikslią informaciją, tai pagrindžiančius dokumentus ir kitą medžiagą, susijusią su šiais klausimais: kokių veiksmų buvo imtasi organizuojant Projekto keitimą?; kada (nurodyti datą) numatomas projekto keitimo procedūros užbaigimas?; kokiu pagrindu NŽT Klaipėdos rajono skyrius reikalauja privačioje žemėje formuoti kelia ar jo dalį per, be kita ko, pareiškėjams priklausančius žemės sklypus? Taip pat prašoma suteikti rekomendacijas, kartu pateikiant kartografinę medžiagą ir kt. vaizdinę medžiagą, kaip turėtų būti parengtas „Žemės sklypo situacijos brėžinys“, kad samdomi kvalifikuoti matininkai galėtų parengti schemas / planus.

23. NŽT Rašte nurodė faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą bei pažymėjo, kad, NŽT nuomone, savivaldybė turėtų organizuoti teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimą. Šių dokumentų rengimo metu turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo, reikalingo (duomenys neskelbtini) pilkapynui (kodas (duomenys neskelbtini)) naudoti, ir privažiavimo iki jo suprojektavimo, kartu turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės atsisakyti 2004 m. projekte numatyto kelio iki (duomenys neskelbtini) pilkapyno (kodas (duomenys neskelbtini)), taip pat – dėl galimybės nustatyti privatiems žemės sklypams kelio servitutą administraciniu aktu ar dalies privataus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams klausimas.

24. Kaip matyti, pareiškėjai siekia Projekto patikslinimo, t. y. jo sprendiniuose ginčo teritorijoje nurodyto kelio panaikinimo. Skundžiamų raštų turinys ir atsakovo į bylą pateikti priedai patvirtina, kad šis ginčo kelias yra reikšmingas vietos gyventojams, nes jį panaikinus būtų apsunkintas priėjimas prie bendram naudojimui skirtų teritorijų: Kultūros vertybių registre įrašytų kapinių, (duomenys neskelbtini) pilkapyno (kodas (duomenys neskelbtini)), šalia esančios (duomenys neskelbtini) upės pakrantės. Pareiškėjų nurodytos Kelių įstatymo nuostatos nepaneigia aplinkybės, kad ginčo teritorijoje esantis kelias yra faktiškai naudojamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią aplinkybės, kad vietinės reikšmės vidaus kelias neatitinka techninių statinio reikalavimų ir įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, savaime nepaneigia kelio buvimo fakto. Todėl atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad teismas šiuo atveju turėjo pareigą analizuoti kelio sąvoką.

25. Taip pat kaip teisiškai nereikšmingi ir išeinantys už nagrinėjamo ginčo ribų nevertintini pareiškėjų argumentai dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bei atsakovo veiksmų nesiėmimo įteisinant ginčo kelią. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pacitavo skundžiamą Raštą, kuriame buvo nurodytos NŽT 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 1SS-1952-(7.5.), kurio pareiškėjai neskundė, nustatytos aplinkybės nagrinėjant ankstesnius pareiškėjų prašymus, susijusius su pareiškėjų šioje byloje keliamu ginču. Tokių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kas buvo konstatuota minėtame NŽT rašte, kurio pareiškėjai neskundė, teisingumas šioje administracinėje byloje nėra tiriamas, nes tai nėra šios administracinės bylos dalykas. NŽT 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 1SS-1952-(7.5.) konstatuotų faktų nurodymas šioje byloje ginčijamame Rašte negali būti vertinamas kaip naujai atsakovo konstatuoti faktai, dėl kurių būtų galima teikti nesutikimo argumentus, ginčijant Raštą. Tai, kad teismas sprendime tokias šioje byloje neskundžiamame NŽT rašte konstatuotas aplinkybes paminėjo (dėl ginčo kelio nepatekimo į pareiškėjams priklausantį žemės sklypą), nesuteikia teisės pareiškėjams apeliaciniu skundu šioje administracinėje byloje siekti tokių aplinkybių, nepatenkančių į šios bylos dalyką, paneigimo.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų skunde ir patikslintame skunde nurodyti reikalavimai panaikinti atitinkamus NŽT Klaipėdos rajono skyriaus ir NŽT raštus bei įpareigoti pareiškėjų 2021 m. vasario 8 d. skundą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų dėl galimo atsakovo neveikimo, vilkinimo atlikti veiksmus ir pan., todėl atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl nepakankamo pirmosios instancijos dėmesio pareiškėjų skundo argumentams, susijusiems su NŽT nuosekliu ydingu problemos nesprendimu. Šiuo aspektu primintina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių pareiškėjo prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui.

27. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl skundžiamų NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. spalio 9 d. rašto ir NŽT 2021 m. balandžio 14 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Nesant pagrindo panaikinti ginčijamus raštus, negali būti tenkinamas ir pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jų 2021 m. vasario 8 d. skundą.

28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų O. A. ir R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis