52b44cd6-812e-42aa-a504-056c8985c340 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-551-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00316-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. R. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1201-253/2019 pagal ieÅ¡kovės N. R. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovės pusėje, ADB „Gjensidige“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms vieÅ¡ajai įstaigas (toliau – VÅ¡Ä®) Å ilalės rajono ligoninė ir VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo. 2019 m. liepos 31 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta 2019 m. liepos 23 d. byloje dalyvaujančių asmenų – ieÅ¡kovės N. R., atsakovės VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninės ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovės pusėje, ADB „Gjensidige“ sudaryta taikos sutartis; civilinės bylos Nr. e2-1201-253/2019 dalis pagal ieÅ¡kovės N. R. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninės buvo nutraukta.

Parengiamojo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas patikslino reikalavimÄ â€“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2018 m. balandžio 27 d., apie 17 val., automagistralėje Kaunas–Klaipėda Å ilalės rajone pateko į avarijÄ , kurioje buvo sutrikdyta jos sveikata. Greitosios pagalbos automobiliu ji buvo nuvežta į VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninę, kurioje jai buvo padaryta stuburo ir kairės rankos plaÅ¡takos rentgenograma, pagal jÄ Å¡ioje gydymo įstaigoje buvo padaryta iÅ¡vada: V pirÅ¡to proksimalinės falangos lūžis be dislokacijos; kairės rankos plaÅ¡taka buvo sugipsuota ir greitosios medicinos pagalbos automobiliu ieÅ¡kovė buvo iÅ¡siųsta į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę. 3. 2018 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovė nuvyko į VÅ¡Ä® JÅ«rininkų sveikatos priežiÅ«ros centrÄ pas Å¡eimos gydytojÄ , kuri nusiuntė jÄ konsultacijai pas VÅ¡Ä® Klaipėdos jÅ«rininkų ligoninės gydytojÄ ortopedę–traumatologę.

Ji, apžiÅ«rėjusi avarijos dienÄ darytÄ rentgenogramÄ , nurodė tÄ pačiÄ diagnozę – lūžis. Nors po trijų savaičių ta pati gydytoja ortopedė–traumatologė, nuėmusi gipsÄ , paliko tÄ pačiÄ diagnozę (lūžis), tačiau situacijai su lūžusiu pirÅ¡tu tik blogėjant, iÅ¡ delno pusės pradėjus formuotis guzams, ji kreipėsi į kitas gydymo įstaigas (VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinę poliklinikÄ , VÅ¡Ä® Respublikinę Klaipėdos ligoninę, Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikÄ ), kuriose tiek pagal avarijos dienÄ padarytÄ rentgenogramÄ , tiek pagal vėlesnę buvo konstatuotas sÄ nario iÅ¡nirimas. 2018 m. liepos 13 d. ieÅ¡kovei buvo atlikta rankos operacija, per kuriÄ pirÅ¡to sÄ nario kremzlė buvo paÅ¡alinta, o pirÅ¡tas per paÅ¡alintÄ sÄ narį tapo nejudrus.

4. Kadangi ieÅ¡kovė su VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligonine ir VÅ¡Ä® Klaipėdos jÅ«rininkų ligonine sudarė taikos sutartį, pastarosioms atlyginus jai padarytÄ neturtinę žalÄ , ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ tik VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinei ligoninei. IeÅ¡kovė nesutiko su Å¡ios ligoninės 2018 m. lapkričio 7 d. atsakymu, kad ji į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę iÅ¡ VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninės buvo pasiųsta tik galvos traumos patikslinimui, todėl tyrimai buvo atlikti tik dėl Å¡ios traumos. IeÅ¡kovės manymu, VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai netinkamai atliko savo pareigas, nes Skubios pagalbos skyriuje pasitikėjo VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninės gydytojo nustatyta diagnoze, jos pagrįstumo nepatikrino, sÄ nario iÅ¡nirimo laiku nenustatė ir tokiu bÅ«du padarė žalÄ ieÅ¡kovei.

5. Atsakovė VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad po autoįvykio ieÅ¡kovė pateko į VÅ¡Ä® Å ilalės ligoninę, kurioje jai bÅ«tinÄ jÄ medicininę pagalbÄ suteikė Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus medikai, kurie diagnozavo V pirÅ¡to proksimalinės falangos lūžį be dislokacijos ir suteikė skubiÄ pagalbÄ â€“ mobilizavo minėtÄ pirÅ¡tÄ gipso langete. Å io skyriaus gydytojas, negalėdamas paneigti galvos traumos, pacientę pasiuntė į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę nurodęs, kad nukreipiama galvos kompiuterinei tomografijai ir neurologo konsultacijai. VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninės gydytojai siuntime nenurodė jokių indikacijų ar praÅ¡ymų pakonsultuoti dėl rankos traumos.

6. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

8. Konstatavo, kad ieÅ¡kovę greitosios pagalbos automobiliu pristačius į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę su VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninės siuntimu, pastaroji privalėjo atlikti kompiuterinę tomografijÄ ir suteikti neurologo konsultacijÄ , tai ji ir padarė, dėl Å¡ių suteiktų paslaugų kokybės ieÅ¡kovė pretenzijų neiÅ¡sakė.

9. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojai privalėjo pakartotinai tikrinti ankstesnėje gydymo įstaigoje nustatytÄ diagnozę dėl rankos traumos, nes bÅ«tinoji medicininė pagalba, pradėta teikti VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninėje, toliau buvo tęsiama VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje atlikus kompiuterinę tomografijÄ ir nenustačius aiÅ¡kių trauminių galvos pakitimų, ieÅ¡kovė buvo iÅ¡leista gydytis ambulatoriÅ¡kai.

10. Byloje kaip liudytojas apklaustas gydytojas O. A. patvirtino, kad Paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapo dalį „Anamnezė“ jis užpildė remdamasis tiek VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninės siuntimu, tiek pačios ieÅ¡kovės tuo metu iÅ¡sakomais nusiskundimais. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė (taip pat ir Å¡ioje ligoninėje dirbantis gydytojas O. A.) atliko neteisėtus veiksmus, t. y. netinkamai suteikė ieÅ¡kovei sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, nes visi ieÅ¡kovės nurodyti argumentai, detaliai dėstomos aplinkybės apie jos patirtus sunkumus, fizinius skausmus, nukreipti į rezultato, nepateisinusio ieÅ¡kovės lÅ«kesčių, o ne į proceso vertinimÄ , nors gydytojo galimybės, taigi, atitinkamai ir profesinė atsakomybė, turi objektyviÄ sias ribas.

11. Teismas rėmėsi VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos traumatologijos 1-o skyriaus vedėjo V. A. iÅ¡vadomis, kuriose nurodoma, kad trumpųjų plaÅ¡takos kaulų iÅ¡nirimai nekelia grėsmės paciento gyvybei ir nesukelia sunkių komplikacijų trumpuoju laikotarpiu. Teismui nebuvo pagrindo daryti kitų iÅ¡vadų ir konstatuoti, kad ieÅ¡kovei kilusias komplikacijas dėl įsisenėjusio lūžusios kairiosios rankos delninio pirÅ¡to (sÄ nario) iÅ¡nirimo, atitinkamai ir kilusiÄ Å¾alÄ , sÄ lygojo galbÅ«t netinkami atsakovės medicinos darbuotojų veiksmai.

IeÅ¡kovės, neturinčios medicininio iÅ¡silavinimo, subjektyvus vertinimas, kad tokios pasekmės (dėl nesavalaikio sÄ nario iÅ¡nirimo diagnozavimo), kurios yra kilusios, nebÅ«tų atsiradusios, jeigu atsakovės medicinos darbuotojai bÅ«tų peržiÅ«rėję VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninėje padarytÄ rankos rentgenogramÄ ir patikslinę diagnozę, nesant kitų įrodymų, kurių turinys bÅ«tų pagrįstas specialiomis žiniomis, nėra pakankamas pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės manymas negali nulemti atsakomybės taikymo atsakovei, o byloje esanti įrodymų visuma neleidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės (gydytojų) veiksmų ir atsiradusios žalos. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1.

Atmestinas teismo argumentas, kad neva trumpųjų kaulų traumos nėra prioritetinės teikiant bÅ«tinÄ jÄ ar skubiÄ medicininę pagalbÄ . Jeigu trumpųjų rankos pirÅ¡tų traumos nėra prioritetinės teikiant bÅ«tinÄ jÄ ar skubiÄ medicininę pagalbÄ , kokiu tikslu tada buvo daroma ieÅ¡kovės kairės rankos rentgenograma, ir kodėl trumpojo pirÅ¡to kaulo lūžis Å¡iuo atveju buvo priskirtas prie diagnozuotinų teikiant bÅ«tinÄ jÄ ir skubiÄ medicinos pagalbÄ , tuo tarpu atitinkamo trumpojo pirÅ¡to kaulo iÅ¡nirimas – nepriskiriamas.

Tas faktas, kad buvo atlikta ieÅ¡kovės kairės rankos rentgenograma ir imtasi veiksmų vienai iÅ¡ pastebėtų traumų – lūžiui, gydyti, rodo, kad tokios rankos trumpųjų kaulų traumos yra vertinamos ir diagnozuojamos teikiant skubiÄ jÄ ir bÅ«tinÄ jÄ medicininę pagalbÄ . 12.2. Jau pačioje pradinėje VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninės darytoje rentgenogramoje aiÅ¡kiai matyti pirÅ¡to sÄ nario iÅ¡nirimas. Rentgenograma su kitais dokumentais buvo įraÅ¡yta į skaitmeninę laikmenÄ ir perduota tolesniam skubios pagalbos teikimui VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, todėl VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė turėjo atlikti Å¡ios informacijos įvertinimÄ , ir pastebėti sÄ nario iÅ¡nirimÄ .

Atmestinas teismo sprendimo argumentas, kad neva atsakovė ieÅ¡kovei turėjo atlikti tik kompiuterinę tomografijÄ ir suteikti neurologo konsultacijÄ . Jeigu ieÅ¡kovė buvo siunčiama tik Å¡iuo tikslu, tada nesuprantama, kodėl kartu su ieÅ¡kove greitosios medicinos pagalbos medikai perdavė atsakovei ir visÄ informacijÄ apie traumuotos rankos gydymÄ , jos rentgenogramÄ ir su tuo susijusiÄ informacijÄ . 12.3. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje papildomai nurodyta, kad VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninė Å¡iuo dokumentu kartu perduoda ir siunčia VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinei ligoninei kompaktinį diskÄ (toliau ir CD) su VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninėje atlikta rentgenograma, negali bÅ«ti laikoma nereikÅ¡mingu ir tik formaliu dokumentu.

Jeigu Å¡i informacija nebÅ«tų susijusi su priežastimi, dėl kurios VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninė persiuntė ieÅ¡kovę VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinei ligoninei, tokios perteklinės informacijos Å¡iame akte nebÅ«tų nurodyta. 12.4. Posėdžio metu O. A. nurodė, kad jis į Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę ir kartu pateikiamus dokumentus ir CD nekreipė dėmesio. Toks specialisto požiÅ«ris į Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, jos turinį ir kartu pateikiamÄ informacijÄ ir nulėmė, kad sÄ nario iÅ¡nirimas nebuvo pastebėtas ir VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Kaip konstatavo teismas savo sprendime, bÅ«tinoji medicininė pagalba, pradėta teikti VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninėje, toliau buvo tęsiama VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, todėl Å¡is procesas vertintinas, kaip visuma. 12.5. O. A. rekomendacija ieÅ¡kovei dėl gydytojo traumatologo konsultacijos po 10 dienų, o pablogėjus bÅ«klei – nedelsiant kreiptis į priėmimo skyrių, rodo, kad gydytojas O. A. turėjo turėti labai iÅ¡samiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovės kairės rankos bÅ«klę ir ta informacija jam turėjo leisti daryti iÅ¡vadÄ , jog skubesnė pagalba nėra reikalinga.

Å ios aplinkybės paneigia tai, kad VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas O. A. neva vertino tik ieÅ¡kovės galvos ir stuburo traumas, taip pat tai paneigia ir teiginį, kad neva VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninės gydytojas O. A. nevertino jokios informacijos, susijusios su ieÅ¡kovės kairės rankos bÅ«kle. Tai, kad VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas O. A. niekur nepažymėjo sÄ nario iÅ¡nirimo, rodo, jog jis netinkamai atliko savo pareigas, rekomendacijas dėl tolesnio gydymo teikė net nepatikrinęs jam perduotos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, jos turinio ir kartu pateikiamos informacijos.

Netgi pati VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime Komisijai pripažino, kad priėmimo skubios pagalbos skyriuje dirbantis gydytojas O. A. vertino dviejų Å ilalės ligoninės gydytojų (priėmimo skubios pagalbos skyriaus gydytojo chirurgo R. Å . bei radiologo D. T.) iÅ¡vadas. Taigi, VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė vertino ir rankos traumÄ . 12.6. Byloje nebuvo poreikio ir pagrindo skirti deontologinę ekspertizę, nes tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad sÄ nario iÅ¡nirimas buvo avarijos pasekmė, taip pat nėra ginčo dėl sÄ nario iÅ¡nirimo nediagnozavimo pasekmių, o atsakovė savo pozicijÄ grindžia iÅ¡imtinai tuo, kad ji iÅ¡ viso neprivalėjo atlikti jokių diagnozių ar gydymo veiksmų dėl ieÅ¡kovės kairės rankos.

13. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 13.1. Specialistas V. A. iÅ¡vadoje konstatavo, kad pervežus pacientę į Klaipėdos universitetinę ligoninę buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, kartoti plaÅ¡takos rentgenogramos nebuvo bÅ«tinumo. Taip pat pažymėjo, kad pacientės nesikreipimas nurodytu terminu į Klaipėdos universitetinę ligoninę gydytojo ortopedo konsultacijai lėmė tai, jog diagnozė nebuvo patikslinta ir papildyta.

Ieškovė delsė laikytis gydytojo O. A. rekomendacijų ir nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga savo sveikatai. 13.2. Ieškovė jokiais leistinais įrodymais nepaneigė specialistų išvadų ir parodymų. Pirmosios instancijos teismas siūlė atlikti deontologinę ekspertizę, tačiau ieškovė jos atsisakė, taip nesistengdama pagrįsti savo teiginių. 13.3. Ieškovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninėje nesiskundė dėl rankos būklės, nepateikė jokių prašymų papildomai apžiūrai.

Kompiuterinės tomografijos tyrimai parodė, kad galvos pažeidimų nėra, todėl ieškovės parodymai, jog ji nieko neatsimena apie atsakovės teiktas sveikatos paslaugas, yra klaidinantys ir neatitinkantys objektyvių bylos duomenų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė, kuri taikoma tuo atveju, jeigu nustatomos visos bÅ«tinos sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.250 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, žalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama. Procesinę pareigÄ Ä¯rodyti visas kitas sÄ lygas turi ieÅ¡kovė, kuri reikalauja priteisti jai, kaip pacientei, padarytÄ neturtinę žalÄ (CPK 178 straipsnis).

16. Apeliantė Å¡ioje byloje įrodinėja, kad jos sveikatai padarytÄ Å¾alÄ â€“ pirÅ¡to sÄ nario kremzlės paÅ¡alinimÄ ir visus kitus su tuo susijusius neigiamus padarinius, iÅ¡ esmės nulėmė VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės neteisėti veiksmai (neveikimas), kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad 2018 m. balandžio 27 d. minėtos ligoninės gydytojai netinkamai atliko savo pareigas, Skubios pagalbos skyriuje pasitikėjo VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninės gydytojo nustatyta diagnoze, jos pagrįstumo nepatikrino, sÄ nario iÅ¡nirimo laiku nenustatė.

17. Siekdama neturtinės žalos atlyginimo, apeliantė nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti atsakovės VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės (Å¡iuo atveju –gydytojo O. A.) neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos.

18. Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rÅ«Å¡is, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rÅ«pestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai bÅ«dinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalÄ kitiems asmenims. Dėl Å¡ios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010).

Teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumÄ gali lemti bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

19. Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad trumpųjų kaulų traumos nėra prioritetinės teikiant bÅ«tinÄ jÄ ar skubiÄ medicininę pagalbÄ . Tas faktas, kad buvo atlikta ieÅ¡kovės kairės rankos rentgenograma ir imtasi veiksmų vienai iÅ¡ pastebėtų traumų – lūžiui, gydyti, rodo, kad tokios rankos trumpųjų kaulų traumos yra vertinamos ir diagnozuojamos teikiant skubiÄ jÄ ir bÅ«tinÄ jÄ medicininę pagalbÄ .

20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. Įsakymu Nr. V-208 patvirtinto Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir masto aprašo 3 punkte skubioji medicinos pagalba įvardyta, kaip tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant (1 kategorija) arba neatidėliotinai (2, 3, 4 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų šios tvarkos Skubios medicinos pagalbos masto lentelės 3 skiltyje, gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.

BÅ«tinoji medicinos pagalba ieÅ¡kovei pradinėje stadijoje buvo teikiama VÅ¡Ä® Å ilalės ligoninėje; joje buvo atlikti veiksmai, susiję su ieÅ¡kovės kairės rankos iÅ¡tyrimu (padaryta rentgenograma), Å¡ioje gydymo įstaigoje buvo nustatyta ir diagnozė, susijusi su kairės rankos trauma, taigi, bÅ«tinoji medicinos pagalba, kiek tai susiję su eismo įvykio metu patirta kairės rankos trauma, buvo suteiktÄ bÅ«tent Å¡ioje gydymo įstaigoje. VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos traumatologijos 1-o skyriaus vedėjo V.

A. iÅ¡vadose nurodoma, kad trumpųjų plaÅ¡takos kaulų iÅ¡nirimai nekelia grėsmės paciento gyvybei ir nesukelia sunkių komplikacijų trumpuoju laikotarpiu. Taigi, to, kad ieÅ¡kovę iÅ¡ VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninės pervežus į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę, joje nebuvo pastebėtas ieÅ¡kovės kairės rankos pirÅ¡to sÄ nario iÅ¡nirimas, negalima vertinti kaip ieÅ¡kovei netinkamai suteiktų skubios medicinos pagalbos paslaugų pasekmės, nes, kaip minėta, trumpuoju laikotarpiu tokios traumos nepastebėjimas nesukelia sunkių komplikacijų ir nekelia grėsmės paciento gyvybei.

Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo daryti kitų iÅ¡vadų ir konstatuoti, kad apeliantei kilusias komplikacijas dėl įsisenėjusio lūžusios kairiosios rankos delninio pirÅ¡to (sÄ nario) iÅ¡nirimo, atitinkamai ir kilusiÄ Å¾alÄ , lėmė atsakovės medicinos darbuotojų veiksmai ar neveikimas.

21. Kadangi VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninė neturėjo galimybės atlikti kompiuterinę tomografijÄ , ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. V-1073 „Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos priėmimo–skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 22 d.) 14 punktu numatančiu, kad tuo atveju, jei įstaiga neteikia paslaugų, kurios bÅ«tinos pacientui, Priėmimo–skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas, suderinęs telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis, organizuoja paciento gabenimÄ Ä¯ kitÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kur Å¡ios paslaugos teikiamos, iÅ¡siuntė ieÅ¡kovę į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę, siuntimo grafoje „Specialistas ar institucija, kuriai siunčiamas iÅ¡raÅ¡as, siuntimo tikslas“ nurodęs:

„galvos KT, neurologui“. Taip pat penktame siuntimo punkte prie rekomendacijų dėl gydymo nurodyta tik: „Nukreipiama galvos KT ir neurologo k-jai“. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko turėdama tikslinį VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninės siuntimÄ galvos traumos diagnozei patikslinti, ir gydytojai atliko bÅ«tent su galima (įtariama) galvos trauma susijusius reikalingus tyrimus bei diagnozę nustatė bÅ«tent ta apimtimi, kuria VÅ¡Ä® Å ilalės ligoninė neturėjo diagnostinių (tyrimo) galimybių.

Dėl tolimesnio gydymo ir diagnozės patikslinimo gydytojas O. A. rekomendavo po 10 dienų pasikonsultuoti su traumatologu. Po 10 dienų traumatologo konsultacijai į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę ieškovė nesikreipė. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos traumatologijos 1-o skyriaus vedėjo V. A. išvadose nurodoma, kad toks nesikreipimas nurodytu terminu į Klaipėdos universitetinę ligoninę gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai lėmė, kad diagnozė nebuvo patikslinta ir papildyta, o pacientų ankstyvoji kontrolė ir konsultacija ir yra skirta diagnozių bei gydymo taktikos tikslinimui.

Taigi, būtent ta aplinkybė, kad apeliantė po būtinosios pagalbos suteikimo 2018 m. balandžio 27 d. į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę traumatologo konsultacijai nesikreipė, lėmė, kad šioje gydymo įstaigoje jos diagnozė nebuvo (ir negalėjo būti) patikslinta.

22. Apeliantė teigia, kad tai, jog VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas O. A. niekur nepažymėjo sÄ nario iÅ¡nirimo, rodo, kad jis netinkamai atliko savo pareigas, rekomendacijas dėl tolesnio gydymo teikė net nepatikrinęs jam perduotos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, jos turinio ir kartu pateikiamos informacijos.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligÄ ir atliekant tyrimus bei skiriant gydymÄ teisėtumo, reikÅ¡mingi yra tie įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti pritaikius specialiÄ sias žinias, taip pat atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai. BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių įrodymų gauta informacija gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali bÅ«ti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

24. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatant ar atsakovės darbuotojai, teikdami apeliantei medicinos paslaugas, elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rūpestingai ir kokias pasekmes toks gydymas galėjo sukelti, prioritetas teikiamas atitinkamos srities specialistų padarytoms išvadoms.

25. Komisijos sprendime pateiktose VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos traumatologijos 1-o skyriaus vedėjo V. A. išvadose nurodyta, kad pervežus pacientę į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, kartoti plaštakos rentgenogramos nebuvo būtinumo, plaštaka buvo įmobilizuota ir nustatyta diagnozė VšĮ Šilalės ligoninėje, todėl VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo remtasi Šilalės gydytojų nustatyta diagnoze – k. plaštakos 5-o piršto lūžis.

Taigi, specialias žinias turintis specialistas įvertino, kad Å¡ioje konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligÄ ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ekspertizės skirti neprašė, nors teismas apie tokiÄ galimybę informavo. Taigi, VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos traumatologijos 1-o skyriaus vedėjo V.

A. išvados byloje nėra paneigtos.

26. Kaip jau minėta, VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos traumatologijos 1-o skyriaus vedėjo V. A. iÅ¡vadose nurodoma, kad trumpųjų plaÅ¡takos kaulų iÅ¡nirimai nekelia grėsmės paciento gyvybei ir nesukelia sunkių komplikacijų trumpuoju laikotarpiu. Taigi, momentinis kairiosios rankos delninio pirÅ¡to (sÄ nario) iÅ¡nirimo nepastebėjimas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje trumpuoju laikotarpiu neturėjo sukelti ieÅ¡kovei jos nurodomų padarinių (pirÅ¡to (sÄ nario) kremzlės paÅ¡alinimo).

Apeliantė į atsakovę per rekomenduotÄ 10 dienų terminÄ traumatologo konsultacijai nesikreipė, o tai, kaip minėta, lėmė, kad diagnozė Å¡ioje gydymo įstaigoje nebuvo patikslinta. Tai, kad reikėjo paÅ¡alinti ieÅ¡kovės rankos pirÅ¡to sÄ narį ir ieÅ¡kovei kilo žala, buvo ilgalaikio pirÅ¡to sÄ nario iÅ¡nirimo nepastebėjimo (nediagnozavimo) pasekmė. Taigi, ieÅ¡kovė neįrodė, kad bÅ«tent dėl atsakovės VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės veiksmų (sÄ nario iÅ¡nirimo nediagnozavimo bÅ«tinosios medicinos pagalbos teikimo momentu 2018 m. balandžio 27 d.), ieÅ¡kovei kilo neturtinė žala, t. y. ieÅ¡kovė neįrodė priežastinio ryÅ¡io kaip atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos.

27. Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovė nuvyko į VÅ¡Ä® JÅ«rininkų sveikatos priežiÅ«ros centrÄ pas Å¡eimos gydytojÄ , kuri nusiuntė jÄ konsultacijai pas VÅ¡Ä® Klaipėdos jÅ«rininkų ligoninės gydytojÄ ortopedę–traumatologę. Ji, apžiÅ«rėjusi avarijos dienÄ darytÄ rentgenogramÄ , nurodė tÄ pačiÄ diagnozę – lūžis, po trijų savaičių ta pati gydytoja ortopedė–traumatologė, nuėmusi gipsÄ , paliko tÄ pačiÄ diagnozę – lūžis, taigi, delninio pirÅ¡to (sÄ nario) iÅ¡nirimo nediagnozavo VÅ¡Ä® Klaipėdos jÅ«rininkų ligoninės gydytoja ortopedė–traumatologė, į kuriÄ buvo kreiptasi dėl diagnozės, susijusios su kairės rankos trauma, patikslinimo, nors vadovavosi tiek ta pačia, daryta VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninėje, tiek ir naujai padaryta rentgenogramomis.

Kaip jau buvo minėta, bÅ«tent ilgalaikis sÄ nario iÅ¡nirimo nediagnozavimas lėmė ieÅ¡kovei kilusias pasekmes, o VÅ¡Ä® Klaipėdos jÅ«rininkų ligoninė atlygino ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos patikslintos diagnozės nustatymo. VÅ¡Ä® Å ilalės rajono ligoninė, kuri pirmoji diagnozavo apeliantei tik kairės plaÅ¡takos 5-o pirÅ¡to lūžį, taip pat atlygino ieÅ¡kovei jos patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Taigi, tos gydymo įstaigos, kurios turėjo pareigÄ pradiniame ar vėlesniame gydymo (pagalbos teikimo) etape nustatyti sÄ nario iÅ¡nirimÄ , žalÄ ieÅ¡kovei yra atlyginę, tuo tarpu atsakovė VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė nėra atlikusi neteisėtų veiksmų, kurie priežastiniu ryÅ¡iu bÅ«tų susiję su ieÅ¡kovei apdaryta žala, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡ Å¡ios gydymo įstaigos priteisti žalos atlyginimÄ .

28. Byloje nenustačius dviejų civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. neteisėtų atsakovės veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io, nebėra tikslo sprendime pasisakyti dėl ieÅ¡kovės nurodytos neturtinės žalos (ne)pagrįstumo, nes neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sÄ lygos, Å¡i atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

29. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Danguolė Martinavičienė Vigintas ViÅ¡inskis