52b2d23d-eb40-42e6-98f2-fb8ea8020e95 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                             Civilinė byla Nr. e2S-473-372/2015                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00871-2014-3                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 122.4.;128.12. (S)                                              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                  2015 m. kovo 23 d.                                                                              Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G.

Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-47-496/2015 pagal pareiÅ¡kėjos G. Ž. skundÄ dėl Kelmės r. 2-ojo notaro biuro notaro A. A. veiksmų (atsisakymo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ ), suinteresuotas asmuo byloje J. Ž.. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja G. Ž. kreipėsi į teismÄ su skundu dėl notaro veiksmų, praÅ¡ydama panaikinti Kelmės r. 2-ojo notaro biuro notaro A.

A. 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimÄ Nr. S-044 „Dėl atsisakymo atliti notarinį veiksmÄ â€œ bei įpareigoti notarÄ iÅ¡duoti G. Ž. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad, atsisakydamas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ nurodytÄ turtÄ , notaras nepagrįstai nurodė, kad Å¡is turtas palikėjo J. Ž. ir jo buvusios sutuoktinės J.

Ž. buvo įgytas santuokos metu, o jÄ nutraukiant nebuvo padalintas, todėl bendroji nuosavybė nepasibaigė. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo J. Ž. nėra pareiÅ¡kusi reikalavimo dėl minėto turto padalijimo, todėl dėl nekilnojamojo turto padalijimo taikytinas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, t. y. 10 metų. Palikėjo ir J. Ž. santuoka nutraukta daugiau kaip prieÅ¡ dvylika metų, vadinasi, reikalavimui dėl Å¡io turto padalinimo yra suėjęs senaties terminas ir jis turi bÅ«ti taikomas.

Kadangi turtas registruotas palikėjo vardu, pareiÅ¡kėja yra vienintelė paveldėtoja, J. Ž. nereiÅ¡kė reikalavimo padalinti šį turtÄ , todėl pareiÅ¡kėjai turėtų bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ palikėjo turtÄ . Notaras A. A. nesutiko su pareiÅ¡kėjos G. Ž. skundu, nurodė, kad jo motyvai yra iÅ¡dėstyti nutarime atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ . Suinteresuotas asmuo J. Ž. nurodė, kad ginčo namų valdos žemės sklypas liko nepadalintas tarp jos ir buvusio sutuoktinio J.

Ž., nes Å¡is jai pamelavo, kad tai yra jo asmeninis turtas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario3 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos G. Ž. skundÄ Â patenkino iÅ¡ dalies – panaikino 2014 m. rugsėjo 3 d. Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. A. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ dalį dėl atsisakymo iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai G. Ž. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nustatė, kad palikėjas J.

Ž., miręs (duomenys neskelbtini), bÅ«damas susituokęs su pirmÄ ja žmona J. Ž. (1967-12-16 – 2002-06-19) įsigijo 1993-12-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2403 pagrindu žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o 1998 m. kovo 21 d. įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Nors Å¡is turtas įregistruotas J. Ž. vardu, Å¡is turtas įsigytas galiojant Santuokos ir Å¡eimos kodeksui (toliau SÅ K), todėl priklausė abiems sutuoktiniams – J. Ž. ir J.

Ž.. 2000-11-20 buvo priimtas sprendimas nutraukti J. Ž. ir J. Ž. santuokÄ . Pagal tuo metu galiojusias SÅ K, o taip pat ir 1964 m. redakcijos Civilinio proceso kodekso normas, nutraukiant santuokÄ , nebuvo reikalaujama pasidalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , tai ir nebuvo padaryta. 2002-06-19 buvo iÅ¡duotas iÅ¡tuokos liudijimas, t. y. po 2000 metų civilinio kodekso įsigaliojimo. Teismas pažymėjo, kad nutraukus santuokÄ , turtas, kuris pagal Å¡eimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei ir jis nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, toliau valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog yra suėję ieškinio senaties terminai reikšti reikalavimus dėl turto padalijimo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, jog CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo.

Atsižvelgiant į tai, kad J. Ž. ir J. Ž. iÅ¡tuoka įregistruota įsigaliojus 2000 m. CK, tai Å¡ių buvusių sutuoktinių reikalavimams padalyti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ turi bÅ«ti taikomi CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai. CK 3.129 str. įtvirtinta, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iÅ¡skyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimais, nurodė, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. S. R., bylos Nr. 3K-3-449/2003; 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

G. v. Z. G., bylos Nr. 3K-3-292/2008). Todėl teismas konstatavo, kad notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas konstatavo, kad dėl atsisakymo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯Â transporto priemonę (duomenys neskelbtini) notaras yra neteisus. Remiantis CK 3.129 str., nuo J. Ž. ir J. Ž. iÅ¡tuokos įregistravimo 2002 metais yra praėję daug daugiau nei penkeri metai, visÄ Å¡Ä¯ laikÄ buvę sutuoktiniai gyveno atskirai, kitas sutuoktinių turtas buvo padalintas 2008 metais, J.

Ž. nepareiÅ¡kė reikalavimo padalinti Å¡iÄ transporto priemonę, ja nesinaudojo, todėl teismas pripažino, kad yra pasibaigęs ieÅ¡kinio senaties terminas dalinti šį turtÄ buvusiems sutuoktiniams. Todėl Å¡ioje dalyje, dėl notaro A. A. atsisakymo iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai G. Ž. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ transporto priemonę „Tom 650“, skundÄ patenkino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiAtskiruoju skundu pareiÅ¡kėja G. Ž. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį, dalyje, kurioje jos skundas buvo atmestas, ir priimti naujÄ nutartį, kuria skundÄ visiÅ¡kai patenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias senaties terminÄ . Sprendžiant taikytinos teisės klausimÄ Å¡ioje byloje, bÅ«tina įvertinti, ar ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, nes, prieÅ¡ingai nei 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso 3.129 str., kur nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma, SÅ K 23 str. 2 d. nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamÄ jį, turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-292/2008).2.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymÄ Å¡eimos teisiniuose santykiuose galiojant SÅ K, yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po iÅ¡tuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę pažeidimÄ (SÅ K 10 str.). Toks Å¡ios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje J.

J. v. R. J., Nr. 3K-3-280/2000, 2001 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje N.K. v. A. M., Nr. 3K-3-488/200, 2006 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. K. G., Nr. 3K-3-551/2006). Teismas, skundžiama nutarties dalimi atmesdamas skundÄ , netgi neįvertino (nepasisakė), kada buvęs sutuoktinis, t. y. suinteresuotas asmuo J. Ž. sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jos subjektinė teisė į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę (ginčo žemės sklypÄ ), t. y. teisė naudotis, valdyti ar disponuoti Å¡iuo turtu.

IÅ¡ byloje esančių VÄ® Registrų centras iÅ¡rašų matyti, jog ginčo žemės sklypas įgytas dar 1993-12-29, t. y. sutuoktiniams gyvenant santuokoje. Todėl akivaizdu, jog suinteresuotas asmuo J. Ž. jau nuo 1998-04-20, kai pradėjo gyventi skyriumi nuo palikėjo (tuo metu sutuoktinio) J. Ž., turėjo ir galėjo žinoti, jog yra pažeista jos subjektinė teisė į žemės sklypÄ . Darytina iÅ¡vada, jog suinteresuotas asmuo J. Ž., nesidomėdama savo teisėmis, negindama savo teisių, elgėsi nerÅ«pestingai, ir jos paaiÅ¡kinimas, jog ji buvo apgauta, nežinojo apie žemės sklypÄ , laikytini prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie įrodymai.

Apeliantė teigia, kad SÅ K 23 str. 2 d. nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamÄ jį, Å¡iuo atveju ginčo žemės sklypÄ , turtÄ pasibaigė dar iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, t. y. 2001-04-21.3. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 str. teigiama, jog iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedÅ«ros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Todėl teismas nutartimi neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. nuostatas, teikdamas, jog senaties terminas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikomas pagal CK nuostatas, nes santuokos nutraukimas įregistruotas įsigaliojus CK.

4. Mano, jog aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo J. Ž. nepretendavo į ginčo žemės sklypÄ , patvirtina ir 2008-03-07 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7-496/2008, kurioje ji nereiÅ¡kė jokio reikalavimo dėl minėto turto padalinimo, tokiais savo veiksmais pripažindama faktÄ , jog ji nepretenduoja į šį žemės sklypÄ ir laiko (laikė) jį palikėjo J. Ž. asmenine nuosavybe.Atsiliepimai į atskirÄ jį skundÄ nepateikti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).Pagal Notariato įstatymo 26 str. 1 d. 2 p. paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas yra vienas iÅ¡ notarų atliekamų notarinių veiksmų.Nagrinėjamu atveju notaras 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. S-044 „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ â€œ be kito ko, atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėjai G.

Ž. į namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad Å¡is turtas palikėjo J. Ž. ir jo buvusios sutuoktinės J. Ž. buvo įgytas santuokos metu, o jÄ nutraukiant nebuvo padalintas, todėl bendroji nuosavybė nepasibaigė, o buvusi palikėjo sutuoktinė J. Ž. yra minėto žemės sklypo bendraturtė, todėl, iÅ¡davus įpėdinei paveldėjimo teisės liudijimÄ , galimai bÅ«tų pažeisti buvusios palikėjo sutuoktinės turtinei interesai. Skųsdama notaro veiksmus, pareiÅ¡kėja prašė panaikinti pirmiau nurodytÄ notaro nutarimÄ ir įpareigoti notarÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ .

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo bÅ«tina atsižvelgti į notaro veiklos specifikÄ . Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ . Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.).

Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklÄ ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmÄ (Notariato įstatymo 40 str. 1 d.). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja iÅ¡vadÄ , jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Å i nuostata taikytina ir iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė, konstatuodamas, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma.

Pažymėjo, kad, nutraukus santuokÄ , turtas, kuris pagal Å¡eimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei ir jis nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, toliau valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ (iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ ), dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir teisėtas.

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių senaties terminÄ , taikymo. PareiÅ¡kėja G. Ž. atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. nuostatas, nuspręsdamas, jog senaties terminas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikomas pagal CK nuostatas, nes santuokos nutraukimas įregistruotas įsigaliojus CK. Apeliantė teigia, kad SÅ K 23 str. 2 d. nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamÄ jį, Å¡iuo atveju ginčo žemės sklypÄ , turtÄ pasibaigė dar iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, t. y. 2001-04-21.Atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais.

Byloje nustatyta, kad ginčo turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), palikėjo J. Ž. buvo įgytas 1993-12-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t. y. bÅ«nant santuokoje su suinteresuotu asmeniu J. Ž., santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o nutraukta Kelmės rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 20 d. sprendimu, iÅ¡tuoka įregistruota 2002-06-19 (b. l. 44-47, 51). Buvę sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) nutraukdami santuokÄ , santuokoje įgyto turto nepasidalijo, tai buvo padaryta tik 2008 m. kovo 7 d., kai Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta J.

Ž. ir J. Ž. sudaryta taikos sutartis, kuria buvę sutuoktiniai pasidalijo santuokoje įgytÄ turtÄ , tačiau ginčo turtas tarp buvusių sutuoktinių liko padalintas (b. l. 46-47). Todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ginčo turto bendroji nuosavybė nepasibaigė, o buvusi palikėjo sutuoktinė J. Ž. yra minėto žemės sklypo bendraturtė.Kaip jau minėta, palikėjo J. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. santuoka buvo nutraukta Kelmės rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 20 d. sprendimu, tačiau iÅ¡tuoka įregistruota tik 2002-06-19 (b. l. 51).

Palikėjo J. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. santuokos nutraukimo metu galiojo Santuokos ir Å¡eimos kodeksas (toliau – SÅ K), kurio 40 str. buvo numatyta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose. Tai reiÅ¡kia, kad palikėjo J. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. santuoka pasibaigė 2002 m. birželio 19 d. (b. l. 51), t. y. jau įsigaliojus 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso nuostatoms.

Be to, vadovaujantis SÅ K 23 str. 4 d., reikalavimui padalyti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė iÅ¡tuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad palikėjo J. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. santuoka pasibaigė 2002 m. birželio 19 d. (SÅ K 40 str.), ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui padalyti iÅ¡tuoktų sutuoktinių nuosavybę prasidėjo įsigaliojus CK. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., nurodyta, kad CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo.

CK 3.129 str. nurodyta, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iÅ¡skyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Kas reiÅ¡kia, jog CK normos nebenumato ieÅ¡kinio senaties terminų reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo. Todėl iÅ¡davus pareiÅ¡kėjai G. Ž. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ ginčo žemės sklypÄ , kurio bendraturtė yra ir suinteresuotas asmuo J.

Ž., bÅ«tų pažeisti pastarosios turtiniai interesai.Kaip jau minėta, 2008 m. kovo 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta J. Ž. ir J. Ž. sudaryta taikos sutartis, kuria buvę sutuoktiniai pasidalijo santuokoje įgytÄ turtÄ (b. l. 46-47), todėl Å¡iame kontekste apeliantės argumentai, kad reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamÄ jį, turtÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė dar iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, t. y. 2001-04-21, prieÅ¡tarauja įsiteisėjusia teismo nutartimi padarytoms iÅ¡vadoms ir nustatytoms aplinkybėms (CPK 182 str. 2 p.).

Dėl iÅ¡dėstyto, Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis paliktina nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                        Birutė Simonaitienė                                                                      Â