52b1862d-e32f-48b0-9fc9-9477d4bc7c1e · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-371-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02724-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19.; 55.1.1.; 55.1.3. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 12 d. Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Žano Kubecko ir Arvydo Martinavičiaus, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gruntas“ atstovei O.

Å .,dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei L. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gruntas“ skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo dalies pakeitimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė „Gruntas“ (toliau – ir UAB „Gruntas“, pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydamas pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį dėl 5 394 Eur mokesčio didesniu tarifu apskaičiavimo patvirtinimo ir UAB „Gruntas“ nustatytÄ mokestinę prievolę sumokėti apskaičiuotÄ 5 394 Eur mokestį didesniu tarifu sumažinti iki 539 Eur.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–7) bei patikslintame skunde (b. l. 37–40), jo atstovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 18 (toliau – ir Sprendimas) patvirtino 2016 m. spalio 3 d. patikrinimo aktÄ Nr. 564 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir už 2015 m.

IV ketv. Å alpirčių žvyro ir smėlio telkinyje iÅ¡gautÄ ir nedeklaruotÄ smėlį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, patvirtino 5 394 Eur mokestį didesniu tarifu. PareiÅ¡kėjas su sprendimu patvirtintu padidinto tarifo mokesčiu nesutinka. Ginčijamas sprendimas yra formalus, priimtas nuodugniai neiÅ¡tyrus visų faktinių aplinkybių, todėl sukuriantis pareiÅ¡kėjui neproporcingas padarytiems pažeidimams pasekmes.

Bendrovė nuo 1993 metų tinkamai, tvarkingai ir atsakingai eksploatuoja Å alpirčių žvyro ir smėlio telkinį, laikosi saugos reikalavimų bei suteikia informacijÄ apie telkinio eksploatuotojÄ . Nuo 1993 metų, periodiÅ¡kai atliekant markÅ¡eiderinius matavimus bei Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento prie LR aplinkos ministerijos atstovams vykdant periodinius patikrinimus, per daugiau kaip dvideÅ¡imt metų bendrovei vykdant smėlio ir žvyro kasybÄ nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų, veiklÄ vykdo sÄ Å¾iningai bei skaidriai.

Atliekamo patikrinimo metu paaiÅ¡kėjus Patikrinimo akte nustatytoms aplinkybėms apie netiksliai deklaruotÄ 2015 m. IV ketv. iÅ¡gauto smėlio kiekį, bendrovė ėmėsi veiksmų siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡io neatitikimo priežastis bei nevengė bendradarbiauti su patikrinimÄ atlikusiais pareigÅ«nais. IeÅ¡kant priežasčių, nulėmusių nustatytÄ neatitikimÄ , bendrovės buhalterei patikrinus visus deklaravimo duomenis, paaiÅ¡kėjo, kad 2015 m. IV ketv. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje deklaracijoje vietoje 12 067,00 kub. m faktiÅ¡kai iÅ¡gauto smėlio nurodytas iÅ¡gauto ir parduoto smėlio kiekis, nuo kurio buvo sumokėti mokesčiai – 10 667,00 kub. m, ir atitinkamai deklaruojant iÅ¡gauto smėlio kiekį Geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, taikant apvalinimÄ tÅ«kstančio kub. m tikslumu buvo deklaruota 11 000,00 kub. m iÅ¡gauto smėlio.

IÅ¡gauto smėlio duomenys skiriasi dėl klaidingo apvalinimo pildant 2-KN ataskaitÄ , kadangi dėl techninės klaidos panaudotas neteisingas pradinis apvalinamas iÅ¡gauto smėlio kiekis. Be to, dėl apvalinimo pildant 2-KN ataskaitÄ per ilgesnį laikotarpį susidaro realiai iÅ¡gauto ir deklaruoto smėlio kiekio skirtumas, kuris iÅ¡aiÅ¡kėja atlikus markÅ¡eiderinius matavimus. Nagrinėjamu atveju minėtas skirtumas už 2015 metus sudarė 1 400,00 kub. m smėlio ir jis nebuvo įtrauktas į deklaracijÄ tik dėl techninės klaidos, neturint ketinimų iÅ¡vengti iÅ¡gauto smėlio deklaravimo bei apmokestinimo.

PareiÅ¡kėjas patikslino deklaracijÄ už 2015 m. IV ketv. bei sumokėjo 539,00 Eur mokesčio už 1 400,00 kub. m iÅ¡gauto smėlio. Mokesčio už neteisingai deklaruotÄ iÅ¡gautÄ smėlį apskaičiavimas didesniu tarifu, taikant koeficientÄ 10, yra radikali priemonė, neatitinkanti padaryto pažeidimo esmės, priežasčių ir pasekmių. Bendrovė nesiekė ir faktiÅ¡kai nepadarė valstybei materialinės žalos, kadangi niekada nesiekė iÅ¡vengti mokestinės prievolės, be to, paaiÅ¡kėjus klaidai, stengėsi paÅ¡alinti pažeidimÄ bei kompensuoti laiku nesumokėtÄ mokestį už 1 400,00 kub. m iÅ¡gauto smėlio (12 067,00 kub. m iÅ¡gauto smėlio – 10 667,00 kub. m deklaruoto smėlio).

Bendrovė niekada nesivertė stambaus masto ūkine-komercine veikla. Bendrovė atitinka smulkaus verslo subjekto požymius. Šias aplinkybes patvirtina bendrovės buhalteriniai dokumentai: buhalterės 2015 metų ir 2016 metų 9 mėnesių bendrovės ūkinės komercinės veiklos rezultatus paaiškinantis raštas, 2015 m. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, taip pat balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita 2016 m. rugsėjo 30 d. Paskutiniu metu bendrovė neveikia pelningai, tačiau stengiasi laiku ir tinkamai atsiskaityti pagal visas savo prievoles.

Bendrovė visuomet laiku sumokėdavo mokesčius ir už iÅ¡gaunamas naudingÄ sias iÅ¡kasenas. Å iuo metu bendrovėje dirba tik du darbuotojai – direktorė ir buhalterė, kadangi sezoniniai kasybos darbai pasibaigė, o bendrovė nėra pajėgi darbų nevykdymo laikotarpiais iÅ¡laikyti darbo vietas sezoninius darbus atliekantiems darbuotojams bei pasiÅ«lyti jiems alternatyvias darbo funkcijas ne sezono metu. Å ios aplinkybės lemia tai, kad 5 394,00 Eur mokesčio didesniu tarifu suma yra nepakeliama ir todėl neįmanoma įvykdyti finansinė naÅ¡ta bendrovei, neiÅ¡vengiamai sukelsianti bendrovės nemokumÄ ir bankrotÄ .

Bendrovė, sutikdama su tuo, jog klaidingai deklaravo 2015 metų 4 ketvirtį iÅ¡gauto smėlio kiekį, savo klaidÄ siekė iÅ¡taisyti ir 2016 m. spalio 27 d. pateikė patikslintÄ mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijÄ , kurioje iÅ¡gauto smėlio kiekį padidino iki 12 067,00 kub. m, t. y. prie anksčiau deklaruoto 10 667,00 kub. m iÅ¡gauto smėlio pridėjo neapskaitytus 1 400,00 kub. m, kurių dėl įvykusios klaidos į pradinę deklaracijos už 2015 metų 4 ketvirtį versijÄ neįtraukė. 2016 m. spalio 28 d. bendrovė papildomai sumokėjo 539,00 Eur mokestį už anksčiau nedeklaruotÄ 1 400,00 kub. m 2015 metų 4 ketvirtį iÅ¡gauto smėlio kiekį.

Bendrovė paÅ¡alino dėl įvykusios techninės klaidos atsiradusias pasekmes. PareiÅ¡kėjo veiksmuose nėra tyčios bei siekio neteisėtai pasisavinti valstybinius gamtos iÅ¡teklius, nedeklaravus jų iÅ¡gavimo, nėra tikslo gauti mokestinės naudos. Sprendimu patvirtinto apskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu sumokėjimas yra akivaizdžiai neproporcinga pareiÅ¡kėjo padarytam pažeidimui sankcija. PareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pažeidimas pareiÅ¡kėjo padarytas dėl techninės klaidos, neturint tikslo nuslėpti iÅ¡gautus valstybės iÅ¡teklius, juos pasisavinti bei gauti mokestinės naudos, be to, pareiÅ¡kėjas patikslino neteisingÄ deklaracijÄ bei primokėjo trÅ«kstamÄ nustatyto mokesčio dalį, tokiu bÅ«du eliminuodamas valstybės nuostolį, galėjusį atsirasti dėl pareiÅ¡kėjo klaidos, be to, pareiÅ¡kėjas objektyviai negalėjo ne tik siekti, bet ir tikėtis iÅ¡vengti iÅ¡gauto ir nedeklaruoto smėlio apmokestinimo, kadangi per ilgÄ veiklos vykdymo laikotarpį susipažino ir gerai iÅ¡mano naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡gavimo, deklaravimo bei apmokestinimo procedÅ«ras bei jų kontrolę.

Pareiškėjas nepajėgia sumokėti apskaičiuoto didesniu tarifu mokesčio, nes neturi reikiamos sumos apyvartinių lėšų bei atsargų. Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde, jo atstovė posėdžio metu taip pat paaiškino, kad pagal Šalpirčių žvyro ir smėlio telkinio markšeiderinių apmatavimų ataskaitos duomenis pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. išgavo 29,363 tūkst. kub. m išteklių. Markšeideriniai matavimai buvo atlikti pagal 2015 m. rugsėjo 24 d.

Å alpirčių smėlio ir žvyro telkinio markÅ¡eiderinių apmatavimų ir iÅ¡teklių likučio apskaičiavimo darbų atlikimo sutartį Nr. 1352, kuriuos atliko UAB „GJ Magma“. PareiÅ¡kėjas su UAB „GJ Magma“ bendradarbiauja nuo pat savo veiklos pradžios, tai yra 1993 metų, tačiau 2015 m. lapkričio 2 d. UAB „GJ Magma“ pirmÄ kartÄ atliko markÅ¡eiderinius matavimus 3D skaitmeniniu fotografavimu didelės raiÅ¡kos skraidančiu eBee aparatu. PareiÅ¡kėjas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du atsirado 1400 kub. m neatitikimas, vertina, kad, atlikus markÅ¡eiderinius matavimus ir pareiÅ¡kėjui įvertinus parduotus gamtos iÅ¡teklius, neatitikimas atsirado dėl iÅ¡kasto smėlio sandėliavimo karjere kiekio.

PareiÅ¡kėjui žinoma ir suprantama, kad mokesčius už valstybinius gamtos iÅ¡teklius turi sumokėti pagal UAB „GJ Magma“ 2015 m. lapkričio 2 d. atliktų markÅ¡eiderinių apmatavimų apskaitos duomenis, tai yra laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. už iÅ¡gautÄ 29,363 tÅ«kst. kub. m gamtos iÅ¡teklių, kÄ pareiÅ¡kėjas yra sumokėjęs, vieÅ¡ojo administravimo subjektui planinio patikrinimo metu padėjus iÅ¡siaiÅ¡kinti neatitikimÄ . Tačiau pareiÅ¡kėjo 2015 m. lapkričio 2 d. buhalterinėje pažymoje Nr. 1 „Dėl iÅ¡kasto smėlio sandėliavimo karjere“ neteisingai apskaičiuotas smėlio kiekis karjero sandėlyje, kuris turėjo bÅ«ti bÅ«tent tuo neatitikimu, tai yra 1400 kub. m didesnis, ir 2015 m.

IV ketvirtį gamtos iÅ¡teklių mokesčiai deklaruoti tokiam kiekiui, koks nurodytas 2015 m. lapkričio 2 d. markÅ¡eiderinių apmatavimų ataskaitoje. MarkÅ¡eiderinis planas sudarytas pagal 2015 m. lapkričio 2 d. UAB „GJ Magma“ atliktÄ karjero topografinę nuotraukÄ . Topo nuotrauka atlikta naudojant Sensefly eBee nepilotuojamÄ lėktuvÄ -robotÄ ir Spectra P. P. 700 GNSS imtuvÄ . Tokios priemonės pareiÅ¡kėjo eksploatuojamame Å alpirčių smėlio-žvyro karjere buvo naudojamos pirmÄ kartÄ , pareiÅ¡kėjo užsakymu, siekiant tiksliai nustatyti nukasto dirvožemio ir kitos dangos tÅ«rį pažeistame plote, suformuotas dangos sÄ vartas, naudingųjų iÅ¡kasenų nuostolius kraige, kurie susidarė atidengiant ir iÅ¡kasant virÅ¡utinį naudingÄ jį klodÄ , naudingų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių likutį, rekultivuoto žemės sklypo plotÄ , pagal sudarytÄ telkinio eksploatacijos rodiklių lentelę.

PareiÅ¡kėjo įmonėje dėl pablogėjusios sveikatos bÅ«klės iÅ¡ direktoriaus pareigų buvo atleistas ilgametis įmonės direktorius ir nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. direktore pradėjo dirbti O. Å ., kuri, gavusi Å iaulių RAAD praneÅ¡imÄ , tai yra 2016 m. rugpjūčio 24 d. raÅ¡tÄ Nr. P-Å -321 „Dėl UAB „Gruntas“ planinio patikrinimo“, turėjo pagrįstus ir teisėtus lÅ«kesčius, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nustatęs galimus pažeidimus, imsis proporcingų priemonių dėl bendradarbiavimo ir savitarpio supratimo.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė papildomai paaiÅ¡kino, kad nuo pat įmonės įkÅ«rimo 1993 m. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. įmonei vadovavo ilgametis direktorius K. Å .. Visi ginčijami apskaičiavimai buvo padaryti jo vadovavimo laikotarpiu. 2015 metais suprastėjo jo sveikata, jis sunkiai vaikščiojo, skundėsi kojos skausmais. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimuose (b. l. 43–45, 111–116) bei jo atstovė teismo posėdžio metu su pareikÅ¡tais skundu bei patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ Nr. 18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ palikti nepakeistÄ .

Atsakovas atsiliepimuose, jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal Å¡io teisės akto redakcijÄ mokesčių mokėtojas mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius privalo sumokėti iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Pagal bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovė UAB „Gruntas“ 2015 m. iÅ¡gautus iÅ¡teklius pardavė juridiniams asmenims bei naudojo kelių taisymui, įrengimui.

Pagal pateiktų dokumentų duomenis bendrovė 2015 m. išgavo valstybinius gamtos išteklius: 2015 m. I ketv. išteklių neišgavo, 2015 m. II ketv. 1 667 m3 smėlio, 2015 m. III ketv. 7 268 m3 (5 638 m3 smėlio, 1 630 m3 žvyro), 2015 m. IV ketv. 12 067 m3 smėlio. UAB „Gruntas“ pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. 1-1163 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes 2015 m. IV ketvirtį nedeklaravo iš Šalpirčių žvyro ir smėlio telkinio išgauto smėlio 1400 m3.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata, už 2015 m. IV ketv. nedeklaruotÄ kitÄ smėlį apskaičiuotas 5 394 eurų (1 400 m3 x 0,28 eurų (kito smėlio tarifas) x 1,376 (mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas) x 10 (didesnis tarifas)) mokestis didesniu tarifu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2006 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. Dl-614/VA-99 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijos formų, jų pildymo ir pateikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – Taisyklės) 12.10 punktu už pavėluotÄ deklaracijos pateikimÄ , nepateikimÄ ar neteisingų duomenų į jÄ Ä¯raÅ¡ymÄ taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta atsakomybė. Å ios taisyklės koreliuoja su Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymu, kurio 6 straipsnio 2 dalis nurodo, kad už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad įstatyme numatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę  lengvinančias  bei kitas reikÅ¡mingas  aplinkybes  ir vadovaudamasis  teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto skundo matyti, kad aplinkybės, kurios lėmė deklaracijos nepateikimÄ , negalėtų bÅ«ti pripažįstamos itin svarbiomis, nes kaip pats pareiÅ¡kėjas nurodo, tai įvyko dėl techninės klaidos. Aplaidumas negali bÅ«ti laikomas itin svarbia priežastimi nepateikti mokesčių deklaracijos. Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius. Atliekant mokestinį patikrinimÄ , nėra mokesčio mokėtojui suteikiama teisė tikslinti deklaracijÄ ar taisyti joje atsiradusias klaidas.

Tvirtinant patikrinimo rezultatus Šiaulių RAAD nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei nustatytus Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas arba ŠRAAD) 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) dalies, kuria patvirtintas apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už 2015 m.

IV ketvirtį iÅ¡gautus ir nedeklaruotus gamtos iÅ¡teklius (kitÄ smėlį), teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymas (toliau – ir Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymas, MVGIÄ®, redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2006 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. vasario 5 d.).Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, naudingosios iÅ¡kasenos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 priede, taip pat ir smėlis bei žvyras <...> yra valstybinių gamtos iÅ¡teklių mokesčio objektas.

Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, iÅ¡gaunantys Å¡iuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas (Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 5 straipsnis). Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 7 straipsnio 5 dalį bei Taisyklių 5 punktÄ , deklaracijas teikia visi mokesčio mokėtojai, iÅ¡gaunantys (naudojantys) gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas.

Pagal Taisyklių 6 ir 7 punktus, mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; <...> užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (MVGIÄ® redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), o nuo 2016 m. sausio 1 d. mokesčio mokėtojui nustatyta pareiga, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas, jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo bÅ«ti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.

Vadovaujantis Taisyklių 12.10 punktu, už pavėluotÄ deklaracijos pateikimÄ , nepateikimÄ ar neteisingų duomenų į jÄ Ä¯raÅ¡ymÄ taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta atsakomybė. Už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį nei iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį MVGIÄ® įstatymas numato sankcijÄ (dėl deklaruoto mažesnio gamtos iÅ¡teklių kiekio bei jų rÅ«Å¡ies nei faktiÅ¡kai buvo iÅ¡gauta) – t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas MVGIÄ® įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10 (MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalis).

Taisyklių 15 punktas įpareigoja mokesčio mokėtojÄ , gavus mokesčių administratoriaus praneÅ¡imÄ apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus), pataisyti deklaracijos duomenis, vadovaujantis Taisyklėmis užpildyti patikslintÄ deklaracijÄ ir per mokesčių administratoriaus praneÅ¡ime nustatytÄ terminÄ pateikti apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Galimybė patikslinti pateiktÄ deklaracijÄ yra suteikiama tik tuo atveju, jei mokesčio mokėtojas jÄ užpildydamas padarė nežymių klaidų, kurios nėra susijusios su jo mokestine prievole ar sumokėtų mokesčių dydžiu.

Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas MVGI (MVGIÄ® 8 str. 2 d.). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetencijÄ mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (MVGIÄ® 8 str. 3 d.). Vadovaujantis MVGIÄ® 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojui.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti ir ginčo tarp Å¡alių nėra, jog 2016 m. spalio 3 d. atlikus planinį pareiÅ¡kėjo eksploatuojamo Å alpirčių žvyro ir smėlio telkinio Å alpirčių k. Bubių sen. Å iaulių r. patikrinimÄ nustatyta, jog UAB „Gruntas“ pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi nedeklaravo 2015 m. IV ketv. iÅ¡ Å alpirčių žvyro ir smėlio telkinio iÅ¡gauto 1 400 kub. m smėlio ir nesumokėjo mokesčių už valstybinius gamtos iÅ¡teklius (b. l. 25–27).

IÅ¡ ginčijamu sprendimu patvirtinto 2016 m. spalio 3 d. patikrinimo akto Nr. 564 matyti, jog pareiÅ¡kėjas deklaravo iÅ¡gautas naudingÄ sias iÅ¡kasenas: 2015 m. I ketv. 0 kub. m, 2015 m. II ketv. 1 667 kub. m kito smėlio, 2015 m. III ketv. 7 268 kub. m kito smėlio ir žvyro, 2015 m. IV. ketv. 10 667 kub. m kito smėlio. O iÅ¡ bendrovės buhalterinių dokumentų nustatyta, kad bendrovė 2015 m. IV ketv. iÅ¡gavo 12 067 kub. m smėlio, t. y. 2015 m. IV ketvirtį nedeklaravo iÅ¡ Å alpirčių žvyro ir smėlio telkinio iÅ¡gauto 1 400 kub. m smėlio.

Atsakovas, vadovaudamasis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, apskaičiavo pareiÅ¡kėjui 5 394 Eur (1 400 kub. m (nedeklaruotas gamtos iÅ¡teklių kiekis) × 0,28 (kito smėlio tarifas) × 1,376 (mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas) × 10 (koeficientas) mokestį didesniu tarifu už nedeklaruotÄ iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį 2015 IV ketvirtį. PareiÅ¡kėjas 2016 m. lapkričio 2 d. pastabose dėl patikrinimo akto Nr. 564 paaiÅ¡kino, kad iÅ¡gauto smėlio duomenys skiriasi dėl klaidingo apvalinimo pildant 2-KN ataskaitÄ , kadangi dėl techninės klaidos panaudotas neteisingas pradinis apvalinamas iÅ¡gauto smėlio kiekis, be to, pareiÅ¡kėjas 2016 m. spalio 27 d. pateikė patikslintÄ deklaracijÄ , kurioje iÅ¡gauto smėlio kiekį padidino iki 12 067 kub. m bei 2016 m. spalio 28 d. papildomai sumokėjo 539 Eur mokestį už anksčiau nedeklaruotÄ 1 400 kub. m 2015 metų IV ketvirtį iÅ¡gauto smėlio kiekį; praÅ¡o netaikyti 10 koeficiento už priskaičiuotus mokesčius (b. l. 92–95).

Aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo pateiktas 2016 m. lapkričio 2 d. raÅ¡ytines pastabas dėl Patikrinimo akto, ginčijamu 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 18 patvirtino 2016 m. spalio 3 d. patikrinimo aktÄ Nr. 564 bei įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ sumokėti sprendimu patvirtintÄ 5 394 Eur mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius didesniu tarifu (b. l. 28–31). PareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, jog laiku nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už Å alpirčių žvyro ir smėlio telkinyje 2015 m.

IV ketvirtį iÅ¡gautus iÅ¡teklius, tačiau teigia, jog tokia situacija atsirado dėl klaidos, kuri padaryta ne sÄ moningai, neturint tyčios iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo – iÅ¡gauto ir deklaruoto smėlio kiekio skirtumas susidarė dėl klaidingo apvalinimo pildant 2-KN ataskaitÄ , panaudojant neteisingÄ pradinį apvalinamÄ iÅ¡gauto smėlio kiekį. Taip pat paaiÅ¡kino, kad 1400 kub. m neatitikimas atsirado dėl iÅ¡kasto smėlio sandėliavimo karjere kiekio, kuris paaiÅ¡kėjo atlikus markÅ¡eiderinius matavimus ir pareiÅ¡kėjui įvertinus parduotus gamtos iÅ¡teklius, o bÅ«tent pareiÅ¡kėjo 2015 m. lapkričio 2 d. buhalterinėje pažymoje Nr. 1 „Dėl iÅ¡kasto smėlio sandėliavimo karjere“ neteisingai apskaičiuotas smėlio sandėlio kiekis karjere, kuris turėjo bÅ«ti bÅ«tent tuo neatitikimu, tai yra 1400 kub. m, didesnis, ir 2015 m.

IV ketvirtį gamtos iÅ¡teklių mokesčiai deklaruoti tokiam kiekiui, koks nurodytas 2015 m. lapkričio 2 d. markÅ¡eiderinių apmatavimų ataskaitoje. Neteisingi apskaičiavimai buvo padaryti direktoriaus K. Å . vadovavimo įmonei laikotarpiu, direktorius tuo metu (t. y. 2015 m.) sirgo ir dėl kojos skausmų negalėjo sužiÅ«rėti smėlio, kuris buvo sandėliuojamas karjere. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad UAB „Gruntas“ yra maža įmonė, joje dirba tik 2 darbuotojai, bendrovė dirba nuostolingai, todėl Å RAAD apskaičiuota mokesčio suma virÅ¡ija įmonės pajamas, faktiÅ¡kai nepakeliama (per didelė naÅ¡ta), tokio mokesčio pareiÅ¡kėjas sumokėti neturi galimybės, praÅ¡o, atsižvelgiant į protingumo principus, apskaičiuotÄ mokestį didesniu tarifu sumažinti iki 539 Eur.Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčo tarp Å¡alių dėl faktinių bylos aplinkybių nėra, tačiau pareiÅ¡kėjas skundžiamÄ sprendimÄ ginčija dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio neadekvatumo padarytam pažeidimui, remdamasis mokesčio už iÅ¡gautÄ smėlį deklaracijos duomenų pateikimo aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjo finansine padėtimi bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl teismas Å¡ioje byloje vertina ir pareiÅ¡kėjui pritaikytos sankcijos proporcingumÄ .

Kaip jau aukščiau tekste nurodyta, mokestis už iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį apskaičiuojamas ir mokamas Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo bei Taisyklių nustatyta tvarka, o už sÄ moningÄ imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymÄ Ä¯statymas numato sankcijos taikymÄ â€“ taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10.Nors pareiÅ¡kėjo atstovė teigia, kad neteisingi apskaičiavimai buvo padaryti direktoriaus vadovavimo įmonei laikotarpiu, jis tuo metu (t. y. 2015 m.) sirgo ir dėl kojos skausmų negalėjo sužiÅ«rėti smėlio, kuris buvo sandėliuojamas karjere, techninė skaičiavimo klaida padaryta nesant tyčios, tačiau teisėjų kolegija Å¡ių nurodytų aplinkybių nelaiko juridiÅ¡kai reikÅ¡mingomis, Å¡alinančiomis pažeidimÄ arba kaip nors kitaip galinčiomis įtakoti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius dydžius, nustatytus ginčijamame atsakovo sprendime.

Pabrėžtina, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai. Tokiu bÅ«du pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.

Todėl, atsižvelgiant į Patikrinimo akte pateiktus apskaičiavimus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui apskaičiuota 5 394 Eur suma, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, laikytina teisėta. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos sankcijos proporcingumo, teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«tina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad vienas iÅ¡ pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas – vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.

Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumo ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog turi bÅ«ti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, bÅ«tina pirmumÄ teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).Teisėjų kolegija, svarstydama skundžiamu sprendimu patvirtintame Patikrinimo akte nustatyto mokesčio už iÅ¡gautÄ ir nedeklaruotÄ smėlį proporcingumo klausimÄ , vertina tai, kad pareiÅ¡kėjas realiai valstybės biudžetui už 2015 m.

IV ketvirtį buvo nesumokėjęs 539,40 Eur sumos, o pagal Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiÅ¡kėjui apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu sudaro 5 394 Eur.Vertinant pareiÅ¡kėjo veiksmus, reikÅ¡minga aplinkybe pripažįstama tai, jog UAB „Gruntas“ iki klaidingos deklaracijos už 2015 m. IV ketv. visada deklaracijas siuntė laiku bei tinkamai. IÅ¡ 2016 m. spalio 3 d. patikrinimo akto turinio matyti, kad UAB „Gruntas“ savo veiklÄ eksploatuojant Å alpirčių žvyro ir smėlio telkinį vykdo turėdama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. vasario 2 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. 7p-11; paskutinis planinis objekto patikrinimas atliktas 2015 rugpjūčio 6 d., jo metu aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 25–27).

PareiÅ¡kėjas deklaracijÄ iÅ¡taisė iki atlikto patikrinimo rezultatų patvirtinimo (2016 m. lapkričio 10 d.), t. y. 2016 m. spalio 27 d. pateikė patikslintÄ mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijÄ , kurioje iÅ¡gauto smėlio kiekį padidino iki 12 067,00 kub. m, t. y. prie anksčiau deklaruoto 10 667,00 kub. m iÅ¡gauto smėlio pridėjo neapskaitytus 1 400,00 kub. m, kurių dėl įvykusios klaidos į pradinę deklaracijÄ už 2015 metų IV ketvirtį nebuvo įtraukęs, ir 2016 m. spalio 28 d. sumokėjo mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ nepriemokÄ už 2015 metus – 539,00 Eur mokestį.

Tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, iÅ¡davusios leidimÄ naudingiems iÅ¡tekliems iÅ¡gauti, veiklos tikslas yra deklaracijų ir ataskaitų kontrolė, priežiÅ«ra, kad mokesčiai bÅ«tų tinkamai apskaičiuoti ir mokami laiku. PareiÅ¡kėjo elgesys rodo, kad jis vykdė savo pareigÄ Ä¯statymuose numatytu terminu deklaruoti iÅ¡kastas naudingÄ sias iÅ¡kasenas ir mokėti mokesčius, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neturėjo tikslo nuslėpti dalies iÅ¡gautų valstybinių gamtos iÅ¡teklių bei turėti mokestinės naudos.

Å ios nustatytos aplinkybės vertintinos analizuojant pareiÅ¡kėjui paskirtos poveikio priemonės proporcingumÄ .Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytÄ pažeidimÄ (nusikaltimÄ ), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. BÅ«tent įgyvendinant teisingumo principÄ reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija bÅ«tų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , neiÅ¡vengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę bÅ«tų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs iÅ¡samiÄ ir aiÅ¡kiÄ proporcingumo principo koncepcijÄ . Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti“. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už Å¡iuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Å ie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).Konstitucinio Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Sankcijos proporcingumÄ vertina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. 2011-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nesumokėta mokesčio už iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius dalis už 2015 metų IV ketvirtį, sudaranti 539,4 Eur, padidinta 10 kartų taikant Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra 5 394,00 Eur. Aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas supranta ir laikosi Mokesčių administravimo ir Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymų reikalavimų, tikėtina, jog Bendrovė klaidingai nurodė iÅ¡gautų iÅ¡teklių kiekį neturėdama tikslo nuslėpti mokėtinų mokesčių ir turėti mokestinės naudos.

Atsižvelgtina ir į tai, kad valstybės biudžetas žalos dėl neteisingai apskaičiuoto mokesčio nepatyrė, nes mokestis sumokėtas, todėl imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas Å¡iuo atveju nelaikytinas sÄ moningu. Teismo vertinimu, Å¡ioje situacijoje pareiÅ¡kėjui taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sÄ moningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors Ä®statyme toks diferencijavimas ir neįtvirtintas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad teisingumas negali bÅ«ti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę bÅ«tina teikti teisingumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015 m. vasario 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobÅ«džiu, priežastimis, pasekmėmis, aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , iÅ¡analizavusi pareiÅ¡kėjo sunkiÄ finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, veiklos pobÅ«dį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovo nustatytas 5 394,00 Eur mokestis už laiku nedeklaruotÄ 2015 m.

IV ketv. iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį pareiÅ¡kėjui bÅ«tų nepakeliama naÅ¡ta. Ä®statymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka mokestį už laiku nedeklaruotÄ iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių kiekį 2015 metų IV ketvirtį padidinti 2 kartus (1078,8 Eur (2x539,40 Eur)).Aptartų aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, pakeičiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ Nr. 18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir sumažinant apskaičiuotÄ mokestį iki 1 078,80 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo UAB „Gruntas“ skundÄ ir patikslintÄ skundÄ Â tenkinti iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintÄ mokestį už iÅ¡gautÄ ir nedeklaruotÄ kitÄ smėlį sumažinti iki 1 078,80 Eur (vieno tÅ«kstančio septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 80 ct).Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėjai                                                              Jarūnė Sedalienė                                                                           Žanas Kubeckas                                                                           Arvydas Martinavičius