Legislator Case Law & Legislation
52b0ddcc-c767-458c-b7b9-024c8cb8c346 AI generated

52b0ddcc-c767-458c-b7b9-024c8cb8c346 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 52b0ddcc-c767-458c-b7b9-024c8cb8c346
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovai galėtų pasinaudoti galimybe atskiru ieÅ¡kiniu reikÅ¡ti reikalavimÄ subsidiariam skolininkui S. J. tik tada, kai pagal įsiteisėjusiÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimas, bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ pagrindinio skolininko arba bÅ«tų konstatuota, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas; 2) ieÅ¡kovai galėtų pateikti atskirÄ ieÅ¡kinį teismui, reikÅ¡dami reikalavimÄ tik subsidiariam skolininkui ir negalėjo teikti tokio reikalavimo Å¡ioje byloje.             IeÅ¡kovai J. A., N. N., J. N., I. D. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o S. J. apeliacinį skundÄ atmesti. IeÅ¡kovai nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:

Legislator headnote

AI generated

52b0ddcc-c767-458c-b7b9-024c8cb8c346 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas S. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 sprendimo dalį, kurioje ieÅ¡kinys atsakovui S. J. buvo tenkintas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį S. J. atmesti, kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų reikalavimui taikomas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, yra nepagrįsta, nes nagrinėjamoje situacijoje ieÅ¡kovų reikalavimas yra kilęs iÅ¡ delikto, o ne iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, todėl turi bÅ«ti taikomas trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-568/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00137-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.2.5; 35.3.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Dalios ViÅ¡inskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-829-253/2013 pagal ieÅ¡kovų J.

A., N. N., J. N., I. D. ieškinį atsakovams S. J. autopaslaugų įmonei, S. J. ir R. J. dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl individualios įmonės savininko subsidiariosios atsakomybės.Ieškovai J. A., N. N., J. N., I. D. ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų S. J. autopaslaugų įmonės ir R. J. 524 000 Lt nuostolių atlyginimo, t. y. J. A. priteisiant 2/5 dalis – 209 600 Lt, o N. N., J. N. ir I. D. priteisiant po 1/5 dalį – po 104 800 Lt.

IeÅ¡kovai nurodė, kad 2000 m. balandžio 19 d. atsakovas S. J. autopaslaugų įmonė sudarė paskolos sutartį su AB Lietuvos taupomuoju banku (dabar – Swedbank, AB), pagal kuriÄ gavo 40 000 JAV dolerių paskolÄ ir įsipareigojo jÄ grÄ Å¾inti ne vėliau kaip 2001 m. kovo 28 d. Å ios paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti 2000 m. balandžio 20 d. buvo įkeistas turtas – parduotuvė su priklausiniais, esanti Klaipėdoje, Nendrių g. 37, ir kiemo aikÅ¡telė, priklausęs ieÅ¡kovei J. A., J.

F. (teisių perėmėja – ieÅ¡kovė I. D.), K. F. (teisių perėmėja – ieÅ¡kovė J. A.), ieÅ¡kovui N. N. ir M. N. (teisių perėmėja – ieÅ¡kovė J. N.), kuriems sudarant hipotekos sutartį atstovavo V. N..Atsakovui S. J. autopaslaugų įmonei neįvykdžius prievolių bankui pagal paskolos sutartį, iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į įkeistÄ turtÄ , kuris 2006 m. vasario 13 d. buvo parduotas V. N. pasiÅ«lytam pirkėjui G. Z. už 225 416,27 Lt.IeÅ¡kovų nuomone, jie įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į S. J. autopaslaugų įmonę, jos savininkÄ ir jo sutuoktinę R.

J.; nurodė, kad dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 24 d. nutartimi uždėtų apribojimų negalėjo nuomoti turto kitiems asmenims, todėl negavo pajamų už turto nuomÄ mažiausiai už penkerius metus – patyrė 204 000 Lt nuostolių. Reikalavimo dydį ieÅ¡kovai grindė parduoto turto rinkos verte (320 000 Lt) ir negautomis pajamomis (204 000 Lt); prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų S. J. autopaslaugų įmonės ir R. J. 524 000 Lt nuostolių atlyginimo, J. A. priteisiant 2/5 dalis – 209 600 Lt, o N. N., J.

N. ir I. D. – po 1/5 dalį (po 104 800 Lt).Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų S. J. autopaslaugų įmonės ir R. J. ieÅ¡kovei J. A. 2/5 dalis skolos, t. y. 90 166,52 Lt; ieÅ¡kovams N. N., J. N. ir I. D. – po 1/5 dalį skolos, t. y. po 45 083,25 Lt; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė atsakovų R.

J. ir S. J. autopaslaugų įmonės apeliacinius skundus ir minėtÄ teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties bei Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria skola priteista solidariai iÅ¡ atsakovės R. J., ir grÄ Å¾ino Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o kitas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties bei Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas.

IeÅ¡kovai 2013 m. sausio 7 d. patikslino ieÅ¡kinį ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo S. J. autopaslaugų įmonės ir S. J. 225 416,27 Lt nuostolių, nustatant, kad atsakovas S. J. atsako kaip subsidiarus skolininkas atsakovui S. J. autopaslaugų įmonei neturint pakankamai turto teismo sprendimui įvykdyti; priteistÄ nuostolių sumÄ prašė paskirstyti tarp ieÅ¡kovų tokiomis dalimis: J. A. priteisti 2/5 dalis nuostolių atlyginimo, t. y. 90 166,52 Lt, o N. N., J. N. ir I. D. priteisti po 1/5 dalį, t. y. po 45 083,25 Lt; priteisti iÅ¡ S. J. autopaslaugų įmonės ir S. J. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. 2013 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai atsisakė reikalavimo R.

J.. Klaipėdos apygardos teismas teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio R. J. atsisakymÄ ir civilinę bylÄ prieÅ¡ R. J. nutraukė. Atsakovai S. J. autopaslaugų įmonė ir S. J. atsiliepimuose į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų 225 416,27 Lt nuostolių, nustatant, kad atsakovas S. J. atsako kaip subsidiarus skolininkas atsakovui S. J. autopaslaugų įmonei neturint pakankamai turto teismo sprendimui įvykdyti, palikti nenagrinėtÄ , o teismui nagrinėjant šį reikalavimÄ â€“ atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu iÅ¡ S. J. autopaslaugų įmonės jau yra priteistas 225 416,27 Lt nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos bei bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Atsakovų manymu, patikslintu ieÅ¡kiniu yra pakeistas tiek ieÅ¡kinio dalykas, tiek ieÅ¡kinio pagrindas, o tokie veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) prasme, todėl patikslintas ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtas. Atsakovai nurodė, kad Å¡ioje bylos stadijoje S. J. įtraukimas į bylÄ bendraatsakoviu nėra galimas. Tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovams nepavyks iÅ¡ieÅ¡koti priteistos sumos iÅ¡ įmonės, jie turėtų teisę kreiptis su atskiru ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl likusios neiÅ¡ieÅ¡kotos skolos priteisimo iÅ¡ S. J..

Teismo posėdžio metu atsakovai prašė ieÅ¡kinį atsakovui S. J. atmesti ir tuo pagrindu, kad praleistas trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, pareikÅ¡tų atsakovui S. J. autopaslaugų įmonei, nutraukė, o ieÅ¡kinio reikalavimus, pareikÅ¡tus atsakovui S. J., tenkino, t. y. nusprendė, kad atsakovui S. J. autopaslaugų įmonei neturint pakankamai turto 225 416,27 Lt įsiskolinimÄ priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo S. J., Å¡iÄ sumÄ paskirstant taip: ieÅ¡kovei J.

A. 2/5 dalis skolos, t. y. 90 166,52 Lt; ieÅ¡kovams N. N., J. N. ir I. D. – po 1/5 dalį skolos, t. y. po 45 083,25 Lt; atsakovui S. J. įmonei neturint pakankamai turto 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo teismas priteisė ieÅ¡kovams J. A., N. N., J. N. ir I. D. iÅ¡ atsakovo S. J..Teismas nesutiko su atsakovo S. J. argumentais, kad Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas nurodė, kad jau Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartyje teismai detaliai pasisakė, jog Å¡ioje byloje pareikÅ¡tam reikalavimui galioja bendrasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, nurodė, kad ieÅ¡kovai (kreditoriai) turi reikalavimo teisę į įmonę (skolininkÄ ), taip pat teisę tuo pačiu ar vėlesniu ieÅ¡kiniu reikalauti, kad subsidiarus skolininkas (įmonės savininkas) atlygintų įmonės turtu nepadengtÄ skolÄ ir sprendė, kad šioje byloje atsakovas S. J., kaip individualios įmonės savininkas, turi atsakyti pagal Å¡ios įmonės prievoles, kai juridinio asmens turto neužtenka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas S. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 sprendimo dalį, kurioje ieÅ¡kinys atsakovui S. J. buvo tenkintas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį S. J. atmesti, kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų reikalavimui taikomas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, yra nepagrįsta, nes nagrinėjamoje situacijoje ieÅ¡kovų reikalavimas yra kilęs iÅ¡ delikto, o ne iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, todėl turi bÅ«ti taikomas trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

2. Teismas neteisingai taikė subsidiariÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nes ieÅ¡kovai neturi reikalavimo teisės S. J.. Teismas neatsižvelgė į dvi sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovai galėtų pasinaudoti galimybe atskiru ieÅ¡kiniu reikÅ¡ti reikalavimÄ subsidiariam skolininkui S. J. tik tada, kai pagal įsiteisėjusiÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimas, bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ pagrindinio skolininko arba bÅ«tų konstatuota, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas; 2) ieÅ¡kovai galėtų pateikti atskirÄ ieÅ¡kinį teismui, reikÅ¡dami reikalavimÄ tik subsidiariam skolininkui ir negalėjo teikti tokio reikalavimo Å¡ioje byloje.             IeÅ¡kovai J. A., N. N., J. N., I. D. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o S. J. apeliacinį skundÄ atmesti. IeÅ¡kovai nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:

1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovai praleido trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui jam pareikÅ¡ti. Ginčas Å¡ioje byloje kilo iÅ¡ prievolinių teisinių santykių, todėl nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti taikomas deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

2. Atsakovo pateiktas aiškinimas dėl subsidiariosios atsakomybės prieštarauja individualios įmonės savininko subsidiariosios atsakomybės instituto esmei bei CK 2.50 straipsnyje nustatytoms nuostatoms. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimo dalies, kurioje ieÅ¡kovų J.

A., N. N., J. N., I. D. ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas atsakovui S. J., patenkintas ir nuspręsta, kad atsakovui S. J. autopaslaugų įmonei neturint pakankamai turto 225 416,27 Lt įsiskolinimÄ priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo S. J., Å¡iÄ sumÄ paskirstant taip: ieÅ¡kovei J. A. 2/5 dalis skolos, t. y. 90 166,52 Lt; ieÅ¡kovams N. N., J. N. ir I. D. – po 1/5 dalį skolos, t. y. po 45 083,25 Lt, teisėtumas ir pagrįstumas.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovai J. A., N. N., J. N., I. D. ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų S. J. autopaslaugų įmonės ir R.

J. 524 000 Lt nuostolių atlyginimo, t. y. J. A. priteisiant 2/5 dalis – 209 600 Lt, o N. N., J. N. ir I. D. priteisiant po 1/5 dalį – po 104 800 Lt. Ieškovai savo reikalavimus atsakovams reiškė pasinaudodami atgręžtinio reikalavimo teise, nes atsakovui S. J. autopaslaugų įmonei neįvykdžius prievolių pagal paskolos sutartį, kurios įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovų turtas, šis turtas buvo priverstinai parduotas, todėl ieškovai patyrė nuostolius. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė solidariai iš atsakovų S. J. autopaslaugų įmonės ir R.

J. ieÅ¡kovei J. A. 2/5 dalis skolos, t. y. 90 166,52 Lt; ieÅ¡kovams N. N., J. N. ir I. D. – po 1/5 dalį skolos, t. y. po 45 083,25 Lt; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Atsakovai, nesutikdami su Å¡iuo teismo sprendimu pateikė apeliacinius skundus, kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Atsakovai dėl Å¡ios apeliacinės instancijos teismo nutarties padavė kasacinius skundus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties bei Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kurioje skola priteista solidariai iÅ¡ atsakovės R. J., ir grÄ Å¾ino Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; kitas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties bei Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas. Nagrinėjant bylos dalį iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovai pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo S. J. autopaslaugų įmonės ir S. J. 225 416,27 Lt nuostolių, nustatant, kad atsakovas S. J. atsako kaip subsidiarus skolininkas atsakovui S. J. autopaslaugų įmonei neturint pakankamai turto teismo sprendimui įvykdyti; priteistÄ nuostolių sumÄ prašė paskirstyti tarp ieÅ¡kovų tokiomis dalimis:

J. A. priteisti 2/5 dalis nuostolių atlyginimo, t. y. 90 166,52 Lt, o N. N., J. N. ir I. D. priteisti po 1/5 dalį, t. y. po 45 083,25 Lt; priteisti iÅ¡ S. J. autopaslaugų įmonės ir S. J. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas apeliaciniu skundu apskųstu sprendimu tenkino ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl 225 416,27 Lt nuostolių priteisimo iÅ¡ atsakovo S. J., kaip subsidiaraus skolininko.

Apeliantas S. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neteisingai taikė subsidiariÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nes ieÅ¡kovai neturi reikalavimo teisės S. J. atskiru ieÅ¡kiniu. Apeliantas teigia, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ subsidiariam skolininkui atskiru ieÅ¡kiniu, pirmiausia turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokia dalimi subsidiarus skolininkas turi atsakyti, t. y. turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokiÄ prievolę įvykdė pagrindinis skolininkas, ar jis neįvykdė prievolės iÅ¡ viso, nes pagrindiniam skolininkui įvykdžius prievolę, subsidiariam skolininkui nelieka pareigos atsakyti kreditoriui.

Kadangi ieÅ¡kovai nepasinaudojo teise pareikÅ¡ti reikalavimÄ Ä¯monės savininkui vienu ieÅ¡kiniu kartu su reikalavimu įmonei, tai pasinaudoti galimybe atskiru ieÅ¡kiniu reikÅ¡ti reikalavimÄ Ä¯monės savininkui (atsakovui S. J.) galėtų tik tada, kai pagal įsiteisėjusiÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ pagrindinio skolininko (įmonės) arba bÅ«tų konstatuota, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įmonės negalimas, ir ieÅ¡kovai žinodami, kokia dalimi atsakingas S. J., galėtų jam reikÅ¡ti reikalavimÄ , jeigu nebÅ«tų suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad subsidiarus atsakovas S. J. įtrauktas atsakovu į bylÄ tik 2013 m. sausio 17 d., t. y. jam pareikÅ¡tas Å¡ioje byloje reikalavimas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , bei ieÅ¡kovai, reikÅ¡dami 2013 m. sausio 7 d. ieÅ¡kinį, neturėjo teisės reikalauti nuostolių priteisimo iÅ¡ S. J., nes ieÅ¡kovai net nebuvo bandę iÅ¡ieÅ¡koti skolos iÅ¡ įmonės.Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtus apelianto argumentus, pažymi, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – ir Individualių įmonių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis).

Individuali įmonė kaip kiekvienas juridinis asmuo yra pavadinimÄ turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiÅ¡kas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato CK, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys).

CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.

Individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje, be kita ko, taip pat yra pažymėjęs, kad subsidiarioji skolininko atsakomybė kyla tik tada, jei pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio pakaktų jo prisiimtoms prievolėms vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2009;2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011).

Be to, vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ individualios įmonės tvarkÄ nustato CPK 673 straipsnis, pagal kurį jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų iÅ¡ieÅ¡komoms sumoms padengti, antstolis nukreipia į kitÄ jos turtÄ ir savininko turtÄ . Kasacinis teismas yra nurodęs, kad antstolis nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ individualios įmonės savininko turtÄ priteistoms sumoms iÅ¡ individualios įmonės iÅ¡ieÅ¡koti gali tik tuo atveju, kai tokiÄ prievolę yra nustatęs teismas ir yra iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ individualios įmonės savininko, prievolės pobÅ«džio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2013; 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Kaip jau buvo minėta, apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovai galėtų pasinaudoti galimybe atskiru ieÅ¡kiniu reikÅ¡ti reikalavimÄ subsidiariam skolininkui S. J. tik tada, kai pagal įsiteisėjusiÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimas, bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ pagrindinio skolininko (S. J. autopaslaugų įmonės) arba bÅ«tų konstatuota, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas.

Su tokia apelianto pozicija nesutiktina, nes CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis), neužkerta kelio ieÅ¡kovams Å¡ioje byloje pareikÅ¡ti reikalavimo ir įmonės savininkui, nes pagal bylos duomenis S. J. autopaslaugų įmonė nėra sumokėjusi ieÅ¡kovams priteistų sumų. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai turi reikalavimo teisę į atsakovÄ S. J. kaip subsidiarų skolininkÄ (S. J. autopaslaugų įmonės savininkÄ ), kad Å¡is, kaip subsidiarus skolininkas, vykdymo procese atlygintų Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu priteistÄ skolÄ , jei įmonės turto nepakaktų Å¡ioms skoloms padengti.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime bÅ«tent ir nurodė, jog iÅ¡ atsakovo S. J. priteistinos įmonės skolos ieÅ¡kovams, jei S. J. autopaslaugų įmonė neturės pakankamai turto. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu priteistų pinigų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal prievolės prigimtį gali bÅ«ti vykdomas ne tik iÅ¡ S. J. autopaslaugų įmonės, bet ir Å¡ios įmonės savininko, ir tai įtvirtinta įstatyme (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), ir Å¡iuo atveju pagal ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovui S. J., yra nustatomas tik prievolės pobÅ«dis, o ne pati prievolė bei jos apimtis.

Prievolės pobÅ«džio nustatymas yra bÅ«tinas tam, kad antstolis galėtų tinkamai vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal CPK 673 straipsnį, jei ieÅ¡kovams nebÅ«tų sumokėtos skolos ir jie turėtų kreiptis dėl priverstinio sprendimo vykdymo į antstolį. Kaip jau buvo minėta, prievolės pobÅ«džio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad ieÅ¡kovai galėtų pateikti atskirÄ ieÅ¡kinį teismui, reikÅ¡dami reikalavimÄ tik subsidiariam skolininkui, ir negalėjo teikti tokio reikalavimo Å¡ioje byloje.

Pažymėtina, kad apeliantas pateikdamas šį argumentÄ nenurodo, kokiu pagrindu daro tokias iÅ¡vadas ir kokioms įstatymų nuostatoms prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio patikslinimas pirmosios instancijos teisme po to, kai byla buvo iÅ¡nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Be to, kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ pagal pirminį ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad ieÅ¡kovai (kreditoriai) turi reikalavimo teisę į įmonę (skolininkÄ ), taip pat teisę tuo pačiu ar vėlesniu ieÅ¡kiniu reikalauti, kad subsidiarus skolininkas (įmonės savininkas) atlygintų įmonės turtu nepadengtÄ skolÄ .

Å is iÅ¡aiÅ¡kinimas tik dar kartÄ patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovai turėjo teisę Å¡ioje byloje pareikÅ¡ti reikalavimus individualios įmonės savininkui kaip subsidiariai atsakingam asmeniui už įmonės skolas ir Å¡ia teise pasinaudojo. Apeliantas nurodo, kad tarp ieÅ¡kovų, S. J. autopaslaugų įmonės ir S. J. kilęs ginčas yra susijęs su deliktinės civilinės atsakomybės taikymu, nes pardavus ieÅ¡kovų įkeistÄ turtÄ ieÅ¡kovams buvo padaryta žala, todėl ieÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka, atlyginimo, todėl tokiam ieÅ¡kovų reikalavimui taikomas trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovai reikalavimÄ apeliantui pareiÅ¡kė tik 2013 m. sausio 7 d. patikslintu ieÅ¡kiniu, o ieÅ¡kovų reikalavimas pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį kildinamas iÅ¡ nuostolių, kuriuos ieÅ¡kovai patyrė 2006 m. gruodžio 13 d. pardavus jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ , atsiradimo. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apelianto argumentÄ , pažymi, kad tiek Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendime, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodyta, jog Å¡ioje byloje pareikÅ¡tam ieÅ¡kovų reikalavimui galioja bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nes ieÅ¡kiniu ginama teisė kildinama iÅ¡ ieÅ¡kovų už skolininkus (atsakovus) įvykdytos sutartinės prievolės. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir faktas, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį reiÅ¡kė CK 4.195 straipsnio pagrindu, kuris reglamentuoja prievolinius santykius tarp skolininko ir įkeisto daikto savininko, pastarajam nustatydama teisę pareikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ skolininkui.

IeÅ¡kovai reikalavimÄ atsakovui S. J. (individualios įmonės savininkui) pareiÅ¡kė ne dėl žalos atlyginimo, o CK 2.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu, todėl teigti, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senatį, nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo. Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovų reikalavimas atsakovui S. J. buvo pareikÅ¡tas dėl S. J. autopaslaugų įmonės prievolės pobÅ«džio, o ne dėl pačios prievolės esmės bei jos apimties. Ä®siteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu jau iÅ¡spręstas klausimas dėl S. J. autopaslaugų įmonės neįvykdytos prievolės ieÅ¡kovams esmės ir apimties.Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiÅ«riu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Dėl Å¡ių priežasčių atsakovo S. J. apeliacinis skundas nepripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu, todėl atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                         Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                       Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                                                           Dalia ViÅ¡inskienė