2018-02-20 Nr. AB-3754-3-63-3-01697-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-127-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01697-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. B. skundą atsakovui Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja N. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą pagal jos 2017 m. lapkričio 6 d. prašymą: 1) išimti iš baudžiamosios bylos Nr. 30-9-00020-09 suklastotą dokumentą – pareiškimą Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai ir atlikti ekspertizę; 2) ekspertizės išvadas Raseinių rajono Žemėtvarkos skyriaus 2009 m. liepos 16 d. rašto Nr. 04-439 pagrindu pripažinti minėtą dokumentą negaliojančiu; 3) už įvykdytą nusikalstamą veiką A. J. inkriminuoti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja skundą grindė neteisėtais prokurorų M. P., A. S. ir S. L. veiksmais, kurie netyrė baudžiamojoje byloje suklastotų dokumentų, neteisingai nustatė, kad nereikalinga ekspertizė, nagrinėjo jos skundus aplaidžiai, šališkai, neužprotestavo neteisingų teismų sprendimų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas pabrėžė, jog remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsniu administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, t. y. dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Teismas pažymėjo, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, todėl darė išvadą, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarką bei ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų (ar priimtų procesinių dokumentų) apskundimo tvarką reglamentuoja BPK IV dalies nuostatos. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia. Teismas rėmėsi suformuota teismų praktika, kad administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama ginčyti teisėsaugos institucijų sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-306/2011, 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-882/2011, 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-10/2011). Teismas nurodė, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-96/2008). Todėl administracinis teismas, svarstantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškėjos reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi.

Teismas nustatė, jog pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti ikiteisminio tyrimo instituciją atlikti veiksmus, susijusius su baudžiamąja byla Nr. 30-9-00020-09. Teismas sprendė, kad šioje byloje pareiškėjos skunde keliami reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Pažymėjo, jog atsisakymas priimti skundą pareiškėjai neužkerta kelio dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijų priežiūrą vykdančią prokuratūros įstaigą (Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą) ar į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėja N. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnį valdžios įstaigos turi tarnauti žmonėms ir ginti jų interesus. Mano, kad prokuratūra privalėjo pagal savo kompetenciją užprotestuoti klaidingus teismų sprendimus, jog apgintų viešąjį interesą. Pareiškėja teigia, kad teismas neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo dėl jos teisių pažeidimo, pažeidė jos teisę į objektyvų, nešališką ir išsamų skundo nagrinėjimą, jos teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, pagrindiniai teisės principai – sąžiningumas ir protingumas, liko neįvertinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjos N. B. atskirąjį skundą dalyką sudaro pareiškėjos skundo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priskirtinumas nagrinėti administraciniams teismams bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (byla nepriskirtina tam teismui), teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas. Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai, ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš skundo turinio, jame nurodytų aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų matyti, kad pareiškėja skundu siekia pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti ikiteisminio tyrimo instituciją atlikti veiksmus, susijusius su baudžiamąja byla Nr. 30-9-00020-09, skundą grindžia neteisėtais prokuratūros pareigūnų veiksmais, kurie netyrė baudžiamojoje byloje suklastotų dokumentų, neteisingai nustatė, kad nereikalinga ekspertizė, nagrinėjo jos skundus aplaidžiai, šališkai, neužprotestavo neteisingų teismų sprendimų.

Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčai dėl prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliktų tiriant nusikalstamas veikas, bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, nes tai nėra susiję su viešuoju administravimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pareiškėjos keliamą ginčą, rėmėsi ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, nurodė netinkamą pagrindą – ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui), nes, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir motyvus, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustatantį, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nustatytas aplinkybes, tai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas nutartyje išsamiai išaiškino pareiškėjai, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo neteisėtų veiksmų atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumo, gali būti kreipiamasi BPK tvarka, taip pat, jog pareiškėja dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijų priežiūrą vykdančią prokuratūros įstaigą (Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą) ar į bendrosios kompetencijos teismą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. B. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius