2023-04-19 Nr. AB-8528-3-62-3-01169-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-397-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01169-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės L. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei L. Ž. (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija) dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) nustatyti, kad atsakovei L. Ž. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. aktu Nr. ŽVP-777-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ paimtą 1/3 dalį 0,5007 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 2 423,00 Eur; 2) nustatyti, kad atsakovei L. Ž. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. aktu Nr. ŽVP-774-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ paimtą 1/3 dalį 0,1401 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kitus turtinius netekimus dydis yra 40 959,67 Eur, iš jų: žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1 615,67 Eur; nekilnojamojo turto (Pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 38 036 Eur; kitų patiriamų turtinių netekimų vertė – 1 308 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-380 „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino projektą „Via Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 1177 „Dėl Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti procedūros pradžios“, kuriuo patvirtino Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Specialusis planas viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete www.tpdr.lt).

2.2. Vadovaujantis Specialiojo plano sprendiniais, visuomenės poreikiams turi būti paimta savininkei L. Ž. iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 53,83 km iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybės teritorijoje projekto sprendinių įgyvendinimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma 1/3 dalis 0,5007 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, esančio (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Žemės sklypas 1), ir 1/3 dalis 0,1401 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2).

2.3. Atsakovė nepasirašė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų. Dar prieš priimant 2021 m. kovo 8 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus atsakovė 2020 m. rugpjūčio 18 d. el. paštu informavo valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau – ir Direkcija), kad jos netenkina vertinimo ataskaitose nustatytas atlyginimo už paimamus žemės sklypus ir juose esantį nekilnojamąjį turtą dydis. Kadangi atsakovė per nustatytą terminą žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų nepasirašė, pareiškėjas, vadovaudamasis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl šių aktų teisėtumo patvirtinimo. Direkcija iki šio pareiškimo pateikimo, t. y. 2021 m. balandžio 28 d., pervedė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktuose nurodytas sumas – iš viso 43 382,67 Eur – į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2021 m. balandžio 29 d. raštu pranešė atsakovei.

3. Atsakovė L. Ž. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymą grindžia į bylą pateiktomis Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 20-04-092P ir Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 20-04-093P, kuriose turto vertė nustatyta prieš 2 metus ir prieš 1 metus nuo institucijos sprendimų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo. Atsakovės vertinimu, pareiškėjo nurodyta vertė neatitinka šią dieną esančios turto rinkos vertės, o atsakovė už pareiškėjo nurodomą atlyginimo sumą neturi galimybės rinkos sąlygomis įsigyti jokio analogiško turto, todėl atsakovė pati kreipėsi į atestuotą nekilnojamojo turto vertintoją uždarąją akcinę bendrovę „Centro kubas“ dėl turto vertės nustatymo. Atsakovės pateikiama turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad turto vertė 2021 m. kovo 8 d., t. y. NŽT žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų dieną buvo 48 396,34 Eur, o paskutinę atsakovės buvimo turto savininke dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d., turto vertė buvo 52 063,00 Eur. Turto vertė tik didėja. Visuomenės poreikiams paimtas atsakovės turtas yra vienintelė gyvenamoji vieta ir šią dieną atsakovė dar nėra įgijusi kito turto, dėl šių priežasčių turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos ir todėl atsakovės turtinių netekimų bendra suma turi būti nustatoma, vadovaujantis 2021 m. rugsėjo 30 d. verte, ir atitinkamai sudaryti bendrą 52 063,00 Eur sumą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškimu sutiko.

6. NŽT pažymėjo, kad pareiškėjas yra įvykdęs visas Žemės paėmimo įstatymo sąlygas, pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 8 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo Ministerijos pareiškimą. Teismas nustatė pagal Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. A-21-11-30-IVV315 visuomenės poreikiams iš atsakovės L. Ž. paimtos 1/3 dalies 0,5007 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertę – 3 121,67 Eur; nustatė pagal Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. A-21-11-30-IVV315 visuomenės poreikiams iš atsakovės L. Ž. paimtos 1/3 dalies 0,1401 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kitų turtinių netekimų rinkos vertę – 45 274,67 Eur, iš jų: Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 2 266,67 Eur; Nekilnojamojo turto (Pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 41 700,00 Eur; Kitų patiriamų turtinių netekimų vertė – 1 308,00 Eur. Teismas nustatė atsakovei L. Ž. išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimtos 1/3 dalies 0,1401 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir joje esančių nekilnojamųjų daiktų – Pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), terminą – 3 mėnesius, skaičiuojant nuo atlyginimo sumos pervedimo į žemės sklypo bendraturtės L. Ž. nurodytą sąskaitą dienos. Kitos pareiškimo dalies teismas netenkino. Teismas taip pat priteistė atsakovei L. Ž. iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 297,56 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

8.1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. akto Nr. ŽVP-777-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ teisėtumą, leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą L.

Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 1/3 dalį 0,5007 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti; patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. akto Nr. ŽVP-774-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ teisėtumą; leido:

įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą L. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 1/3 dalį 0,1401 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; įregistruoti L. Ž. nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus – Pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius visuomenės poreikiams paimamoje 1/3 dalyje žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; pradėti 1/3 dalį 0,1401 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir joje esančius nekilnojamuosius daiktus (Pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti; nustatė L. Ž. 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. akto Nr. ŽVP-774-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ teisėtumą įsiteisėjimo momento, išsikelti iš visuomenės poreikiams paimtos 1/3 dalies 0,1401 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir joje esančių nekilnojamųjų daiktų – Pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

8.2. Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-380 „Dėl projekto „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo nutarimas), pripažino projektą „Via Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija patvirtinta šį projektą įgyvendinančia institucija (Seimo nutarimo 4 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 1177 „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės nutarimas), kuriuo patvirtino Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialųjį planą ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nutarimas yra galiojantis.

8.3. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 2-8659 informavo žemės sklypų savininkę L. Ž. apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dėl jos nuosavybės teise valdomų Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2.

8.4. Yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 km iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje projektas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1P-336-(1.17 E.) „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 km iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Projektas). Pagal Projekto sprendinius iš savininkei priklausančių: 1,1385 ha dydžio Žemės sklypo 1 visuomenės poreikiams paimama 0,5007 ha dydžio dalis (nustatyta paimamos žemės sklypo dalies vertė ir kiti nuostoliai iš viso 7 269 Eur); 0,3154 ha dydžio Žemės sklypo 2 visuomenės poreikiams paimama 0,1401 ha dydžio dalis su joje esančiais statiniais (nustatyta paimamos žemės sklypo dalies, joje esančių statinių vertė ir kiti nuostoliai iš viso 44 191 Eur).

8.5. Pagal 2020 m. liepos 27 d. parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20-04-092P pareiškėjai priklausančio 1,1100 bendro ploto (po kadastro duomenų patikslinimo plotas 1,1385 ha) žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties sklypai) Žemės sklypo 1 0,5007 ha dydžio dalies, projektinis Nr. 202-2, rinkos vertė 2020 m. kovo 12 d. yra 3 004 Eur, kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 4 265 Eur.

8.6. Pagal 2020 m. liepos 14 d. parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20-04-093P pareiškėjai priklausančio žemės sklypo 2 0,1401 ha dydžio dalies, projektinis Nr. 203-2, ir joje esančių statinių rinkos vertė ir kiti patiriami turtiniai netekimai / nuostoliai 2020 m. kovo 12 d. yra 44 191 Eur.

8.7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1K-98 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ įgaliota valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija pervedė Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. kovo 8 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktuose nurodytas sumas – iš viso 43 382,67 Eur – į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2021 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 2-7207 „pranešė atsakovei.

8.8. Pagal atsakovės pateiktą 2021 m. gruodžio 14 d. UAB „Centro kubas“ parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. A-21-11-30-IVV315 (toliau – ir Centro kubas vertinimo ataskaita), turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2021 m. kovo 8 d. yra 53 600 Eur, sąlyginai iš šios sumos: 0,1401 ha bendro ploto Žemės sklypas 2 – 6 800 Eur; 70,96 kv. m bendro ploto vienbutis gyvenamasis namas– 41 500 Eur; 77,00 kv. m užstatyto ploto ūkinis pastatas – 100 Eur; Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas) – 100 Eur. 0,5007 ha bendro ploto Žemės sklypo 1 vertė – 5 100 Eur.

9. Teismas vertino, kad ginčo žemės sklypų, pastatų, statinių rinkos vertės pagal pareiškėjo pateiktas vertinimo ataskaitas nustatymas prieštarauja Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies principinėms nuostatoms, jog apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

10. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, vadovavosi atsakovės pateiktos Centro kubo vertinimo ataskaitos duomenimis, kadangi ginčo žemės sklypų, pastatų, statinių rinkos vertė nustatyta būtent institucijos sprendimo paimti žemę, pastatus, statinius visuomenės poreikiams priėmimo dieną, t. y. 2021 m. kovo 8 d. Atsakovės argumentai dėl ginčo žemės sklypų, pastatų, statinių rinkos vertės nustatymo 2021 m. rugsėjo 30 d. (paskutinė atsakovės buvimo turto savininke diena pagal teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties įsiteisėjimo dieną) atmesti kaip nepagrįsti, konstatuojant, kad byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams Žemės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams klausimus (žr. Žemės įstatymo 45 str. 3 d.) tiesiogiai netaikomos, nors teisiniai santykiai, reglamentuojami Žemės paėmimo įstatymo ir atitinkamomis Žemės įstatymo normomis, iš esmės yra panašūs (žr. Žemės įstatymo 47 str. 1 d.).

11. Teismui nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl Centro kubo vertinimo ataskaitoje nustatyto 48 396,34 Eur atlyginimo dydžio už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus, pastatus, statinius, todėl teismas nustatė, kad atsakovei L. Ž. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. aktu Nr. ŽVP-777-(1.18.) paimtą 1/3 dalį 0,5007 ha Žemės sklypo 1 dydis yra 3 121,67 Eur; atsakovei L. Ž. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. aktu Nr. ŽVP-774-(1.18.) paimtą 1/3 dalį 0,1401 ha žemės sklypo 2, vertė – 2 266,67 Eur; Nekilnojamojo turto (Pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 41 700,00 Eur ir kitų patiriamų turtinių netekimų vertė – 1 308,00 Eur.

12. Įvertinęs aplinkybę, jog atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę klausimas dėl atlyginimo dydžio yra nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, atlyginimo suma nėra pervesta į žemės sklypo bendraturtės nurodytą sąskaitą, teismas iš dalies tenkino atsakovės prašymą ir nustatė išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalies, statinių, pastatų terminą – 3 mėnesiai, skaičiuojant nuo atlyginimo sumos pervedimo į žemės sklypo bendraturtės nurodytą sąskaitą dienos.

III. 13. Atsakovė L. Ž. apeliaciniame skunde prašo priimti vieną iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose nurodytų sprendimų, kuriuo būtų iš esmės atsižvelgta į Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimta tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Atsakovė taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės vertinimo momento nustatymo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas tinkamai netaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama, bei neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020).

14.2. Atsakovės turtinių netekimų bendra suma turi būti nustatoma vadovaujantis 2021 m. rugsėjo 30 d. verte ir atitinkamai sudaryti bendrą 52 063,00 Eur sumą.

14.3. Nei teisės aktai, nei teismų praktika iš esmės nesiekia tinkamai įgyvendinti konstitucinio principo, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Esant dabartinei infliacijai, nekalbėti apie jos poveikį turto vertei ir galimus būdus tą poveikį eliminuoti, reikštų tiesiogiai ir atvirai pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovės vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų dėl to pasisakyti ir nustatyti, kokie nutolimo nuo idealaus atlyginimo atvejai galimi, kur yra riba tarp teisingo ir neteisingo atlyginimo. Taip pat, siekiant užpildyti teisėkūros spragą, teismas turėtų pasisakyti ir dėl pinigų laiko vertės taikymo teisingai kompensuojant už valstybės poreikiams paimamą turtą.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Pareiškėjas nurodo, jog logiškai ir sistemiškai aiškinant Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas matyti, kad įstatymų leidėjas šią žemės paėmimo visuomenės procedūrą sureguliavo būtent taip, kad iš pradžių yra rengiamas žemės paėmimo projektas ir vertinimo ataskaita, po to per įstatyme nustatytus terminus priimamas sprendimas projektą patvirtinti, paimamus visuomenės poreikiams sklypus suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir tik po to yra priimamas pats sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams, kuris įforminamas žemės paėmimo aktu (Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 21 dalis), kas ir reiškia, jog pagal tokį įstatyminį reglamentavimą vertinimo ataskaitos data niekaip negali sutapti su žemės paėmimo visuomenės poreikiams data, kadangi tokia vertinimo ataskaita turi būti rengiama žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto stadijoje.

17. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti)). Nuosavybę į žemės sklypą jis praranda, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradėjimo iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali daryti įtaką žemės sklypo rinkos vertės pokyčiams, tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme. Nagrinėjamu atveju nuo atsakovės žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki jo perėjimo valstybei praėjo nežymiai daugiau kaip vieneri metai. Tai nėra neprotingas ar nepagrįstai ilgas laikotarpis, ypatingai įvertinant tai, kad atsakovės sklypas nebuvo vienintelis sklypas Via Baltica projekte, paimamas visuomenės poreikiams – visuomenės poreikiams buvo paimta dešimtys sklypų, kurie buvo formuojami vienu projektu atliekant tą pačią procedūrą, atsakovė buvo tinkamai informuotą apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Kita vertus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas neprieštaravo, jog nuostolių dydis būtų apskaičiuojamas būtent akto paėmimo data (2021 m. kovo 8 d.), nes būtent ši diena laikytina momentu, kuomet atsakovė iš esmės neteko nuosavybės.

18. Pareiškėjo vertinimu, priimdamas sprendimą teismas laikėsi Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio, 6 straipsnio, 13 straipsnio nuostatų, susijusių su nuostolių dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo atsiradimo momentu, taikymo ir aiškinimo taisyklių, suformuluotų teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2789-756/2021, 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020).

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. NŽT nurodo, kad turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol ji nėra nuginčyta teisme, tai reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis. Byloje nėra duomenų, kad Turto vertinimo ataskaita būtų nuginčyta, taip pat nėra faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu.

21. NŽT sutinka su teismo išvada, kad atsakovės nuosavybės teisė į žemę pasibaigė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui priėmus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus, kuriais iš atsakovės paimtos žemės sklypų dalys t. y. 2021 m. kovo 8 d.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

22. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, iš esmės, tik vieną argumentą, kad turtinių netekimų bendra suma turi būti nustatoma vadovaujantis 2021 m. rugsėjo 30 d. verte (teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties įsiteisėjimo diena) ir atitinkamai sudaryti bendrą 52 063,00 Eur sumą.

24. Remiantis Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsniu, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Nuosavybę į žemės sklypą jis praranda, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ nekilnojamojo turto vertintojo nustatyta žemės sklypų, pastatų bei statinių paėmimo valstybės poreikiams dienos rinkos vertę, t. y. 2021 m. kovo 8 d., nes būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. aktu Nr. ŽVP-777-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. aktu Nr. ŽVP-774-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ turtas buvo paimtas visuomenės poreikiams ir nuo šio momento pasibaigia nuosavybės teisė (Žemės paėmimo įstatymo 5 str. 5 d., 6 str. 3 d., 13 str. 2 d.).

26. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

27. Konstitucinis Teismas yra suformavęs oficialią konstitucinę doktriną dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių.

27.1. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (lot. k. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

27.2. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose.

Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (lot. k. be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.

Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis (lot. k. su būtinais pakeitimais) taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

27.3. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai formuoja aktualios šiai bylai teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad visuomenės poreikiams šio ginčo atveju taikomo specialaus įstatymo pagrindu paimamo turto vertė nustatoma nuosavybės teisės pasibaigimo metu (žr., LVAT 2020 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020; 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020; 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2789-756/2021).

29. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesiremti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose suformuota teisės aiškinimo bei taikymo taisykle arba imtis procesinių priemonių ją keisti.

30. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą turtą pagal šioje byloje taikomą specialųjį įstatymą, kaip minėta, pasibaigė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui priėmus 2021 m. kovo 8 d. aktą Nr. ŽVP-777-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ ir 2021 m. kovo 8 d. aktą Nr. ŽVP-774-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“, o ne įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atlikta teisminė šių viešojo administravimo subjekto priimtų individualių teisės aktų teisėtumo patikra. Įstatymo nuostatą, kad teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams (Įstatymo 6 str. 3 d.), nesuponuoja, kad nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą turtą taip pat pasibaigia įsiteisėjus tokiai teismo nutarčiai, nes nuosavybės teisės įregistravimas šiuo atveju turi tik teisės išviešinimo, o ne teisės įgijimo teisinę reikšmę. Įregistravimas nuosavybės teisės įgijimo teisinę reikšmę turi tik tuo atveju, jeigu tai tiesiogiai nustatyta įstatyme (CK 1.63 str. 1 d., 1.75 str. 1 d., 4.47 str., 4.47 str. 12 p.). Aiškinant teisinį reguliavimą, kad tokia teismo nutartimi nustatomas leidimas pradėti žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, konstatuotina, jog įstatymu yra suvaržoma tik valstybės teisė naudoti žemės sklypą iki įsiteisės teismo nutartis, kuria atliekama Akto teisėtumo patikra. Tačiau tai nereiškia, kad savininko, iš kurio paimamas turtas, nuosavybės teisė pasibaigia įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai.

31. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

32. Teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės į bylą pateiktus dokumentus kaip neturinčius reikšmės šios bylos galutinei procesinei baigčiai. Atsakovei teikiami prašymai viešojo administravimo subjektams nėra nagrinėjimo šioje byloje dalykas (ABTĮ 56 str., 140 str. 1 d.). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą nėra pagrindo tenkinti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys