52ab0e8e-0252-4a6e-af4e-a8be4f07dd4f · Kauno apygardos teismas

?Pranešėjas (-a) ……………………… Civilinė byla Nr. e2-711-273/2019 Proceso Nr. 2-56-3-00330-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1.; 3.2.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I m A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Laurai Gintvainytei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ atstovui advokatui M. G. ir atsakovo T. Z. atstovui advokatui K.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ ieÅ¡kinį atsakovui T. Z. dėl žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovė BUAB „Niskama“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo T. Z. 103 569,50 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , 3 630 Eur iÅ¡laidas už nekilnojamojo turto vertinimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2017-03-27 nutartimi Kauno apygardos teismo civ. b. Nr. eB2-1719-153/2017 buvo iÅ¡kelta UAB „Niskama“ bankroto byla ir jos bankroto administratoriumi paskirta UAB “Mokumo valdymo sprendimai”. 2008-09-16 - 2015-11-06 ieÅ¡kovės vadovo pareigas ėjo T. Z.. IeÅ¡kovės bankroto administratorius, patikrinęs ieÅ¡kovės dokumentus, kurie jam buvo perduoti, nustatė, jog 2011-02-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė iÅ¡ A. M. ir A. M. už 475 000 LTL (137 569.50 EUR) sumÄ Ä¯sigijo: (i) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); (ii) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės bankroto administratoriui susipažinus su sutartimi kilo abejonių dėl tokio sandorio ekonominio naudingumo ieÅ¡kovei. Dėl to bankroto administratorius kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojÄ UAB „Super status“ su praÅ¡ymu įvertinti: kokia buvo įsigyto turto rinkos vertė 2011-02-01, t. y. sutarties sudarymo dienai ir 2017-11-20 dienai. Turto vertintojas nustatė, kad 2011-02-01 turto vertė buvo/galėjo bÅ«ti 17 000 eurų, o 2017-11-20 - 34 000 eurų. Pagal vertinimo rezultatus ieÅ¡kovė 2011-02-01 sutartimi už 17 000 EUR rinkos vertės turtÄ sumokėjo 8 kartus didesnę sumÄ , t. y. 137 569,50 EUR.

IeÅ¡kovės bankroto administratorius tarp jam perduotų ieÅ¡kovės dokumentų nerado jokių tokį sandorį ekonominio naudingumo bendrovei aspektu galinčių pateisinti duomenų: nėra aiÅ¡ku, kam ieÅ¡kovei, besivertusiai statybos veikla, buvo reikalingi žemės Å«kio paskirties žemės sklypai (ant vieno iÅ¡ jų stovi gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas); nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad per visÄ laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei įsigytuose žemės sklypuose bÅ«tų kas nors daroma (pavyzdžiui, investuojama, statoma, keičiama paskirtis ir t.t.) ar ketinama daryti.

Bankroto administratoriaus nuomone, sutartis buvo ieÅ¡kovei itin ekonomiÅ¡kai nenaudingas (nuostolingas) sandoris, nes už įsigytÄ turtÄ , su kuriuo niekas nebuvo daroma, buvo permokėta ir todėl ieÅ¡kovės nuomone, atsakovas akivaizdžiai peržengė protingos Å«kinės-komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus bendrovei ir veikė aiÅ¡kiai aplaidžiai ar neapdairiai. Nėra duomenų, jog sutartis sudaryta ieÅ¡kovei prisiimant įprastÄ jo veikloje Å«kinę-komercinę rizikÄ . IeÅ¡kovės manymu, atsakovas, ieÅ¡kovės vardu sudarydamas sutartį, pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai bei CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas bendrovės vadovo fiduciarines pareigas, todėl, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, atsakovui kyla pareiga ieÅ¡kovei atlyginti visÄ dėl to padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovei padaryta žala pasireiÅ¡kė tuo, jog ieÅ¡kovė, gerokai permokėdama už sutartimi įsigytÄ turtÄ , neteko nemažos dalies savo turto - piniginių lėšų. IeÅ¡kovė 2011-02-01 sutartimi už 17 000 EUR rinkos vertės turtÄ permokėjo net 120 569,50 EUR (137 569,50 EUR - 17 000 EUR). Ä®vertinus tai, kad sutartimi įsigyto turto vertė 2017-11-20 siekia 34 000 EUR, ieÅ¡kovė patirtÄ Å¾alÄ Ä¯vertina 103 569,50 EUR (137 569,50 EUR - 34 000 EUR) sumai.

Be to, ieÅ¡kovės manymu, Å¡iuo atveju faktinis priežastinis ryÅ¡is yra akivaizdus, nes Å¡iame ieÅ¡kinyje aptarta žala ieÅ¡kovei nebÅ«tų atsiradusi jei atsakovas, kaip bendrovės vadovas, nebÅ«tų sudaręs ekonomiÅ¡kai bendrovei nenaudingo sandorio. Tokiais savo veiksmais atsakovas aiÅ¡kiai padarė žalos bendrovei. Atsakovas T. Z. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, atlyginant jas iÅ¡ administravimo iÅ¡laidų.

Atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja bÅ«tinųjų sÄ lygų visuma atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Sutartis buvo sudaryta 2011 metų pradžioje, t.y. baigiantis visuotinai pripažintinos ekonominės krizės laikotarpiui. IeÅ¡kovė, dirbdama statybos srityje, ieÅ¡kojo patrauklių nekilnojamo turto objektų realiomis rinkos kainomis tam, kad ateityje turėtų savo paties nuosavybėje priklausantį turtÄ statybos objektų vystymui arba šį turtÄ bÅ«tų galima parduoti augant ekonomikai ir, atitinkamai, kylant nekilnojamo turto kainoms.

BÅ«tent tuo tikslu, prieÅ¡ sudarydamas 2011-02-01 dienos sutartį, atsakovas kreipėsi į nepriklausomus nekilnojamo turto vertintojus ir užsakė ieÅ¡kovės norimo įsigyti turto vertinimÄ . Atitinkamai, sandorio iÅ¡vakarėse, t.y. 2011-01-31 dienÄ , buvo gauta nekilnojamo turto vertintojų UAB „Rezultatas” nekilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. TV2011/01/31-01 (toliau – Ataskaita), kurios iÅ¡vadose nurodyta, kad: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2011-01-31 dienai yra 188 000 Lt, t.y. 54 448,56 Eur ; pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2011-01-31 dienai yra 11 000 Lt , t. y. 3 185,82 Eur;

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2011-01-31 dienai yra 282 000 Lt, t.y. 81 627,84 Eur; Bendra nekilnojamo turto rinkos vertė 2011-01-31 dienai yra 481 000 Lt, t.y. 139 307,22 Eur. Atsakovo nuomone, UAB „Rezultatas” nekilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. TV2011/01/31-01 paneigia ieÅ¡kovės teiginius, jog sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovei itin ekonomiÅ¡kai nenaudingomis (nuostolingomis) sÄ lygomis ir kad už įsigytÄ turtÄ buvo permokėta 4 ar 8 kartus.

Atsakovas nurodo, kad 2011 metais sudarant sutartį ieÅ¡kovė turėjo ilgametės verslo patirties statybos srityje ir baigiantis ekonominės krizės laikotarpiui nekilnojamo turto įsigijimas atitiko elementarios verslo logikos dėsnius. Kadangi nekilnojamojo turto vertintojai nustatė turto rinkos vertę, 2011-02-01 sandoris buvo sudarytas mažesne kaina nei tuometinė to turto rinkos vertė. Å ie atsakovo veiksmai labiau liudija ne akivaizdaus vadovo Å«kinės komercinės rizikos protingumo peržengimÄ ar aiÅ¡kaus aplaidumo faktus, o situacijÄ , pripažintinÄ kaip nepasisekusiÄ verslininkų investicijÄ , prie kurios nerezultatyvumo ekonominiu aspektu prisidėjo ir atsakovas, tačiau jo veiksmuose nematyti Å«kinės komercinės rizikos akivaizdaus peržengimo, aiÅ¡kaus aplaidumo ar kitokio pobÅ«džio esminio neapdairumo verslo sprendimų rizikų vertinimo cikle.

Be to, pagal ieÅ¡kovės finansinius duomenis už 2010-2011 metų laikotarpį matosi, kad 2010-12-31 dienai (prieÅ¡ sudarant sutartį) UAB „Niskama“ turtas sudarė 2 595 728 Lt, nepaskirstytas pelnas sudarė 847 799 Lt sumÄ . 2011-12-31 dienÄ (jau sudarius sutartį), UAB „Niskama“ turtas sudarė 2 779 395 Lt, nepaskirstytas pelnas sudarė 1 070 465 Lt. Tiek 2010 metais, tiek 2011 metais UAB „Niskama“ dirbo pelningai: 2010 metais grynasis pelnas sudarė 746 838 Lt, o 2011 metais grynasis pelnas sudarė 222 666 Lt.

Nei 2010, nei 2011 metais ieškovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų, todėl, atsakovo nuomone, kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Teismo posėdyje ieškovės BUAB „Niskama“ ir atsakovo T. Z. atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Ieškinio pareiškimas atmestinas. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi UAB „Niskama“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Atsakovas T. Z. nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. buvo UAB „Niskama“ direktorius. 2011-02-01 tarp ieškovės UAB „Niskama“, A.

M. ir A. M. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „Niskama“ už 475 000 LTL (137 569.50 EUR) sumÄ Ä¯sigijo:

1) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) 2) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 199-209). UAB „Niskama“ bankroto administratorius UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ nurodo, kad sutartis ieÅ¡kovei buvo itin ekonomiÅ¡kai nenaudinga, nes už įsigytÄ turtÄ , su kuriuo niekas nebuvo daroma, buvo permokėta net 8 kartus.

Nors 2017-11-20 turto vertė įvertinama didesne verte nei 2011-02-01, bet net ir Å¡iandieninė (2017-11-20) vertė yra net 4 kartus mažesnė nei ieÅ¡kovės sumokėta pirkimo kaina. Bankroto administratoriaus nuomone, sprendimas sudaryti sandorį prieÅ¡taravo ieÅ¡kovės, kaip juridinio asmens interesams gauti iÅ¡ jo veiklos atitinkamÄ pelnÄ , be to, dėl sutarties sudarymo iÅ¡ anksto buvo galima matyti, kad dėl to atsiras bendrovei žala, sprendimas sudaryti sandorį buvo priimtas akivaizdžiai aplaidžiai.

Sandorio sudarymo metu atsižvelgiant į bendrovės įprastÄ veiklos praktikÄ , bendrovės vadovas prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo rizikÄ . Todėl vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatomis praÅ¡o iÅ¡ atsakovo T. Z. priteisti 103 569,50 Eur žalos atlyginimo bei 3 630 Eur ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų už nekilnojamojo turto vertinimÄ . CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais. Tam, kad įmonės vadovui bÅ«tų taikoma atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, byloje turi bÅ«ti įrodytas vadovo fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimo faktas. PrieÅ¡ingu atveju įmonės vadovÄ nuo civilinės atsakomybės saugo verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiÅ¡kia prezumpcijÄ , jog vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sÄ Å¾iningai: siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieÅ¡kinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kuriÄ preziumuojamas Å¡ių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais.

Å i prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sÄ Å¾iningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rÅ«pestingumo pareigos standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Kadangi valdymo organų nariai negali iÅ¡ anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiÅ¡kai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų bÅ«ti taikoma ne už neigiamÄ ekonominį jų veiksmų rezultatÄ (ekonomiÅ¡kai nepasiteisinusį sprendimÄ ), kurio padarinių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, t. y. jų teisėtumÄ â€“ ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad Å¡is sandoris naudingas bendrovei.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

Valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimÄ atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirast (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Asmuo padaro žalÄ tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis.. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalÄ Ä¯monei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijo įmonės veikloje įprastos Å«kinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktÄ , tačiau bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, prieÅ¡ sudarant 2011 metų vasario 1 d. sandorį, atsakovas kreipėsi į nepriklausomus nekilnojamojo turto vertintojus ir užsakė ieÅ¡kovės norimo įsigyti turto vertinimÄ . 2011-01-31 UAB „Rezultatas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. TV2011/01/31-01 nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2011-01-31 dienai yra 188 000 Lt, t.y. 54 448,56 Eur; pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 11 000 Lt, t.y. 3 185,85 Eur;

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 282 000 Lt, t.y. 81 627,84 Eur. Bendra įsigyto nekilnojamojo turto vertė 2011-01-31 dienai pagal turto vertinimo ataskaitÄ buvo 481 000 Lt, t.y. 139 307,22 Eur. ( t. 2, b. l. 25-65). Be to, atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė, dirbdama statybos srityje turtÄ Ä¯sigijo statybos objektų vystymui arba tam, kad šį turtÄ bÅ«tų galima parduoti augant ekonomikai ir kylant nekilnojamojo turto kainai. Kadangi atsakovas prieÅ¡ sudarant sandorį kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojus dėl turo rinkos vertės nustatymo, todėl tokius jo veiksmus nėra pagrindo pripažinti kaip vadovo Å«kinės komercinės rizikos peržengimÄ ar aiÅ¡kaus aplaidumo faktÄ .

Nors bankroto administratoriaus užsakymu turto vertintojas UAB „Super status“ nustatė įsigyto turto rinkos vertę sandorio sudarymo metu 17 000 Eur (t. 1, b. l. 11-186), o nekilnojamojo turto vertinimo 2018 m. liepos 17 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad įsigyto turto rinkos vertė buvo 12 700 Eur (t. 3, b. l. 2-54), tačiau vien Å¡ie duomenys neįrodo atsakovo, kaip įmonės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vertinant sandorio nuostolingumÄ taip pat turi bÅ«ti įvertinta, ar sutarties sudarymo metu įmonė buvo pajėgi prisiimti sutartinius įsipareigojimus ir galėjo juos vykdyti, todėl vien didesnė sandorio vertė, nei nustatyta rinkos vertė, negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti sandorio nenaudingumÄ ir nuostolingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016).

Iš Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties, kuria UAB „Niskama“ buvo iškelta bankroto byla matosi, kad teismui buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 31 d. balansas, iš kurio duomenų teismas nustatė, kad UAB „Niskama“ iš viso turėjo turto už 418 641 Eur, 2016 metais mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 166 992 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 1 112 500 Eur, 2016 metais įmonė patyrė 1 174 644 Eur nuostolį. 2017 m. vasario 10 d.

UAB „Niskama“ balanso duomenimis įmonės turto vertė 370 695 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 104 824,56 Eur. (t.

1. b. l. 179-182). Å ių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės ir padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra nemoki. Pagal į bylÄ pateiktus ieÅ¡kovės finansinius duomenis už 2010-2011 metų laikotarpį matosi, kad 2010-12-31, t.y. prieÅ¡ sudarant ginčo sutartį BUAB „Niskama“ turtas sudarė 2 595 728 Lt, nepaskirstytas pelnas sudarė 847 799 Lt. 2011-12-31 duomenimis BUAB „Niskama“ turtas sudarė 2 779 395 Lt, nepaskirstytas pelnas sudarė 1 070 465 Lt.

Tiek 2010 metais, tiek 2011 metais BUAB „Niskama“ dirbo pelningai: 2010 metais grynasis pelnas sudarė 746 838 Lt, o 2011 metais grynasis pelnas sudarė 222 666 Lt. (t. 2, b. l. 128-129). Nei 2010, nei 2011 metais IeÅ¡kovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų. Å ių duomenų pagrindu konstatuotina, kad ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu ieÅ¡kovė dirbo pelningai ir neturėjo finansinių sunkumų. Ta aplinkybė, kad tik 2016 metais ieÅ¡kovė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, lėmusiais negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sandoris, sudarytas didesne nei rinkos kaina buvo sudarytas neteisėtai ir nepagrįstai, akivaizdžiai virÅ¡ijant protingÄ Å«kinę komercinę rizikÄ .

Kadangi sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė neturėjo finansinių sunkumų, konstatuotina, kad sandorio sudarymas kreditorių teisių nepažeidė ir vien turto įsigijimas didesne nei rinkos kaina yra nepakankama aplinkybė konstatuoti bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu atsakovo veiksmus sudarant sandorį nėra pagrindo konstatuoti kaip akivaizdų protingos komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jam suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ .

Byloje neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat nenustačius, kad jo veiksmai sudarant sandorį buvo tyčiniai ir (ar) padaryti dėl didelio neatsargumo, taip pat neįrodžius žalos įmonei padarymo fakto, nėra visų bÅ«tinųjų atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja Izolda Nėnienė