52aaf9eb-eddc-4032-becc-3ebd0eca23ea · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-59-1002/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46156-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.25.4.2.2; 2.3.6.4.6. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 7 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Mantas Liesis, sekretoriaujant J. J., dalyvaujant prokurorams V. B., E. G., Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistei-ekspertei K. N., nukentėjusiajam G. A., jo atstovei advokatei E. P., kaltinamajam J. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-konduktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, (2021 m. spalio 21 d. prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinamajame akte nurodytÄ kaltinamojo veikos kvalifikavimÄ iÅ¡ BK 281 straipsnio 1 dalies į BK 281 straipsnio 3 dalį). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

J. Å . 2020 metų lapkričio 21 d. apie 11:27 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) turgumi, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvÄ jį automobilį ,,F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus – tai yra važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pirmÄ ja eismo juosta nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ Å¾engusį pėsčiÄ jį ar įvažiavusį dviratininkÄ , ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡ kairės pusės dviračiu važiavusį G.

A., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, kurio metu G. A. buvo padaryti sužalojimai – dešinės galvos pusės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, dešinio smilkinkaulio lūžis, pleištakaulio didžiojo sparno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, potrauminis galvos skausmas, dešinės rankos alkūninio nervo pažeidimas, kurie visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaukolės pamato kaulų (pleištakaulio) lūžio ir po jo išsivysčiusios komplikacijos, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis J. Å . teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir davė parodymus, kad nukentėjusiojo nepažinojo. Atvažiavo, moteris ėjo, praleido, ir dviratininkas labai gerai matė, kad jis sustojo praleisti, ir dviratininkas pradėjo judėti, ir automobilis jau buvo iÅ¡važiavęs iÅ¡ pėsčiųjų perėjos beveik metrÄ . Jis jau buvo pradėjęs važiuoti. KET paraÅ¡yta, kad privalo įsitikinti, pėsčiųjų perėjoje jis privalo nulipti nuo dviračio. Be to, jeigu jis bÅ«tų su Å¡almu, nebÅ«tų tokių traumų ir pasekmių.

Praleido moterį, kuri ėjo per pėsčiųjų perėjÄ ir pradėjo važiuoti. Dviratininkas net ne pėsčiųjų perėjos teritorijoje važiavo. SusidÅ«rė jau už pėsčiųjų perėjos. BÅ«tų nulipęs nuo dviračio, tai gal ir bÅ«tų pastebėjęs, bet kai atlekia, tai kur čia pamatysi. Jis jo nematė. Praleido moterį, pasižiÅ«rėjo, ar nėra dar žmonių, ir pradėjo važiuoti. Dviratininkas turėjo nulipti nuo dviračio, nes KET 64.9 paraÅ¡yta, kad draudžiama kirsti važiuojamÄ dalį pėsčiųjų perėjomis, nenulipus nuo dviračio.

Saulė Å¡vietė tÄ dienÄ , jis tikrai dviratininko nematė. Jeigu bÅ«tų su liemene, gal bÅ«tų atkreipęs dėmesį. Jo greitis nebuvo didelis, nes jis prieÅ¡ tai buvo sustojęs ir tik pradėjo judėti. Vairuotojo teises turi nuo (duomenys neskelbtini) m. Daug metų dirba „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neturėjo tokių įvykių. Žmogus nesilaiko elementarių eismo taisyklių ir sukelia avarines situacijas. Jis pats laikėsi KET taisyklių. Nėra nusistatęs prieÅ¡ dviratininkus.

IÅ¡ visų pusių ant jo puola, kaip ant didžiausio nusikaltėlio. Jis visada praleidžia dviratininkus. Sustojo praleisti moterį, o dviratininko nematė. Jeigu dviratininkas bÅ«tų nulipęs, gal bÅ«tų pamatęs. Kai pamatė kliÅ«tį, visada sustoja. Jeigu bÅ«tų bėgęs, tai pripažintų savo kaltę, kad žioplas, aklas ir nemato. Jeigu bÅ«tų dviratininkÄ matęs, tikrai bÅ«tų praleidęs. Jis sustojo ir praleido pėsčiÄ jÄ . Gal pristabdė, tiksliai negali pasakyti. Pėsčioji nebuvo perėjusi pilnai perėjos.

Jeigu yra keturios juostos, tai kai pėsčiasis praeina salelę, galima važiuoti. Metai laiko praėjo, tiksliai nebeprisimena ir negali ginčytis, kÄ parašė ekspertas. Su tyrimo medžiaga nebuvo susipažinęs, nes kai tyrėja pakvietė, nebuvo pasiėmęs skaitymo akinių, o kai įteikė kaltinamÄ jį aktÄ , irgi neskaitė, nes neturėjo laiko. Jis nesiginčija nei su kuo, nes jam ginčytis neapsimoka. Kai sustojo, maÅ¡ina jau visÄ metrÄ buvo iÅ¡važiavusi iÅ¡ pėsčiųjų perėjos.

Tikrai jis dviratininko nematė, gal pasižiÅ«rėjo į turgaus pusę, kad iÅ¡ ten neitų žmonės, ir nepamatė jo. Neįsitikino, ar iÅ¡ kairės pusės nieko nėra. Bandė padėti nukentėjusiajam, bandė pakiÅ¡ti kepurę po galva, ant jo pradėjo moterys Å¡aukti, jis ir atsitraukė. Neturėjo dviratininko telefono, negalėjo susisekti. Neatsiprašė. Apie žalos atlyginimÄ nežino, jam kapotas sulankstytas, numeris sulankstytas ir stiklas įtrÅ«kęs. Buvo blaivus. Pas jį, užvedus variklį, Å¡viesos automatiÅ¡kai įsijungia.

Gaila kaip žmogaus, kad tokiÄ traumÄ gavo, bet kaip dviratininko, tai ne, nes važinėja be liemenės, be Å¡almo. Nedarė tai tyčia, jis dviratininko nematė. Jo maÅ¡ina trenkėsi į dviračio vidurinę dalį, nes dviračiui nulūžo pedalas. SmÅ«gį juto su maÅ¡inos viduriu. Ä®trÅ«kimas eina per visÄ stiklÄ . Ikiteisminio tyrimo metu 2021-01-18 J. Å . davė parodymus, kad kuo yra įtariamas, supranta. Kaltę prisipažįsta visiÅ¡kai. Dėl eismo įvykio nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Vairavimo stažas pas jį nuo (duomenys neskelbtini) m., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ marÅ¡rutinio autobuso vairuotoju dirba jau (duomenys neskelbtini) metų. Toks įvykis jam pirmÄ kartÄ nutiko. Galvos traumų nėra turėjęs, su alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis problemų neturi, psichinėje įskaitoje nėra. Gali nurodyti, kad važiavo su žmona B. Å . 2020-11-21 (Å¡eÅ¡tadienį) į centrinį turgų. Vairavo jam priklausantį automobilį „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovėje. Šviesos buvo įjungtos, kadangi pas jį, kai užvedi automobilį, jos automatiškai įsijungia. Galėjo būti apie 11:27 val. Važiavo nuo parko pusės (duomenys neskelbtini) gatve ir pasuko į dešinę, į (duomenys neskelbtini)gatvę. Matomumas geras, kelio danga atrodo, kad buvo drėgna, tačiau sunkoka prisiminti. Atrodo, kad saulė švietė.

Jo greitis buvo ne daugiau nei 30 km/h važiuojant nuo (duomenys neskelbtini)gatvės sankryžos iki perėjos. Buvo užsisegę abu su žmona saugos diržus. Žmona sėdėjo Å¡alia, priekinėje keleivio sėdynėje. Artėjant prie pėsčiųjų perėjos, matė, kad vyresnio amžiaus moteris ateina iÅ¡ turgaus su neÅ¡uliukais link perėjos, todėl sustojo prieÅ¡ perėjÄ jos praleisti. Senyvo amžiaus moteris ėjo per perėjÄ jam iÅ¡ kairės pusės. Sustojęs prie perėjos, kai moteris perėjo perėjÄ , jis pažiÅ«rėjo į kairę (pažiÅ«rėjęs į kairę jis nepastebėjo jokio dviratininko) ir į deÅ¡inę, kad dar nebÅ«tų iÅ¡ deÅ¡inės pėsčiųjų nuo turgaus.

AntrÄ kartÄ Ä¯ kairę jis nežiÅ«rėjo. Kadangi manė, kad pėsčiųjų perėjoje daugiau eismo dalyvių nėra, jis pradėjo važiuoti ir pajuto staiga smÅ«gį. Matyt, nieko nebematė, iÅ¡ karto per stabdžius kirto, kad sustotų. Sustojo, įsijungė avarinį, po to pamena, kad skambino 112 iÅ¡kviesti pagalbÄ , bet jau kažkas buvo paskambinęs. SmÅ«gio metu dviračio pedalas jam atsitrenkė į valstybinius numerius, o dviračio rankena į jo automobilio kapotÄ . Dar pamena, kad norėjo padėti kepurę, kad ant asfalto dviratininko galvos nebÅ«tų.

Dviratininkas neturėjo nei Å¡viečiančios liemenės, nei Å¡almo. NuoÅ¡irdžiai gailisi dėl eismo įvykio. Buvo susisiekę su nukentėjusiuoju, atsiprašė jo. Daugiau savo parodymų neturi kuo papildyti (2 tomas, b.l. 3-6). Nukentėjusysis G. A. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad maÅ¡inų nebuvo, iÅ¡ priekio pamatė maÅ¡inÄ , pamatė, kad žmogus pareina, pagalvojo, kad sustos, ir paskui nebepamena nieko. Matė, kad žmogus eina, pagalvojo, tas tai tikrai sustos. Automobilis net nestabdė, iÅ¡ po posÅ«kio antru bėgiu burbdamas važiavo.

Tik užtirpo visas, pagalvojo, negi nesustos. Nebuvo automobilis prieÅ¡ perėjÄ sustojęs. Ta maÅ¡ina tai atlėkė normaliai. Jis niekad greitai nelaksto. Jis važiuoja 12-10 greičiu, kaip žmogus, kad vaikÅ¡to. IeÅ¡kinį palaiko, ir dėl proceso iÅ¡laidų advokatei taip pat. Dar tebesigydo ir dar net galo nesimato. 210 eurų už dviratį ir neturtinę 10 144 eurai, kopijavimas 13,09 eurai, 1250 eurų advokato iÅ¡laidos teisme ir ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. A. davė parodymus, kad 2020-11-21 (Å¡eÅ¡tadienį) apie 11.30 val., tačiau tikslaus laiko neprisimena, jis buvo apžiÅ«rėti daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) kiemų, kadangi jo darbas yra juos prižiÅ«rėti.

ApžiÅ«rėjęs kiemus važiavo su dviračiu deÅ¡inėje kelio pusėje (taku) nuo teritorinės ligonių kasos link bulvaro. Matomumas buvo geras, ar saulė Å¡vietė, nepamena, galėjo ir neÅ¡viesti. Taigi, jis važiavo taku su jam priklausančiu pilkos spalvos dviračiu. Privažiavo pėsčiųjų perėjÄ . Prisimena, kad sustojo prie jos, kojÄ padėjo ant žemės, apsidairė į kairę (į (duomenys neskelbtini) pusę) ir į deÅ¡inę (į (duomenys neskelbtini)g.). IÅ¡ kairės pusės (nuo (duomenys neskelbtini)) automobilių jokių nebuvo, o deÅ¡inėje pusėje matė, kad tik iÅ¡sisukęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini)g. buvo automobilis.

Automobilio markės, modelio, spalvos neprisimena. Tas automobilis buvo tikrai toli, todėl įsitikinęs, kad galės saugiai pravažiuoti ir pamatęs, kad močiutė (senyvo amžiaus moteris) įžengė į perėjÄ , jis pradėjo po truputį važiuoti. Močiutė per perėjÄ pradėjo eiti nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kalnelio. Jis su ta močiute prasilenkė ties pėsčiųjų perėjos salele. Pravažiavęs salelę iÅ¡ karto pamatė, kad jam iÅ¡ deÅ¡inės Å¡alia yra automobilis.

Dar pagalvojo: „ne, jau jis nestabdys“. Tuo metu jis buvo tik pravažiavęs salelę (iÅ¡ automobilio pusės priekio žiÅ«rint, buvo antroje eismo juostoje jam). Tik staiga pajuto smÅ«gį kažkur į galinį ratÄ dviračio. Pamena, kad prabunda ir jam viskÄ skauda. Pamena, kad to vairuotojo žmona jį lyg pastatė ant kojų ir pradėjo praÅ¡yti jo telefono numerio. Dar girdėjo, kad aplink esantys žmonės lyg pyktis pradėjo, kilo Å¡urmulys. Po to prisimena, greitoji medicinos pagalba iÅ¡sivežė jį į ligoninę.

Eismo įvykio metu buvo apsirengęs ryÅ¡kiai, su raudonu treningu. Ä® draudimÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ kreipsis. Civilinio ieÅ¡kinio pateikimo tvarka jam iÅ¡aiÅ¡kinta (1 tomas, 1, b.l. 29-31), Liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad ėjo link turgaus, stabtelėjo ties perėja, užsidegė ties (duomenys neskelbtini) gatve Å¡viesoforas, kuris sukasi į (duomenys neskelbtini) gatvę. IÅ¡girdo didelį maÅ¡inos, ne naujos, burzgesį ir didelį greitį. Nežino, iÅ¡ kur atsirado tas vaikinas su dviračiu, tik pamatė, kad jis krenta ant deÅ¡inio Å¡ono, Å¡alia jos.

Vairuotojas pavažiavo toliau, iÅ¡lipo, užsidegė cigaretę, žmona stebėjo viskÄ per langÄ . Pradėjo Å¡aukti, kad kviestų greitÄ jÄ . Ji stebėjo tÄ vyrÄ , jis nejudėjo, iÅ¡bėgo kraujas. Priėjo kažkoks vyrukas, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . IÅ¡lipo žmona, pradėjo tampyti tÄ vyrÄ , kad jis atsisėstų, viena moteris pradėjo rėkti, kad jo nejudintų, tai ji paleido jį kaip bulvių maiÅ¡Ä . Saulė jai neÅ¡vietė, viskÄ gerai matė. Ji stovėjo prie perėjos ir svarstė, ar jai eiti į turgų, ar ne.

Atsisuko, kai iÅ¡girdo maÅ¡inos burzgesį. Saulė vairuotojui Å¡vietė iÅ¡ nugaros. MaÅ¡ina važiavo dideliu greičiu. Moters, ėjusios per perėjÄ , nematė. Matė, kaip vyras skrido jai per akis, dviratis skrido ir matė, kaip jis nukrito. Žmogus nukrito prie jos, o tas vairuotojas sustojo už salelės. Vairuotojas po posÅ«kio važiavo dideliu greičiu. Buvo apie 11-12 val., saulė Å¡vietė nuo bulvaro pusės. Saulė vairuotojui Å¡vietė į nugarÄ . Dviratininkas jai iÅ¡dygo palei akis, iÅ¡ kairės pusės, jis pavažiavo gal pusantros perėjos juostos.

Pirma, antra nuo kraÅ¡to. Jis važiavo per perėjÄ . Užvažiavo ant dviejų baltų perėjos juostų. Jis važiavo nuo turgaus pusės link Sukilėlių kalnelio. Normaliai važiavo, nebuvo prieÅ¡ perėjÄ sustojęs. Nematė dviratininko atvažiuojančio. Nestebėjo dviratininko. Negalėjo bÅ«ti, kad dviratininkas atvažiuotų nuo savivaldybės pusės. Dviratininko nematė atvažiuojančio iÅ¡ priekio, nes ji nežiÅ«rėjo, buvo visai į kitÄ pusę nusisukus. Jai pasirodė, kad dviratininkas atvažiavo jai iÅ¡ kairės, matė tik tiek, kaip jis nukrito netoli jos, o dviratis nukrito toliau nuo jos.

Jai atrodė, kad automobilio vairuotojas greitai važiavo, nes žmonės Å¡aukė, kad net nepristabdė, perėjoje net nepristabdė. IÅ¡girdo burzgesį ir atsisuko pažiÅ«rėti į tÄ maÅ¡inÄ , ir nukrito žmogus prie jos. Negirdėjo maÅ¡inos stabdymo garso. Yra tikra, kad tas susidÅ«rimas įvyko pėsčiųjų perėjoje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. J. davė parodymus, kad 2020-11-21 apie 11.30 val. ėjo nuo ,, (duomenys neskelbtini)“ link turgaus. Perėjo (duomenys neskelbtini) g. perėjÄ ir nuėjo prie turgaus.

Atsistojo netoli prie perėjos, kuri jungia turgų ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę. Stabtelėjo ten ir svarstė, ar jai eiti į turgų, ar namo ((duomenys neskelbtini)). Matomumas buvo geras, saulė Å¡vietė, buvo gražus rytas. Saulė buvo iÅ¡lindusi ,,univermago“-bulvaro pusėje. Prisimena, kad matė: senyvo amžiaus moteris ėjo nuo turgaus link Sukilėlių kalnelio, matė, kad dviratininkas įvažiavo į perėjÄ . Dviratininkas mynė lėtai. Pamena, kad iÅ¡girdo garsų variklio garsÄ ir suprato, kad atvažiuoja automobilis.

Atsisuko ir pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuoja automobilis. Jai pasirodė, kad jis atvažiuoja dideliu greičiu. Automobilis buvo pilkÅ¡vos, jai atrodo, spalvos. Taigi, pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuoja tas automobilis, o dviratininkas lėtai važiavo perėja, ir pamatė, kad tas automobilis priartėjo prie perėjos ir nestabdo, o važiuoja toliau, ir tik mato, kad perėjoje pertrenkė dviratininkÄ . Jokio automobilio stabdymo nematė, jokio stabdymo garso nebuvo ir žymių taip pat.

Dviratininkas tik pakilo į orÄ ir nukrito ant Å¡aligatvio prie turgaus pusės, ir dviratis taip pat nukrito. Prie dviratininko pribėgo žmonės. Pamena, pribėgo vyriÅ¡kis kažkoks ir pradėjo sakyti tam vairuotojui (kuris lėtai iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos), kad vairuotojas važiavo dideliu greičiu ir net nestabdė prieÅ¡ perėjÄ . Tas vairuotojas bandė kelti dviratininkÄ , kuris gulėjo be gyvybės ženklų. Po to dviratininkas prabudo ir vairuotojo žmona pradėjo jį kelti, statyti ant kojų.

Visi žmonės pradėjo sakyti, kÄ ji daro, kad negalima. Matė, kad dviratininkui iÅ¡ deÅ¡inės ausies bėgo kraujas. Po to atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Priduria, kad vairuotojas net nestabdė prieÅ¡ perėjÄ ir sustojo jau už perėjos (1 tomas, b.l. 114-116). Specialistė K. N. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad toje atkarpoje leistinas greitis 50 km/h. Ä® kiekvienÄ pusę po dvi eismo juostas, tai bÅ«tų dvi eismo juostos link (duomenys neskelbtini) gatvės ir link (duomenys neskelbtini) gatvės. Negali tiksliau nustatyti, nes yra filmuojama į gilumÄ , mato į tolį ir negali parinkti tikslių atskaitos taÅ¡kų, kuriuo momentu automobilis, ties kuriuo atskaitos taÅ¡ku yra.

Dėl to, atliekant tyrimÄ , 5 psl. 8-9 pav. yra pažymėti atstumai. Vizualiai žiÅ«rint atrodo, kad automobilis yra ties autobuso sustojimo iÅ¡platėjimo pradžia ir pabaiga, kur yra tas susiaurėjimas. Dėl to ir yra paimtas atstumas, kad gali bÅ«ti nuo tos iki tos vietos ir paskaičiuotas pagal tai tikėtinas automobilio važiavimo greitis toje atkarpoje. 6 pav., kai dviratininkas yra ties kelio važiuojamosios dalies kairiuoju kraÅ¡tu, matosi, kad automobilis yra ties automobiliu, kuris stovi įstrižai, bÅ«tent autobusų stotelės iÅ¡platėjimo pabaigoje, ties ta įstriža linija, dėl to ir buvo paimtas atstumas, kad bÅ«tent nuo tos iki tos vietos.

Paklaida yra tokia, nes yra paskaičiuotas vidutinis greitis, nuo 16 iki 29 km/h. Tos ribos dėl to ir yra tokios didelės, nes negali nustatyti atskaitos taÅ¡ko, bÅ«tent kurioje vietoje jis yra. 6 psl. yra paskaičiuotas automobilio sustabdymo kelias, kuris yra reikalingas automobiliui važiuojant 16 km/h greičiu, t. y. jam reikia 5.98 m. sustoti, bet pagal filmuotÄ medžiagÄ gaunasi, kad jeigu bÅ«tų važiavęs 16 km/h greičiu, dviratininko partrenkimo vietos buvo neprivažiavęs 16.2 m., tai realiai techninę galimybę bÅ«tų turėjęs sustoti, jeigu bÅ«tų stabdęs, ir lygiai taip pat, jeigu važiavo paskaičiuotu 29 km/h greičiu, tai jam reikia 13.2 m sustoti, ir pagal Å¡itÄ atstumÄ , kad buvo neprivažiavęs susidÅ«rimo vietos apie 25 m.

Pėsčiojo ėjimo greitis yra mažesnis, tada imam, kad įžengė nuo salelės, o dviratininko greitis ženkliai didesnis nei pėsčiojo ėjimo greitis, tai automatiÅ¡kai laikoma, kad grėsmė eismo saugumui, dviratininkui, važiavus nuo kraÅ¡to, ne nuo eismo salelės. Turi praleisti, kai pėsčiasis įžengia į vairuotojo važiavimo eismo juostÄ , o Å¡iuo atveju, kai įžengia iÅ¡ salelės. Bet pėsčiasis, o čia yra dviratininkas. Dviratininkas turėjo nulipti nuo dviračio ir varytis per pėsčiųjų perėjÄ , bet kadangi jis važiavo, jis važiavo didesniu greičiu negu eina pėsčiasis, todėl grėsmė eismo saugumui ir kyla, kai jis ne nuo salelės įvažiuoja, o kai įvažiuoja į kelio važiuojamÄ jÄ dalį.

Skaičiavimus galima padaryti, nuo kurio taÅ¡ko parodys, nuo ten ir galima padaryti. TeoriÅ¡kai, jeigu užduotų klausimÄ ir paskirtų papildomÄ užduotį, tai pagal nurodytÄ greitį ir vietÄ atliktų skaičiavimus. Priėmė, kad grėsmė eismo saugumui kilo tuo metu, kai dviratininkas įvažiavo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, techniÅ¡kai priėmė tai. Techniniu požiÅ«riu šį eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo dviejų vairuotojų veiksmai. Dviratininko todėl, kad jis, kirsdamas važiuojamÄ jÄ dalį, per pėsčiųjų perėjÄ nenulipo nuo dviračio ir jo nesivedė, o vairuotojo, kad iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, kaip ir buvo minėta ankščiau, dviratininkui įvažiavus į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, laiku nesumažino važiavimo greičio ir partrenkė dviratininkÄ .

Nebuvo paskaičiuotas dviratininko greitis. Norint apskaičiuoti, reikia kadro, kur matytųsi dviratininko priekinis ratas. Kai tik pėsčiasis įžengia į salelę, vairuotojas privalo sustoti. Dviratininko veiksmai sÄ lygojo Å¡io įvykio kilimÄ , kadangi jis nenulipo nuo dviračio ir važiavo per perėjÄ . IÅ¡ 2020-11-21 tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad 2020-11-21 (Å¡eÅ¡tadienį) apie 11.27 val. prie centrinio turgaus, adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilis „F.

G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas blaivaus J. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), kliudė per perėjÄ dviračiu važiavusį G. A., gim. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu sužalotas blaivus G. A., kuris po medicininės apžiÅ«ros VÅ¡Ä® Respublikinėje(duomenys neskelbtini)ligoninėje dėl kaukolės skliauto lūžio paguldytas į minėtos gydymo įstaigos Neurochirurgijos skyrių. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu fotografuota, paimtas dviratis „(duomenys neskelbtini)“ (1 tomas, b.l. 6-10).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vieta bei pėsčiųjų perėja šalia pastato, adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis (1 tomas, b.l. 11-20). Iš 2020-11-21 transporto priemonės-dviračio „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti dviračio, priklausančio G. A., sugadinimai: nulaužtas pedalas, priekinis šviestuvas, smulkūs rėmų ir grandinės defektai, sulankstymai bei galimi kiti smulkūs apgadinimai (1 tomas, b.l. 24).

IÅ¡ 2020-11-21 transporto priemonės-automobilio „F. G.“ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad užfiksuoti J. Å . priklausančio automobilio sugadinimai: sulankstytas priekinis valstybinio numerio ženklas, nedidelis įbrėžimas deÅ¡iniajame sparne – dalyje variklio dangčio (1 tomas, b.l. 25). IÅ¡ 2020-12-02 miesto kameros vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kaip dviratininkas įvažiuoja į pėsčiųjų perėjÄ , o automobilis, važiuojantis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, pėsčiųjų perėjoje jį pertrenkia (1 tomas, b.l. 117-129).

Iš 2020-12-02 dviračio „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota nukentėjusiojo G. A. dviračio apžiūra (1 tomas, b.l. 130-140). Iš 2020-12-18 Valstybinės teismo medicinos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini)matyti, kad G. A. padaryti sužalojimai: dešinės galvos pusės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, dešiniojo smilkinkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku.

Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus dešinę galvos pusę. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. G. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir dešiniojo smilkinkaulio (kaukolės skliauto) lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 tomas, b.l. 46). Iš 2021-10-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad:

1. G. A. padaryti sužalojimai: deÅ¡inės galvos pusės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, deÅ¡iniojo smilkinkaulio lūžis, pleiÅ¡takaulio didžiojo sparno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, potrauminis galvos skausmas, deÅ¡inės rankos alkÅ«­ninio nervo pažeidimas. Galvos skausmu, ūžimu, nemiga, atminties sutrikimu G. A. skųsdavosi ir iki 2020-11-21 ankstesnių apsilankymu metu; Å¡iuos nusiskundimus bÅ«tų galima paaiÅ¡kinti po kaukolės pamato lūžio atsiradusiu smegenų skysčio slėgio kitimu dėl iÅ¡bėgimo per ausį (likvorėjos), tačiau Å¡is simptomas nurodytas tik skunduose, objektyviai nebuvo užfik­suotas.

AlkÅ«nės kanalo sindromas dažniausiai iÅ¡sivysto dėl dažnų/pakartotinų alkÅ«nės lenki­mo judesių, kitų netrauminės kilmės patologijų (osteofitų, navikų, ganglijų, tuberkuliozės ir kt.), tačiau neatmestina, kad sukėlė tiesioginė trauma; pateiktuose medicininiuose dokumen­tuose nėra duomenų apie anksčiau buvusius skundus.

2. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti netrukus iki apžiÅ«ros gydymo įstaigoje, gali­mai nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku.

3. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vienmomentiÅ¡kai kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iumi paveikus deÅ¡inę kÅ«no pusę. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek tiesioginiu trau­miniu poveikiu, tiek krentant be paÅ¡alinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smÅ«gio.

4. G. A. dėl kaukolės pamato kaulų (pleiÅ¡takaulio) lūžio ir po jo iÅ¡sivysčiusių komplikacijų, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. DeÅ¡iniojo smilkinkaulio žvyno (kauko­lės skliauto kaulų) lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, deÅ¡iniojo alkÅ«ninio nervo pažeidimas, vertinant atskirai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 5., 7., 8.

Po 2020-11-21 iki ekspertizės akto pateikimo dienos G. A. tęsia gydymÄ , susijusį su patirta trauma. G. A. buvo skiriamas medikamentinis ir reabilitacinis gydymas. Dėl alkÅ«nės nervo kanalo sindromo buvo taikytas operacinis gydymas; po operacinio gydymo sugijus žaizdai nėra duomenų, ar buvo taikytas papildomas gydymas ir ar liko liekamųjų reiÅ¡kinių. Galvos skausmu, ūžimu, nemiga, atmin­ties sutrikimu G. A. skųsdavosi ir iki 2020-11-21 buvusių ankstesnių apsilankymu metu; Å¡iuos nusiskundimus bÅ«tų galima paaiÅ¡kinti po kaukolės pamato lūžio atsiradusiu sme­genų skysčio slėgio kitimu dėl iÅ¡bėgimo per ausį (likvorėjos), tačiau Å¡is simptomas nurodytas tik skunduose, objektyviai nebuvo užfiksuotas.

AlkÅ«nės kanalo sindromas dažniausiai iÅ¡sivys­to dėl dažnų/pakartotinų alkÅ«nės lenkimo judesių, kitų netrauminės kilmės patologijų (osteofitų, navikų, ganglijų, tuberkuliozės ir kt.), tačiau neatmestina, kad sukėlė tiesioginė trauma; pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie anksčiau buvusius skundus. Regėjimo sutrikimai nėra susiję su nurodytu eismo įvykiu.

6. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele (1.7 punktas), G. A. dėl liekamųjų autonominių (vegetacinių) simptomų yra netekęs 15% nuolatinio bendrojo darbingumo. Nėra medicininių duomenų, ar po alkÅ«ninio nervo pažeidimo operacinio gydymo yra iÅ¡likusių funkcijos sutrikimų ( 3 tomas, b.l. 12-15). IÅ¡ 2021-04-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados matyti, kad Å¡io eismo įvykio kilimÄ techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo automobilio „F. G.“ vairuotojo J. Å . veiksmai: iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, laiku nemažino važiavimo greičio bei partrenkė dviratininkÄ G. A., ir dviratininko G. A. veiksmai: kirsdamas važiuojamÄ jÄ dalį per pėsčiųjų perėjÄ , nenulipo nuo dviračio ir nepersivedė jo (1 tomas, b.l. 172-178). IÅ¡ byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022-01-14 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:

1. Dviračiu važiavusio G. A. vidutinis greitis nuo įvažiavimo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iki saugumo salelės pradžios buvo apie 11,5 km/h.

2. Dviračiu važiavusio G. A. vidutinis greitis nuo įvažiavimo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iki transporto priemonių susidÅ«rimo vietos buvo apie 12,9 km/h.

3. Automobilio „F. G.“ vairuotojas J. Š., reaguodamas stabdymui dviratininko įvažiavimo į saugumo salelę momentu, turėjo techninę galimybę sustoti neprivažiavęs transporto priemonių susidūrimo vietos.

4. Klausime nurodytomis aplinkybėmis, jeigu dviratininkas G. A. bÅ«tų nulipęs nuo dviračio ir vedęs jį per pėsčiųjų perėjÄ , jei dviratininko ėjimo su dviračiu pradžia bÅ«tų įžengimas į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, automobilio „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio kilimo.

5. Klausime nurodytomis aplinkybėmis, jeigu G. A. bÅ«tų nulipęs nuo dviračio ir per pėsčiųjų perėjÄ jį vedęsis, jei dviratininko ėjimo su dviračiu pradžia bÅ«tų įžengimas į saugumo salelę, automobilio „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio kilimo (3 tomas, b.l. 71-76). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, be to, įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo J. Å ., nukentėjusiojo G. A., liudytojos R. J. teisiamųjų posėdžių metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat specialistės K. N. paaiÅ¡kinimai teisiamojo posėdžių metu, specialistų iÅ¡vados, ekspertizės aktas, kiti byloje esantys duomenys (eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, transporto priemonių apžiÅ«ros protokolai, tarnybinis praneÅ¡imas, miesto kameros vaizdo įraÅ¡as ir jo apžiÅ«ros protokolas) pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei tai, kad J. Å . padarė BK 281 str. 3 d. įtvirtintÄ veikÄ . Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Å iame BK straipsnyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimÄ . Sprendžiant dėl pirmojo bÅ«tinojo veikos kvalifikavimui požymio – veikos – pažymėtina, jog pripažįstant asmenį kaltu bÅ«tina nustatyti, kad Å¡is asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ .

Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal aptariamÄ BK specialios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (eismo įvykį ir atitinkamÄ kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ ) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. IÅ¡vada apie priežastinį ryšį tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar Å¡ie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga.

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai, dėl kurių pažeidimo gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nagrinėjamu atveju aktuali taisyklių redakcija, galiojusi 2020 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio metu – nuo 2020 07 01 iki 2021 04 03).

KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Taip pat KET 30 punkte nustatyta, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Teismo vertinimu, kaltinamasis J. Å . padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ veikÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė.

IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, kuris numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, bei KET 30 punkto reikalavimus, kuris nurodo, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį.

Kaltinamasis J. Å . ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino. Teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, paaiÅ¡kino, kad jam nukentėjusiojo gaila kaip žmogaus, tačiau dviratininko tikrai nematė, nes nukentėjusysis nenulipo nuo dviračio, važiuodamas per pėsčiųjų perėjÄ nedėvėjo Å¡almo ir liemenės. Kaltinamasis teigė, kad jis nematė dviratininko, sustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleistų einančiÄ pėsčiÄ jÄ .

Nurodo, kad dviratininkas turėjo nulipti nuo dviračio, nes KET 64.9 paraÅ¡yta, kad draudžiama kirsti važiuojamÄ dalį pėsčiųjų perėjomis, nenulipus nuo dviračio. Teismų praktikoje priežastinis ryÅ¡ys grindžiamas bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisykle, kuri įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga. BÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykęs, jeigu nebÅ«tų pažeistos Kelių eismo taisyklės. Kai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga gali bÅ«ti vieno arba abiejų eismo įvykio dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Nagrinėjamojoje byloje susiklostė situacija, kad bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga yra susijusi su visų eismo įvykio dalyvių (kaltinamojo ir nukentėjusiojo) kelių eismo taisyklių pažeidimais. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, bÅ«tina spręsti priežastinio ryÅ¡io klausimÄ tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.).

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010). Taigi teismas turi nustatyti kiekvieno padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo įtakÄ kilusiems padariniams ir pagrindinę eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-297/2009, 2K-127/2010, 2K-151/2011).

Pažymėtina, jog Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo bei tiesioginį priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu turėjo ir nukentėjusiojo veiksmai, ir kaltinamojo veiksmai. 2021-04-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad Å¡io eismo įvykio kilimÄ techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo automobilio „F. G.“ vairuotojo J. Å . veiksmai: iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, laiku nemažino važiavimo greičio bei partrenkė dviratininkÄ G. A., ir dviratininko G.

A. veiksmai: kirsdamas važiuojamÄ jÄ dalį per pėsčiųjų perėjÄ , nenulipo nuo dviračio ir nepersivedė jo (1 tomas, b.l. 172-178). 2021-04-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados 5 punkte nurodyta, kad J. Å . turėjo techninę galimybę laiku, sustabdydamas vairuojamÄ automobilį, sustoti neprivažiavęs transporto priemonių susidÅ«rimo vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje buvo pateikti skaičiavimai, atsižvelgus į dviratininko įvažiavimÄ Ä¯ kelio važiuojamÄ jÄ dalį momentÄ .

Teismas 2021-12-16 nutartimi skyrė papildomÄ tyrimÄ su tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar vairuotojas galėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, jei skaičiavimai bÅ«tų atlikti ne nuo dviratininko įvažiavimo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, o įvažiavimo į saugumo salelę. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022-01-14 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta iÅ¡vada, kad automobilio „F. G.“ vairuotojas J. Å ., reaguodamas stabdymui dviratininko įvažiavimo į saugumo salelę momentu, turėjo techninę galimybę sustoti neprivažiavęs transporto priemonių susidÅ«rimo vietos.

Ekspertizės akte taip pat buvo atsakyta, kad jeigu dviratininkas G. A. bÅ«tų nulipęs nuo dviračio ir vedęs jį per pėsčiųjų perėjÄ , jei dviratininko ėjimo su dviračiu pradžia bÅ«tų įžengimas į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, automobilio „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio kilimo. O jeigu G. A. bÅ«tų nulipęs nuo dviračio ir per pėsčiųjų perėjÄ jį vedęsis, jei dviratininko ėjimo su dviračiu pradžia bÅ«tų įžengimas į saugumo salelę, automobilio „F.

G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio kilimo (3 tomas, b.l. 71-76). Taigi, teismas patikrino visus galimus variantus, ar galėjo kaltinamasis-vairuotojas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su nukentėjusiuoju-dviratininku. Ekspertas atsakė, kad tiek nukentėjusiajam įvažiavus su dviračiu į važiuojamÄ jÄ dalį, tiek vedantis dviratį nuo įžengimo į saugumo salelę, – visais atvejais kaltinamasis turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį ir iÅ¡vengti eismo įvykio.

Vadovaujantis KET reikalavimais, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, vairuotojas, net ir važiuodamas leistinu toje kelio atkarpoje greičiu, privalo itin atidžiai stebėti, ar nėra pėsčiųjų ar dviratininkų, įsitikinti, stebint keliÄ , taip pat sekti kitų transporto priemonių greitį bei vairuotojų veiksmus. Todėl J. Å . iÅ¡ KET 9 ir 30 punktų kyla pareiga, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį, sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo ar dviratininko.

Kaltinamasis J. Å . nebuvo pakankamai atidus, artėdamas prie perėjos neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo ar įvažiavusio dviratininko ir atsiradus kliūčiai kelyje – per pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡ kairės pusės dviračiu važiavusiam G. A., jo nepraleido, įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ ir kliudė nukentėjusįjį G. A., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Jeigu J. Å . bÅ«tų ėmęsis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, t. y. artėdamas prie perėjos bÅ«tų sulėtinęs greitį ir sustojęs bei praleidęs važiavusį dviratininkÄ , nebÅ«tų įvykęs eismo įvykis bei padarytas sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam.

Todėl kaltinamojo teiginys, kad jis nematė nukentėjusiojo ir kad nukentėjusysis turėjo dviratį vestis per pėsčiųjų perėjÄ , dėl ko jis nepastebėjo nukentėjusiojo, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vertintinas kritiÅ¡kai. Kaltinamasis J. Å . neiÅ¡vengė kliÅ«ties, nes jis, kaip vairuotojas, nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas. Å iame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip.

Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažįstamas bÅ«tina sÄ lyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sÄ lyga) eismo įvykiui kilti, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-325-942/2017). Nagrinėjamoje byloje bÅ«tent J. Å . padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių – eismo įvykio, dėl kurio patirtų sužalojimų kilo padariniai:

G. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – kilimo sÄ lyga, kadangi pagrindinė autoįvykį sukėlusi priežastis Å¡iuo atveju buvo važiuojamojoje kelio dalyje atsiradusios kliÅ«ties (nukentėjusiojo) nepastebėjimas, sÄ lygotas padidinto pavojaus Å¡altinį valdančio automobilį vairavusio kaltinamojo neatidumo. Nors kaltinamasis teigė, kad susidÅ«rimas su nukentėjusiuoju įvyko tik dėl pastarojo veiksmų (nukentėjusysis per pėsčiųjų perėjÄ važiavo dviračiu), toks jo aiÅ¡kinimas nepaneigia to, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktus, dėl ko įvyko susidÅ«rimas su nukentėjusiuoju, kurio metu jis patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ .

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamojo elgesys, neatitinkantis KET, t.y. nesulėtintas greitis, artinantis prie pėsčiųjų perėjos, transporto priemonės nesustabdymas ir neįsitikinimas, kad pėsčiųjų perėjoje nėra įvažiavusio dviratininko, ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo ir G. A. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Taigi, kaltinamojo padaryti KET 9, 30 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis – nukentėjusiojo G.

A. sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu autoįvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiojo G. A. sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 3 d. BK 281 straipsnyje numatyti nusikaltimai yra neatsargūs, todėl gali būti padaromi dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Teismas turi nurodyti ne tik neatsargios kaltės rūšį, bet ir atskleisti jos turinį.

Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti. Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Atsižvelgiant į kaltinamojo duotus parodymus apie tai, kad artėdamas prie pėsčiųjų perėjos dviratininko nematė, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nesuvokė, kad esamoje situacijoje veikia rizikingai ir kelia pavojų eismo saugumui, todėl darytina iÅ¡vada, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. J. Å . nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, sudarė kliÅ«tį dviračiu važiavusiam asmeniui ir jį partrenkė, t. y. kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (turintis didelę vairavimo patirtį, dirbantis autobuso vairuotoju) galėjo ir turėjo tai numatyti.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme, nukentėjusiojo G. A. sužalojimams įvertinti buvo paskirta ekspertizė. Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)konstatuota, kad eismo įvykio metu G. A. buvo padaryti sužalojimai: deÅ¡inės galvos pusės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžis, pleiÅ¡takaulio didžiojo sparno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, potrauminis galvos skausmas, deÅ¡inės rankos alkÅ«ninio nervo pažeidimas, kurie visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaukolės pamato kaulų (pleiÅ¡takaulio) lūžio ir po jo iÅ¡sivysčiusios komplikacijos, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo paminėta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog J. Å . veiksmuose yra nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymiai, todėl teismas konstatuoja, kad J. Å . padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų, jo padaryta veika pripažįstama mažareikÅ¡me.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Teismas pripažįsta, kad nors kaltinamojo J. Š. padaryta veika atitinka visus BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau kaltinamojo veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Taigi kaltinamojo J. Š. padaryta veika pripažįstama mažareikšme ir tuo pagrindu jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nusikalstamos veikos metu pažeista nukentėjusiojo sveikata (objektas – sveikata), kilo sunkūs padariniai (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas).

Å ie nusikalstamos veikos sudėties elementai ir požymiai yra bÅ«tini veikÄ kvalifikuoti pagal BK 281 str. 3 dalį. Teismo sprendimÄ pripažinti veikÄ mažareikÅ¡me lemia ne objektas ir padariniai, kurie, kaip minėta, priklauso nusikalstamos veikos sudėčiai, ir jiems padaryta reikÅ¡minga, labai didelė, nepataisoma žala, o kaltinamojo veika, priežastinis ryÅ¡ys, kaltinamojo psichinis santykis su veika ir padariniais bei paties nukentėjusiojo veiksmai, turėję įtakos eismo įvykiui kilti. IÅ¡ 2021-04-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados matyti, kad kaltinamasis važiavo 16-29 km/h greičiu.

Kad kaltinamojo greitis buvo nedidelis, leidžia spręsti ir avarijos vaizdo įraÅ¡as, kuris buvo žiÅ«rėtas teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis nevirÅ¡ijo leistino greičio, greitis buvo labai nedidelis. Be to, 2021-04-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad Å¡io eismo įvykio kilimÄ techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo ne tik automobilio „F. G.“ vairuotojo J. Å . veiksmai, bet ir dviratininko G. A. veiksmai: kirsdamas važiuojamÄ jÄ dalį per pėsčiųjų perėjÄ , nenulipo nuo dviračio ir nepersivedė jo (1 tomas, b.l. 172-178).

G. A., važiuodamas per pėsčiųjų perėjÄ dviračiu, nedėvėjo Å¡almo, nebuvo užsivilkęs liemenės su Å¡viesÄ atspindinčiais elementai. IÅ¡ eismo įvykio vaizdo įraÅ¡o bei ekspertizės akte atliktų skaičiavimų matyti, kad nukentėjusiojo greitis buvo ženkliai didesnis nei vidutinis pėsčiojo greitis. Dviračiu važiavusio G. A. vidutinis greitis nuo įvažiavimo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iki saugumo salelės pradžios buvo apie 11,5 km/h. Dviračiu važiavusio G.

A. vidutinis greitis nuo įvažiavimo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iki transporto priemonių susidÅ«rimo vietos buvo apie 12,9 km/h. Galiausiai, kaltinamasis padarė veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 3 d., esant mažiau pavojingai neatsargumo rÅ«Å¡iai – nusikalstamam nerÅ«pestingumai. Kaltinamasis nesuvokė veikos pavojingumo, nors bÅ«damas vairuotojas bei turėdamas ilgametę transporto priemonių vairavimo patirtį, turėjo ir galėjo numatyti tiek kilsiančiÄ avarinę situacijÄ , tiek padarinius.

Kaltinamojo neatsargumÄ kaip mažareikÅ¡mį leidžia pripažinti tai, kad prie jo neteisingo eismo įvykio socialinio pavojingumo vertinimo prisidėjo nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai. Atleidžiant kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , tikslinga J. Å . skirti baudžiamojo poveikio priemonę, minimalaus dydžio – 10 MGL (500,00 Eur), įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).

Nustatytinas 6 mėnesių terminas įmokai sumokėti, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieÅ¡kinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir iÅ¡teisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi bÅ«ti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016, 2K-93-788/2017).

Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas G. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civiliniam atsakovui draudimo kompanijai (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti 2558,61 Eur turtinei ir 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad civilinis atsakovas draudimo kompanija (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. A. iÅ¡mokėjo 2348,61 Eur turtinei žalai ir 4856 Eur neturtinei žalai kompensuoti. BylÄ nagrinėjant teisme, nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas G.

A. patikslino civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 210 Eur turtinei žalai atlyginti (dėl dviračio) ir 10144 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad jis prašė priteisti už dviračio remontÄ 310 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-01-26 įvertino žalos dydį, apžiÅ«rėjusi dviratį, ir nustatė, kad dviračio remontas kainuotų 310 Eurų (l tomas, b. l. 71). Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atlygino 100 Eurų dviračio remonto iÅ¡laidų, nurodė, kad jo paskaičiavimu, dviračio rinkos vertė iki sugadinimo buvo 110 Eurų, o po avarijos likutinė vertė – 10 Eurų.

Civilinis atsakovas pripažino, kad dviratis buvo nepataisomai sugadintas. Nukentėjusysis nurodė, kad dviratis įsigytas prieÅ¡ metus iki autoįvykio, kainavo 550 Eurų. Jis iki Å¡iol nėra suremontuotas. Už draudimo bendrovės sumokėtÄ 100 Eurų už sugadintÄ dviratį neįmanoma nei įsigyti kito, nors ir padėvėto, dviračio, nei suremontuoti sugadinto. PraÅ¡o Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti 210 Eur turtinei žalai atlyginti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nuketėjusysis paaiÅ¡kino, kad dėl autoįvykio sveikatai liko liekamieji reiÅ¡kiniai.

Iki autoįvykio nukentėjusiajam buvo nustatytas 50 procentų darbingumas (2 tomas, b.l. 71). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-06-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)G. A. buvo nustatytas 35 % darbingumo lygis nuo (duomenys neskelbtini). 2021-10-07 Ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, kad dėl liekamųjų autonominių (vegetacinių) simptomų yra netekęs 15 % nuolatinio bendrojo darbingumo. PraÅ¡o atsižvelgti, kad nukentėjusiojo sveikatai padarytas sužalojimas yra sunkus, turintis ilgalaikių iÅ¡liekamųjų fizinių ir dvasinių padarinių, į jo patirtus ir patiriamus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, labai pablogėjusiÄ gyvenimo kokybę.

Civilinis atsakovas atlygino dalį neturtinės žalos tuomet, kai G. A. padarytas sveikatos sutrikdymas buvo kvalifikuotas kaip nesunkus. Po to, kai buvo atlikta Teismo medicinos ekspertizė ir sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas kaip sunkus, neturtinės žalos atlyginimas nebuvo padidintas, todėl galima teigti, kad civilinis atsakovas turėtų atlyginti neturtinę žalÄ , atsižvelgdamas į nukentėjusiajam padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir liekamuosius reiÅ¡kinius. Nukentėjusiajam dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo atsirado ilgalaikės neigiamos pasekmės, t.y. darbingumo sumažėjimas.

Priteisiant neturtinę žalÄ , taip pat praÅ¡o atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimÄ bei papildomus dokumentus, kuriuose prašė nagrinėti bylÄ civiliniam atsakovui nedalyvaujant, kuriuose prašė ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti. Civilinis atsakovas nurodo, kad draudimo bendrovė ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokų 2425,58 Eur turtinei ir 4856 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nesutinka iÅ¡mokėti 210 Eur už sugadintÄ dviratį bei likusiÄ praÅ¡omÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti – 10144 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, numatantis, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (tiesioginė žala).

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kurį vairuodamas J. Å . padarė eismo įvykį, draustas draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, eismo įvykio metu galiojo įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudžiamajam įvykiui, pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ atsiranda draudimo įmonei (draudikei), neperžengiant draudimo sumos ribų.

Jeigu nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia draudimo atlyginimas, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo reikalavimo dalis dėl jo turėtų ir draudimo kompanijos nekompensuotų išlaidų dėl likusios neatlygintos žalos dėl sugadinto dviračio, teismo vertinimu, yra nepagrįstas. Nukentėjusysis paaiškino, kad dviratį jis įsigijo už 550 Eur, pirktas prieš 1 metus iki įvykio.

Pirkimo dokumentų teismui nepateikė. Dviračiu nukentėjusysis naudodavosi, todėl nėra pagrindo vertinti šį dviratį faktiÅ¡kai pagal jo Å¡iuo metu esančiÄ naujo dviračio įsigijimo kainÄ . FaktiÅ¡kai dėl įvykusio įvykio, kurio metu buvo nepataisomai sugadintas dviratis, nukentėjusysis neteko turto už tokiÄ sumÄ , kiek įvykio metu buvo vertas dviratis. Teismo nuomone, civilinio atsakovo įvertinimas, kad Å¡io dviračio vertė įvykio metu buvo 110 Eur, atsižvelgiant į naudojamo daikto nuvertėjimÄ , yra pagrįstas ir sÄ Å¾iningas, todėl iÅ¡ civilinio atsakovo nukentėjusiojo naudai papildomai priteistina 10 Eur suma.

Teismui, įvertinusiam byloje surinktų įrodymų visumÄ , nekilo abejonių, kad nukentėjusysis dėl nustatytų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , tad jis turi teisę į Å¡ios žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobÅ«džio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiÅ¡kindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose, kur pažeidus KET padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 281 straipsnio 3 dalis), priteisiamos labai įvairios sumos neturtinės žalos atlyginimui: nuo 5 000 EUR iki 28 962 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Visgi iÅ¡ teismų praktikos ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių matyti, kad sunkus sveikatos sutrikdymas apima labai įvairaus masto ir pobÅ«džio sužalojimus, kurie gali sukelti labai įvairias pasekmes. Lyginant Å¡ioje byloje nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, jų pasekmes su nustatytais kitose bylose, pažymėtina, kad nukentėjusiajam iÅ¡ties buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, kurio pasekmes jis jaus faktiÅ¡kai visÄ gyvenimÄ .

Atsakovas atlygino nukentėjusiajam dalį praÅ¡omos neturtinės žalos už kaltinamojo padarytÄ neatsargų nusikaltimÄ , t. y. viso atlygino 4856 Eur, todėl liko neatlyginta 10 144 EUR reikalautos neturtinės žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais.

Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma.

Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobÅ«dis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, bÅ«tinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtakÄ asmens fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo iÅ¡moka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nustatyti nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur, taigi vidurkis yra 20396 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020).

Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog dėl neatsargios nusikalstamos veikos nukentėjusiajam G. A. buvo padaryti sužalojimai, kurie įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė skausmÄ , tiek iÅ¡ karto po įvykio, tiek ir Å¡ių sužalojimų gydymo, kuris užtruko pakankamai ilgai ir dar iki Å¡iol tęsiasi. Dėl sužalojimų nukentėjusysis neiÅ¡vengiamai turėjo nepatogumų, privalėdamas gydytis medicinos įstaigoje.

Negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, dalyvauti renginiuose, atostogauti bei bendrauti su žmonėmis. G. A. dėl kaukolės pamato kaulų (pleištakaulio) lūžio ir po jo išsivysčiusių komplikacijų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dešiniojo smilkinkaulio žvyno (kaukolės skliauto kaulų) lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, dešiniojo alkūninio nervo pažeidimas, vertinant atskirai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Po 2020-11-21 avarijos iki 2021-10-07 ekspertizės akto pateikimo dienos G. A. tęsė gydymÄ , susijusį su patirta trauma. G. A. buvo skiriamas medikamentinis ir reabilitacinis gydymas. Dėl alkÅ«nės nervo kanalo sindromo buvo taikytas operacinis gydymas. Neatmestina, kad alkÅ«nės kanalo sindromÄ sukėlė tiesioginė trauma (pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie anksčiau buvusius skundus). G. A. dėl liekamųjų autonominių (vegetacinių) simptomų yra netekęs 15% nuolatinio bendrojo darbingumo.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis sistemingai dėl patirtų sužalojimų važinėjo į (duomenys neskelbtini) klinikas. Nedarbingumas tęstas nuo (duomenys neskelbtini), t.y. daugiau nei 6 mėnesius. Nukentėjusiajam G. A. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad G. A. dėl eismo įvykio patyrė ženklius gyvenimo pakitimus, ateities perspektyvų ženklų sumažėjimÄ , o tikimybė gyvenimÄ sugrÄ Å¾inti į iki eismo įvykio buvusiÄ padėtį yra maža.

Taigi nėra jokios abejonės, kad dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, liekamųjų reiÅ¡kinių, G. A. gyvenimo kokybė suprastėjo. Taip pat, be jokių abejonių, G. A. dėl eismo įvykio patyrė didžiulį stresÄ , iÅ¡gÄ stį, jautė nerimÄ bei susirÅ«pinimÄ savo sveikata. Dėl nusikalstama veika sukeltų pasekmių apribotos nukentėjusiojo galimybės gyventi pilnavertį socialinį gyvenimÄ , jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Taigi nukentėjusiojo patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui yra akivaizdÅ«s, ir teismas neabejoja, kad patirtų sužalojimų pasekmės nukentėjusiojo bus jaučiamos ir ateityje.

Vis dėl to, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad aptariama nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant neatsargiai, t. y. prie avarijos kilimo savo veiksmais prisidėjo ir pats nukentėjusysis, per perėję važiavęs dviračiu. Vertinant jau minėtÄ teismų praktikÄ ir jau aptartus nukentėjusiojo sužalojimus bei dėl to patirtus iÅ¡gyvenimus ir kitas jau minėtas eismo įvykio pasekmes, konstatuotina, kad nukentėjusiojo pareikÅ¡tas patikslintas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant papildomai iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 10 144 EUR.

Tokiu atveju bendra nukentėjusiajam už patirtÄ neturtinę žalÄ sumokėta suma bÅ«tų 15 000 EUR (penkiolika tÅ«kstančių eurų). Tai neprieÅ¡taraujÄ ne tik teismų praktikai ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bet ir teisingumo bei protingumo principui. Å is dydis, teismo manymu, atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus iÅ¡gyvenimus, neprieÅ¡tarauja pirmiau aptartai teismų praktikai, bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros.

Nukentėjusysis G. A. praÅ¡o priteisti advokato iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ â€“ 1250 eurų ir 13,09 Eurų už dokumentų kopijavimo iÅ¡laidų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos sudėtingumÄ , rengtų posėdžių kiekį, teiktus dokumentus, sprendžia, kad advokato ir kopijavimo iÅ¡laidos nėra per didelės ir sprendžia jas priteisti iÅ¡ kaltinamojo J.

Š.. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: dviratis, atiduotas saugoti nukentėjusiajam G. A. – paliktinas G. A. nuosavybei; automobilis „F. G.“, valst. (duomenys neskelbtini), atiduotas saugoti kaltinamajam J. Š. – paliktinas J. Š. nuosavybei; vaizdo įrašas ir nuotraukos, saugojamos kompaktinėje plokštelėje prie bylos viršelio – paliktinos saugoti byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

J. Å ., padariusį įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. Å . skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo G. A. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ civilio atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajam G. A. likusiÄ neatlygintÄ neturtinės žalos dalį – 10144 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus). Nukentėjusiojo G. A. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini).“ nukentėjusiajam G.

A. 10 Eur (deÅ¡imt eurų) turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ J. Å . priteisti nukentėjusiajam G. A. 1250 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) advokato paslaugoms apmokėti ir 13,09 Eur (trylika eurų 09 euro centus) už dokumentų kopijavimÄ . Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: - dviratį – palikti G. A. nuosavybei; - automobilį „F. G.“, valst. (duomenys neskelbtini) – palikti J. Å . nuosavybei; - vaizdo įraÅ¡Ä ir nuotraukas, saugojamas kompaktinėje plokÅ¡telėje prie bylos virÅ¡elio – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Nurodyti praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teisėjas Mantas Liesis