2019-12-11 Nr. AB-23486-3-61-3-03071-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1413-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03071-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Dobilas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Dobilas“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Ogrita“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas sodininkų bendrija (toliau – ir SB) „Dobilas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) 2017 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 48SD-8045-(14.48.104.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-2069-(8.5); bei 3) įpareigoti atsakovą parduoti žemės sklypą Nr. A-9 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) už kainą, galiojusią iki 2017 m. gegužės 1 d.

2. Pareiškėjo nuomone, Skyrius nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti žemės sklypo kainą pagal indeksuotą valstybinės žemės vertę, galiojusią iki 2017 m. gegužės 1 d., kadangi ginčo žemės sklypo registracija Nekilnojamojo turto kadastre užtruko ne dėl pareiškėjo kaltės – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ogrita“ parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo su trūkumais ir todėl turėjo būti pataisyta, patikslinta žemės sklypo kadastro duomenų byla valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui pateikta 2017 m. balandžio 13 d., byla į Skyrių grįžo tik 2017 m. gegužės 3 d., atitinkamai sprendimas parduoti ginčo žemės sklypą priimtas po 2017 m. gegužės 1 d.

Tarnyba, spręsdama pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, savo sprendime visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, jog ginčo žemės sklypas pavėluotai įregistruotas dėl Skyriaus netinkamo veikimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 26 d. jis sumokėjo 7 481 Lt (2 166,65 Eur) už perkamus iš valstybės 18 bendro naudojimo žemės sklypų, o Skyriaus nurodyta ginčo žemės sklypo pardavimo kaina – 11 643,18 Eur. Atsakydamas į Skyriaus argumentą, jog Bendrija turėjo teisę kreiptis į VĮ Registrų centrą, prašydama ginčo žemės sklypą įregistruoti skubos tvarka, pareiškėjas akcentavo, kad teisės aktai asmeniui, pageidaujančiam nusipirkti valstybinės žemės sklypą, nenumato nei pareigos, nei teisės kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo registracijos, nes toks asmuo nėra žemės sklypo savininkas.

Pareiškėjo įsitikinimu, Skyrius, laikydamasis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), nustatyto dviejų mėnesių termino, žemės sklypo registracijos, sprendimo parduoti žemės sklypą projekto ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projekto parengimo veiksmus turėjo atlikti iki 2017 m. balandžio 13 d. UAB „Ogrita“ parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla Skyriui tikrinti buvo suderinta 2016 m. rugpjūčio 18 d. (patikrinimo kameraliai aktas Nr. 48KAM-74582), taigi, vadovaujantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d.

įsakymu Nr. 1P-98, Skyrius patvirtino, kad žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti teisingai, trūkumų nėra ir žemės sklypas galės būti be kliūčių įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, todėl šiuo atveju turėtų prisiimti atsakomybę.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas apžvelgė ginčo žemės sklypo formavimo ir registravimo aplinkybes. Pabrėžė, jog vadovaujantis Taisyklėmis ir Vyriausybės 2016 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 66 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 66) 1.6 papunkčiu, sodų bendrijose esantys bendro naudojimo valstybinės žemės sklypai parduodami už indeksuotą kainą iki 2017 m. balandžio 30 d., o nuo 2017 m. gegužės 1 d. – pagal žemės verčių žemėlapius. Atsakovo vertinimu, Skyrius nevilkino kadastrinės bylos patikrinimo, Skyriaus vedėja sprendimus priėmė savalaikiai, todėl nėra Skyriaus kaltės dėl ginčo žemės sklypo pardavimo kainos. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės sklypų pardavimo kainą, nenustatytos išimtys, sudarant galimybę asmeniui žemės sklypo kainą po 2017 m. gegužės 1 d. apskaičiuoti pagal indeksuotą kainą dėl užtrukusios įregistravimo procedūros.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino ginčo žemės sklypo kadastro duomenų ir daiktinių teisių į jį registravimo aplinkybes. Akcentavo, kad jis nebuvo gavęs prašymo registraciją atlikti skubos tvarka, o 2017 m. balandžio 14 d. prašymą įvykdė laikydamasis Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose įtvirtinto 5 darbo dienų termino (88 p.) bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme įtvirtinto 10 darbo dienų termino (26 str. 1 d.).

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo SB „Dobilas“ skundą.

8. Teismas nustatė, kad Tarnybos Vilniaus skyrius 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5070 patvirtino UAB „Ogrita“ parengtą žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), SB „Dobilas“, formavimo ir pertvarkymo projektą bei atliko kitus veiksmus.

9. Pareiškėjas su 2013 m. gruodžio 31 d. prašymu, kurį pateikė 2016 m. rugsėjo 6 d., kreipėsi į Skyrių dėl leidimo išpirkti žemės ūkio paskirties valstybinį žemės sklypą Nr. A-9. Pareiškėjas 2017 m. vasario 3 d. Skyriui pateikė papildomus dokumentus.

10. Skyrius 2017 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 48SK-418-(14.48.111.) suformavo ir patvirtino ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Ogrita“ 2016 m. balandžio 31 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šiuo sprendimu taip pat nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Tarnybos patikėjimo teisę į šį sklypą.

11. Skyrius su 2017 m. vasario 14 d. raštu Nr. 48SD-2132-(14.48.7.) kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto – 0,0651 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. VĮ Registrų centras 2017 m. vasario 20 d. raštu Nr. VILKS-654 atsisakė įrašyti ginčo žemės sklypo duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, motyvuodamas tuo, kad pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų (įrašyti neteisingi duomenys apie kadastro duomenų bylos parengimo datą).

12. Skyrius su 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. 48SD-2751-(14.48.7.) pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centrą. VĮ Registrų centras 2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. VILKS-853 atsisakė įrašyti ginčo žemės sklypo duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, motyvuodamas tuo, kad jau yra priimtas atsisakymas nekilnojamąjį daiktą įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą tų pačių dokumentų pagrindu.

13. Skyrius 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. 48SD-3359-(14.48.104.) kreipėsi į UAB „Ogrita“ dėl trūkumų ištaisymo.

14. Skyrius 2017 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 48SD-426 (14.48.7.) kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo. Skyrius gavo nurodymą apmokėti registravimo išlaidas, kuriame taip pat nurodyta, kad dokumentus galima atsiimti po 2017 m. gegužės 2 d. Kadastro byla perduota Skyriui 2017 m. gegužės 3 d.

15. Skyrius 2017 m. gegužės 10 d. išsiuntė SB „Dobilas“ pirmininkui raštą Nr. 48SD-5859-(14.48.104.), nurodydamas, jog nuspęsta valstybinį žemės sklypą parduoti už 11 700 Eur. Skyrius 2017 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 48SD-6705-(14.48.104.) SB „Dobilas“ informavo, kad iš 11 700 Eur sumos išskaičiuojami sumokėti 56,82 Eur už sklypo įregistravimą ir pareiškėjo 2013 m. gruodžio 26 d. sumokėti 138,44 Eur. Mokėtina suma – 11 504,74 Eur.

16. Pareiškėjas su 2017 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Skyrių, prašydamas leisti ginčo žemės sklypą iš valstybės išpirkti nominaliomis kainomis. Skyrius ginčijamu 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 48SD-8045-(14.48.104.) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. mėgėjų sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius.

17. Pareiškėjas 2017 m. liepos 10 d. ir 26 d. skundais kreipėsi į Tarnybą, kuri ginčijamu 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 1SS-2069-(8.5) sutiko su Skyriaus sprendimo argumentacija.

18. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, jog sistemiškai vertinant aptartas teisės aktų nuostatas (Taisyklių 29 p., 33 p., 35 p. ir t. t.) matyti, kad tik įregistravus valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre yra pradedama rengti sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, sprendimo parduoti valstybinės žemės sklypą projektas ir šie darbai turi būti baigti atlikti per 2 mėnesius. Parengta pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkamai ir sklypo kaina, derinama su pirkėju ir tik sutarties sąlygas suderinus su pirkėju Tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas per 10 darbo dienų nuo sutarties suderinimo priima sprendimą dėl sklypo pardavimo. Suderinta pirkimo–pardavimo sutartis pasirašoma tik prieš tai sumokėjus sutartyje sulygtą kainą. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas prašymą pirkti ginčo žemės sklypą Skyriui pateikė 2016 m. rugsėjo 6 d., t. y. dar galiojant teisiniam reglamentavimui, pagal kurį valstybinės žemės pardavimo vertė galėtų būti apskaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, tačiau ginčo sklypo registracija bei pati pirkimo procedūra užsitęsė ir pareiškėjas apie ginčo sklypo galutinę kainą buvo informuotas Skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. raštu. Nutarimo Nr. 66 2.2 papunktyje įtvirtinta, kad sklypo kaina neperskaičiuojama tik tuo atveju, jei asmuo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projekte arba mokėjimo pranešime nurodytą žemės sklypo kainą sumoka iki 2017 m. gegužės 1 d. Kadangi Tarnybos 2017 m. gegužės 29 d. raštu pareiškėjui dar tik buvo siūloma sumokėti sklypo kainą, jo norimo įsigyti valstybinės žemės sklypo kaina negalėjo būti apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką.

19. Teismo vertinimu, pareiškėjo 2013 m. gruodžio 26 d. atliktas 478 Lt (138,44 Eur) pavedimas už ginčo žemės sklypą nelaikytinas adekvačiu Taisyklių 35 punkte nustatytam apmokėjimui už norimą įsigyti valstybinės žemės sklypą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas, prieš atlikdamas 2013 m. gruodžio 26 d. pavedimą, Tarnybai pervestą kainą už sklypą prieš tai būtų aptaręs su Tarnyba ir atitinkamai tuo pagrindu buvo parengta pirkimo–pardavimo sutartis ar jos projektas. Pareiškėjas 478 Lt sumą pervedė savo iniciatyva, pagal bendrai pateiktą reikalavimą, kurio pagrindu 2013 m. gruodžio 26 d. mokėjo už kitus valstybinės žemės sklypus. Ši aplinkybė nagrinėjamo ginčo kontekste nelaikytina esmine.

20. Teismas nesutiko su pareiškėjų nuomone, kad esama situacija susiklostė dėl Skyriaus darbuotojų neoperatyvaus veikimo ar pagal kompetenciją priskirtų veiksmų aplaidaus vilkinimo. Akcentavo, jog VĮ Registrų centras, gavęs Skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. prašymą dėl sklypo įregistravimo (po kadastro bylos pataisymo), jam pagal kompetenciją priskirtus veiksmus atliko Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88 punkte nustatytais terminais ir tvarka. Tarnybos teritorinis padalinys tolimesnius veiksmus iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo turėjo atlikti per 2 mėnesius (Taisyklių 29 p.). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Ogrita“ parengta kadastro byla buvo kelis kartus grąžinta taisymui, todėl ginčo žemės sklypo pirkimo procedūra užsitęsė dėl galbūt nenumatytų objektyvių aplinkybių. Įvertinus nustatytų trūkumų šalinimo terminus, akivaizdžių Skyriaus vilkinimo veiksmų nenustatyta.

21. Teismas, spręsdamas dėl skundo argumentų, susijusių su Skyriaus sprendimu suderinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą 2016 m. rugpjūčio 18 d., pagrįstumo pabrėžė, kad atsakomybė dėl teisingai parengtos kadastro bylos tenka ne tik Tarnybai, bet ir pačiam pareiškėjui. UAB „Ogrita“ žemės sklypo Nr. A-9 kadastro bylą, kurią teikė Tarnybai patikrinti, rengė pareiškėjo užsakymu, kuriam taip pat tenka pareiga teikti teisingai parengtus duomenis. Aktuali kadastro duomenų byla buvo taisoma kelis kartus ir pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Tarnyba būtų sąmoningai nepastebėjusi klaidų, siekusi vilkinti valstybinės žemės pardavimą. Pagal byloje pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad kadastro bylos derinimas Tarnyboje ir vėliau ginčo žemės sklypo registracija buvo vykdoma aplaidžiai, vilkinant atlikti veiksmus įstatymo nustatytais terminais ir tvarka.

22. Teismas pastebėjo, jog Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 365 patvirtintų Atlyginimo už nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir su nekilnojamaisiais daiktais susijusių juridinių faktų, įmonių perleidimo ir nuomos sutarčių įregistravimą / išregistravimą ir naudojimąsi nekilnojamojo turto registro duomenimis dydžių sąraše numatyta įregistravimo skubos tvarka galimybė. Pareiškėjui nebuvo kliūčių su tokiu prašymu kreiptis į Tarnybą arba VĮ Registrų centrą. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė Skyrius, pareiškėjas nepasinaudojo galimybe siekti, kad kadastro byla būtų įregistruota skubos tvarka.

23. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijami Skyriaus ir Tarnybos sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti Tarnybą parduoti pareiškėjui žemės sklypą Nr. A-9 už kainą, galiojusią iki 2017 m. gegužės 1 d.

III. 24. Pareiškėjas SB „Dobilas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

25. Pareiškėjo vertinimu, teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų įrodymų, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių. Pažymi, kad teismas akcentavo, jog pareiškėjas neįrodė atsakovo tyčios, tačiau pareiškėjas skunde ir neteigė, jog Tarnyba sąmoningai vilkino jai priskirtų veiksmų atlikimą tam, kad ginčo žemės sklypas būtų įregistruotas po 2017 m. gegužės 1 d. Tarnyba UAB „Ogrita“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą suderino 2016 m. rugpjūčio 18 d., todėl pareiškėjui kilo pagrįstas teisinis lūkestis, jog žemės sklypo registravimo procedūra vyks be kliūčių. Tarnybos atsakomybė kilo ne dėl tyčinių veiksmų, o dėl teisės aktais priskirtos pareigos aplaidaus ir nerūpestingo vykdymo. Be to, pareiškėjas pastebi, jog teismas nevertino, kodėl nuo UAB „Ogrita“ pataisytos kadastro bylos pateikimo Skyriui iki Skyriaus pakartotinio kreipimosi į VĮ Registrų centrą praėjo nepateisinamai ilgas laiko tarpas.

26. Pareiškėjas nesutinka, kad jis yra atsakingas už UAB „Ogrita“ pagal sutartį atlikto darbo kokybę. Akcentuoja, kad būtent tam sukurtas kadastro bylų tikrinimo mechanizmas, ši funkcija priskirta Tarnybai. Būtent Tarnyba kontroliuoja matininkų kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo / panaikinimo procesus. Be to, pareiškėjas neturi jokių specialiųjų teisės žinių kadastro duomenų teisingumui įvertinti, taip pat tokios pareigos arba teisės.

27. Pareiškėjo nuomone, teismas sprendime nenurodė, kokiu teisės aktu remdamasis pareiškėjas, nebūdamas ginčo žemės sklypo savininku, galėjo įtakoti sprendimų registruoti ginčo žemės sklypą pagreitinimą.

28. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas mano, kad teismas sprendimą priėmė visapusiškai, objektyviai ištyręs visus įrodymus ir padaręs teisingas išvadas. Pažymėjo, kad UAB „Ogrita“, sudariusi darbų atlikimo sutartį su pareiškėju, darbus turėjo atlikti laiku ir kokybiškai, tačiau parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo kelis kartus taisoma. Atsakovas apžvelgia ginčo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir registravimo aplinkybes. Tvirtina, kad atsakovas operatyviai atliko visus jam priskirtus veiksmus pagal kompetenciją, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88 punkte nustatyta tvarka ir terminais. Pakartoja, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų tam, kad ginčo žemės sklypas ir daiktinės teisės į jį būtų įregistruotos skubos tvarka (per 1, 2 ar 3 dienas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo kainos apskaičiavimo taisyklių.

31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

32. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės sklypo kaina negalėjo būti apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką (redakcija, galiojusi iki 2017 m. balandžio 30 d.), kadangi pareiškėjas iki 2017 m. gegužės 1 d. nustatyta tvarka už mėgėjų sodo teritorijoje esantį bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą, naudojamą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, nesumokėjo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projekte arba mokėjimo pranešime nurodytos žemės sklypo kainos, kaip tai numatyta Nutarimo Nr. 66, kuriuo pakeistas, be kita ko, Žemės įvertinimo metodikos 5.6 papunktis, 2.2 papunktyje, t. y. Tarnybos 2017 m. gegužės 29 d. raštu pareiškėjui dar tik buvo siūloma sumokėti sklypo kainą. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, be Nutarimo Nr. 66 2.2 papunktyje įtvirtinto atvejo, kai žemės sklypo kaina neperskaičiuojama, teisės aktai neįtvirtina išimčių, kai žemės sklypo kaina po 2017 m. gegužės 1 d. apskaičiuojama ne pagal žemės verčių žemėlapius. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisinio pagrindo (teisės normų), kuriuo remiantis jo pageidaujamo žemės sklypo kaina po 2017 m. gegužės 1 d. galėtų būti apskaičiuojama pagal iki Nutarimo Nr. 66 įsigaliojimo (t. y. 2017 m. gegužės 1 d.) galiojusias taisykles, o remiasi tik subjektyviu savo įsitikinimu, jog žemės sklypo registracija Nekilnojamojo turto kadastre ir registre užtruko ne dėl nuo jo valios priklausiusių priežasčių. Tokie deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami Skyriaus ir Tarnybos sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentai, susiję su atsakovo netinkamai vykdomomis pareigomis, galimybės iniciuoti žemės sklypo įregistravimą skubos tvarka nebuvimu, matininko suteiktų paslaugų kokybe, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje administracinėje byloje, kadangi Nutarimo Nr. 66 2.2 papunktyje įtvirtintas atvejis nėra siejamas su išimtinėmis, nuo asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, lėmusiomis pageidaujamo įsigyti žemės sklypo kainos apskaičiavimą po 2017 m. gegužės 1 d., dėl kurių galėtų būti nepaisoma Nutarimo S1.6 papunkčio, kuriuo pakeičiamas Žemės įvertinimo metodikos 5.6 papunktis, įsigaliojimo termino. Šie argumentai galėtų būti analizuojami tik, pavyzdžiui, sprendžiant turtinės ir / arba neturtinės žalos atlyginimo klausimą, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl šių argumentų pagrįstumo.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo sodininkų bendrijos „Dobilas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė