Legislator Case Law & Legislation
52a40fb6-3bdc-406f-8bee-d62c8fe503bd AI generated

52a40fb6-3bdc-406f-8bee-d62c8fe503bd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 52a40fb6-3bdc-406f-8bee-d62c8fe503bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. C. (M. C.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M. C. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

52a40fb6-3bdc-406f-8bee-d62c8fe503bd · Vilniaus apygardos administracinis teismas: C. (M. C.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M. C. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dėl žalos atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-116/2011

                                               Procesinio sprendimo

kategorija 15.2.3.2.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka

iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. C. (M. C.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M. C. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

PareiÅ¡kėjas M. C. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriauskalėjimo, 500 000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) buvo laikomas nuo 2007 metų birželio mėnesio iki 2008 metų vasario mėnesio. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo patalpos nėra pritaikytos nuteistiesiems bei suimtiesiems laikyti ir neatitinka sanitarinių normų. Kameros yra perpildytos, jose buvo laikoma po Å¡eÅ¡is žmones. Kameros yra drėgnos, jų sienos yra pažeistos pelėsio. Kamerose yra kirminų ir žiurkių. Nėra deramos santechnikos. Gyvenamosios kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, žiemos metu nėra Å¡ildomos, neturi langų. Statybinės medžiagos (Å¡iferis), kuriomis dengti pastatai, yra uždraustos naudoti gyvenamosiose patalpose. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomiems suimtiems asmenims nėra teikiama pakankama medicininė pagalba. Žmonių laikymas tokiomis sÄ lygomis yra

nežmoniÅ¡kas ir neatitinka nei etinių, nei moralinių normų. Laikomas tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas

rizikavo susirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis. PatirtÄ neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjo nuomone, jam galėtų atlyginti 500 000 litų suma.

Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir atsakovas) prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K pirmÄ kartÄ atvyko 2007 m. birželio 18 d. ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 122. Vėliau, 2007 m. birželio 19 d., pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 176, 2007 m. rugpjūčio 13 d. – į kamerÄ Nr. 152, 2007 m. lapkričio 7 d. – į kamerÄ Nr. 121, 2007 m. lapkričio 8 d. – į kamerÄ Nr. 377, 2007 m. gruodžio 27 d. – į kamerÄ Nr. 271, 2008 m. sausio 24 d. – į kamerÄ Nr. 317, 2008 m. vasario 15 d. – į kamerÄ Nr. 271, o 2008 m. vasario 20 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių 2-uosius pataisos namus - atvirÄ jÄ kolonijÄ . Kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotai yra nuo 7,27 kv. m. iki 7,94 kv. m. Lietuvos higienos normoje HN76:1999 nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims – ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui. Tačiau dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K yra nuolat perpildytas, o įstaigos administracija negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui, nustatytas reikalavimas kartais bÅ«na virÅ¡ijamas. Nepriimti kasdien į įstaigÄ atvežamų asmenų LukiÅ¡kių TI-K neturi teisės. LukiÅ¡kių TI-K yra

specifinė įstaiga, nes apjungia tardymo izoliatorių ir kalėjimÄ . Ä®staigoje yra 864 patvirtintos vietos (426 kameros). DidžiausiÄ

dalį čia esančių žmonių sudaro tardomieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti Å«kio darbams. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo Nr. 1 iki Nr. 68. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po kamerose po vienÄ (retais atvejais, administracijos leidimu, jie gali bÅ«ti talpinami po du asmenis). Skirstant

atvežtus asmenis į kameras buvo laikomasi tuo metu, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, galiojusių Lietuvos

Respublikos kardomojo kalinimo įstatyme bei Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų asmenų izoliavimo reikalavimų. LukiÅ¡kių TI-K administracija pagal galimybes nuolat stengiasi gerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygas. Kiekvienam asmeniui visada skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, iÅ¡duodamas kitas teisės aktų nustatytas inventorius. Ä®staigos perpildymo problemos LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡spręsti neturi galimybių. LukiÅ¡kių TI-K priklausantys pastatai yra labai seni ir jiems yra reikalingas remontas, tačiau kameros remontuojamos etapais pagal nustatytÄ planÄ , gavus atitinkamas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Tačiau dėl lėšų stygiaus, dėl kalinamųjų tyčinio turto gadinimo ir kitų priežasčių kai kurios kameros yra tik patenkinamos bÅ«klės. Pagal Kardomojo kalinimo vietų vidaus

tvarkos taisyklių 72 punktÄ tvarkyti kameras privalo patys kalinamieji. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡

suimtųjų (nuteistųjų), kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose. Tam iÅ¡duodamas reikiamas valymo inventorius. Be to, siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad kameros žiemÄ yra neÅ¡ildomos, neatitinka tikrovės. Visos LukiÅ¡kių TI-K kameros yra Å¡ildomos centralizuotai, temperatÅ«ra

automatiškai reguliuojama priklausomai nuo oro lauke temperatūros, tam, kad patalpose temperatūra nuolat būtų ne

žemesnė nei 18 laipsnių Å¡ilumos. Gavusi kamerose laikomų asmenų nusiskundimų dėl laikymo sÄ lygų, administracija visada reaguoja ir pagal galimybes nedelsiant iÅ¡sprendžia kilusias problemas. PareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu administracija negavo jokių jo skundų dėl kameros bÅ«klės ar laikymo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad LukiÅ¡kių TI-K nesuteikia reikalingos medicininės pagalbos, yra nepagÄ stas. Vadovaujantis Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 63 punktu, atvykus naujiems asmenims į LukiÅ¡kių TI-K, yra patikrinama

jų sveikata, atliekamas sanitarinis švarinimas, užvedama asmens medicininė kortelė. Pasijutęs blogai asmuo pagal

jo praÅ¡ymÄ visada yra apžiÅ«rimas LukiÅ¡kių TI-K sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistų, aprÅ«pinamas reikalingais medikamentais, esant reikalui nukreipiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtos žalos faktÄ , ir nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp, jo teigimu, patirtos žalos, ir LukiÅ¡kių TI-K administracijos ar pareigÅ«nų veiksmų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo

18 d. sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Teismas sprendime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2007 m. spalio 10 d. kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu duoti jam baltų popieriaus lapų. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas

buvo užfiksuotas Suimtųjų ir nuteistųjų žodinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų)

bei skundų registracijos žurnale ir buvo patenkintas, iÅ¡duodant jam praÅ¡omus popieriaus lapus (b. l. 51, 52). Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas po to kreipėsi į administracijÄ , nėra. PareiÅ¡kėjas, kaip ir visi įkalintieji, turėdamas teisę kreiptis į pareigÅ«nus ar administracijÄ su praÅ¡ymu (raÅ¡ytiniu ar žodiniu), pasiÅ«lymu ar skundu, Å¡ia teise nepasinaudojo ir jo nusiskundimų raÅ¡tu gauta nebuvo. Be to, teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad rašė skundus ne LukiÅ¡kių TI-K administracijai, o Lenkijos konsulatui Lietuvos Respublikoje.

LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 122, Nr. 176, Nr. 152, Nr. 121, Nr. 377, Nr. 271, Nr. 317, Nr. 271, kurių plotai yra nuo 7,27 kv. m. iki 7,94 kv. m. (b. l. 49, 50). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, tardymo izoliatoriuje įrengiamas reikiamas kiekis keturviečių ir vienviečių kamerų, kuriose sudaromos gyvenimo bei buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos higienos normÄ HN76:1999. Pastarojoje nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims – ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui.

Asmenys į kameras skirstomi remiantis Kardomojo kalinimo įstatyme ir Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų asmenų izoliavimo reikalavimų. Atsakovo teigimu, Å¡ių reikalavimų buvo laikomasi pareiÅ¡kėjui atvykus į įkalinimo įstaigÄ . PareiÅ¡kėjas, turėdamas nusiskundimų dėl laikymo sÄ lygų ar patiriamų nepatogumų kamerose, turėjo teisę juos nurodyti bet kuriam LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nui arba pateikti praÅ¡ymÄ (raÅ¡ytinį ar žodinį), tačiau to nepadarė.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡varos palaikymo LukiÅ¡kių TI-K nėra pagrįsti įrodymais. Pagal pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu galiojusių Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 72 punktÄ , tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu patvirtinama kalinamųjų dienotvarkė. Dienotvarkėje nurodomas rytinio kėlimosi, kamerų tvarkymo, tualeto, valgymo, patikrinimo, darbo, pasivaikščiojimo, iÅ¡vedimo pas parengtinį tyrimÄ atliekančius pareigÅ«nus, gynėjus, kultÅ«rinių, sportinių, auklėjamųjų ir kitų priemonių, laisvalaikio bei nepertraukiamo (8 valandų) miego laikas.

Remiantis minėta nuostata darytina iÅ¡vada, kad kameras tvarkytis privalo patys kalinamieji, jiems suteikiamas reikalingas inventorius. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja, kad suimtieji (nuteistieji) palaikytų tvarkÄ kamerose. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ gali bÅ«ti skiriamos nuobaudos. Byloje yra LukiÅ¡kių TI-K ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ 2007 m. sausio 11 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurios vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus (b. l. 55 - 58).

Tai patvirtina, kad atsakovas rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K nesuteikia reikalingos medicininės pagalbos, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė, kad jam buvo reikalinga medicininė pagalba ir kad jis kreipėsi su atitinkamai

reikalavimais į administracijÄ . Pagal pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu galiojusių Kardomojo kalinimo vietų vidaus

tvarkos taisyklių 63 punktÄ , kalinamiesiems ir nuteistiesiems atvykus į LukiÅ¡kių TI-K, yra patikrinama jų sveikata, atliekamas sanitarinis Å¡varinimas, užvedama asmens medicininė kortelė. PareiÅ¡kėjo teiginiai, susiję su kalinimo sÄ lygomis ir kamerų bÅ«kle, yra paneigti byloje surinktais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kardomojo kalinimo metu su juo buvo elgiamasi taip, kad bÅ«tų pažeista jo sveikata ar orumas. PareiÅ¡kėjas TI-K buvo kalinamas nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2008 m. vasario 20 d., tačiau skundÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pateikė teismui tik 2009 m. gegužės 18 d. Atsakovas Å¡iuo atveju veikė pagal savo kompetencijÄ , tinkamai palaikė tvarkÄ ir Å¡varÄ Ä¯kalinimo įstaigos kamerose, užtikrino, kad įkalintųjų gyvenimo sÄ lygos atitiktų sanitarines ir higienos normas ir kad nuteistiesiems bÅ«tų suteikiama medicininė pagalba. Nenustačius jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais pareiÅ¡kėjui gailėjo bÅ«ti padaryta žala, nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjo naudai neturtinės žalos atlyginimÄ . Â

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas

M. C. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ . PareiÅ¡kėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo patikrinta faktinė LukiÅ¡kių TI-K kamerų bÅ«sena. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, leidžiančių vertinti, kas ir kokiu mastu buvo vėliau remontuojama ir keičiama kamerose. Teismo priimtas sprendimas yra grindžiamas tik LukiÅ¡kių TI-K administracijos teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Tai, pareiÅ¡kėjo nuomone, parodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir iÅ¡ankstinį nusistatymÄ . Teismas neatsižvelgė į tai, kad pats atsakovo atstovas pripažino, jog LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo perpildytos. Tuo tarpu pagal Lietuvos higienos normÄ HN76:1999 vienam kaliniui turi bÅ«ti skirta ne mažiau kaip 5 kv. m. ploto. Atsakovo atstovo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kameros yra Å¡ildomos centralizuotai, tačiau kameroje Nr. 377 apskritai nėra įrengtas Å¡ildymo radiatorius ir nėra langų. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K pastatų stogai yra padengti statybinėmis medžiagomis, turinčiomis asbesto (eternito), kuris kelia pavojų žmonių sveikatai ir kurio naudojimas yra uždraustas teisės aktų. Medicininė pagalba LukiÅ¡kių TI-K teikiama netinkamai, nėra paisoma tokios pagalbos teikimÄ reglamentuojančių teisės aktų. LukiÅ¡kių TI-K nėra atliekami periodiniai

tyrimai. PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikoje yra nuo 2007 metų birželio mėnesio, tačiau jam tik vienÄ kartÄ buvo atlikta krÅ«tinės

lÄ stos rentgenograma, vienÄ ar du kartus buvo atlikti kraujo tyrimai ir paÅ¡alinti Å¡eÅ¡i dantys. BÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Å¡ios įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymu atlikti gastroskopijÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas serga lėtinėmis virÅ¡kinamojo trakto ligomis. Po Å¡eÅ¡ių mėnesių jam buvo praneÅ¡ta, kad tyrimai bus atlikti, tačiau iki Å¡iol jie nebuvo atlikti. Teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad Å¡iuo atveju pats pareiÅ¡kėjas elgėsi netinkamai nesikreipdamas į LukiÅ¡kių TI-K dėl laikymo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas daugybę kartų kreipėsi į Å¡ios įstaigos administracijÄ su įvairiais praÅ¡ymais. Tačiau pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų nebuvo paisoma, todėl pareiÅ¡kėjas nusprendė nebesikreipti į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ . Kaip užsienietis pareiÅ¡kėjas turi teisę naudotis Lenkijos Respublikos konsulato Vilniuje pagalba. Todėl pareiÅ¡kėjas kreipėsi į šį konsulatÄ su atitinkamais praÅ¡ymais. Å ios aplinkybės yra užfiksuotos Lenkijos Respublikos konsulato Vilniuje rengiamuose raportuose. Be to, LukiÅ¡kių TI-K taip pat turi bÅ«ti užfiksuota, kiek kartų pareiÅ¡kėjas siuntė tokio pobÅ«džio korespondencijÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, ta aplinkybė, kad LukiÅ¡kių TI-K trÅ«ksta lėšų, pati savaime nėra pagrindas jo skundui atmesti. PareiÅ¡kėjas taip pat pažymi, kad Å¡iuo atveju jis yra silpnesnioji Å¡alis. Stokodamas lėšų, nesulaukdamas teisinės pagalbos ir neturėdamas vertėjo, pareiÅ¡kėjas negali tinkamai įrodyti savo teisių pažeidimo fakto.

           Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV.

           Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

           Administracinis ginčas yra kilęs dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

           Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (Institucijų) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

           Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų sÄ lygų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatymas - nereikalavimas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės buvimo ir neveikimas taip, kaip pagal įstatymus atitinkamos valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, taikytinas ir sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ pagal CK 6.250 straipsnį, kai neturtinė žala padaroma neteisėtais valdžios institucijų veiksmais.

           Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas M. C. nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2008 m. vasario 20 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Atsiliepime į skundÄ atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas atvykimo į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ dienÄ buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 122, o vėliau buvo perkeliamas į kitas kameras: 2007 m. birželio 19 d. – į kamerÄ Nr. 176, 2007 m. rugpjūčio 13 d. – į kamerÄ Nr. 152, 2007 m. lapkričio 7 d. – į kamerÄ Nr. 121, 2007 m. lapkričio 8 d. – į kamerÄ Nr. 377, 2007 m. gruodžio 27 d. – į kamerÄ Nr. 271, 2008 m. sausio 24 d. – į kamerÄ Nr. 317, 2008 m. vasario 15 d. – į kamerÄ Nr. 271, o 2008 m. vasario 20 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių 2-uosius pataisos namus - atvirÄ jÄ kolonijÄ . Kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotai yra nuo 7,27 kv. m. iki 7,94 kv. m.

           Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 10 22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos, įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ 6.15 punktÄ , vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 m2 kameros ploto.

           Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , nesiaiÅ¡kino ir nesurinko duomenų kiek asmenų konkrečiu laikotarpiu buvo laikoma nurodytose kamerose kartu su pareiÅ¡kėju, t. y. nenustatė bylai reikÅ¡mingų aplinkybių,

kurios duotų pagrindÄ daryti įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , ar LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo

administracija, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje,

kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 m2 kameros ploto, ir kaip, kokiu mastu tas pažeidimas pasireiškė.

           PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jis buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriauskalėjimo patalpose, kurios neatitinka ir kitų sanitarinių normų: kameros drėgnos, pažeistos pelėsio, žiemos metu neÅ¡ildomos, neturi langų, jose yra kirminų ir žiurkių ir pan. Atmesdamas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus pirmosios instancijos teismas rėmėsi vieninteliu į bylÄ pateiktu objektyviu įrodymu – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sutartimis su UAB ,,Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, sudarytomis 2007 m. sausio 11 d. ir 2008 m. sausio 16 d. dėl įstaigos patalpų priežiÅ«ros siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimo darbus (b. l. 55-62). Tačiau Å¡is dokumentas visiÅ¡kai nepaneigia pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl kitų sÄ lygų, neatitinkančių Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos reikalavimų, patalpose, kuriose jis buvo laikomas, buvimo. Teismas konkrečių aplinkybių taip pat nesiaiÅ¡kino ir jas patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų (pvz., Ekstremalių sveikatai situacijų centro patikrinimo ginčui aktualiu laikotarpiu aktų ir kt.) nerinko.

           Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog atsakovas dėl kamerų stygiaus, suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus neturėjo galimybių pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ atitinkančiÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 10 22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 6.15 punkto reikalavimus, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

           Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje  pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ne kartÄ yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 1966/2008; 2009 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-121/2009), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ( pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje

S. prieÅ¡ LietuvÄ ( pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

           Pirmosios instancijos teismo pareiga bylÄ iÅ¡nagrinėti visapusiÅ¡kai ir objektyviai, iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimÄ pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad teismas Å¡ios pareigos neįvykdė. Sprendime konstatuodamas tik tam tikras aplinkybes, kurias atsiliepime į skundÄ nurodė atsakovas, teismas nepateikė Å¡ias iÅ¡vadas patvirtinančių įrodymų, jų neanalizavo, neiÅ¡reikalavo ir neįvertino reikÅ¡mingų įrodymų.

Tik išsiaiškinus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, galimas teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla grÄ Å¾intina nagrinėti teismui iÅ¡ naujo dėl padarytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų ir dėl to, kad bÅ«tina rinkti ir vertinti daug naujų įrodymų (ABTÄ® 141 str. 1 d. 1 ir 2 p., 142 str. 1 d.,

143 str.).

               Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu , teisėjų kolegija

               n u t a r i a :

         Â

           PareiÅ¡kėjo M. C. (M. C.) apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

           Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

           Nutartis neskundžiama.

              Â

               Teisėjai                                                                       Anatolijus

Baranovas

                                                                                               Vaida

Urmonaitė-Maculevičienė

                                                                                               Skirgailė

Žalimienė               Â

          Â

  Â