2021-03-03 Nr. AB-4971-3-62-3-02679-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-116-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02679-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundo atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. G. 2020 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. SA-7844 (12.25.) „Dėl prašymo sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartį“.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. G. skundą.

Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, kuriuo įpareigojo A. G. pašalinti savavališkos statybos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, pastatytą valstybei priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 atnaujino procesą byloje Nr. 2-1583-896/2012. A. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė leisti jai teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesius parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu tenkino A. G. priešieškinį ir pakeitė 2012 m. spalio 16 d. teismo sprendimą, t. y. leido jai teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Administraciją, prašydama sudaryti su ja valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), laisvos dalies nuomos sutartį arba pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi ši žemės sklypo dalis reikalinga jai priklausančių statinių eksploatacijai. Administracija ginčijamu 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. SA-7844 (12.25.) netenkino pareiškėjos prašymo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas ir argumentai siejami ne su viešojo administravimo sritimi, o su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo eiga, kurią reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Teismas, apžvelgęs teismų praktiką dėl ginčų, susijusių su valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiais, teismingumo, padarė išvadą, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, todėl atsisakė šį skundą priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja A. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja apžvelgia įvykusį teisminį procesą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir priimtų teismo sprendimų vykdymo eigą. Pabrėžia, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis reikalinga šioje žemėje pareiškėjai priklausančių statinių eksploatacijai. Patenkinus pareiškėjos prašymą, pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą interesai nebūtų pažeisti, nes minėtas žemės sklypas yra didesnis nei nuosavybės teisių atkūrimui reikalinga žemė. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius savo išvadoje yra konstatavęs, kad valstybinės žemės sklypas, ant kurio dalies pastatytas pareiškėjai priklausantis objektas, nėra nuosavybės teisių atkūrimo objektas. Taigi, nėra jokių kliūčių prašomą sklypo dalį perleisti arba išnuomoti pareiškėjai, juolab kad į valstybinės žemės sklypą patenka tik 38 cm jai priklausančio pastato. Pareiškėja tvirtina, kad dėl Administracijos piktybiško neveikimo ji neturi galimybės susitvarkyti dokumentų. Be to, pareiškėjos nuomone, 2020 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. SA-7844 (12.25.) sukelia jai ir jos šeimai teisines pasekmes, kadangi, išsprendus žemės sklypo nuomos ar bet jau paklaidų klausimą, atsirastų reali galimybė vykdyti teismų sprendimus. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir netinkamai aiškino įstatymo nuostatas (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Administraciją, prašydama sudaryti su ja valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), laisvos dalies nuomos sutartį arba pirkimo-pardavimo sutartį. Administracija ginčijamu 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. SA-7844 (12.25.) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, pažymėdama, kad sprendimą išnuomoti arba parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos arba pirkimo-pardavimo sutartį sudaro Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bei primindama teisminių ginčų metu ne kartą minėtą galimybę pareiškėjai kreiptis dėl jai priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 (kadastrinių matavimų metu būtų atsižvelgta į tikėtinus nesutapimus tarp duomenų vietinėje ir LKS-94 koordinačių sistemose).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nekilnojamojo daikto nuomos ir pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, todėl tai yra civilinės teisės institutai. Civilinio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ne kartą nurodė, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74, 2014 m. balandžio 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-60, 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019).

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir argumentų matyti, jog, kreipdamasi į Administraciją, ji siekė civilinių teisinių santykių (nuomos arba pirkimo-pardavimo) sukūrimo. Taigi Administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą sudaryti valstybinės žemės nuomos arba pirkimo-pardavimo sutartį, ne vykdė viešojo administravimo funkcijas, o veikė civilinių teisinių santykių srityje. Dėl šios priežasties tokio atsisakymo, įforminto 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. SA-7844 (12.25.), teisėtumas ir pagrįstumas negali būti tikrinamas ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administraciniame teisme.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ginčas pagal pareiškėjos skundą teismingas bendrosios kompetencijos teismui, ir atsisakė jį priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius